Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-531-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-20
Bylos Nr.: e2A-531-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04766-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: N. M.
Ieškovas: R. M.

Kategorijos

2.3.5.1Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-531-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04766-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. M. 54 500 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2000 m. po senelio mirties paveldėjo dalį nekilnojamojo turto. Ieškovė buvo nepilnametė, šiuo turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo jos atstovas pagal įstatymą – tėvas N. M. Jis įtikino ieškovę, kad paveldėtą turtą reiktų parduoti, nes jis nereikalingas, reikia jį išlaikyti, dėl to kreipėsi į teismą dėl leidimų išdavimo. Teismas leido parduoti ieškovės vardu (tuo metu nepilnametės) esantį paveldėtą turtą. Lėšos už parduotą turtą buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, iš viso 52 500 Eur, nes 2 000 Eur atsakovas iš pirkėjų gavo prieš pasirašant sutartį. Nuo ieškovės sąskaitos atidarymo banke, mokėjimo kortele naudojosi ir jos piniginėmis lėšomis disponavo atsakovas. Ieškovei kortelę atgavo 2022 m. gegužės mėn., paaiškėjo, kad jos banko sąskaitoje yra tik 5,80 Eur likutis. Iš sąskaitos išrašo paaiškėjo, kad 30 530 Eur buvo išgryninti, kita pinigų dalis išleista pirkiniams statybinių, buitinės technikos, maisto, prekių, drabužių parduotuvėse, degalinėse. Ieškovei buvo padaryta žala, nes tėvas jos pinigus panaudojo savo reikmėms, neatsižvelgė, kad tai yra ieškovės nuosavybė, todėl atsakovas kaip nepilnametės atstovas pagal įstatymą veikė netinkamai. Dublike nurodė, kad sumažina ieškinio reikalavimą iki 54 500 Eur sumos, atsakovas jos už paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas turėjo tvarkyti uzufrukto teise ir išimtinai tik vaiko interesais. Ieškovė pažymi, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei buvo žinoma, jog po jo mirties butas atiteks jai, todėl pati sutiko ir leido atsakovui panaudoti pinigines lėšas atsakovo buto remontui. Atsakovas savo nuožiūra ir savo reikmėm išleido ieškovės, dar nepilnametės lėšas, nors to daryti negalėjo, tam tikrais atvejais turėjo gauti ir teismo leidimą, turėjo vengti interesų konflikto. Ieškovei nebuvo žinoma atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, atsakovo butą pardavus, jai būtų nupirktas kitas būstas. Teigia, kad atsakovo buto remonto metu jai nebuvo nuomojamas kitas būstas, jai buvo leista apsigyventi pas kitus asmenis, sumokant komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas N. M. atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė atmesti kaip nepagrįstą ieškovės R. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo ir atsakovo N. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės R. M.. Nurodė, kad norėjo, jog ieškovė, sulaukusi pilnametystės, turėtų savo nuosavą būstą, todėl nusprendė parduoti jos paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas gavęs teismo leidimus pardavė minėtą turtą. Atsakovas buvo paveldėjęs butą, kuriame jis ketino atlikti kapitalinį remontą, ir ateityje butą palikti ieškovei. Apie tai kalbėjo su ieškove. Abu sutarė daryti remontą bute, į butą reikėjo investuoti nemažai pinigų, gautų už ieškovei priklausančio turto pardavimą. Butui buvo supirkta naujausia buitinė technika ir baldai. Visa tai buvo daroma iš ieškovės pinigų. Kol vyko remontas, atsakovas išnuomojo butą ieškovei (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė nenorėjo gyventi kartu su tėvu ir jo drauge. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tėvas išvaistė visus gautus pinigus už parduotą turtą. Pažymi, kad visi pinigai buvo investuoti į buto remontą, buitinės technikos ir baldų pirkimą. Banko išraše matomi grynųjų pinigų nuėmimai buvo skirti atsiskaityti su rangovais, baldų ar buitinių prekių pardavėjais. Pinigai buvo panaudoti būstui, o ieškovė kortelę atgavo 2022 m. pradžioje. Pabaigus remontuoti butą, ieškovė apsigyveno gyventi bute, tačiau jai butas nepatiko ir ji atsakovui nurodė, kad jame negyvens. Buvo nutarta butą parduoti ir ieškovei nupirkti kitą būstą, tačiau 2023 m. antroje pusėje abu susipyko ir ieškovė išsikraustė gyventi su savo draugu. Nuo tada prasidėjo nesutarimai. Atsakovas ieškovės pinigų neiššvaistė, o tik bandė sukurti jai gerą ir patogią ateitį. Paaiškino, jog vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei R. M. iš atsakovo N. M. 52 500 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 52 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. spalio 11 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 031 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės R. M. valstybei 45 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo N. M. valstybei 1 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad R. M. turto paveldėjimo metu ir jį pardavus, buvo nepilnametė. Pinigai už parduotą turtą buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, tačiau kortele iki 2022 m. gegužės 19 d. disponavo atsakovas. Iki kortelės perdavimo ieškovei, iš jos banko sąskaitos įvairiuose bankomatuose buvo išgryninta 30 350 Eur suma. Kita sąskaitoje pinigų suma buvo išleista pirkiniams statybinių medžiagų parduotuvėse, pirkiniams autoservisuose, degalinėse, VĮ Regitra išleista ir kt. Atkreipė dėmesį, kad didelė dalis sąskaitos išrašų yra susijusi su išlaidomis degalinėse nuo 2020 m. iki 2022 m. gegužės mėn., nors ieškovė tuo metu transporto priemonės neturėjo. Kitos išlaidos susijusios su poreikiais asmeninėms reikmėms. Atkreipė dėmesį, kad 52 500 Eur suma buvo išleista per labai trumpą laiką – nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. gegužės mėn. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo vardu 2021 m. birželio 19 d. registruota transporto priemonė IVECO, DAILYN35C14V, esant pervestai 20 000 Eur sumai, o 2021 m. rugsėjo 10 d. registruota atsakovo vardu transporto priemonė BMV, X5 XDRIVE35D. Būtent 2021 m. rugpjūčio mėn. iš ieškovės sąskaitos yra išgryninta didelė dalis grynųjų pinigų – 11 000 Eur. Teismas padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad pinigai buvo naudojami ir panaudoti ieškovės, tuo metu dar nepilnametės, interesams tenkinti.

