Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo N. M. 54 500 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog po senelio mirties (duomenys neskelbtini) ji paveldėjo dalį nekilnojamojo turto ir kadangi ji buvo nepilnametė, šiuo turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo jos atstovas pagal įstatymą - tėvas N. M.. Jis pradėjo įtikinėti ieškovę, kad paveldėtą turtą reiktų parduoti, nes jis nereikalingas, reikia jį išlaikyti, dėl to kreipėsi į teismą dėl leidimų išdavimo. Teismas leido parduoti ieškovės vardu (tuo metu nepilnametės) esantį paveldėtą turtą, nurodydamas pinigines lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą banke. Lėšos už parduotą turtą buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, iš viso 52 500 Eur, nes 2000 Eur atsakovas iš pirkėjų gavo prieš pasirašant sutartį. Nuo jos sąskaitos atidarymo banke, kortele naudojosi ir jos piniginėmis lėšomis disponavo atsakovas N. M., o ji kortelę atgavo (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn., tada paaiškėjo, kad jos banko sąskaitoje yra tik 5,80 Eur likutis. Ji iš sąskaitos išrašų pamatė, kad pinigai 30 530 Eur buvo išgryninti, kita jų dalis išleista pirkiniams statybinių, buitinės technikos, maisto, prekių, drabužių parduotuvėse, degalinėse. Jai buvo padaryta žala, nes tėvas jos pinigus panaudojo savo reikmėms, neatsižvelgė, kad tai yra jos nuosavybė, kaip nepilnametės atstovas pagal įstatymą veikė netinkamai.

Pateiktame dublike nurodė, jog mažina ieškinio reikalavimą iki 54 500 Eur sumos, atsakovas jos už paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas turėjo tvarkyti uzufrukto teise ir išimtinai tik vaiko interesais, kad nepilnamečiai nuo 14 m. iki 18 m. turi teisę sudaryti sandorius, turėdami tėvų sutikimą. Ieškovė nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovei buvo žinoma, jog po jo mirties butas atiteks jai, todėl pati sutiko ir leido atsakovui panaudoti jos pinigines lėšas atsakovo buto remontui. Atsakovas savo nuožiūra ir savo reikmėm išleido jos, dar nepilnametės lėšas, nors to daryti negalėjo, tam tikrais atvejais turėjo gauti ir teismo leidimą, turėjo vengti interesų konflikto. Ieškovei nebuvo žinoma atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, atsakovo butą pardavus, jai būtų nupirktas kitas būstas. Teigia, kad atsakovo buto remonto metu jai nebuvo nuomojamas kitas būstas, jai buvo leista apsigyventi pas kitus asmenis, sumokant komunalinius mokesčius.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog, tėvams išsiskyrus, ji liko gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), motina jai iš užsienio pervesdavo po 120 - 130 Eur išlaikymą. Ieškovei paveldėjus senelio nekilnojamąjį turtą, atsakovas pasiūlė jos turtą parduoti, kad nereiktų juo rūpintis ir išlaikyti, ji žodžiu sutikusi, bet nepamena, kad būtų rašiusi teismui sutikimus parduoti jos vardu turimą turtą. Teismas leido parduoti jos paveldėtą nekilnojamąjį turtą, pinigus pervedant į jos sąskaitą banke. Pati dalyvavo pas notarą. Už parduotą turtą pinigus pervedė į jos sąskaitą, 2000 Eur gavo atsakovas, bet banko kortele naudojosi jos tėvas, jis kortelės jai neperdavė, neinformavo, kad iš jos nusiima pinigus. Pamena, kad buvo banke dėl limitų pakeitimo, dėl to tėvas jai paaiškino, kad reikia padaryti tam, jog, tapus jai pilnamete, ji galėtų didesnėmis sumomis nusiimti pinigų. Ji pasitikėjo tėvu, nekilo minčių, kad jis naudoja jos lėšas. Tėvas jai minėjo, kad reikia jo paveldėtą turtą suremontuoti, bet ji nemanė, kai tai jis atliks iš jos pinigų, nes tėvas dirbo, gaudavo lėšų. Ieškovė teigia, jog nekalbėjo apie tai, kad jos pinigus leistų naudoti atsakovo buto remontui, baldams įsigyti. Ji gyveno iš motinos teikiamo išlaikymo, kurio neužteko, todėl dar dirbo – teikė valymo paslaugas. Nurodo, kad atsakovas ją turėjo išlaikyti teikdamas išlaikymą, o ne išlaikymą teikti jos piniginėmis lėšomis. Kortelę ji atgavo (duomenys neskelbtini) gegužės mėnesį, jos sąskaitoje tebuvo likę 5,80 Eur. Jai nebuvo žinoma, kad atsakovo buto remontui yra naudojamos jos sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Kadangi gyveno atskirai nuo tėvo, tarpusavio santykiai tarp jų pašlijo, nes kartu nebūdavo. Nors atsakovas sakė, kad ji galėtų gyventi kartu su juo ir jo drauge bei jos vaiku, bet taip pat atsakovas teigė, kad bute yra mažai vietos, todėl ji viena gyveno atsakovo bute, kuriame būtų gyvenusi, bet atsakovas parašė žinutę, kad atiduotų buto raktus ir išsikraustytų, ką ji ir padarė (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė buvo nepilnametė kai paveldėjo turtą, už kurį vėliau gavo piniginių lėšų. Atsakovas tvarkė jos turtą uzufrukto teise, kuri numato tvarkymą vaiko interesams, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nepilnametės ieškovės lėšas atsakovas naudojo savo asmenims reikmėms ir banko kortelė ieškovei buvo grąžinta po to, kai sąskaitoje buvo likusi tik 5,80 Eur suma. Atsakovas nurodo, jog nepilnametės lėšomis jis darė buto remontą, pagerino jį, kapavietę tvarkė ir tai atliko iš vaiko pinigų, ne vaiko interesams užtikrinti, kas rodo jo neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusią žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti.