Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-460-390/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-29
Bylos Nr.: e2A-460-390/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: A. B.
Trečiasis asmuo: A. B., A. S., AB SEB bankas

Kategorijos

2.3.2.4.2Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.4.6.1Laikinas tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-460-390/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11647-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.2; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.6.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo J. B. patikslintą priešieškinį A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys A. B., A. S., AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. 2024 m. liepos 15 d. patikslintu ieškiniu DOK-84505 (el. b. 20 tomas, b. l. 39-61) prašė:

1.1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. B. ir J. B. dėl atsakovo J. B. kaltės.

1.2. Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės A. B. naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų L. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su motina A. B..

Šalies argumentai

1.4. Apriboti atsakovo J. B. tėvo valdžią vieneriems metams laiko sūnaus J. B. atžvilgiu, panaikinant teisę matytis su vaiku. Praėjus šiam terminui nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kad atsakovas J. B. su nepilnamečiu J. B. bendrauja dalyvaujant ieškovės A. B. parinktam psichologui, pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką.

1.5. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui po 355 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos iki sūnaus pilnametystės bei skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. B., sumą indeksuojant įstatymų numatyta tvarka.

Šalies argumentai

1.6. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnametės dukros L. B. išlaikymui po 355 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos iki dukros pilnametystės bei skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. B., sumą indeksuojant įstatymų numatyta tvarka.

1.7. L. B. ir J. B. išlaikymui skirtų lėšų mokėjimo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką šiam turtui: Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė – 70 600 Eur.

1.8. Nustatyti atsakovui J. B. maksimalų bendravimo su L. B. tvarką:

1.8.1. Poriniais metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Jei bendravimas sutampa su švenčių dienomis, J. B. bendrauja su dukra pagal tvarką, nustatytą švenčių laikotarpiu.

1.8.2. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną, dukra praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tėvo ir savo gimtadienio dieną, atsakovas pasiima dukrą iš namų 10.00 val. ryto ir grąžina į namus 20.00 val. Motinos ir savo gimtadienio dieną, ieškovė bendrauja su dukra nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro.

1.8.3. L. B. gimimo dieną – ne ilgiau, kaip tris valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo laiką suderinus su A. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos. Šalims nesusiderinus, atsakovas su dukra bendrauja 17-20 val.

1.8.4. Valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas J. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja: neporiniais metais: gegužės l-ąją nuo 11 val. iki 19 val., liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 19 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., lapkričio 2-ąją nuo 11 val. iki 19 val., šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos 20 val., šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 20 val., gruodžio 31 dieną nuo 17 val. iki sausio 1 d. 14 val.; poriniais metais: sausio l-ąją nuo 12 val. iki 20 val., vasario 16-ąją nuo 11 val. iki 19 val., kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 19 val., antrąją šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 19 val., Gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 20 val.

1.8.5. L. B. vasaros atostogų metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su L. B. viso 28 dienas, kurių viena maksimali nepertraukiama dalis - 14 kalendorinių dienų. Apie atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau, nei likus 14 dienų iki planuojamų atostogų. Pirmą atostogų dieną atsakovas dukrą pasiima 10 val. ryto ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. į namus. Šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie tai, jeigu atostogos numatomos užsienyje, kokia jų trukmė ir konkretus laikotarpis. Bet kurių atostogų ar šventinių dienų metu, atsakovas įpareigojamas netrukdyti dukrai kalbėti telefonu su mama.

1.9. Po santuokos nutraukimo J. B. palikti – B. pavardę, ieškovei A. B. – B. pavardę.

1.10. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,680 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.11. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,2349 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.12. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

1.13. Iš atsakovo J. B. ieškovės A. B. naudai priteisti 24 389 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,1859 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą.

1.14. Padalinti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka:

1.14.1. Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise:

1.14.1.1. Butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m. ir žemės sklypą su statiniais 1/8 dalis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha; bendra buto ir žemės vertė – 179 000 Eur.

1.14.1.2. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), plotas - 1.,2349 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 12 600 Eur.

1.14.1.3. Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m., vertė 7 680 Eur;

1.14.1.4. Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m., vertė – 5 190 Eur;

1.14.1.5. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha., vertė – 23 500 Eur.

1.14.2. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise:

1.14.2.1. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas – 1.680 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 17 400 Eur

1.14.2.2. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 70 600 Eur.

1.14.2.3. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,1859 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 52 200 Eur.

1.14.2.4. Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 17,34 kv. m., vertė – 8 550 Eur.

1.14.2.5. Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m., vertė – 6 050 Eur.

1.14.2.6. Butą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 27,62 kv. m., vertė – 24 600 Eur.

1.14.2.7. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VWPASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.14.3. Iš ieškovės A. B. atsakovui J. B. priteisti 50 385 Eur sumą, kaip kompensaciją už ieškovei tenkančio didesnio turto dalį.

1.15. Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo J. B. 8 950 Eur sumą iš atsakovo, t. y. pusę atsakovo turėtų grynųjų pinigų.

1.16. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, iš ieškovės A. B. atsakovui J. B. priteisti 14 044 Eur (50 385-24 389-8 950-3 000), kuri ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovui per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1.17. Ieškovės ir atsakovo prievoles AB SEB bankas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria prievole.

Žemesnės instancijos teismas

1.18. Teismo posėdžio metu prašė teismo viršyti pareikštus reikalavimus ir laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters L. B. atžvilgiu.

1.19. Priteisti ieškovės A. B. naudai iš atsakovo J. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovas J. B. su ieškiniu nesutiko, pareikštu patikslintu priešieškiniu prašė:

2.1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. B. ir J. B. dėl ieškovės A. B. kaltės.

2.2. Nustatyti nepilnametės dukters L. B. gyvenamąją vietą su tėvu J. B..

2.3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B. gyvenamąją vietą su motina A. B..

2.4. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui po 225,00 Eur išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės bei skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. B..

2.5. Priteisti iš ieškovės A. B. nepilnametės dukros L. B. išlaikymui po 225,00 Eur išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės bei skirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise atsakovą J. B..

2.6. Nustatyti ieškovės A. B. ir nepilnametės dukters L. B. bendravimo tvarką:

2.6.1. Ieškovė A. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja: Poriniais metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Jei bendravimas sutampa su švenčių dienomis, A. B. bendrauja su dukra pagal tvarką, nustatytą švenčių laikotarpiu.

2.6.2. Kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.

2.6.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei Motinos ir Tėvo dieną dukra praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

2.6.4. Motinos dieną ir savo gimtadienio dieną ieškovė pasiima dukrą iš namų 10.00 val. ryto ir grąžina į namus 20.00 val. Tėvo dieną ir savo gimtadienio dieną, atsakovas bendrauja su dukra nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos ieškovei.

2.6.5. L. B. gimimo dieną – ne ilgiau, kaip tris valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo laiką suderinus su J. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos. Šalims nesusiderinus, ieškovė su dukra bendrauja 17-20 val.

2.6.6. Valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos ieškovė A. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja:

2.6.6.1. Neporiniais metais: gegužės l-ąją nuo 11 val. iki 19 val., liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 19 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., lapkričio 2-ąją nuo 11 val. iki 19 val., šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos 20 val., šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 20 val., gruodžio 31 dieną nuo 17 val. iki sausio 1 d. 14 val.

2.6.6.2. Poriniais metais: sausio l-ąją nuo 12 val. iki 20 val., vasario 16-ąją nuo 11 val. iki 19 val., kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 19 val., antrąją šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 19 val., Gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 20 val.

2.6.7. L. B. vasaros atostogų metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, ieškovė bendrauja su L. B. viso 28 dienas, kurių viena maksimali nepertraukiama dalis - 14 kalendorinių dienų. Apie atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau, nei likus 14 dienų iki planuojamų atostogų. Pirmą atostogų dieną ieškovė dukrą pasiima 10 val. ryto ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. į namus. Šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie tai, jeigu atostogos numatomos užsienyje, kokia jų trukmė ir konkretus laikotarpis. Bet kurių atostogų ar šventinių dienų metu, ieškovė įpareigojama netrukdyti dukrai kalbėti telefonu su tėvu.

2.7. Nustatyti atsakovo J. B. ir nepilnamečio sūnaus J. B. detalią bendravimo tvarką:

2.7.1. Atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja poriniais metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Jei bendravimas sutampa su švenčių dienomis, J. B. bendrauja su sūnumi pagal tvarką, nustatytą švenčių laikotarpiu.

2.7.2. Kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val.

2.7.3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei Motinos ir Tėvo dieną sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tėvo dieną ir savo gimtadienio dieną atsakovas pasiima sūnų iš namų 10.00 val. ryto ir grąžina į namus 20.00 val. Motinos dieną ir savo gimtadienio dieną ieškovė bendrauja su sūnumi nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos atsakovui.

2.7.4. J. B. gimimo dieną – ne ilgiau kaip tris valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo laiką suderinus su A. B. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki vaiko gimimo dienos. Šalims nesusiderinus, atsakovas su sūnumi bendrauja 17-20 val.

2.7.5. Valstybinių švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi J. B. bendrauja:

2.7.5.1. Poriniais metais: gegužės l-ąją nuo 11 val. iki 19 val., liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 19 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., lapkričio 2-ąją nuo 11 val. iki 19 val., šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos 20 val., šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 20 val., gruodžio 31 dieną nuo 17 val. iki sausio 1 d. 14 val.

2.7.5.2. Neporiniais metais: sausio l-ąją nuo 12 val. iki 20 val., vasario 16-ąją nuo 11 val. iki 19 val., kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 19 val., antrąją šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 19 val., Gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 20 val.

2.7.6. J. B. vasaros atostogų metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovas bendrauja su J. B. viso 28 dienas, kurių viena maksimali nepertraukiama dalis – 14 kalendorinių dienų. Apie atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau, nei likus 14 dienų iki planuojamų atostogų. Pirmą atostogų dieną atsakovas sūnų pasiima 10 val. ryto ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. į namus. Šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie tai, jeigu atostogos numatomos užsienyje, kokia jų trukmė ir konkretus laikotarpis. Bet kurių atostogų ar šventinių dienų metu, atsakovas įpareigojamas netrukdyti sūnui kalbėti telefonu su mama.