6. Teismas pažymėjo, kad santuoką tarp ieškovės tėvų nutraukus, R. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu – jos tėvu. Jis įgijo teisę tvarkyti vaikui priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto teise, kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnis). Ieškovė turto paveldėjimo metu buvo 15 metų, todėl teismas taikė CK 2.8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimą, vertino, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pačiai spręsti dėl jos pinigų panaudojimo, priešingai, nors žinodama, kad į jos sąskaitą yra pervesti pinigai, kuriais, atsakovui patikinus, ji galės naudotis kai taps pilnamete (dėl ko banke sutiko padidinti limito sumą), tačiau savo reikmėms jų nenaudojo, gyveno iš motinos siunčiamo išlaikymo 120-130 Eur, kuriuos savaitei paskirstydavo po 30 Eur. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad išlaikymas ieškovei buvo priteistas iš jos motinos, kurį ji pervesdavo į dukters sąskaitą, tuos pinigus išgrynindavo atsakovas ir perduodavo dukrai. Tokio pat dydžio išlaikymą ieškovei turėjo teikti ir atsakovas, kuris ir valstybės teikiamas išmokas vaikui turėjo skirti nepilnametei dukrai išlaikyti, tačiau, kaip paaiškino ieškovė, buvo priversta dirbti vidurinėje mokykloje, nes neužteko pinigų.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė gyveno atskirai nuo savo tėvo, todėl nesant bendrų šeimos poreikių, ieškovės lėšos galėjo būti naudojamos tik vaiko interesams užtikrinti, tačiau ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, kuriame ieškovė negyvena (gyveno pakankamai trumpai), nes, jos teigimu, atsakovas liepė atiduoti buto raktus ir ją išvarė. Atkreipė dėmesį, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai nei ieškovės, nei atsakovo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, t. y., ar ji buvo išvaryta tėvo, ar išėjo iš buto dėl kilusio konflikto su tėvu dėl katino, bet yra nustatyta aplinkybė, jog ieškovė atsakovo bute nebegyvena nuo 2023 m. rugpjūčio mėn.

8. Teismas nustatė, kad butas yra atsakovo nuosavybė, ieškovė nepatvirtina, jog pinigai butui buvo naudojami jos sutikimu, todėl atsakovas galėjo naudoti ieškovės pinigus didelėmis sumomis tik turėdamas teismo leidimą. Atsakovas išgrynino pinigus virš 30 000 Eur sumos. Pareigą gauti teismo leidimą investuoti vaiko lėšas tuo metu numatė CK 3.188 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), o ieškovės pinigai, kurių panaudojimo paskirties atsakovas neįrodo ar kad jie buvo panaudoti ieškovės interesams užtikrinti, buvo išleisti iki 2022 m. gegužės 19 d. ir iš jų buvo likę tik 5,80 Eur suma. Akcentavo, kad CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturėjo teisės investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršijo dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. Šiuo atveju jei lėšos ir buvo panaudotos atsakovo būsto pagerinimui, tačiau tai atlikta ne vaiko interesų užtikrinimui ir be jo žinios, nes ieškovė teismo posėdyje tvirtino, jog ji buvo įsitikinusi, kad tėvas naudoja savo uždirbtas lėšas, o ne jos pinigus, gautus už paveldėtą turtą.

