Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 23 349,90 Eur (80 622,53 Lt) (sumažintą kainą už atliktus darbus), 2549,80 Eur (8803,98 Lt) delspinigių, 825,86 Eur (2851,55 Lt) žalos įvertinimo išlaidų, 115,85 Eur (400 Lt) faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 10 327,70 Eur (35 659,50 Lt) nuostolių atlyginimo, 7,51 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad šalys 2012 m. rugsėjo 7 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti asfaltbetonio dangos įrengimo darbus Vilniuje, Žemojoje gatvėje. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo atsakovei 29 109,13 Eur (100 508 Lt), o ši perdavė ieškovei atliktus darbus. Ieškovė 2012 m. spalio 23 d. galutinai atsiskaitė su atsakove sumokėdama 10 128,06 Eur (34 970,15 Lt). 2013 m. balandžio mėn. buvo pastebėti įrengtos asfaltbetonio dangos trūkumai – vietomis asfaltas sutrupėjo, kai kur pasirodė skalda. Ieškovė pareikalavo ištaisyti defektus, tačiau atsakovė jų neištaisė. Ieškovė mano, kad dėl šios priežasties jai iš atsakovės turi būti priteisti jos patirti nuostoliai ir atitinkamai neatliktų darbų apimtimi sumažinta kaina, kuri jau sumokėta atsakovei. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas darbų užsakove pripažino trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, ieškovę – generaline rangove, o atsakovę – subrangove. Pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. sutartį atsakovės atlikti statybos darbai perduoti 2012 m. spalio 12 d. ieškovei, nurodant atliktų darbų vertę, bet nepažymint apie kokius nors trūkumus; 2013 m. balandžio mėnesį pastebėti dangos trūkumai; Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atliktas asfalto dangos pavydžių tyrimas ir nustatytas atliktų darbų trūkumas; ieškovė 2013 m. birželio 3 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovė per 2 savaites ištaisytų trūkumus, iš naujo įrengdama visą asfaltbetonio dangą, atitinkančią sutarties ir teisės aktų reikalavimus; 2013 m. birželio 10 d. atsakovė pripažino pretenziją, nurodydama, kad artimiausiu laiku juos ištaisys; defektai nėra pašalinti; 2014 m. balandžio 11 d. teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad įrengtos asfalto dangos storio faktinė vertė neatitinka teisės aktuose nustatytos tokio sluoksnio ribinės vertės. Dėl to nurodyti neatitikimai teismo laikyti statinio defektu. Ekspertizės aktu buvo konstatuoti ir kiti statinio defektai (išaižos, ištrupos, nelygumai ir pan.). Darbų trūkumas nustatytas per garantinį terminą. Tai, kad atlikti darbai priimti nenurodant trūkumų, neįrodo, kad jie atsirado dėl normalaus nusidėvėjimo ar netinkamo naudojimo. Nustatyti asfalto dangos trūkumai (dangos storio, jos mišinio sutankinimo laipsnio, oro tuštymių trūkumo) nėra akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti priimant darbą, todėl įvertinti kaip paslėpti. Tai, kad šalys susitarė dėl plonesnio dangos sluoksnio nei nustatyta teisės aktuose, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlikti savo darbą tinkamai, t. y. taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas esmine laikė aplinkybę, kad dangos savininkė yra ne ieškovė, o trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė. Trečiasis asmuo 2009 m. birželio 4 d. sudarė su ieškove finansavimo sandorį, pagal kurį ieškovė sumokėjo už įrengtą dangą, tačiau teisių į ją neįgijo. Šiuo atveju trečiasis asmuo yra generalinė rangovė, ji nereiškė pretenzijų dėl dangos kokybės atsakovei. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą, nes jos reikalavimo tenkinimas reikštų nepagrįstą jos praturtėjimą. Teismas pasisakė ir dėl mažintinos darbų kainos ir nuostolių atlyginimo. Teismas pripažino neįrodytais 10 327,56 Eur (35 659,50 Lt) nuostolius dėl dangos defektų pašalinimo, nes nėra duomenų, kad tokius nuostolius jis galėtų patirti. Dėl reikalavimo sumažinti darbų kainą teismas pažymėjo, kad tai iš esmės yra atliktų darbų kaina su PVM, t. y. reikalavimas apskritai nemokėti už atliktus darbus. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Mano turtas“ apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybę įvardijo užsakove, ieškovę – generaline rangove, o atsakovę – subrangove, ir tai laikė pagrindu atmesti ieškinį. Kadangi ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį, tai šios ir yra tiesioginiai rangos teisinių santykių subjektai ir tik jos viena kitai gali reikšti reikalavimus, kylančius iš sutarties. Vilniaus miesto savivaldybė nėra šios sutarties šalis. Taigi ieškovė yra užsakovė, o atsakovė – rangovė. Atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė turi teisę savo pasirinkimu pasinaudoti vienu CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisų gynimo būdų, tarp jų ir teise reikalauti sumažinti darbų kainą netinkamai atliktų darbų verte. Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos ieškovei pareiškimas ar nepareiškimas nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atlikti sutartyje nurodytus darbus, prisiimti neigiamus netinkamo sutarties vykdymo padarinius. Dėl to pripažinta nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimus atsakovei galėjo reikšti tik Vilniaus miesto savivaldybė arba ir ieškovė, bet tik po Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijos pareiškimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statinių skyriaus 2013 m. liepos 18 d. rašte nurodytas terminas, kada galima pradėti šalinti defektus. Tai įrodo, kad kelio savininkės netenkino atliktų darbų kokybė ir ji siekė kiek įmanoma greičiau pašalinti trūkumus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu nereiškė prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atlikęs asfalto dangos laboratorinius tyrimus, nustatė, kad danga įrengta su trūkumais: jos storio vidurkis apie 0,5 cm mažesnis už teisės aktų reikalavimų leistiną paklaidą; paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnis nesiekia minimalios reikalaujamos ribos; pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekis viršija reikalaujamą ribą. Atsakovė pripažino, kad jos atlikti darbai su trūkumais, netinkamos kokybės. Byloje paskirtos 2014 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte pateiktos tapačios kaip ir VGTU išvados. Taigi byloje patvirtinta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolės.Nors įrengtą dangą galima taisyti dviem būdais (perkloti dangą pašalinant esamą sluoksnį ir įrengiant teisės aktų reikalavimus atitinkantį asfalto dangos sluoksnį (tokio darbo ir medžiagų vertė 44 317,60 Eur (153 019,81 Lt su PVM) arba visame esamos asfalto dangos plote papildomai išlieti 4 cm asfalto dangos sluoksnį (tokių darbų ir medžiagų vertė 24 233,85 Eur (83 674,65 Lt su PVM), tačiau pasiremdama eksperto nuomone teisėjų kolegija šiuo atveju pripažino tik pirmo būdo galimybę, nes paklotos dangos mišinio sutankinimo laipsnio ir pakloto asfaltbetonio dangos (mišinio) oro tuštymių kiekio defekto neįmanoma kitaip ištaisyti. Atsakovei per sutartyje nustatytą terminą neištaisius trūkumų ir neprašius pratęsti termino jiems taisyti, ieškovė pasirinko būdą iš naujo įrengti dangą ir iš atsakovės reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio, taip pat padengti savo nuostolius dėl esamos dangos pašalinimo (nufrezavimo). Tokį ieškovės teisių gynimo būdą kolegija pripažino geriausiai atitinkančiu tiek ieškovės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės interesus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė ne atlyginti atsakovės netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, o atlyginti nuostolius, kuriuos ji patirs dėl to, jog atsakovė netinkamai atliko darbus. Ieškiniu neprašoma du kartus priteisti tų pačių išlaidų. Pagal eksperto išvadą senos asfalto dangos nufrezavimas ir juodų dangų paviršiaus pagruntavimas bitumine emulsija kainuotų 10 327,56 Eur (35 659,50 Lt) su PVM. Ši suma yra ieškovės nuostoliai, kuriuos ji patirs dėl atsakovės netinkamai įrengtos asfalto dangos, todėl turi būti priteita jos naudai.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino reikalavimo sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą pagrįstumo. Kadangi šioje byloje ekspertai nustatė, jog sutartyje nustatyti darbai atlikti su defektais, ieškinio reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo turėjo būti patenkintas ir ieškovei turėjo būti priteista 80 622,53 Lt. Ieškovės teisių (sumažinti darbų kainą iki nulio) gynimo priemonės taikymas nedraudžiamas įstatymu. Kadangi ieškovė turėjo iš naujo atlikti visus darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė, tai jiems atlikti būtinos tokios pat lėšos. Dėl to nepagrįstas argumentas, kad ieškovė neteisėtai praturtėtų atsakovės sąskaita.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis sutarties nuostatomis, pažymėjo, kad visiems kelio darbams atlikti pakako 30 dienų, todėl 2 savaičių terminas dangos defektams pašalinti laikytinas protingu ir pakankamu.Tenkinusi reikalavimus dėl nuostolių priteisimo ir darbų kainos sumažinimo, teisėjų kolegija tenkino ir išvestinius reikalavimus (dėl delspinigių, žalos įvertinimo bei faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, metinių palūkanų priteisimo).Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl 0,06 proc. delspinigių. Kadangi sutartyje nustatyti rangos darbai tinkamai neatlikti, tai atsakovei kyla pareiga mokėti sutartyje nurodytus delspinigius. Be to, kad būtų nustatyti ir užfiksuoti darbų defektai, ieškovė kreipėsi į ekspertus, antstolį ir patyrė išlaidų, todėl jų atlyginimas priteistas iš atsakovės. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 4 dalį ieškovei iš atsakovės priteistos 7,51 proc. procesinės palūkanos. Atitinkamai paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.