2.8. Pripažinti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą:

2.8.1. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,13 ha, 2024-01-01 vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 23 500 Eur.;

2.8.2. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 17,88 kv. m., 2024-01-01 vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 6 050 Eur.

2.8.3. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 16,29 kv. m., 2024-01-01 vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 7 680 Eur.

2.8.4. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 17,34 kv. m., 2024-01-01 vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 8 550 Eur.

2.9. Padalinti ieškovės A. B. ir atsakovo J. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokiu būdu:

2.9.1. Atsakovui J. B. priteisti tokį turtą natūra:

2.9.1.1. Butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 85,17 kv.m. , ir 1/8 dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0674 ha, rinkos vertė 179 000 Eur;

2.9.1.2. Butas su bendro naudojimo patalpa C, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-01-01 vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 24 600 Eur.

2.9.1.3. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 17,71 kv.m., 2024-01-01, vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras masinį vertinimą – 5 190 Eur.

2.9.2. Ieškovei A. B. priteisti tokį turtą natūra: automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įregistruotas ieškovės A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 2 860 Eur.

2.10. Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovei A. B. piniginę kompensaciją 76 985 Eur už jam priteistą natūra didesnės vertės santuokinio turto dalį.

2.11. Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007 m. gegužės 25 d. Kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovės A. B. ir atsakovo J. B. prievole, nustatant pareigą atsakovui J. B. prievolės įvykdyti visa apimtimi.

2.12. Nustatyti asmeninėmis atsakovo J. B. prievolėmis:

2.12.1. Prievolė kreditoriui A. B. dėl 1 448,10 Eur paskolos grąžinimo pagal 2013 m. paskolos sutartį;

2.12.2. Prievolė kreditoriui A. S. dėl 2 316,96 Eur paskolos grąžinimo pagal 2013 m. paskolos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp ieškovės A. B. ir J. B. sudarytą 2008 m. rugpjūčio 9 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1694), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei A. B. santuokinę pavardę – B., o atsakovui J. B. prigimtinę pavardę – B.. Priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei A. B. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nustatė nepilnamečių vaikų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su motina A. B.. Laikinai apribojo atsakovui J. B. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų J. B. ir L. B. atžvilgiu. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečiam vaikui L. B. 260 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.); 307 Eur dydžio išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.), mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 355 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki dukters L. B. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. B.. Priteisė iš atsakovo J. B. nepilnamečiam vaikui J. B. 260 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.); 307 Eur dydžio išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.), mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 355 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki sūnaus J. B. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. B.. Pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių A. B. ir J. B. nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,680 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas – 1,2349 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise: butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m. ir žemės sklypą su statiniais 1/8 dalis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha, žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), plotas -1,2349 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m., garažą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m., žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, priteisė atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) plotas – 1.680 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,1859 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m., garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m., butą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 27,62 kv. m., transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės A. B. atsakovui J. B. 30 345 Eur kompensaciją už didesnę jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, įpareigojant ieškovę šią sumą atsakovui sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis, t. y. po 5 057,50 Eur per mėnesį. Priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei A. B. 8 950 Eur kompensaciją už pinigines lėšas. Ieškovės A. B. ir atsakovo J. B. prievoles AB SEB bankas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paliko solidaria prievole. Atsakovo J. B. prievoles tretiesiems asmenims A. B. ir A. S. paliko po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 10 571,41 Eur ir iš ieškovės atsakovui 835,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš ieškovės 198,50 Eur ir iš atsakovo 2 658,20 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Priteisė iš atsakovo valstybei 23,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių

3. Teismas nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina.

4. Įvertinęs 2021 m. rugpjūčio 5 d. Specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovei 2021 m. rugpjūčio 2 d. jos sutuoktinio padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 2 tomas, b. l. 12-13), 2024 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos nuosprendį baudžiamojoje byloje 1A-128-888/2024 (el. b. 21 tomas, b. l. 51-66), kuris patvirtina, kad J. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. A. B., bei atsakovo elgesys teismo proceso metu, kuris leidžia daryti išvadas apie psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpciją. Sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes atsakovas neįrodė, jog ieškovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, Teismas pripažino, jog ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Šalies argumentai

5. Ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo teismas jai paliko santuokinę pavardę – B., atsakovui – B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6. Teismas nurodė, kad ieškovė santuokoje patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko ji jautėsi sugniuždyta, patyrė negatyvius išgyvenimus, kas padarė didelės žalos ieškovei kaip asmenybei. Teismas sprendė, jog kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiant iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors atsakovas teigė, jog neturtinė žala ieškovei atlyginta baudžiamajame procese, tačiau teismas pažymėjo, kad jo žala už tai, jog ieškovė prarado šeimą, jos santuoka nutrūko, nėra atlyginta baudžiamajame procese.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

7. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų tarpusavio ryšį su kiekvienu iš tėvų, vaikų išreikštą poziciją dėl noro gyventi su vienu iš tėvų, ir siekdamas kuo geriausių vaikų interesų, nusprendė, jog abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, ieškovę su vaikais sieja itin artimas ryšys, tiek sūnus J., tiek dukra L. prie ieškovės yra labai prisirišę, ieškovė geba užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkino, šalių nepilnamečių vaikų J. ir L. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

8. Teismas pažymėjo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, kurį laiką abu vaikai bendravo su tėvu, tačiau nuo 2022 m. J. atsisakė bendrauti su tėvu, nurodė, kad tėvas negražiai, nepagarbiai su juo kalba, kaltina jį dėl šeimos problemų. Pastaruoju metu nebevyksta atsakovo bendravimas su dukra L., mergaitė nenori bendrauti su tėčiu, nurodė, kad jo bijo, atsisako susitikti, t. y. atsakovo ryšys su vaikais yra nutrūkęs. Nurodė, jog visi bylos duomenys, susiję su tėvo ir vaikų bendravimu liudija, jog vaikų santykiai su tėvu yra grįsti baime ir tą nurodo abu vaikai. Tiek psichologė, tiek vaiko teisių tarnybos atstovė proceso metu buvo ne kartą pastebėjo, jog vaikai patiria lojalumo konfliktą ir kad tai pakeisti, pirmiausia priemonių turi imtis tėvas. Tiek psichologė, tiek vaiko teisių tarnybos atstovė nurodė ir teismui nekyla abejonių, jog abiejų vaikų nuomonė yra tikra, ja negalima abejoti. Išvadą teikianti institucija išreiškė poziciją, jog vaikų ryšys su tėvu turėtų būti atstatomas dalyvaujant kartu abiem vaikams per psichologą. Teismo vertinimu, atsakovas nuosekliai turi siekti atstatyti ryšį su abiem vaikais, naudotis Vaiko teisių skyriaus Tarnybos, socialines paslaugas teikiančių institucijų teikiama pagalba, aktyviai bendradarbiauti atstatant ryšį su vaikais.

9. Teismas nurodė, jog dėl netinkamo tėvo elgesio, vaikai gyvena nuolatinėje baimėje. J. B. savo netinkamu elgesiu pažeidė vaikų teisę į tinkamas sąlygas gyventi ir augti, sveiką ir saugią aplinką, tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos protiniam ir dvasiniam vaiko gyvenimui, todėl vaikai atsisako bendrauti su tėvu, kadangi vaiko pilnavertiška vaikystė ir interesai turėtų būti gerbiami ir saugomi. Teismas atsakovo J. B., kaip tėvo valdžią, siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus bei siekiant atsakovo požiūrio ir elgesio pokyčių, laikinai apribojo J. B. ir L. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

10. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, vaikų specialiuosius poreikius –J. reikalingi akinukai, abiem vaikams reikalinga dantų priežiūra, vaikai aktyviai lanko papildomas veiklas, jiems reikalinga psichologinė pagalba, kuri paprastai yra mokama, į nustatytą ir nuo 2025 m. sausio 1 d. būsimą minimalios algos dydį, laikė, kad 355 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui, skiriama kiekvieno iš tėvų, yra būtina vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką laikytinas minimaliu – nuo 2021 m. lapkričio 26 d. ieškinio pateikimo dienos – 260 Eur per mėnesį bei po 307 Eur nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki 2024 m. liepos 15 d. patikslinto ieškinio gavimo teisme. Teismas šias sumos taip pat laikė pagrįstomis ir įrodytomis, nes jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog šalių nepilnamečiams vaikams aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. liepos 15 d.) buvo reikalingas mažesnis išlaikymas, kad jų poreikiai buvo mažesni. Be to, J. ir L. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, būtent jai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų išlaidų vaikams, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

11. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad tiek šalys yra jauno ir darbingo amžiaus, jokių duomenų apie sveikatos sutrikimus, negalėjimą dirbti bei gauti pajamas, reikalingas išlaikyti save bei savo nepilnamečius vaikus, byloje nėra, santuokos metu yra įgiję nekilnojamojo turto, dirba, ieškovė gauna pastovias pajamas, atsakovas vykdo individualią veiklą, 2023 m. bendrosios metinės pajamos – 24 289,56 Eur, kitų išlaikomų asmenų nei neturi, todėl šalys turi galimybę pagal nustatytus vaikų poreikius lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo.

12. Teismas, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, atsakovo turimą turtą, sveikatos būklę, galimybes dirbti, atsižvelgdamas vaikų poreikius gauti ne tik minimalų išlaikymą, tačiau ir tokį, kuris bent iš dalies galėtų sudaryti galimybes kultūriniam laisvalaikiui, įprastoms vaikų pramogoms, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma.