9. Teismas sprendė, kad teismo leidimas tuo metu buvo privaloma sąlyga tėvui investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas. Dėl netinkamo uzufrukto teisės įgyvendinimo atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, nes šiuo atveju ieškovė neturi nei paveldėto turto, nei piniginių lėšų, gautų už paveldėtą turtą, t. y. nepilnametės ieškovės piniginės lėšos buvo panaudotos ne vaiko interesais, o asmeniniams atsakovo poreikiams. Vertino, kad atsakovo neteisėtais veiksmais nepilnametei buvo padaryta žala, yra visos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, ir tai, kad ieškovės paveldėto turto pardavimu, juo paruošimu parduoti, leidimų gavimu, atlyginimu notarams už sandorius rūpinosi atsakovas bei įvertinęs tą aplinkybę, jog sandorių sudarymo metu pas notarą atsakovas dar veikė nepilnametės ieškovės interesais, sprendė, jog atsakovo už sandorį gauta 2 000 Eur suma grynaisiais pinigais mažintinas ieškovės reikalavimas, nes tuo metu (sandorių sudarymo) piniginę naudą gavo ieškovė, todėl ieškinį tenkintino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 52 500 Eur žalos atlyginimą. Atsižvelgęs, kad iš atsakovo yra priteistas žalos atlyginimas, sprendė, kad atsakovas privalo mokėti ieškovės prašomas 5 proc. metines palūkanas už priteistą 52 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-418-797/2024 ir ieškovės R. M. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atsiras papildomų išlaidų dėl paveldėto turto, paveldėto pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (1/2 žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo su statiniais, ½ gyvenamąjį namą 79,53 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini)), bei tai, kad ieškovė neplanavo šiuo turtu naudotis, šalys nusprendė parduoti ieškovės paveldėtą turtą. Pažymi, kad atsakovas, būdamas ieškovės tėvu, ieškovės interesų užtikrinimui bute, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kurį atsakovas tai pat paveldėjo, norėjo padaryti kapitalinį remontą, o Butą palikti ieškovei, kad ji galėtų tinkamai gyventi. Atsakovas Bute negyveno, šis faktas patvirtina apie atsakovo ketinimą užtikrinti ieškovės interesus. Ieškovė žinojo apie atsakovo planus ir apie jai planuojama palikti Butą. Ieškovė sutiko, kad atsakovas parduotų jai priklausantį paveldėtą turtą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-2002-841/2021 išdavė leidimą parduoti ieškovės paveldėtą žemės sklypą su sodo nameliu. Žemės sklypas su sodo nameliu buvo parduoti už 22 000,00 Eur. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. eS2-7610-251/2021 išdavė leidimą parduoti ieškovės paveldėtą dalį žemės sklypo su statiniais bei dalį gyvenamojo namo. Nutartyje teismas pažymėjo, jog ieškovė pateikė nuomonę, kad sutinka dėl jai priklausančios nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovei priklausančio šio turto dalis buvo parduota už 32 500,00 Eur.

10.2. Vertina, kad ieškovė turėjo visą informaciją ir žinojo, kad jai priklausančiais pinigais bus atliekami kapitalinio remonto darbai. Ieškovės teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad „ji buvo įsitikinusi, kad tėvas naudoja savo uždirbtas lėšas, o ne jos pinigus, gautus už paveldėtą turtą“ visiškai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės teiginį nepagrįstai laikė teisingu ir visiškai neatsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė tapusi pilnamete iš esmės pakeitė savo nuomonę, tačiau ieškovės nuomonės pakeitimas savaime nereiškia, kad ieškovė būdama nepilnamete nebuvo informuota ir nesutiko, kad jai priklausančiais pinigais bus atliekami remonto darbai. Priešingai nei teismas nurodė ieškovė, jai buvo sudaryta galimybė pačiai spręsti dėl jos pinigų panaudojimo. Ieškovė nenorėjo gyventi su atsakovu, norėjo gyventi viena.

10.3. Atsakovui kaip sąžiningam ir rūpestingam tėvui atlikus Buto kapitalinio remonto darbus, ieškovė apsigyveno Bute. Ieškovės pinigai buvo panaudoti išimtinai jos interesų užtikrinimui. Pažymi, kad teismo posėdžio metu, atsakovo atstovui uždavus klausimą, ar ieškovė žinojo, kur buvo leidžiami pinigai, ieškovė atsakė teigiamai. Tai pat ieškovė pripažino, kad atsakovas jai buvo minėjęs, jog Butas bus paliktas jai, patvirtino, kad kartu su atsakovu rinkosi naujus baldus į Butą. Taigi, ieškovė patvirtino, kad nuo pat pradžių žinojo, jog 1) pinigai yra investuojami į Butą, baldus, apdaila ir remontą; 2) tam neprieštaravo; 3) ieškovė pretenzijas pradėjo reikšti tik tada, kai susipyko su atsakovu. Ieškovės pagrindinis teiginys, kad atsakovas iššvaistė jai priklausančias pinigines lėšas, neatitinka tikrovės, kadangi visi pinigai buvo panaudoti atliekant Buto remontą. Ieškovė nenorėjo gyventi atsakovu ir jo drauge, todėl ieškovės turtas buvo tvarkytas ir panaudotas išimtinai siekiant užtikrinti ieškovės interesus.

10.4. Ieškovės turto panaudojimas šeimos reikmės, atsižvelgiant į ieškovės interesus, atitinka CK 3.186 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo atveju ieškovei nebuvo padaryta žala. Pažymi, kad ieškovės paveldėtas turtas buvo parduotas gavus teismo leidimus. Teismas nepagrįstai ieškovės deklaratyvius teiginius laikė teisingais. Nepagrįstai nurodė, kad ieškovė besimokydama vidurinėje mokykloje, nebuvo priversta dirbti dėl lėšų stygiaus. Ieškovė dirbo, nes norėjo dirbti. Atsakovas kaip sąžiningas ir rūpestingas tėtis visas savo pareigas dukros atžvilgiu tinkamai ir įdėmiai vykdė. Atsakovas aprūpindavo ieškovę grynais pinigais. Pabrėžia, kad toks teismo teiginys dėl ieškovės darbo, esant lėšų stygiui, yra visiškai nesusijęs su ginčo dalyku ir jis neturėjo būti teismo vertinamas.

10.5. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas panaudojo ieškovės lėšas, siekdamas pagerinti ir patenkinti ieškovės gyvenimo kokybę – po atlikto remonto ieškovei atidavė Butą, kad ji galėtų tinkamai ir oriai gyventi. Ieškovės ignoravimas atsakovo kaip sąžiningo ir rūpestingo tėčio dėtas pastangos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų.

10.6. Ieškovė davė sutikimą atsakovui, jai žinant tai, kad jos pinigai bus panaudoti Buto remontui. Atkreipia dėmesį, kad atlikti remontą buvo būtina, nes ieškovė nenorėjo gyventi su atsakovu. Atsakovas įvertino ir atliko visus būtinus veiksmus ieškovės saugumui, sveikatai ir gerovei. Atsakovo teikti teismui skaičiavimai, įrodo, kad visi pinigai buvo panaudoti Buto remontui. Ieškovei priklausančios piniginės lėšos buvo panaudotos Buto remonto išlaidoms. Tuo pačiu buvo siekiama, kad ieškovei nereikėtų mokėti nuomos mokesčio. Atsakovas visada tinkamai rūpinosi ieškove, ją tinkamai išlaikė. Teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebuvo tinkamai išlaikoma. Atsakovas sukūrė ieškovei tinkamą aplinką, kad ji galėtų jaustis pilnai aprūpinusi. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir nepagrįstai laikė ieškovės teiginius kaip teisingais.

10.7. Akcentuoja, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, nebuvo nustatyta atsakovo kaltė. Yra neaišku, pagal kokius objektyvius duomenis ieškovės naudai remonto darbų atlikimas laikomas padaryta žala. Siekiant tinkamai ir ilgainiui išspręsti ieškovės apgyvendinimo klausimą, toks elgesio variantas buvo pasirinktas ieškovės sutikimu. Neaišku, pagal kokius objektyvius kriterijus atsakovas kaip sąžiningas ir rūpestingas tėtis laikomas nerūpestingu ir neapdairiu.

10.8. Ieškovės formaliai paveldėto turto neturėjimas ar piniginių lėšų, gautų už paveldėtą turtą, neturėjimas savaime nereiškia, kad ieškovės interesai nebuvo užtikrinti. Atkreipia dėmesį, kad įvertinant tėčio ir dukros teisinį santykį, formaliai vien tik nuosavybės teisės turėjimo įvertinimas sąlygoja nepagrįstą išvadą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl netinkamo uzufrukto teisės įgyvendinimo atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą.

10.9. Atsakovas dėl teisinių žinių trūkumų nežinojo apie CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įpareigojantį nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas, jeigu jų suma viršijo dešimties minimalių mėnesinių algų dydį, todėl nesikreipė į teismą dėl ieškovei priklausančių lėšų panaudojimo Buto, kur gyvens ieškovė, remontui. Atsakovas veikė neturėdamas piktų kėslų. Pagal tuo metu esančias aplinkybes atsakovas pasielgė taip, kaip tomis aplinkybėmis manė geriausia. Mano, kad ieškovė yra jauna ir kito asmens įtakojama manipuliuoja atsakovu, kaip tėvu, siekdama gauti pinigus. Bute atlikti remontai negalėjo būti vertinama kaip žala. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog žinojo, kad pinigai buvo naudojami Buto remontu, ir nesivadovavo atsakovo argumentais, bei nepagrįstai laikė ieškovės nepagrįstus argumentus teisingais.

Atsiliepimas

11. Ieškovė R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei R. M. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas deklaratyviai teigia, jog gavo ieškovės sutikimą dėl ieškovės pinigų panaudojimo Buto remontui, tačiau atsakovas ieškovės niekada nesiteiravo ir neklausė ar gali tuos pinigus panaudoti, kaip ir kur juos panaudoti. Kaip pagrįstai nustatė teismas, to neginčijo atsakovas, kad ieškovei nebuvo sudaryta galimybė pačiai spręsti dėl jos pinigų panaudojimo. Netgi priešingai, nors žinodama, kad į jos sąskaita yra pervesti pinigai, kuriais, atsakovui patikinus, ji galės naudotis, kai taps pilnamete (dėl ko banke ieškovė sutiko padidinti banko limitų sumą), tačiau savo reikmėms jų nenaudojo, gyveno iš motinos siunčiamo 120-130 Eur išlaikymo, kuriuos savaitei paskirstydavo po 30 Eur. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, kad ji gyveno viena, tėvui išsikrausčius gyventi su jo sugyventine ir jos dukra, todėl dėl lėšų stygiaus dar besimokant mokykloje buvo priversta dirbti. Ieškovė 2022 metais dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir vykdė namų ūkio veiklą, t. y. teikė valymo paslaugas. Atsakovas niekuomet neginčijo aplinkybės, jog būtent jis disponavo ieškovės vardu išduota mokėjimo kortele, kurioje buvo visi už ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą gauti pinigai. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog ieškovė sutiko, ar apskritai iš viso žinojo, kad atsakovui priklausantis Butas buvo remontuotas jai priklausančiomis lėšomis.

