- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-122-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04766-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- N. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties pagal atsakovo N. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba jų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo N. M., priteisti ieškovei 56 500,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės ieškiniui užtikrinti taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo paveldėtam nekilnojamam turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir areštuoti atsakovui N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones – BMW, X5 (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Iveco, Daily (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant jomis naudotis, bet uždraudžiant disponuoti, perduoti ir perleisti kitiems asmenims.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2024 m. sausio 2 d. N. M. pateikė prašymą dėl 2023 m. spalio 11 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo į kitą – areštuoti jo turimoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje pinigines lėšas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas savo prašyme nurodė motyvus, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis, nes ieškinio suma per pusę mažesnė, paveldėtą butą jis ketina parduoti už 75 tūkst. eurų, yra pasirašyta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, o jo dvi areštuotos transporto priemonės vertos 25 tūkst. eurų. Nurodo, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio, o pritaikytos priemonės neproporcingos.
Šalies argumentai
6. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, nurodė motyvus, jog nėra nepateikti duomenys apie automobilių vertę, butas gali būti ir neparduotas už sutartyje nurodytą kainą, ieškovė prašo priteisti ir palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, ji pagrindžia ieškinio reikalavimus, o atsakovas už paveldėtą turtą turėtų sumokėti valstybei paveldimo turto mokestį, todėl jas laiko proporcingomis ir nėra pagrindo jų naikinti. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodo, jog atsakovo piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas, nes atsakovas nepateikė banko sąskaitos išrašo, galimai joje visai nėra lėšų, o buto pardavimo sutartis gali būti nutraukta, pakeista, o, nesant apribojimų, paveldėtas butas gali būti perleistas kitiems asmenims, tuo apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo N. M. prašymo dėl 2024 m. spalio 11 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba jų pakeitimo.
8. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo nurodė:
8.1. sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais ir pozicija, nes kiekvienas asmuo, kuris teigia, turi įrodyti tas aplinkybes (CPK 178 str.); ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl 54 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; iš viešo registro duomenų matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2023 m. spalio 6 d. duomenimis nurodyta 51 300 Eur, o didesnės buto vertės atsakovas neįrodo, tik pateikia sutartį, jog galimai ketina butą parduoti už 75 000 Eur; nors turtu gali disponuoti tik turto savininkas, teismui nepateikti duomenys, jog butas yra registruotas atsakovo vardu ir kad jo vertė yra iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.);
8.2. sprendžiant atsakovo prašymą dėl arešto transporto priemonėms panaikinimo klausimą, matyti, jog automobiliai yra 2006 m. ir 2009 m. gamybos, o atsakovas įrodymų, kad jų vertė yra 25 tūkst. Eur nepateikė (CPK 178 str.);
8.3. atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, todėl laikytina, kad jis sutiko, jog yra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės LAP taikymui, jos pritaikytos atsižvelgus į tuo metu pateiktus duomenis dėl turto vertės, kurios atsakovas šiuo prašymu nepaneigė ir nepagrindė įrodymais. Įvertinus tai, teismas sprendžia, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 144, 149, 178 str.).
9. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė:
9.1. šioje byloje atsakovas prašo pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023-10-11 nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), A. D., kad nurodytoje banko sąskaitoje atsakovo vardu būtų piniginių lėšų ieškiniui užtikrinti, atsakovas nepateikia (CPK 144, 178 str.);
9.2. teismų praktikoje išaiškinta, kad keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu efektyviai užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022);
9.3. nesant pagrindų, numatytų CPK 148 straipsnyje, ir įrodymų, jog atsakovo piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, areštu būtų užtikrinami ieškinio reikalavimai dėl ko teismo sprendimo (jei būtų tenkinamas) įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso nebus galima jo įvykdyti, prašymas atmestinas (CPK 148, 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas N. M. prašo: 1) Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pritaikytas atsakovui N. M. laikinąsias apsaugos priemones; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2023 m. spalio 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir remiantis CPK 145 str. 1 d. 3 p. areštuoti atsakovui N. M. priklausančią banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), į kurią bus daromas pavedimas pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. atsižvelgiant į 2024-01-05 teismo nutartyje pateiktus argumentus, prie šio atskirojo skundo atsakovo yra teikiama nekilnojamojo turto – atsakovo paveldėto buto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartis (Priedas Nr.1); norint įrodyti realų Sutarties egzistavimą prie šio atskirojo skundo yra teikiamas sumokėtas 5.000,00 Eur avansas pagal Sutartį (Priedas Nr.2). Taigi remiantis šiais pateiktas dokumentais realus sutarties dėl buto pardavimo egzistavimas yra įrodytas;
Atsiliepimas
10.2. atsakovas visiškai nesutinkama su teismo argumentu, jog pagal viešo registro duomenis Buto vertė 2023-10-06 duomenimis nurodyta 51.300,00 Eur. Registrų centre yra nurodoma vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė, kuri realiai gali ženkliai skirtis nuo realios nekilnojamojo turto vertės; ieškovė neginčija, jog butui buvo atliekamas remontas 2021-2022 metais, taip pat į bylą yra pateikti remontų darbų čekiai, dėl šios priežasties Butas yra parduodamas už didesnę negu rinkos vertė kainą. Pridedamoje sutartyje matoma, jog Buto pardavimo kaina yra 75.000,00 Eur, už kurį pirkėjai pervedė atsakovui 5.000,00 Eur avansą;
10.3. prie šio atskirojo skundo yra teikiama VMI paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma (Priedas Nr.3) ir pavedimas už paveldimą Butą (Priedas Nr.4). Šie dokumentai patvirtina, jog Atsakovas priėmė palikimą ir paveldėjo Butą, tačiau notarė negali išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kadangi butui yra taikomas areštas, todėl šiais argumentais ir pridedamais dokumentai yra paneigiamas teismo argumentas, jog butas nepriklauso atsakovui;
10.4. Prie skundo priedų teikiamos atsakovo BMW X5 automobilio nuotraukos (Priedas Nr.5) ir automobilio tech. pasas (Priedas Nr.6). Norint įsivertinti tokio tipo automobilio vertę buvo pasitelkta internetinė svetainė www.autoplius.lt. Buvo nustatyta, kad Atsakovo automobilio BMW X5 vidutinė rinkos vertė siekia 10.750,00 Eur (vidurkis buvo gautas pridėjus trijų skelbimų kainas ir padalinus iš trijų) (Priedas Nr.7); taip pat prie priedų teikiamos atsakovo Iveco, Daily (duomenys neskelbtini) automobilio nuotraukos (Priedas Nr.8) ir automobilio tech. pasas (Priedas Nr.9). Norint įsivertinti tokio tipo automobilio vertę buvo pasitelkta internetinė svetainė www.autoplius.lt, tačiau būtent tų metų tokio tipo automobilio nebuvo rasta. Vienintelis tokio tipo automobilis buvo rastas internetinėje svetainėje www.autoline.lt., ir buvo nustatyta, kad Atsakovo automobilio Iveco, Daily (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė siekia 8.890,00 Eur (Priedas Nr.10); atsakovo atliktais paskaičiavimais, butas yra vertas 75.000,00 Eur, o automobiliai yra verti 19.640,00 Eur; bendra draudimo perleisti nuosavybės vertė siekia 94.640,00 Eur, o ieškinio reikalavimas yra beveik per pusę mažesnis, t. y. 54.500,00 Eur, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai per didelės;
10.5. taip pat atsakovas pažymi, kad pirkėjai kuo greičiau nori pasirašyti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas to negali padaryti; atsakovas nerimauja, jog greitu metu nepasirašius pagrindinės Buto pirkimo-pardavimo sutarties, Pirkėjai tiesiog atsisakys pirkti butą;
10.6. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 144 str. 1 d. teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi;