Dėl santuokoje įgyto automobilio padalijimo

13. Teismas nurodė, kad santuokos metu įgytas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės A. B. vardu. Šalys nurodė, to neneigė ir atsakovas, kad transporto priemone naudojosi atsakovas, jo žinioje šiuo metu yra rakteliai bei dokumentai. Ieškovė šį automobilį laiko beverčiu, jo vertę nurodė 0 Eur. Atsakovas automobilio vertę, vadovaudamasis „Emprekis“ vertinimu, nurodė 2 860 Eur. Teismas nusprendė, kad atsakovui automobilis turi didesnę vertę nei ieškovei, palikus jį atsakovui, nebūtų priteisiama kompensacija, todėl santuokos metu įgytą automobilį VW Passat priteisė atsakovui.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo

14. Atsakovo asmenine nuosavybe 2006 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgytas turtas: 1,2349 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,68 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių sklypų vertės tarp šalių ginčo nekilo, 1,2349 ha žemės sklypo vertė 12 600 Eur, 1,680 ha vertė – 17 400 Eur. Nors šis turtas buvo įgytas atsakovo nuosavybėn dar iki santuokos su ieškove sudarymo, tačiau šis turtas buvo perkamas panaudojant paskolą. 2007 m. gegužės 25 d. tarp atsakovo ir AB SEB bankas buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui, Paskolos grąžinimo terminas – 2032 m. gegužės 24 d. Kredito suma – 31 647,40 Eur. 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 2, ieškovė tapo kredito gavėja ir bendraskolė pagal kredito sutartį, įmokos dengiant kreditą buvo mokamos iš bendrų lėšų, atskaitomos ir iš ieškovės banko sąskaitos. Pats atsakovas nurodė, jog neįvykdytų įsipareigojimų dydis yra 4 324,62 Eur, tą patvirtino ir paskolos mokėjimo grafikas. Teismas, atsižvelgdamas, jog didžioji dalis kredito grąžinta būtent santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, šį turtą pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

15. 2005 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas įgijo 0,78 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiam žemės sklypui įgyti buvo gautas SEB banko kreditas pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos grąžinimo terminas – 2031 m. kovo 8 d., kredito suma – 41 030,04 Eur. 2009 m. gruodžio 1 d. Susitarimo pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 3 pagrindu ieškovė tapo kredito gavėja/bendraskolė. Visa kredito suma bankui yra baigta grąžinti 2017 m. birželio 1 d. Teismas sprendė, kad turtas buvo įgytas iš bendrų paskola gautų sutuoktinių lėšų ir šis turtas visu santuokos metu buvo prižiūrimas taip pat iš bendrų šeimos lėšų, paskola grąžinta santuokos metu, todėl turtą pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178, 185 straipsniai).

16. 2006 m. vasario 23 d. atsakovas įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 17 d., t. y. santuokos metu, apskrities viršininko įsakymu buvo pakeista sklypo tikslinė naudojimo paskirtis į gyvenamąsias teritorijas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) bei sklypas buvo padalintas į keturis atskirus nekilnojamuosius daiktus – sklypus. Vienas sklypas įregistruotas atsakovo asmenine nuosavybe, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad santuokos metu turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkius padalinimo būdu ir pakeitus tikslinę žemės naudojimo paskirtį, buvo investuotos bendros šeimos lėšos ir šie atlikti darbai sąlygojo ženklų turto vertės pokytį, kas sudaro pagrindą šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178, 185 straipsniai). Vadovaujantis ieškovės atliktu turto vertinimu, sklypo vertė yra 52 200 Eur, pagal atsakovas pateiktą turto vertinimo ataskaitą šio sklypo vertė yra 34 800 Eur. Teismas sprendė, jog tikrojo šio ginčo turto vertė yra abiejų šalių pateiktų turto verčių vidurkis, t. y. 43 500 Eur ((52 200 + 34 800)/2).

17. Atsakovas prašė ieškovės reikalavimams dėl žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe taikyti senatį. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas negali būti taikomas, nes byloje nėra sprendžiamas sandorių nuginčijimo klausimas, todėl senaties terminas nėra skaičiuojamas nuo sandorio sudarymo momento.

Dėl santuokoje įgyto turto

18. Atsakovas prašė pripažinti asmenine nuosavybe santuokoje įgytą turtą - žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m.; Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m.; Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m., kadangi šie santuokos metu įgyti turto objektai buvo įgyti iš jo asmeninių lėšų bei ne šeimos poreikiams tenkinti, o kaip nekilnojamojo turto verslo objektai atsakovui vykdant individualią veiklą. Teismas, įvertinęs duomenis, kad atsakovas individualią veiklą buvo įregistravęs nuo 2005 m. kovo 21 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei ją vėl įregistravo tik 2022 m. vasario 2 d., o laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 2 d. individualios veiklos nevykdė, laikytina, kad visi pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaromi šeimos interesais. Įvertinęs pateiktas ginčo nekilnojamo turto – garažų įsigijimo sutartis, jose nurodyta, kad šį turtą atsakovas perka kartu su sutuoktine A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. šį turtą įgyjant atsakovas neišreiškė valios turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taip pat teismui sukėlė abejones atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nekilnojamas turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, atsakovo buvo įsigytas už 2013 m. pasiskolintas lėšas iš sesers A. B. - 5 000 Lt (1 448,10 Eur) bei iš A. S. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimų dėl aptariamo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

19. 2016 m. rugsėjo 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-3586 už 72 130 Eur buvo įgyta: Patalpa – Butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m.; žemės sklypas su statiniais 1/8 dalis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha., pagal byloje pateiktą turto vertinimą viso turto vertė, dėl kurios tarp šalių ginčo nekilo – 179 000 Eur. Teismas nurodė, kad, dalis buto kainos buvo mokama ir iš ieškovei dovanotų piniginių lėšų, šalys įsigijo gyvenamąjį būstą, todėl sprendė, jog šį turtą šeima įgijo siekiant tenkinti šeimos poreikius. Teismas atsakovo reikalavimą neva kompensuoti jam 49 100 Eur už įsigytą bendrą šeimos turtą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad santuokoje įgytas turtas yra laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kurių dalys yra lygios.

20. Teismas sprendė, jog turtą šalys įgijo iš jų abiejų lėšų, atsakovo pateiktos dovanojimo sutartys, žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartys nepagrindžia, jog santuokos metu įgyti turto objektai buvo įgyti išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl netenkino atsakovo reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe.

Dėl turto padalijimo

21. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė kiekvienam iš jų priteisti butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ieškovė su vaikais gyvena šiame bute, šis turtas įgytas santuokos metu ir laikomas šeimos turtu, prezumpcija dėl lygių dalių nepaneigta, ieškovė taip pat pateikė duomenis apie jos asmeninių lėšų panaudojimą šiam turtui įsigyti. Siekiant užtikrinti ir šalių nepilnamečių vaikų interesus, teisę į būstą, teismas butą (duomenys neskelbtini) su dalimi žemės sklypo paliko ieškovei, iš jos atsakovui priteisė kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį.

Šalies argumentai

22. Ieškovė taip pat prašė jos nuosavybėn palikti 1,2349 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 12 600 Eur vertės ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, 23 500 Eur vertės. Nusprendus šį turtą pripažinti (laikyti) bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir nesant duomenų, kurie pagrįstų, jog šis turtas yra išimtinai susijęs su atsakovo asmeniu, kad šiuose sklypuose atsakovo būtų vykdoma kokia nors veikla (ūkio ar kt.), atsakovui nenurodžius kitų alternatyvų, koks (kokie) žemės sklypas turėtų jo nuomone likti ieškovei, teismas šiuos žemės sklypus priteisė ieškovės nuosavybėn.

23. Ieškovė taip pat prašė jos nuosavybėn palikti garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m. 7 680 Eur vertės ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m. 5 190 Eur vertės. Teismas pažymėjo, kad šie turto objektai įgyti santuokos metu, šalys iš viso įgijo 4 garažus, kurių ieškovė du prašo palikti jai. Atsakovui nepagrindus jokių aplinkybių, dėl ko šie garažai turėtų būti priskirti jam, teismas tenkino šioje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

24. Šalių turtas padalinus tokia tvarka: A. B. priteistina turto 227 970 Eur vertės, J. B. priteistina turto 167 280 Eur vertės, teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 30 345 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (227 970-167 280/2). Abiem šalims tenkanti turto suma sudarė 197 625 Eur (227 970-30 345; 167280+30 345).

Dėl piniginių lėšų priteisimo

25. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tvirtino, kad sutuoktiniai neturėjo grynaisiais 17 900 Eur bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jie negali būti dalinami, tačiau pateiktame vaizdo įraše prie policijos pareigūnų atsakovas parodė pinigus, nurodė jų sumą ir pasiliko sau, todėl nėra pagrindo teigti, jog tų pinigų nebuvo ir neaišku, kiek jų buvo. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 8 950 Eur tenkino (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

26. Tarp šalių nesant ginčo, jog po santuokos nutraukimo Kredito sutarties sąlygos nemodifikuotinos, teismas paliko šalis solidariai atsakingais pagal kredito sutartį, nekeičiant kredito sutarties sąlygų.

Dėl kreditorių A. B. ir A. S.

27. Nesant tarp šalių ginčo, teismas nustatė, jog atsakovas šiems kreditoriams įsipareigojimus grąžinti paskolintas lėšas įvykdys asmeniškai.

Dėl priverstinės hipotekos

28. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymą moka nereguliariai, nedirba, negauna reguliarių pajamų, išlaikymas buvo mokamas iš jo sesers banko sąskaitos, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai savaime nesudaro pagrindo taikyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui. Teismas reikalavimą laiką nepagrįstu ir jį atmetė (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl įskaitymo, išdėstymo

29. Ieškovė prašė įskaityti priešines sumas, tačiau teismas tokį prašymą laiko nepagrįstu, kadangi šis klausimas gali būti sprendžiamas vykdymo procese.

Žemesnės instancijos teismas

30. Atsižvelgęs, kad ieškovės prašomas kompensacijos mokėjimo terminas nėra ilgas, atitinka šalių interesų pusiausvyrą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių lygiateisiškumo, teismas prašymą tenkino, ieškovę įpareigojo priteistą 30 345 Eur kompensaciją atsakovui sumokėti lygiomis dalimis (po 5 057,50 Eur) per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti 95 proc., teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 10 571,41 Eur, ieškovę įpareigojo sumokėti valstybei 68 Eur žyminį mokestį, atsakovą sumokėti 1 292 Eur žyminį mokestį.