11.2. Nesutinka su atsakovo nuomone, jog ieškovė patvirtino, kad žinojo, jog pinigai yra investuojami į Butą, baldus, apdailą ir remontą, tam neprieštaravo ir pretenzijas pradėjo reikšti tik tada, kai susipyko su atsakovu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė buvo informuota apie pinigų panaudojimą Butui remontuoti ar kad su tokiu panaudojimu sutiko. Pažymi, jog net jei aplinkybė, jog ieškovė tariamai sutiko su tokiu pinigų panaudojimu, būtų įrodyta, toks ieškovės sutikimas neturi jokios teisinės galios, kadangi ieškovė buvo nepilnametė, neturinti pilno teisinio veiksnumo ir negalėjo pati spręsti dėl tokios pinigų sumos panaudojimo. Be to, ieškovė, be atsakovo, neturėjo daugiau jokio kito artimo suaugusio asmens, su kuriuo galėtų pasitarti, todėl atsakovas, pasinaudodamas bejėgiška ieškovės situacija, galėjo manipuliuoti ieškove bei išgauti tokį sutikimą, koks jam buvo reikalingas.

11.3. Pabrėžia, kad atsakovas neteisingai interpretuoja CK 3.186 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. CK 3.186 straipsnio 2 dalis numato galimybę naudoti šeimos reikmėms ne patį vaikų turtą, o pajamas ir vaisius, gautus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto. Nekilnojamąjį turtą pardavus, ieškovės turtas buvo modifikuotas, t. y. sudarytomis pirkimo–pardavimo sutartimis nekilnojamasis turtas buvo išmainytas į pinigines lėšas. Ieškovės nuomone, pajamomis ir vaisiais, gautais iš ieškovės turto (kuriuos galima naudoti šeimos poreikiams tenkinti), būtų laikomos nebent palūkanos, gautos už ieškovei priklausančių piniginių lėšų paskolinimą, o ne lėšos, gautos už nekilnojamojo turto pardavimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad už ieškovei priklausančias pinigines lėšas būtų gavęs kokių nors palūkanų, todėl jis neturėjo teisės šių lėšų panaudoti šeimos poreikiams.

11.4. Atsakovas nesiėmė įstatyme numatytų privalomų veiksmų, t. y. negavo leidimo CK 3.188 straipsnio numatyta tvarka investuoti pinigus į jam priklausantį Butą, todėl pažeidė įstatyme jam, kaip nepilnametės dukters globėjui, nustatytas pareigas ir tuo pasireiškė jo neteisėti veiksmai. Be to, atsakovas dėl savo aplaidumo neužtikrino ieškovės, kaip savo nepilnametės dukters, interesų.

11.5. Ieškovė pažymį, jog nenorėjo gyventi kartu su atsakovu ir jo drauge dėl to, jog kartu su atsakovo drauge gyveno ir atsakovo draugės dukra, su kuria ieškovės santykiai yra prasti, kadangi atsakovo draugės dukra nuolat konfliktuodavo, vadindavo necenzūriniais epitetais ir ieškovė tokioje aplinkoje nesijautė saugi. Atsakovas pasielgė nepateisinamai, vietoje vienturtės dukters pasirinkęs sugyventinės šeimą, iš ieškovei priklausančių pinigų suremontavęs sau pačiam priklausantį Butą ir leidęs ieškovei gyventi jame iki tol, kol sumanė ją išvaryti iš namų, laiko kad tai atitinka ieškovės interesus. Atsakovas niekuomet neteikdavo ieškovei adekvataus išlaikymo, ieškovė gyvendavo tik iš 120 Eur išlaikymo, gaunamo iš jos mamos, negaudavo vaiko pinigų, kurie turėdavo būti naudojami jos naudai, todėl ieškovė savarankiškai dirbo, jog galėtų pragyventi. Be to, kaip pagrįstai nustatė teismas, atsakovas, savo žinioje turėdamas ieškovei priklausančią mokėjimo kortelę, leido pinigus savo asmeninėms reikmėms, t. y. pirkiniams autoservisuose, degalinėse. Didelė dalis sąskaitos išrašų yra susijusi su išlaidomis degalinėse, kurios susidarė nuo 2020 m. iki 2022 m. gegužės mėn., nors ieškovė tuo metu transporto priemonės neturėjo. Ieškovės sąskaitos išrašai įrodo išlaidas buitinės technikos prekių parduotuvėse, kitos išlaidos susijusios su atsakovo poreikiais asmeninėms reikmėms, kurios patvirtina, kad 52 500 Eur suma buvo išleista per labai trumpą laiką – nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. gegužės mėn. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė IVECO, DAILYN35C14V jau esant į ieškovės sąskaitą pervestai 20 000 Eur sumai už nekilnojamąjį turtą, o 2021 m. rugsėjo 10 d. – transporto priemonė BMW, X5 XDRIVE35D. Būtent 2021 m. rugpjūčio mėn. iš ieškovės sąskaitos yra išgryninta didelė dalis grynųjų pinigų – 11 000 Eur. Duomenų, kad pinigai buvo naudojami ir panaudoti ieškovės, tuo metu dar nepilnametės interesams tenkinti nėra. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą.