10.7. byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertina ieškinio preliminarų pagrįstumą; tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo;
10.8. be to taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi pasirinkti tokią, kuri neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
10.9. atsižvelgiant į pateiktas faktinės aplinkybes bei teismų praktiką, akivaizdu, kad teismas pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. bendra draudimo perleisti nuosavybės vertė siekia 94.640,00 Eur, o ieškinio reikalavimas yra beveik per pusę mažesnis, t. y. 54.500,00 Eur. Be to atsakovo pateikti atsiliepime įrodymai patvirtina, jog ieškovė neįrodė kumuliacinių sąlygų, t. y. kad tikėtinas ieškinio reikalavimas ir prevencinių priemonių nesiėmimas, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo atveju, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
2. Ieškovė R. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė kumuliacinių sąlygų, t. y. tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir sąlygos, jog nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11.2. Iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog jis yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė pateikė visus jos turimus rašytinius įrodymus, kurių, ieškovės nuomone, pakanka ieškinio patenkinimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, o tokių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11.3. Be to, ieškovė įrodė ir antrąją sąlygą, t. y. jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio visiško patenkinimo atveju ieškinys gali likti iš viso neįvykdytas. Ieškovė atkreipia dėmesį į šias aplinkybes: 1) ieškinio suma yra itin didelė; 2) atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, koks yra jo uždarbis ar kad atsakovas turėtų kokių nors santaupų; 3) nors atsakovas nurodo, kad prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nori parduoti įkeistą butą, pridėdamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį, tačiau nepateikė įrodymų, jog atsakovo nurodytas potencialus buto pirkėjas būtų gavęs jo pasirinkto banko patvirtintą finansavimo pasiūlymą, iš kurio būtų matyti, jog bankas iš tiesų kredituotų ginčo buto įsigijimą.
11.4. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, kuomet atsakovo nurodytam buto pirkėjui nepavykus gauti finansavimo, atsakovo 2023-12-23 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartis būtų nutraukta, o atsakovas turėtų galimybę laisvai disponuoti šiuo didelės vertės turtu, galimai apsunkinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, šiuo atveju yra būtina užtikrinti status quo, t. y. kad atsakovui priklausantis butas nebūtų perleistas, taip apsunkinant ieškinio įvykdymą.
11.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi bendra areštuoto turto vertė viršija ieškinio sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių areštuoto turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir dviejų transporto priemonių, vertę patvirtinančių įrodymų, t. y. turto vertinimo ataskaitų. Be to, jei laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų panaikintas, kito areštuoto turto vertės ieškinio patenkinimui neužtektų ir nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
11.6. Ieškovė supranta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suvaržo atsakovo teises, tačiau atsakovas nepateikė nei jokio ieškinio įvykdymo užtikrinimo, nei įrodymų, apie jo realias pajamas ar galimybes įvykdyti ieškinį, tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos.
11.7. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį ir į atsakovo nesąžiningą elgesį; ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jog atsakovas – ieškovės tėvas, būdamas nepilnametės dukros turto administratoriumi, panaudojo ieškovei priklausančią didelę piniginių lėšų sumą savo nuožiūra, tai yra atliko jam pačiam priklausančio buto remontą bei šiuo metu atsisako šias lėšas ieškovei grąžinti. Ieškovei pradėjus žodžiu reikšti pretenzijas dėl iššvaistytų piniginių lėšų, o vėliau jau ir parengus ieškinį, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas siekia parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė skelbimų portale Aruodas.lt rado šio buto pardavimo skelbimą, nors ieškinio pateikimo metu atsakovas net nebuvo užbaigęs buto paveldėjimo procedūrą ir įregistravęs nuosavybės teisę savo vardu.
11.8. Atsakovas taip pat teikė prašymą, netenkinus jo reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausančią banko sąskaitą, į kurią turi būti pervestos piniginės lėšos už parduodamą butą. Ieškovė su tokiu reikalavimu visiškai nesutinka. Teismui patenkinus tokį atsakovo reikalavimą, būtų areštuota atsakovui priklausanti banko sąskaita, kurioje galimai nėra visiškai jokių piniginių lėšų, kadangi atsakovas nepateikė šios banko sąskaitos išrašo.