32. Kadangi atsakovo reikalavimai tenkinti 10 proc., teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 835,84 Eur, įpareigojo atsakovą valstybei sumokėti 1 174,50 Eur žyminį mokestį, ieškovę sumokėti 130,50 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:

I. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje: Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. B. ir J. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. B. kaltės; Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės A. B. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Laikinai apriboti atsakovui J. B. tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. B. ir J. B., nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,680 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas – 1,2349 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Priteisti ieškovei A. B., asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) plotas -1,2349 ha (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m., garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m., žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha; Priteisti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) plotas – 1.680 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,1859 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m., garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m., Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovei A. B. 8 950 Eur kompensaciją už pinigines lėšas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1. Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. B. ir J. B., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės A. B. kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B. ir nepilnametės dukters L. B. bendravimo tvarką su tėvu – atsakovu J. B. :

2.1. Poriniais metų savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Jei bendravimas sutampa su švenčių dienomis, J. B. bendrauja su dukra ir sūnumi pagal tvarką, nustatytą švenčių laikotarpiu.

2.2. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną, dukra ir sūnus praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tėvo ir savo gimtadienio dieną, atsakovas pasiima vaikus iš namų 10.00 val. ryto ir grąžina į namus 20.00 val. Motinos ir savo gimtadienio dieną, ieškovė bendrauja su vaikais nuo 10.00 val. ryto iki 20.00 val. vakaro.

2.3. Vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su kiekvienu iš vaikų ne mažiau kaip tris valandas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

2.4. Švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas J. B. su bendrauja su vaikais: neporiniais metais: gegužės 1-ąją nuo 11 val. iki 19 val., liepos 6-ąją nuo 11 val. iki 19 val., rugpjūčio 15-ąją nuo 10 val. iki 19 val., lapkričio 2-ąją nuo 11 val. iki 19 val., šv. Kūčių dieną nuo 17 val. iki šv. Kalėdų pirmos dienos 20 val., šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 20 val., gruodžio 31 dieną nuo 17 val. iki sausio 1 d. 14 val.

2.5. Poriniais metais: sausio l-ąją nuo 12 val. iki 20 val., vasario 16-ąją nuo 11 val. iki 19 val., kovo 11-ąją nuo 11 val. iki 19 val., antrąją šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 20 val., birželio 24-ąją nuo 11 val. iki 19 val., Gruodžio 26-ąją nuo 10 val. iki 20 val.

2.6. Tėvas bendrauja su vaikais pusę visų vaikų atostogų . Apie atostogas šalys viena kitai praneša ne vėliau, nei likus 14 dienų iki planuojamų atostogų. Pirmą atostogų dieną atsakovas vaikus pasiima 10 val. ryto ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val. į namus. Šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie tai, jeigu atostogos numatomos užsienyje, kokia jų trukmė ir konkretus laikotarpis. Bet kurių atostogų ar šventinių dienų metu, atsakovas įpareigojamas netrukdyti dukrai kalbėti telefonu su mama.

3. Pripažinti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą:

3.1. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,13 ha;

3.2. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 17,88 kv.m;

3.3. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 16,29 kv.m.

3.4. Negyvenamoji patalpa - Garažas, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 17,34 kv.m.;

4. Priteisti atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise - negyvenamąją patalpą - Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),plotas - 17,71 kv.m.

5. Likusioje dalyje - kuria ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priteistas butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 85,17 kv.m. , ir 1/8 dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0674 ha, o atsakovui J. B. asmeninės nuosavybės teise priteistas butas su bendro naudojimo patalpa C, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris įregistruotas ieškovės A. B. vardu, – teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

II. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir išdėstyti ją sekančiai:

6. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečiam vaikui L. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 260 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.); 307 Eur dydžio išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.), mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 306 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki dukters L. B. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. B..

7. Priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečiam vaikui J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 260 Eur (du šimtai šešiasdešimt eurų) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. lapkričio 9 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.); 307 Eur dydžio išlaikymą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.), mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 306 Eur (trys šimtai šeši eurai) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki sūnaus J. B. pilnametystės, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki vaiko pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. B..

III. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei A. B. kompensaciją už didesnę jai tenkančią turto dalį, ir išdėstyti ją sekančiai:

8. Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovui J. B. 74 605 Eur kompensaciją už didesnę jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, įpareigojant ieškovę šią sumą atsakovui sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis, t. y. po 12 434,17 Eur per mėnesį.

IV. Panaikinti sprendimo teismo sprendimo motyvus dėl atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,1859 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 151-152) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

V. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Teismas, nustatydamas, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, vadovavosi išimtinai ieškovės paaiškinimais, visiškai nevertino atsakovo teismui nurodytų argumentų ir pateiktų juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtina, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės. Atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės sveikatos būklės, savijautos, vaistų nuo skausmo – Solpadeine ir alkoholio vartojimą, malšinant galvos skausmus, o taip pat ir atsakovo rūpestį vaikais ir ieškove, be kita ko, patvirtina kartu su 2022 m. kovo 1 d. priešieškiniu teismui pateiktas 2021 metų atsakovo ir ieškovės susirašinėjimas SMS žinutėmis. 2021 m. vasaros viduryje ieškovė pareiškė, jog jos fizinė sveikatos būklė yra susijusi su jos psichine būkle ir kad medikai rekomendavo jai kažką keisti gyvenime. Ieškovės pasirinktas būdas - „kažką keisti gyvenime“ ir tokiu būdu bandyti pataisyti savo sveikatą, nutraukiant šalių santuoką ir išardant šeimą, neabejotinai laikytinas asmeninio intereso pastatymas pirmiau šeimos intereso. Todėl akivaizdu, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės pareigų šeimos ir sutuoktinio atžvilgiu nevykdymo, nelojalumo savo šeimai ir sutuoktiniui.

Žemesnės instancijos teismas

34.2. Teismas, apribodamas tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, pažeidė vaikų teisę bendrauti su tėvu ir mano, kaip tėvo, teisę bendrauti su savo vaikais, tėvo valdžios apribojimą taikė nesant tam jokio pagrindo – vadovaudamasis išimtinai ieškovės ir ieškovės paveiktų mūsų vaikų paaiškinimais, visiškai nevertindamas kitų byloje esančių reikšmingų ir objektyvių įrodymų. Teismas byloje paskyrė teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti sūnaus J. atsisakymo bendrauti su atsakovu priežastis. Šios priežastys – ieškovės ir jos tėvų daromas poveikis sūnui, ekspertizės akte aiškiai ir vienareikšmiškai įvardintos. Iš ekspertizes akto taipogi matyti, jog sūnus nepatyrė iš atsakovo jokio fizinio smurto bei nematė, jog ieškovė būtų patyrusi fizinį smurtą, o visi jo aiškinimai apie fizinį smurtą – tėra ieškovės jam išsakytų prasimanymų perpasakojimas. Iš bylos medžiagos matyti nuo pat pareiškimo apie tai, jog nori skirtis, ieškovė pradėjo dėti pastangas izoliuoti vaikus nuo atsakovo ir trukdė įprastai bendrauti su vaikais. Teismas ne kartą šioje byloje nagrinėjo klausimus, susijusius su atsakovo ir sūnaus bendravimu, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. 2022-09-27 ir 2023-01-17 nutartyse teismas yra nurodęs, jog sūnaus nenorą bendrauti su atsakovu, jo tėvu, nulėmė šalių tarpusavio konfliktai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja to paties teismo šioje byloje jau nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Teismas sprendime apskritai nemotyvavo, kodėl apriboja atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir dukters atžvilgiu, tik nurodė apie pačios dukters nenorą su atsakovui bendrauti ir tariamai jos jaučiamą baimę. Tačiau minėta priežastis, ypač įvertinus ieškovės ir jos tėvų įtaką šalių dukrai bei dėl ieškovės kaltės jau nutrūkusį atsakovo bendravimą su sūnumi, jokiu būdu negali būti vertinama kaip pagrindas priimti sprendimą apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią dukters atžvilgiu. Siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką atitinka vaikų interesus.

34.3. Teismas, priteisdamas iš atsakovo vaikų išlaikymui po 355 Eur, nepagrįstai neįvertino ieškovės gaunamų „vaiko pinigų“, priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymo dydį, tokiu būdu sukurdamas sąlygas ieškovei prisidėti prie vaikų išlaikymo mažesne dalimi. Be to, mokėti tokio didelio – daugiau kaip 700 Eur išlaikymo vaikams per mėnesį atsakovas šiuo metu neturi galimybės, kadangi gaunamos individualios veiklos pajamos, vairuojant taksi, yra nedidelės. Ieškovės gaunamos pajamos yra gerokai didesnės.

34.4. Teismas, pripažindamas atsakovo asmeninį nekilnojamą turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jį padalindamas tarp šalių, grubiai pažeidė CK 3.90 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

34.4.1. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1859 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje to nenurodė. Todėl ginčijama teismo sprendimo motyvuojamoji dalis dėl šio sklypo. Teismas neatsižvelgė, kad šio sklypo padalijimo ir paskirties keitimo procedūros buvo pradėtos dar iki santuokos su ieškove sudarymo, tik baigtos santuokos metu. Taip pat ieškovė visiškai neįrodinėjo ir nepateikė nei vieno įrodymo apie savo indėlį į turto esminį pagerinimą. Po žemės sklypo padalijimo ir paskirties pakeitimo visi 4 (keturi) nauji žemės sklypai buvo įregistruoti tais pačiais pagrindais, todėl ieškovė galėtų teigti, jog ir perleisti 3 (trys) žemės sklypai buvo bendra sutuoktinių nuosavybė ir ateityje pradėti reikšti naujus reikalavimus dėl žemės sklypų perleidimo sandorų pripažinimo negaliojančiais (ypač įvertinusi, jog du žemės sklypai buvo padovanoti atsakovo mamai ir seseriai), restitucijos taikymo ar piniginių kompensacijų iš atsakovo priteisimo ir pan., argumentuodama, jog buvo perleistas santuokinis turtas.