11.6. Paaiškina, kad žala ieškovei buvo sukelta ne dėl jai priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo, o dėl neteisėto ieškovei priklausančių lėšų panaudojimo, t. y. pinigus panaudojus ne ieškovės, o atsakovo interesams užtikrinti. Žala ieškovei pasireiškė tuo, kad iki neteisėtų veiksmų atlikimo ieškovė banko sąskaitoje turėjo 54 500 Eur, kuriuos, pavyzdžiui, pervedus į terminuoto indėlio sąskaitą, nustatant terminą iki ieškovės pilnametystės, ieškovė būtų ne tik atgavusi visą jai priklausiusią pinigų sumą, tačiau dar papildomai būtų gavusi ir palūkanų. Pažymi, kad, po atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovės banko sąskaita liko tuščia.

11.7. Atsakovas deklaratyviai teigia, kad pinigų panaudojimo tikslas užtikrinti ieškovės gyvenamąją vietą neribotam laikui, sukuriant patogias gyvenimo sąlygas. Bylos medžiaga patvirtina, jog kilus konfliktui tarp ieškovės ir atsakovo, atsakovas išvarė ieškovę iš gyvenamojo būsto, atėmė jos raktus, o vėliau įdėjo Buto pardavimo skelbimą internetiniame puslapyje „Aruodas.lt“. Nors atsakovas teigia, jog siekė sukurti ieškovei patogias gyvenimo sąlygas, tačiau iš esmės sukūrė tik finansinę gerovę sau pačiam, padidindamas jam, o ne ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Nors atsakovas teigia, kad siekė leisti ieškovei gyventi bute neribotą laiką, tačiau ieškovės naudai nebuvo įregistruotas uzufruktas, t. y. galimybė naudotis butu ieškovės gyvenimo trukmei ar apibrėžtam laikui. Ieškovei sukelta žala pasireiškė tuo, jog ji dėl atsakovo sąmoningai neapdairių veiksmų prarado itin didelę pinigų sumą, tuo pačiu visiškai nesuteikiant jokių teisių į Butą, kuris buvo suremontuotas. Ieškovės teisinė padėtis tapo neapibrėžta, o atsakovas tuo pasinaudojo, išvarydamas ieškovę iš Buto.

11.8. Atkreipia dėmesį, kad atsakovui, kaip bet kokiam vidutiniškai protingam ir apdairiam asmeniui turėjo būti aišku, jog jis, kaip nepilnametės dukters tėvas turėjo dėti visas pastangas tam, kad iš savo asmeninių pajamų teiktų tinkamą išlaikymą ieškovei, t. y. užtikrinti gyvenamąją vietą, maitinimą, higienos priemones, pramogas, atitinkančias vaiko amžių ir t. t. Ieškovės motina teikdavo tik po 120 Eur išlaikymo kas mėnesį, tuo tarpu atsakovas nesiėmė jokių teisinių veiksmų išlaikymo dydžiui padidinti. Atsakovui turėjo būti žinoma, kad yra galimybė nenaudojamas pinigines lėšas padėti į terminuotą indėlį ir gauti nors ir nedideles, tačiau užtikrintas pajamas, šiomis lėšomis nerizikuojant. Šiuo atveju, atsakovas ne tik kad nepadidino ieškovės turto, tačiau jį panaudojo savo reikmėms – t. y., jam priklausančio turto gausinimui. Nors atsakovas laiko, kad tokiu būdu jis užtikrino ieškovės interesą turėti geras gyvenimo sąlygas, tačiau atsakovas turėjo pats savo lėšomis pasirūpinti ieškovės gyvenamąja vieta, o ne tai daryti ieškovės lėšomis, todėl atsakovo prievolės (t. y. teikti išlaikymą ieškovei) įvykdymas pačios ieškovės lėšomis nėra nei rūpestingas, nei apdairus elgesys. Atsižvelgus į tai, ieškovės vertinimu, atsakovas laikytinas kaltu už nurodytus neteisėtus veiksmus pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas N. M. ir L. L.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimu teismas nutraukė N. M. ir L. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų N. M. ir L. M. 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2. punkte R. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu N. M., o L. M. įsipareigojo kas mėnesį mokėti išlaikymą nepilnametei R. M. po 120 Eur iki vaiko pilnametystės. Testamentu, surašytu 2019 m. liepos 3 d., V. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko N. M., o žemės sklypą su sodo nameliu, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko ieškovei R. M. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad mirusio V. J. palikimą priėmė R. M. ir N. M.

14. Iš nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ieškovė, būdama nepilnamete pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6497 paveldėjo palikėjo senelio V. J. palikimą: ½ 1,43 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini); ½ 79,53 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas po V. J. mirties, paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu butas viešame nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš valstybė įmonės Regitra pažymos nustatyta, kad N. M. vardu 2021 m. birželio 19 d. registruota transporto priemonė IVECO, DAILYN35C14V, o 2021 m. rugsėjo 10 d. – transporto priemonė BMV, X5 XDRIVE35D.

16. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2002-841/2021 leido N. M. sudaryti jo dukrai R. M. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), padavimo sandorį, gautas lėšas pervedant į R. M. vardu atidarytą sąskaitą. Pagal 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, buvo parduotas ieškovei R. M. priklausantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), už 22 000 Eur sumą. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog 2 000 Eur gavo R. M. tėvas N. M. prieš pasirašant šią sutartį, o 20 000 Eur pirkėjas pervedė į ieškovės sąskaitą (4.1., 4.2. punktai).

17. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7610-251/2021 leido N. M. sudaryti R. M. priklausančio turto – ½ žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį. Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas už 65 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog 32 500 Eur pirkėjas pervedė į R. M. sąskaitą. (4.1.1. punktas), 32 500 Eur pirkėjas sumokėjo pardavėjai grynais (4.1.2. punktas). Ieškovės į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog 20 000 Eur į jos sąskaitą pervesta 2021 m. vasario 12 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo pervesta 32 500 Eur ir 32,50 Eur. Ieškovės vardu sąskaitoje buvo 52 500 Eur suma, 2 000 Eur grynais buvo sumokėta atsakovui sutarties sudarymo metu.

18. Ieškovės vardu esančia banko kortele, pardavus ieškovės paveldėtą turtą, naudojosi atsakovas N. M., kuris ieškovei kortelę atidavė 2022 m. gegužės mėn., su joje esančiu 5,80 Eur likučiu.

19. Taip pat iš ieškovės sąskaitos išrašų nustatyta, kad išlaikymo lėšas po 100 Eur, 120 Eur ir kitomis nedidelėmis sumomis pervesdavo ieškovės motina L. L. ar jos sutuoktinis Ž. L. Iš R. M. pajamų mokesčių deklaracijos už 2022 m. nustatyta, kad ieškovė 2022 m. vykdė individualią veiklą ir iš šios veiklos gavo pajamų.

Dėl nepilnamečio vaiko pinigų panaudojimo atsakovo turto pagerinimui

20. Apeliantas apeliaciniame skunde nemažai nurodė argumentų susijusių su ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas apelianto veiksmų teisėtumas dėl ieškovei, esant nepilnametei, priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo, bet buvo sprendžiama dėl už parduotą nepilnametei ieškovei priklausiusių nekilnojamąjį turtą gautų pinigų panaudojimo, todėl nagrinėjant apeliacinį skundą vertintini skundo argumentai, susiję būtent su nepilnamečio vaiko pinigų panaudojimu.

21. Apeliantas skunde argumentuoja, kad ieškovės pinigai gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo panaudoti išimtinai nepilnametės ieškovės interesais, nes apeliantui, kaip rūpestingam tėčiui, atlikus jam priklausančiame Bute kapitalinį remontą, ieškovė apsigyveno šiame bute. Be to, apeliantas nurodė, kad jis leido ieškovei pačiai priimti sprendimą jos turimų pinigų panaudojimo ir ji pritarė apelianto sprendimui panaudoti pinigus Buto remontui, kurį apeliantas ketino palikti ieškovei.

22. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio turto rūšies ar jo įgijimo būdo.

23. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai).

24. Įstatymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto teisės turinys kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes, minėta, tik dėl amžiaus ir su juo susijusio dalinio veiksnumo vaikas negali be atstovo pats įgyti, įgyvendinti ar atsisakyti teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004).

25. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius.

26. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nustatyta ir ginčo nėra, jog už parduotą ieškovei turtą gautos lėšos buvo pervesto į ieškovės vardu esamą sąskaitą banke, tačiau ieškovės vardu išduota mokėjimo kortele disponavo apeliantas.

27. Priešingai nei teigia skunde apeliantas byloje nėra įrodyta, kad buvo sudaryta galimybė pačiai ieškovei spręsti dėl jai priklausančių lėšų panaudojimo ir ieškovė sutiko, jog jai priklausančios lėšos būtų panaudotos Buto remontui. Teisėjų kolegija pažymi, jei ir ieškovė būdama nepilnamete dalyvavo renkant Butui baldus ar kitus daiktus, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji davė sutikimą jai priklausančių lėšų panaudojimui, kadangi vaiko turtas turi būti naudojamas išimtinai nepilnamečio vaiko interesų tenkinimui.

28. Apeliantas teigia, kad ieškovės lėšos buvo panaudotos išimtinai jos interesams, kadangi ieškovė nesutiko gyventi kartu su apeliantu ir jo draugės šeima, todėl ieškovės lėšomis atlikus atsakovui priklausančiame Bute remontą, ieškovė gyveno Bute, juo naudojosi.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečiui vaikui suteikti tinkamą gyvenamąją vietą (būstą) yra tėvo, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pareiga, todėl aplinkybė, kad atsakovas leido nepilnametei dukrai gyventi Bute, niekaip neįpareigojo nepilnametės ieškovės savo lėšomis prisidėti prie atsakovo (tėvo) Buto pagerinimo. Nors dėl susiklosčiusių aplinkybių ieškovė atsisakė gyventi kartu su nauja atsakovo drauge ir atsakovas bei nepilnametė ieškovė susitarė, kad ieškovė gyvens viena atskirai nuo tėvo, įvertinus tai, kad apeliantas turėjo pareigą rūpintis nepilnamete dukra ir užtikrinti nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, nepateisina apelianto deklaruojamo rūpesčio nepilnamete dukra, panaudojant jai priklausančias lėšas Buto pagerinimui.