11.9. Nors atsakovas nurodo, kad į šią banko sąskaitą turi būti pervestos piniginės lėšos už parduodamą butą, tačiau kaip nurodyta atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutarties 1.4. p., turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 28 d., abipusiu susitarimu ši data gali būti keičiama; taip pat kaip numatyta 3.2. p., sutartis gali būti nutraukta tik atskiru raštišku abiejų šalių sutarimu. Gali susidaryti situacija, jog butas iš viso nebūtų parduotas, o esant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms šio nekilnojamojo turto atžvilgu, atsakovas turėtų galimybę tokį turtą padovanoti kitam, su juo susijusiam asmeniui arba parduoti jį kitam pirkėjui už mažesnę kainą, kuri net nepadengtų ieškinio reikalavimo sumos, tuo apsunkinant ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo N. M. prašymas dėl 2023 m. spalio 11 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus (dokumentų – sumokėtą avansą už butą, VMI paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą, pavedimą už paveldimą butą, atsakovo dviejų automobilių nuotraukas, atsakovo dviejų automobilių techninius pasus; duomenis apie atsakovo automobilio vidutinę rinkos vertę,
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
7. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai duomenys yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos klausimo išsprendimui bei teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog nauji įrodymai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
10. CPK 151 straipsnis numato galimybę skųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones: t.y. nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo paveldėtam nekilnojamam turtui - butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu; areštuoti atsakovui N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones – BMW, X5 (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Iveco, Daily (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant jomis naudotis, bet uždraudžiant disponuoti, perduoti ir perleisti kitiems asmenims.
11. Atsakovas 2023 m. spalio 11 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė (nutartis jam įteikta tinkamai). 2024 m. sausio 2 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo prašymas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertina atsakovo argumentų, susijusių su Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutarties pagrįstumu. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas. Taigi preziumuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos pagrįstai (nutartis nustatytu terminu nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi).
13. Nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas neįrodė pagrindų panaikinti laikinosioms apsaugos priemonėms arba jas pakeisti kitomis.
14. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
15. Atsakovas pirmu skundo reikalavimu prašo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 straipsnio 1 dalis) .
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsiteisėjusia pirmos instancijos teismo nutartimi yra konstatuotas pagrindas ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, todėl nebėra vertinami atsakovo skundo argumentai ir motyvai, kuriais iš esmės kritikuojama ši įsiteisėjusi teismo nutartis. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą teiktais argumentais, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad išnyko reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y., kad atsakovo finansinė padėtis įgalina įvykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą ir nebeliko būtinumo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Be to CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1229-180/2018; 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020).
18. Darytina išvada, kad atsakovas gana subjektyviai vertina teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir jų mastą. Konstatuotina, kad atsakovo paveldėtam butui nėra pritaikytas areštas, todėl jo vertė į areštuotino turto mastą iš viso neįskaitytina. Įrašas viešajame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo nėra susijęs su nuosavybės vertės nustatymu ir atlieka iš esmės prevencinę funkciją, siekiant kad mirusio asmens nekilnojamasis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims ir tokiu būdu atsakovas, kaip paveldėtojas, nepablogintų savo turtinės padėties. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant atsakovo prašymą dėl arešto transporto priemonėms panaikinimo klausimą, matyti, jog automobiliai yra 2006 m. ir 2009 m. gamybos, o atsakovas įrodymų, kad jų vertė yra 25 tūkst. Eur, nepateikė (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad areštas pritaikytas dviem kilnojamiesiems daiktams – atsakovui priklausantiems automobiliams, kurių kaina rinkoje nėra stabili nei konkreti, priklausanti nuo faktorių ( nuo ridos, transporto priemonės naudojimo Lietuvoje laiko, savaiminių mechaninių gedimų, dalyvavimo eismo įvykiuose ir pan.). Su atskiruoju skundu pateikti papildomi duomenys (automobilių foto, skelbimai apie tų pačių metų gamybos automobilių Iveco, Daily (duomenys neskelbtini), BMW X5 pardavimo kainas (duomenys neskelbtini)) ir pagal juos paties atsakovo išvesti automobilių kainų matematiniai vidurkiai nelaikytini objektyviais ir patikimais įrodymais, sprendžiant apie areštuotų automobilių vertes, todėl teismas jais nesiremia.
19. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių argumentų, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržė jo teises (interesus) ir jas būtina keisti. Su atskiruoju skundu pateikti papildomi duomenys taip pat nepagrindžia aplinkybių, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo sutrikdyta atsakovo darbinė ar socialinė veikla, kad savo kasdienių poreikių užtikrinimui atsakovas negali naudotis areštuotomis transporto priemonėmis, taip pat kad pritaikytas nuosavybės teisės perleidimo draudimo įrašas viešajame nekilnojamojo daikto registre atsakovui tapo kliūtimi notarine tvarka vykdyti ir užbaigti buto paveldėjimo procedūras. Pažymėtina, kad pats atsakovas prisiėmė riziką pardavinėti paveldimą butą, kuriam prieš tai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, todėl ieškovei negali būti perkeliama atsakomybė už tokios preliminarios buto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo sąlygas.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo kita dalimi ir tenkinti atsakovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo į kitą – areštuoti atsakovo turimoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje pinigines lėšas. Nors atsakovas teigia, kad į šią banko sąskaitą turi būti pervestos piniginės lėšos už parduodamą butą, tačiau kaip nurodyta atsakovo pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutarties 1.4. papunktyje, turto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 28 d., abipusiu susitarimu ši data gali būti keičiama; taip pat kaip numatyta 3.2. papunktyje, sutartis gali būti nutraukta tik atskiru raštišku abiejų šalių sutarimu. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą teiktais argumentais, kad galima situacija, jog atsakovo paveldimas butas iš viso nebūtų parduotas, o esant panaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms šio nekilnojamojo daikto atžvilgu, atsakovas turėtų galimybę butą padovanoti kitam, su juo susijusiam asmeniui, arba parduoti jį kitam pirkėjui už mažesnę kainą, kuri net nepadengtų ieškinio reikalavimo sumos, tuo apsunkinant ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo aspektu svarbu ir tai pažymėti, kad ieškovę ir atsakovą sieja artimi giminystės ryšiai, ir ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, jog atsakovo (jos tėvo) negalima laikyti sąžininga šalimi, todėl teismui tenkinus atsakovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtų areštuota atsakovui priklausanti banko sąskaita, kurioje galimai nebūtų jokių piniginių lėšų. Be to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti ir ieškovės argumentų, jog atsakovo pateikta preliminari buto pirkimo -pardavimo sutartis negarantuoja, kad notarine tvarka sudarant pagrindinį sandorį pirkėjo pinigai už butą bus pravesti būtent į šią atsakovo turimą banko sąskaitą.
21. Pažymėtina, kad atsakovas tiek teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, tiek atskirąjį skundą tuo pačiu pagrindu, siekdamas iš esmės be apribojimų disponuoti paveldėtu butu ir turimomis transporto priemonėmis, nepateikė jokio ieškinio įvykdymo užtikrinimo, nors procesinė galimybė pačiam atsakovui sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą ar kitam asmeniui laiduoti už atsakovą yra numatyta pagal CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, jei atsakovo atskirasis skundas būtų atmestas. Kaip matyti iš pridedamų įrodymų, ieškovė už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo iš viso 800 Eur. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dar yra moksleivė ir nors ji turi pajamų dirbdama savarankiškai, tai jai yra itin didelė pinigų suma, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Teismas neturi pagrindo tenkinti šio prašymo.
26. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Nagrinėjamu atveju byla nėra išnagrinėta iš esmės ir dėl ginčo esmės teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovo pateikto atskirojo skundo, paskirstymo šalims klausimas nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos pirmosios instancijos teismo galutiniu procesiniu sprendimu, priklausomai nuo išnagrinėjimo rezultato.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.