34.4.2. 0,78 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2005-10-19 (žr. VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašą, t. 1, e. b. l. 43-44), o Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir AB SEB banko sudaryta tik 2006-03-08 (t. 1, e. b. l. 98-106), t. y. jau praėjus beveik pusei metų po minėto žemės sklypo įgijimo. Kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis: „Žemės sklypo pirkimui“, tačiau nėra konkrečiai įvardintas, kokio žemės sklypo pirkimui buvo paimtas kreditas. Juo labiau nėra nurodyta, jog už kreditą bus perkamas būtent 0,78 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš tikrųjų jau buvo nupirktas 2005-10-19. Vien nekilnojamojo turto įkeitimo pagal Kredito sutartį faktas nereiškia, jog pagal Kredito sutartį suteiktas kreditas yra panaudojamas būtent įkeičiamam nekilnojamam turtui įsigyti. Ieškovė savo deklaratyvių teiginių, jog ši paskola buvo dengiama iš bendrų sutuoktinių lėšų, jokiai įrodymais byloje nepagrindė.

34.4.3. Žemės sklypai 1,2349 ha ploto ir 1,68 ha ploto atsakovo buvo įsigyti asmeninės nuosavybės teise 2006-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, e. b. l. 45-46; 49-50). Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir AB SEB banko sudaryta tik 2007-05-25 (t. 1, e. b. l. 72-78), t. y. jau praėjus beveik metams laiko po minėtų žemės sklypų įgijimo. Kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis: „Žemės sklypo pirkimui“ t. y. vieno žemės sklypo pirkimui. Koks žemės sklypas bus perkamas už gautą kreditą, nekonkretizuojama. Už kreditą pagal 2007-05-25 Kredito sutartį nei 1,2349 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei 1,68 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pirkti, kadangi, kaip minėta, jau buvo įgyti 2006-06-06. Nei vieno iš visų aukščiau nurodytų žemės sklypų įsigijimui nebuvo panaudotos santuokinės lėšos, nes jos sklypų įsigijimo metu tiesiog neegzistavo – šalių santuoka buvo sudaryta jau po sklypų įsigijimo. Šiems kreditams grąžinti buvo panaudotos išimtinai atsakovo asmeninės lėšos, ką patvirtina į bylą pateiktos atsakovo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, banko sąskaitos išrašai.

Žemesnės instancijos teismas

34.5. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą pripažinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mano asmenine nuosavybe, išimtinai rėmėsi niekuo nepagrįstais ieškovės 2024-03-07 atsiliepimo į patikslintą priešieškinį argumentais ir prielaidomis (t. 16, e. b. l. 1-13), o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais, aiškiai patvirtinančiais, jog minėtą žemės sklypą atsakovas įgijo iš asmeninių lėšų, kurias gavo iš savo sesers A. B. ir A. S., bei 7000 dovanojo tėtis, ką ir patvirtino teisme. Nors teismas pripažino, jog skolos kreditoriams egzistuoja, tačiau vertino, jog tai yra asmeninės atsakovo skolos (sprendimo 114 punktas), t. y. šių skolų bendromis šalių skolomis nepripažino.

34.6. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimus pripažinti garažus (boksus) (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe, išimtinai rėmėsi niekuo nepagrįstais ieškovės 2024-03-07 atsiliepimo į patikslintą priešieškinį argumentais ir prielaidomis (t. 16, e. b. l. 1-13), o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais, aiškiai patvirtinančiais, jog minėtus garažus atsakovas įgijo panaudodamas savo tėvo padovanotus pinigus pagal 2020-06-03 dovanojimo sutartį, iš viso 18 000 Eur. Tai paliudijo ir liudytoju apklaustas ir atsakovo tėvas. Ieškovė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtus faktus ir įrodymus, į bylą nepateikė.

34.7. Turtas - butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) buvo įgyti 2016-09-27 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-3586 už 72 130 Eur dydžio sumą kuri buvo sumokėta į antstolio R. B. atsiskaitomąją sąskaitą. Buto pirkimui didele dalimi buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos apmokant perkamo turto kainą, todėl teismas akivaizdžiai suklydo nurodydamas, jog ieškovės motina 2016 m. lapkričio 17 d. man pervedė 7 000 Eur, o mano pavedimo ieškovės motinai esą nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tokiu būdu teismas neteisingai ir nepagrįstai mano asmeninėmis lėšomis nelaikė 7000 Eur, kuriuos ieškovės motinai pervedžiau iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavęs man asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą V. k. Taip pat teismas neteisingai ir nepagrįstai dovana nelaikė 3000 Eur, pervestų atsakovo mamos, ir 4000 Eur, pervestų atsakovo tėvo, kuriuos tėvai atsakovui padovanojo buto įsigijimui. ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie kokį nors ieškovės indėlį prie atsakovo asmenine nuosavybe turėto žemės sklypo V. k. įsigijimo. Teismas nepagrįstai atsakovo asmeninėmis lėšomis nelaikė pinigų, kuriuos gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą V. k. ir panaudojo turtui R. g. įgyti (30 000 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

34.8. Teismui nepagrįstai patenkinus visus ieškovės reikalavimus dėl atsakovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, taip pat nepagrįstai atmetus visus atsakovo reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei asmeninių lėšų kompensavimo įsigyjant turtą R. g., buvo netinkamai išspręstas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas. Sutuoktinių bendro turto vertė (neskaičiuojant automobilio, kurio vertę ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismas sprendime pakartojo lygią 0 Eur) yra 208 790 Eur (179 000 Eur + 24 600 Eur + 5 190 Eur). Įvertinus atsakovo asmenines lėšas (49 100 Eur), panaudotas įgyjant turtą R. g., dalintino turto vertė sudaro 159 690 Eur (208 790 Eur – 49 100 Eur). Padalinus santuokoje įgytą turtą apeliaciniame skunde nurodytu būdu – ieškovei 179 000 Eur vertės, o atsakovui 29 790 Eur vertės, iš ieškovės turėtų būti atsakovui priteista 74 605 Eur (179 000 Eur – 29 790 Eur / 2 ) kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį. Tokiu būdu abejoms šalims tenkanti turto suma sudarytų 104 395 Eur (179 000 Eur – 74 605 Eur ieškovei ir 29 790 Eur + 74 605 Eur atsakovui).

34.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 8 950 Eur, t. y. ½ nuo 17 900 Eur sumos, kurią ieškovė nurodė esą atsakovas turėjo namuose seife. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad ši pinigų suma egzistavo realiai ir santuokos pabaigoje. Ieškovė netgi policijos pareigūnams paaiškino, kad pati pinigų nematė.

Žemesnės instancijos teismas

34.10. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 900 Eur išlaidas, kurias ieškovė patyrė už 2023-12-17 teisės psichologijos specialistų išvados parengimą. Šios išlaidos nebuvo būtinos byloje, todėl teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kaip su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsiliepimas

34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo įvairias tiesos neatitinkančias aplinkybes, kurios nebuvo ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais, priešingai, ieškovė byloje pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, kurie pagrindė ieškovės dėstomas aplinkybes apie atsakovo elgesį su ja, naudotą smurtą. Pažymėtina, kad net ir šiai dienai atsakovas nepalieka ramybėje ieškovė, nuolatos ją persekioja, todėl atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00173-24, bei tenkintas ieškovės prašymas Lietuvos probacijos tarnybai dėl papildomos poveikio priemonės skyrimo ir atsakovas nuo 2024-12-06 įpareigotas nesiartinti prie A. B. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.

35.2. Atsakovas savo apeliacinį skundą šioje dalyje iš esmės grindžia 2023 m. spalio 11 d. Ekspertizės aktu (el. b. 11 tomas, b. l. 61-78), tačiau buvo atliktas ir kitas vertinimas, t.y. 2023 m. gruodžio 7 d. Teisės psichologijos specialistų išvados, kuriose yra nustatyta, kad išanalizavus pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr.103MS-168/2023, jame buvo pastebėti dideli trūkumai, dėl kurių šis ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme 15 straipsnio 2 dalies pateikiamų nurodymų, maža to, psichologė vertinusi situaciją galimai turėjo kognityvinį šališkumą. Taip pat teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei buvo išklausyta vaikų nuomonė. Vaikų nuomonę išklausiusi psichologė nurodė, kad vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėčiu, didžiausia to problema – praeities patirtys, matyti vaizdai, smurtas prieš mamą, vaikai tai labai išgyvena, tai ir suformavo tėčio atskyrimą. Taip pat pabrėžė atsakovo negebėjimą išklausyti vaikų nuomonės, vaikai tai išsakė kaip baimės faktorių. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei jų visumą.

35.3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nėra pateikęs duomenų, kad jo pajamos neleidžia vaikams skirti išlaikymo, maža to, šalys kartu įgijo turto, kurio dalis liks atsakovui. Teismas teisingai nurodė, jis yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie sveikatos sutrikimus, negalėjimą dirbti bei gauti pajamas, reikalingas išlaikyti save bei savo nepilnamečius vaikus, byloje nėra.

35.4. Sklypas 0,1859 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde. Sklypas atidalinimo būdu padalintas į atskirus sklypus bei pakeista sklypų tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į gyvenamąsias teritorijas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį. Šie atlikti darbai ženkliai pakėlė sklypų vertę.

35.5. Nors atsakovas teigia, kad 0,78 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2005-10-19, o Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir AB SEB banko sudaryta tik 2006-03-08, t. y. jau praėjus beveik pusei metų po minėto žemės sklypo įgijimo. Tačiau šias aplinkybes paneigia SEB banko 2021-12-09 raštas Nr. SEBLT/21/CR38412, kuriame nurodyta, kad kreditas buvo skirtas būtent šio sklypo pirkimui, priedas buvo pridėtas su ieškiniu.