30. Byloje nustatyta, kad už parduotą ieškovės paveldėtą turtą į ieškovės sąskaita buvo pervesta iš viso 52 500 Eur suma. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad visos ieškovės lėšos gautos už parduotą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį buvo panaudotos apeliantui priklausančio Buto remontui. Iš byloje esančių ieškovės sąskaitos banko išrašo nustatyta, kad pinigai buvo išleisti iki 2022 m. gegužės 19 d. ir jų likutis, apeliantui perdavus ieškovei mokėjimo kortelę, buvo 5,80 Eur. Tai gi, byloje ginčo nėra, kad iš ieškovės sąskaitos, jai esant nepilnametei apeliantas išgrynino joje buvusias lėšas.

31. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ieškovei priklausančių lėšų panaudojimo Buto pagerinimui metu (2021–2022 m.) CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio, buvo patvirtintas 2022 metais taikoma minimali mėnesinė alga – 730 eurų. Tai gi, apeliantas, turėdamas pareigą uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės ieškovės turtą, turėjo pareigą gauti teismo leidimą nepilnametei dukrai priklausančių lėšų, viršijančių nustatytą įstatyme sumą, investavimui į jam priklausantį Butą ar investuojant kitur. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas investuodamas nepilnametės dukters lėšas buvo gavęs teismo leidimą.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskiri nuo bendrų šeimos poreikių, todėl vaikų turtas ar jo duodamos pajamos, prireikus ir nepažeidžiant vaikų interesų, gali būti panaudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir panašiai. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliantu, kad nepilnametės ieškovė lėšų investavimas atitiko pačios nepilnametės ieškovės interesus, nes Buto pagerinimas išimtinai už nepilnamečio vaiko lėšas, kurios beveik atitinka pačio Buto vertę, ir dėl tokių vaiko lėšų investicijų į Butą vaikas netapo šio turto savininko, sudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks apelianto atliktas nepilnametės dukters pinigų investavimas pažeidė nepilnametės ieškovės interesus, taip pat buvo pažeistas tėvų ir vaiko turto atskyrimas (CK 3.161 straipsnio 4 dalis).

33. Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis). Tokia kontrolė yra vienas iš būdų, kuriais užtikrinama nepilnamečio vaiko turtinių teisių, taip pat viešojo intereso apsauga.

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

35. Atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, tai, kad nepilnametės ieškovės lėšų panaudojimo apelianto Buto pagerinimui metu, buvo privaloma gauti teismo leidimą investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas, viršijančias CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą sumą, byloje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas dėl netinkamo uzufrukto teisės įgyvendinimo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, neteisėtai panaudodamas nepilnametei ieškovei priklausančias lėšas savo interesų užtikrinimui (Buto pagerinimui ir jo didesnės vertė sukūrimui), o ieškovė panaudojus jai priklausančias lėšas gautas pardavus jai priklausantį paveldėtą nekilnojamąjį turtą, neįgijo jokių teisių į Butą ir prarado turėtas pinigines lėšas. Taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir padarytos žalos (nepilnametės ieškovės turto sumažėjimo).

36. Apeliantas teigia, kad jam dėl teisinių žinių stokos nebuvo žinoma, jog panaudojant nepilnamečiui vaikui priklausančias lėšas privaloma gauti gauti teismo leidimą. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad tai, jog jam nebuvo žinoma apie pareigą gauti teismo leidimą prieš naudojant nepilnametės ieškovės lėšas, nepašalina jo atsakomybės ir pareigos įgyvendinti uzufrukto teisę tinkamai, nepažeidžiant nepilnametės dukters interesų.

37. Remiantis CK 6.248 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas nustatė apelianto kaltę – apeliantas uzufrukto teise tvarkydamas nepilnametės dukters turtą, vaiko piniginės lėšas panaudojo ne vaiko interesais, o asmeniniams savo poreikiams užtikrinti. Tai, kad apeliantas nepilnametės ieškovės lėšomis pagerinęs sau priklausantį Butą, leido nepilnametei ieškovei jame gyventi, priešingai nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo vertinti, jog jis veikė kaip rūpestingas ir atsakingas tėvas, siekiantis užtikrino nepilnametės ieškovės interesą turėti geras gyvenimo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepilnametės ieškovės lėšomis pagerinęs sau priklausantį Butą, nors ir leido dukrai gyventi, veikė savo naudai ir savo interesais. Apeliantas būdamas rūpestingu tėvu, turėjo pareigą savo lėšomis išlaikyti nepilnametę dukrą, o ne tam naudoti nepilnamečio vaiko turtą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis elgėsi kaip rūpestingas tėvas, kiek susiklosčiusiomis sąlygomis buvo būtina. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų būtinų apelianto atsakomybei kilti.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepilnametei ieškovei neteisėtais kaltais apelianto veiksmais buvo padaryta žala, egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl yra visos sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo iš apelianto priteistas ieškovei žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė argumentų dėl priteisto iš jo žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, priteistų procesinių palūkanų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ginčo šalių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

42. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

45. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

46. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

47. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovei iš apelianto priteistinos 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėEgidijus Mockevičius