35.6. Nors 1,2349 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,68 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgyti atsakovo nuosavybėn dar iki santuokos su ieškove sudarymo, tačiau šis turtas buvo perkamas panaudojant paskolą. 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 2, ieškovė tapo kredito gavėja ir bendraskolė pagal kredito sutartį (el. b. 1 tomas, b. l. 80), įmokos dengiant kreditą buvo mokamos iš bendrų lėšų, atskaitomos ir iš ieškovės banko sąskaitos. Pats atsakovas nurodė, jog neįvykdytų įsipareigojimų dydis yra 4 324,62 Eur, tą patvirtina ir paskolos mokėjimo grafikas (el. b. 4 tomas, b. l. 36-38). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog didžioji dalis kredito grąžinta būtent santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, šis turtas pagrįstai pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad neva tik įkeitė sklypą, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui niekada nenurodė, dabar remiasi nauja aplinkybe.

35.7. Pirminį priešieškinį atsakovas pareiškė dar 2022 m. kovo mėnesį, t. y. prieš dvejus metus. Tačiau nei karto iki šio priešieškinio pateikimo atsakovas neužsiminė ir į procesą neįtraukė kreditorių, nors turėjo tokią prievolę. Dar daugiau, kreditoriai apie vykstantį skyrybų procesą taip pat žino jau nuo 2022 m., nes jie buvo šaukiami liudytojais į baudžiamąją bylą, kurioje jie patvirtino, kad santuokos nutraukimo bylos inicijavimas jiems yra žinomas, tačiau taip pat neišreiškė jokio intereso įstoti į bylą, kaip kreditoriai. Dėl šių priežasčių, kyla pagrįstos abejonės ar iš tiesų egzistuoja reikalavimo teisės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirminiu priešieškiniu atsakovas pretenzijų į sklypą esantį (duomenys neskelbtini) nereiškė, taip pat teigė, kad iš asmeninių lėšų įgijo visai kitus garažus, kuriuos prašė pripažinti asmenine nuosavybe.

35.8. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ši pinigų suma egzistavo realiai, tačiau pateiktame į bylą vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, jog atsakovas pinigais disponavo ir juos nusinešė, o sumą įvardijo jis pats.

35.9. 900 Eur išlaidos yra teisėtai ir pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis, nes vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ši išvada buvo reikalinga ieškovės dėstomos aplinkybėms pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apeliacinį skundą pateikė atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų nagrinėja apeliacinę bylą.

16. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

17. Šalys santuoką sudarė 2008m. rugpjūčio 9d. Ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų – J. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. B. gim. (duomenys neskelbtini). Šalių vaikai yra nepilnamečiai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškovė prašė nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę grindė tuo, kad iš sutuoktinio patiria ilgai besitęsiantį fizinį bei psichologinį smurtą, mano, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo turi būti preziumuojama, nes atsakovas 2024 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui, sutuoktinei – ieškovei. Teigia, kad jiems net atskirai gyvenant, atsakovas nepalieka ieškovės ramybėje, toliau naudoja psichologinį smurtą, persekioja, žemina ir baugina.

19. Atsakovas prašė nutraukti santuoką sudarytą su ieškove dėl jos kaltės, nes ji turėjo sveikatos problemų, susijusių su dideliais sunkiai pakeliamais galvos skausmais, o gydytojams rekomendavus „kažką keisti gyvenime“, ieškovė ėmėsi įgyvendinti santuokos nutraukimo planą, taip spręsdama savo sveikatos problemas.

20. Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei 2021 m. rugpjūčio 2 d. jos sutuoktinio - atsakovo padaryti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. 2 tomas, b. l. 12-13). 2024 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-128-888/2024 (el. b. 21 tomas, b. l. 51-66) patvirtina, kad atsakovas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, ieškovei. Teismas sprendime detalizuodamas atsakovo atliktus nusikalstamus veiksmus sprendė, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir toks atsakovo kaip sutuoktinio elgesys, laikytinas nepriimtinu teisės ir moralės požiūriu ir pripažintas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu. Teismas taikė Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpciją. Be to, teismas įvertinęs ir atsakovo elgesį teismo proceso metu darė išvadas apie atsakovo ilgalaikį, tęstinį psichologinio smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

21. Apeliantas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo iš esmės grindė teiginiais įrodinėdamas, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų ir nevykdė sutuoktinės pareigų, galvos skausmus malšino ne tik vaistais bet ir vartodama alkoholį, nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, bet kvietė policiją ir tuo tik siekė nutraukti santuoką bei spręsti turtinius klausimus.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

23. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013 ). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016 ).

24. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuotina, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-370-687/2016).

25. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas, objektyvias bei subjektyvias, aplinkybes.

26. Nagrinėjamu atveju, pagal atsakovo nurodytas priešieškinio pareiškime aplinkybes preziumuoti ieškovės kaltės nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovas teikdamas, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, jis saistomas pareigos įrodyti ieškovės kaltę ( CPK 178 straipsnis). Kaip rodo bylos duomenys, kad ieškovė nevartoja jokių psichiką veikiančių vaistų, jai nebuvo skirtas joks gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais nėra pagrindęs, jog ieškovei buvo būtinas medicininis gydymas dėl sveikatos stovio. Byloje nustatyta ir ieškovė to neneigia, jog gyvenant santuokoje su atsakovu dažnai patirdavo galvos skausmus, tačiau medikai įvardindavo galvos skausmo priežastį dėl nervinės įtampos buvimo. Teismas nustatė, kad ieškovės gyvenimo sąlygos, kai prieš ieškovę nuolat buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas, ji nuolat jautė įtampą, išgyveno dėl to. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo sprendime atliktą motyvaciją sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas.

27. Teisėjų kolegija apibendrindama nutarties 20 -26 punktuose nurodytus argumentus, įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde pateiktą, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą argumentaciją analizuojamu klausimu, byloje nustatytų aplinkybių visumą ( CPK 185 straipsnis), nenukrypdama nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma tik tada, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 370 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė įrodinėjo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, yra ūmaus charakterio. Dėl to, ieškovė jautėsi sugniuždyta, patyrė negatyvius išgyvenimus: dvasinį skausmą, buvo apribotas bendravimas su šeimos draugais bei giminaičiais, be to atsakovo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo šeimos nariui jau yra konstatuota 2023m. lapkričio 30d. įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-408/2023.

30. Pirmosios instancijos teismas patenkindamas nagrinėjamą ieškovės reikalavimą nustatė, kad minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs prieš ieškovę ir jos artimuosius. Teismas pažymėjo, kad atsakovo netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas, padarė didelės žalos ieškovei kaip asmenybei: buvo sugniuždytas jos saugumo jausmas, pasitikėjimas savimi, atsirado nuolatinė įtampa, nerimas, bejėgiškumo jausmas, atsirado prislėgta nuotaika. Kadangi atsakovo veiksmai pasireiškė fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, tai ieškovei neabejotinai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinius išgyvenimus, o tai atitiko žiauraus elgesio sampratą. Kaip jau minėta atsakovas įrodymų paneigiančių jo katę dėl santuokos iširimo ne dėl jo kaltės teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovei ir atsakovo neturtinę žalą. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir formuojamos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma motyvacija, kad baudžiamajame procese žalos atlyginimas neapima neturtinės žalos atlyginimo ir neatima iš ieškovės teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje, taigi aptartas apelianto apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl tėvo valdžios laikino apribojimo

31. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas apribodamas tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, pažeidė vaikų teisę bendrauti su tėvu ir apelianto, kaip tėvo teisę bendrauti su savo vaikais, tėvo valdžios laikiną apribojimą taikė nesant tam jokio pagrindo. Teigia, kad teismas spręsdamas tokį ieškovės pareikštą reikalavimą vadovavosi išimtinai ieškovės ir ieškovės paveiktų vaikų paaiškinimais ir nesivadovavo kitais byloje esančiais reikšmingais ir objektyviais įrodymais, tame tarpe ir teismo paskirtos psichologinės ekspertizės išvadomis, kuriose buvo įvardintos sūnaus J. atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys. Apeliantas tvirtina, kad atliktos ekspertizės aktas patvirtina, kad sūnus nepatyrė iš apelianto jokio fizinio smurto, o taip pat nematė, kad ieškovė būtų patyrusi fizinį smurtą dėl atsakovo veiksmų, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas nagrinėjant iškeltą klausimą ir dukros atžvilgiu. Mano, kad didelę įtaką tai, kad atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia daro pačios ieškovės nepagrįsti aiškinimai apie tėvą vaikams, norint jį izoliuoti nuo vaikų. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.

32. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

33. Lietuvos teisėje įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

34. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

35. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

36. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad byloje nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus bei atsakovo požiūrio ir elgesio pokyčius, būtų galima atsakovui taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą sūnaus J. B. ir dukros L. B. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime akcentavo vaikų nenorą su apeliantu bendrauti motyvuodamas tuo, kad atsakovas prieš ieškovę naudoja tiek fizinį, tiek ir psichologinį smurtą vaikams matant, o taip pat sūnus dar patiria ir patyčias iš atsakovo. Tokias aplinkybes teismas laikė žiauriu elgesiu su vaiku ir laikinai apribojo tėvo valdžią, abiejų vaikų atžvilgiu. Kaip rodo bylos eiga ir teismo sprendimo turinys, kad teismas tokias aplinkybes nustatė atsižvelgdamas į sūnaus J. ir dukros L. nuomonę.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

39. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

41. Byloje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti sūnaus J. atsisakymo bendrauti su atsakovu priežastį bylą nagrinėjęs teismas 2023m. balandžio 11d. nutartimi paskyrė nepilnamečio sūnaus J. gim. (duomenys neskelbtini). ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023m. rugsėjo 8 - spalio 6d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu atsakė į teismo nutartyje užduotus klausimus, o būtent: 1) J. B., atsižvelgiant į jo išsivystymo lygį, turimas žinias, protinius gebėjimus, tame tarpe ir psichologinį brandumą, gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus, išsakyti savarankišką savo nuomonę dėl kasdienių, jam įprastų situacijų, tačiau išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų ( bendravimo tvarka su tėvu) jis negali dėl mamos ir senelių daromo tiesioginio ir/ar netiesioginio poveikio ( formuojant neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu); 2) ekspertizės metu buvo nustatyta, kad motinos ( bei senelių) neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu/vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas ir pan., turi reikšmingos įtakos J. B. neigiamo požiūrio/ nuostatų į tėvą formavimui ( J. B. kalboje vyrauja nuoskaudos tėvui dėl jo elgesio su mama) bet tarpusavio bendravimui ( jų emocinis ryšys yra nutrūkęs); 3) ekspertizės metu stebimas J. B. su motina siejantis šaltas emocinis ryšys, kai motina neatsiliepia vaiko emociniams poreikiams, santykyje su motina sūnus išlieka neramus, įsitempęs ir gynybiškas. Su tėvu J. B. emociniai santykiai yra nutrūkę, tačiau tuo pačiu ambivalentiški ( berniukas verbaliai tėtį atstume, tačiau nesąmoningas elgesys rodo, kad tai emociškai reikšmingas jam asmuo; 4) nutrūkus bendravimui su tėvu, sudaromos sąlygos J. B. neigiamoms nuostatoms tėvo atžvilgiu stiprėti; 5) J. B. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai: jautrus, frustruojančiose situacijose jis linkęs atsiriboti, tėvų konfliktai jį veikia negatyviai, emociškai priklausomas nuo mamos; 6) santykyje su tėvu ir motina ( ekspertizės įstaigoje) buvo stebimas J. B. fiksavimas ties jam aktualiomis frazėmis ( vyravo kaltinimai tėvui), jis negebėjo lanksčiai reaguoti į tėvo/motinos mėginimus keisti pokalbio temą, mėgino juo ignoruoti, nuneigdamas savo poreikius. Tokį sūnaus elgesį didele dalimi lemia jo neigiamos nuostatos ir įsitikinimai tėvo atžvilgiu, atsiradę dėl daromo poveikio; 7) turimais duomenimis, tėvas J. B. yra jam daręs poveikį tiesiogiai ir netiesiogiai ( išsakomos neigiamos nuostatos mamos atžvilgiu sūnui girdint, barimas dėl duotų parodymų jo nenaudai ir kt. ), tačiau šiuo metu daroma išvada, kad sūnaus nenoras bendrauti su tėvu didele dalimi yra nulemtas mamos daromo poveikio; 8) turimais duomenimis, šuo metu nustatyta, kad sūnaus psichiką žaloja jam daromas poveikis ( formuojant jo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu), o objektyvių duomenų apie iš tėvo patiriamą smurtą negauta; 9) vaikų poreikius atitinka artimo, mylinčio, unikalaus ryšio turėjimas su savo tėvais, šiuo atveju su tėvu ir jo tėvams rekomenduojama lankyti psichologo/ psichoterapeuto konsultacijas ( tėvams reikalinga ieškoti atsakymų, kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti vaiko poreikius, ypač susijusius su tėvo dalyvavimu jo gyvenime, ir juos įgyvendinti ir pan.).

42. Teisėjų kolegija įvertinusi teismo psichologinės ekspertizės turinį sprendžia, kad šalių sūnaus J. psichologinis įvertinimas buvo atliktas analizuojant platų spektrą aplinkybių ir dokumentų. Kaip matyti iš ekspertizės nustatomosios dalies ir padarytų išvadų, kad ekspertė stebėjo sūnaus bendravimą atskirai tiek su ieškove ir su apeliantu. Vaikas buvo susitikęs su eksperte ir individualiai, o taip pat atliko psichodiagnostinio vertinimo užduotis. Ekspertizės akte yra pateikta informacija apie sūnaus apklausą, dalyvaujant psichologei, kurios metu vaikas nurodė, kad tėvai susipyko ir kartu negyvena. (..) „Aš nematydavau, kaip tėtis mušdavo mamą, apie tai mama sakydavo (...). Mama sakė sakyti tiesą, jog tėtis ją mušdavo, taip galėsime išsigelbėti. (...) Su manimi tėtis elgiasi gerai.(...)“. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad J. negali suformuoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo dėl jam daromo mamos ir senelių poveikio. Akte taip pat pažymima, kad iki skyrybų berniukas teigiamai atsiliepdavo apie tėvo-sūnaus santykį, tačiau vėliau, pradėjus gyventi atskirai su mama, J. neigiamai atsiliepia apie tėvą. Vertinant ir kitus ekspertizės akte užfiksuotus sūnaus pareiškimus ir paaiškinimus galima daryti išvadą, kad visgi vaikas išreiškė nepasitenkinimą apie tėvą ir darė jam priekaištus įtakotas ieškovės. Teisėjų kolegijos nuomone, analizuojamame psichologinės ekspertizės akte atsispindi išsamus tyrimas ir vaiko platus psichologinis įvertinimas. Byloje nėra duomenų, kad eksperto išvada buvo gauta nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, todėl teisėjų kolegija nesiremti aptartu aktu, spręsdama iškeltą klausimą, kuris kaip rašytinis įrodymas galėtų turėti didesnę įrodomąją galią, neturi teisinio pagrindo ( CPK 218 straipsnis).

43. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės nagrinėjamą reikalavimą ir apribodamas laikinai tėvo valdžią vaikų atžvilgiu faktiškai rėmėsi tik vaikų duotais paaiškinimais teisme. Tačiau kaip jau buvo minėta, kad vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, bet ne visada lemianti. Į vaiko norus galima ir neatsižvelgti, jeigu vaiko noras prieštarauja jo interesams.

44. Teisėjų kolegija šioje konkrečioje byloje įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) sprendžia, kad vaikai buvo išreiškę nenorą bendrauti su atsakovu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu nustatyti tokios vaiko nuomonės (ne) atitikimą geriausiems vaiko interesams.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

46. Pagal byloje pateiktą medžiagą, tame tarpe jau minėtos psichologinės ekspertizės išvados patvirtina, kad ieškovei gyvenant skyrium su atsakovu, sūnus J. pradėjo neigiamai atsiliepti apie atsakovą. Tikėtina, kad jis nepasitenkinimą tėvu reiškia įtakuojamas ieškovės. Byloje nustatyta, kad atsakovas niekada prieš vaikus nenaudojo jokio fizinio ar psichologinio smurto. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad vaikų kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaikams. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo. Vadinasi, atsakovo ir vaikų ryšys nėra nutrūkęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekonstatavus atsakovo kaltės dėl tėvo pareigų vaikui nevykdymo, teisėjų kolegijos nuomone, vaikų atskyrimo nuo tėvo institutas, kad ir laikinas, atsakovui negali būti taikomas ( CK 3. 180 straipsnis).

47. Nustačius esmines bylos aplinkybes, kurioms esant negali būti atsakovui apribota laikinai tėvo valdžia į vaikus, apeliacinės instancijos teismas teismo sprendime nurodytų kitų motyvų neanalizuoja bei dėl kitų tiek apelianto apeliaciniame skunde, tiek ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentų nagrinėjamu klausimu plačiau nepasisako, nes jie negali nulemti galutinio rezultato.

48. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atsakovui naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, tokį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti ( CPK 330, CPK 329 straipsnio 1dalis).

49. Nagrinėjamoje byloje šalys buvo pareiškęs ieškinio reikalavimą dėl vaikų bendravimo tvarkos tarp šalių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, reikalavimų dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl aptarto reikalavimo ir jį atmetus, lieka neišspręstas ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia tokį reikalavimą ir prašo jį išspręsti. Teisėjų kolegijos nuomone, toks atsakovo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjimas, nes jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, o jį nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme reiktų nagrinėti visa apimtimi ir iš esmės. Pagal dabar susidariusią situaciją ieškovės reikalavimas dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo taip pat nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, kur ieškovė siūlo nustatyti kitokią vaikų bendravimo tvarką negu atsakovas. Taigi, šalių reikalavimai dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo perduotini nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl išlaikymo priteisimo

50. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

51. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

52. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

53. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pažymint tai, kad šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

54. Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimą prašė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti kas mėnesį po 355 Eur iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vaikų amžių – J.12 metų, L. 8 metai, vaikų specialiuosius poreikius – bylos duomenimis J. reikalingi akinukai, abiems vaikams reikalinga dantų priežiūra, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus – abu vaikai lanko ugdymo įstaigas, reikalingumą sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), taip pat į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į šiuo metu nustatytą ir nuo 2025 m. sausio 1 d. būsimą minimalios algos dydį, laikė, kad šiuo metu 355 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui, skiriama kiekvieno iš tėvų, yra būtina vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga (neto) buvo 709 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), todėl vieno tėvo neįrodinėtinas teikiamo išlaikymo dydis vienam vaikui yra 354 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (neto) yra 924 Eur.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečių vaikų poreikių, nes jos nurodyta vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti skiriama suma yra reali. Tokiu būdu, pripažintina, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai.

56. Atsakovas nesutikimą su apylinkės teismo iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu grindžia ir kitu CK 3. 192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kriterijumi, t. y. šiuo metu esama savo turtine padėtimi, kuri, jo vertinimu, neleidžia jam mokėti skundžiamu teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo.

57. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑70‑969/2018).

58. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl prastesnės turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Nors atsakovas ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti didesnio išlaikymo, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti.

59. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

60. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybes teikti išlaikymą ginčo šalių nepilnamečiams vaikams.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

62. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti šalių vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas šalių vaikams išlaikymo sumą jo nemažino gaunamomis iš valstybės išmokomis vaikams.

63. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo vaikams priteisimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismine praktika, todėl teisingai nustatė ir priteisė ieškovės prašomą nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Dėl nekilnojamojo turto, priklausančio asmenine nuosavybės teise atsakovui, pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti atsakovo vardu iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , plotas – 1,680 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas – 1,2349 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) plotas - 0,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovo priteisti 24 389 Eur kompensaciją už (duomenys neskelbtini)., plotas – 0,1859 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą.

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje aiškindamas civilinio kodekso normas dėl bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo yra pažymėjęs, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise ( C K 3. 118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

66. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmenine nuosavybės teise vienam sutuoktiniu, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, būtina vadovautis C K 3. 90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: a) įstatymas reikalauja nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibudinamas ir paliekamas teismo nuožiūrai; b) turi būti įrodyta, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas susituokus. Jeigu ši aplinkybė atsirado dar iki santuokos, lėšų davęs sutuoktinis tiktai galės reikalauti pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja daline nuosavybe nustatant dalis proporcingai jų įnašų vertei; c) sutuoktinis, reikalaujantis pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja jungtine nuosavybe, turės įrodyti, kad iš esmės turtas pagerėjo jo arba bendromis lėšomis.

67. Kasacinis teismas yra akcentavęs tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti asmuo reikalaujantis asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. rugpjūčio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 ir kt.).

68. Nagrinėjamoje byloje tokį reikalavimą yra pareiškusi ieškovė, todėl jai ir yra pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

69. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pripažindamas atsakovo iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jį padalindamas pažeidė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Tvirtina, kad teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1859 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau rezoliucinėje dalyje tokio reikalavimo neišsprendė, todėl apeliantas ginčija dėl tokio neišspręsto reikalavimo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį. Teisėjų kolegija nurodytą argumentą pripažįsta teisiškai pagrįstu.

70. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio (82-83 punktai), kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė motyvus, kodėl žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio ieškinio reikalavimo neišsprendė. Atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė ne dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, įstatymas pripažįsta absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegija aiškindama susidariusią situaciją taip pat atsižvelgia ir į teismo procesinio sprendimo vieningumo (vientisumo) bruožą. Konstitucinės jurisprudencijos nuostatos, aiškinant teismo sprendimų struktūrai keliamus reikalavimus, suponuoja išvadą, kad baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse. Kadangi, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenusprendė dėl šalių ginčo - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės pripažinimo, tai šio reikalavimo dalyje byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

71. Byloje nustatyta, kad atsakovas dar iki santuokos su ieškove įsigijo 0, 78 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,18 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2349 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,68 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

72. Bylos duomenimis perkant nekilnojamąjį turtą pagal 2005m. spalio 19d. sutartį atsakovo asmeninėj nuosavybėn buvo gautas kreditas iš SEB banko, o visa kredito suma yra baigta grąžinti 2017m. birželio 1d. Nustatyta ir tai, kad 2006m. birželio 6d. atsakovas pirkdamas asmeninėj nuosavybėn kitą nekilnojamąjį turtą ( du žemės sklypus) pagal pirkimo-pardavimo sutartį panaudojo skolintas lėšas iš SEB banko. Paskolos grąžinimo terminas – 2032m. gegužės 24d. 2009m. gruodžio 1d. susitarimu buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos ir ieškovė tapo kredito gavėja bei bendraskole pagal atsakovo vardu sudarytą kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis kredito grąžinta santuokos metu iš bendrųjų sutuoktinių lėšų, o taip pat ieškovės veiksmus laikydamas „žymiais“ pagerinant turtą, ginčo turtą pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismas spręsdamas tarp šalių ginčą pažymėjo, kad remiasi kasacinio teismo praktika ir nustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kurios teismo manymu, yra pagrindas taikyti CK 3. 90 straipsnio 1 dalį bei pripažinti atsakovui priklausantį asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

73. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir teismo sprendime nurodomos kasacinės bylos Nr. 3K-3-187/2013 faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl teismui remtis nurodoma byloje pateikta praktika ir joje esančiais išaiškinimais priimant sprendimą nebuvo teisinio pagrindo. Antra, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kad ginčo nekilnojamasis turtas ( žemės sklypai ) ir nebuvo pagerintas iš esmės. Trečia, jeigu turtas nebuvo pagerintas, neįrodyta, kad jam buvo panaudotos lėšos pagerinimui. Teisėjų kolegija sutinka ir tai yra patvirtinta bylos medžiaga, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu savo pinigines lėšas panaudojo kredito grąžinimui pagal atsakovo gautas paskolas ginčo turtui įsigyti. Tai reiškia, kad ieškovė davė pinigines lėšas sutuoktiniui turtui įsigyti. Tokiu atveju, kolegija sprendžia, kad sutuoktinė davusi lėšas ginčo turtui įsigyti gali reikalauti tiktai pripažinti asmeninį atsakovo turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai įnašų vertei arba kelti klausimus dėl lėšų susigrąžinimo, bet ne reikšti reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3. 90 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą konstatuoja, kad nagrinėjami ieškovės reikalavimai neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reikšdama tokius reikalavimus, teisėjų kolegijos nuomone, pasirinko ir netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl apylinkės teismas pareikštu faktiniu ieškinio pagrindu ( CPK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir negalėjo minėtų ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl aptartų ieškinio reikalavimų patenkinimo naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas – 1,680 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,2349 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas - 0,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto

74. Bylos duomenys patvirtina, jog po santuokos sudarymo šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą: patalpa – Butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m. ir žemės sklypą su statiniais 1/8 dalis, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha. Bendra vertė pagal vertinimą vidutinė rinkos vertė – 179 000 Eur (el. b.14 tomas, b. l. 117-153); negyvenamąją patalpa – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 8 550 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 163); negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 6 050 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 162); negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 7 680 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 163); negyvenamąją patalpą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 5 190 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 163); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha., vidutinė rinkos vertė – 23 500 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 164); patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 27,42 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 24 600 Eur (el. b. 14 tomas, b. l. 162).

75. Atsakovas prašė pripažinti asmenine nuosavybe santuokoje įgytą turtą - žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, Garažą, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m.; Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m.; Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m. Įrodinėjo, kad, kad šie santuokos metu įgyti turto objektai buvo įgyti iš jo asmeninių lėšų bei ne šeimos poreikiams tenkinti, o kaip nekilnojamojo turto verslo objektai atsakovui vykdant individualią veiklą, kurią jis vykdė iki santuokos, o taip pat ir būdamas santuokoje. Tvirtino, kad jis santuokos metu turtui įsigyti panaudojo 49 100 Eur asmeninių lėšų, o įgytas turtas buvo skirtas jo individualiai veiklai vystyti.

76. Pirmosios instancijos teismas išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs kitus byloje pateiktus duomenis ir savo sprendimo 93-100 punktuose atlikta motyvacija nustatė, kad ginčo turtą šalys įgijo iš abiejų sutuoktinių lėšų. Apylinkės teismo padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad teismas vertino byloje pateiktas dovanojimo sutartis, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog santuokos metu įgyto turto objektai buvo įsigyti išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų. Pagal CK 3. 117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios. Prezumpciją galima tik nuginčyti ir tokia pareiga kyla atsakovui ( CPK 178 straipsnis). Atsakovas tokios pareigos neįvykdė, todėl teismas turėjo pagrindą atsakovo prašymo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe netenkinti. Vertindamas byloje pateiktus įrodymus visumoje teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nustatant santuokoje įgytą turtą buvo netinkamas įrodymų vertinimas ir pažeistos procesinės teisės normos.

Dėl piniginių lėšų priteisimo

77. Ieškovė pareiškusi ieškinį nurodė, kad atsakovas namuose seife laikė grynuosius pinigus 17 900 Eur ir 2021m. rugpjūčio 2d. atvykus policijai į namus tokias aplinkybes atsakovas patvirtino, todėl ieškovė vadovaudamasi CK 3. 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu prašė pusę sumos - 8950 Eur priteisti iš atsakovo ieškovei.

78. Pirmosios instancijos teismas remdamasis vaizdo ir garso įrašu bei paties atsakovo paaiškinimais įraše nustatė, kad seife buvo laikomos 17 900 Eur piniginės lėšos grynaisiais pinigais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokie nustatyti faktai kitais byloje pateiktais įrodymais atsakovo nebuvo paneigti, o taip pat neįrodyta, kad piniginės lėšos buvo atsakovo asmeninės ( CPK 178 straipsnis), todėl apylinkės teismas pagrįstai taikydamas CK 3. 117 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo ieškovei priteisė 8950 Eur pinigines lėšas grynaisiais pinigais.

Dėl turto padalijimo

79. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, sudarant turto balansą, pirmiausia turi būti nustatyta, kokia dalimi prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais.

80. Minėta, kad dėl šalių ginčo - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, bylos dalis perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir toks reikalavimas lieka dar neišspręstas. Kiti ieškovės reikalavimai - dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 1,680 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,2349 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teisėjų kolegijai priėmus naują sprendimą yra atmesti. Esant nurodytoms aplinkybėms nustatyti ir išdėstyti sutuoktinių turto balansą bei padalinti apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtą nėra galimybės. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo padalintas sutuoktinių turtas taip pat naikintina ir šio reikalavimo dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

81. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias sutuoktinių santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės ir dėl to kilusių teisinių pasekmių, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas taip pat teisingai nustatė santuokoje įgytą turtą bei išsprendė santuokoje įgytų piniginių lėšų priteisimo klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas nagrinėdamas reikalavimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, atsakovo asmeninio nekilnojamojo turo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Netinkamai išsprendus reikalavimą dėl tėvo valdžios laikino apribojimo lieka nenustatyta tarp sutuoktinių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl tokia tvarka turi būti nustatyta nagrinėjant bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teisme.

82. Teismui neišsprendus reikalavimo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe buvo pažeistos procesinės teisės normos. Neišnagrinėjus tokio reikalavimo negalima išnagrinėti reikalavimo dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turo padalijimo, todėl paminėtoje dalyje teismo sprendimas panaikinamas ir bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

83. Grąžindama bylos dalis iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų priteisimo pagrįstumu ir šių išlaidų dydžiu, taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024m. lapkričio 15d. sprendimą pakeisti.

Teismo sprendimo dalį, kuria laikinai apribota atsakovui J. B., tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti, priimti naują sprendimą ir tokį ieškovės reikalavimą atmesti.

Teismo sprendimo dalis, kuriomis bendrąją jungtine sutuoktinių A. B. ir J. B. nuosavybe pripažintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., plotas – 1,680 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) plotas – 1,2349 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., plotas - 0,78 ha, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinti, priimti naują sprendimą ir tokius ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti.

Bylą dalyje reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisEdvardas Paliokas