Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-128-888/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: 1A-128-888/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27429-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: J. B.
Nukentėjusysis: A. B., A. A.
Kaltinamasis: J. B.
Advokatai: Monika Kaluževičienė, Rūta Mikšė

Kategorijos

1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-888/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27429-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; (S) 12.4.6.2.1;2.4.6.4.4; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,nuteistajam J. B., jo gynėjai advokatei Rūtai Mikšei,nukentėjusiųjų A. B. ir A. A. atstovei advokatei Monikai Kaluževičienei,specialistui Ą. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. spalio 2 d. veika) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71, 72² straipsniais, J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. B. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. liepos 26 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš kaltinamojo J. B. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiajai A. B. iš J. B. priteista 1898,42 Eur proceso išlaidų, patirtų advokatės teisinės pagalbos teikimui apmokėti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas ir jam iš kaltinamojo J. B. priteista 896,30 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam A. A. iš J. B. priteista 200,00 Eur proceso išlaidų, patirtų advokatės teisinės pagalbos teikimui apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę A. B.. Jis tyčia parvertė ją ant lovos ir jai gulint ant pilvo keliais užšoko ant sprando ir nugaros. A. B. atsistojus, jis tyčia sugriebęs ją už rankų ir stumdė į įvairias puses. Tęsdamas smurtinius veiksmus, tyčia griebė A. B. už rankos riešo, vieną kartą koja spyrė į pilvą, rankomis stumdė nukentėjusiąją, dėl ko ji krito ant grindų ir trenkėsi į svetainėje esantį stalą. Tokiais smurtiniais veiksmais J. B. sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame žaste, nubrozdinimais dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. spalio 2 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, žodinio konflikto metu, A. B. atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, o po to, išsitraukęs savo lytinį organą liepė A. B. su juo atlikti lytinius veiksmus. Nukentėjusiajai A. B. atsisakius tai daryti, jis rankomis stūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į vaiko lovą. Po to, jis ne mažiau kaip tris kartus, viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir smaugė ją. Tokiais smurtiniais veiksmais J. B. sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kakle.

3. Be to, jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d., apie 18.48 val., gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie stovinčio automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu tyčia pradūrė automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę ir galinę, bei kairės pusės galinę padangas, kurios vieneto vertė 99,08 eurų, tokiu būdu sugadino svetimą A. A. priklausantį 297, 24 eurų vertės turtą.

4. J. B. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2021 m. liepos 26 d., apie 09.00 val., atostogų metu, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę A. B.. Jis tyčia ranka sudavė A. B. į galvą, viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir smaugė ją. Po to, jis užmynė nukentėjusiajai ant kojos, tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, bei netenkinti prašymų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

1.1. Skunde nuteistasis nurodo, kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika) neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, nes nėra aišku, dėl kokių sužalojimų padarymo nukentėjusiajai jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu. Nuteistasis mano, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadą akivaizdu, kad jis buvo kaltinamas tik dėl dalies nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, t. y. iš penkių kraujosruvų dešiniame žaste, tik vienos, iš dviejų kraujosruvų dešiniame dilbyje, tik vienos, ir nepagrįstai kaltinamas padaręs daugiau kaip vieną nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje. J. B. įsitikinimu, dėl kitų sužalojimų pirmosios instancijos teismas pasisakė jį išteisindamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. liepos 26 d. veika). Anot nuteistojo, apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl 2021 m. rugpjūčio 2 d. veikos, nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais, atmesdamas juos kaip gynybinę versiją, o nukentėjusiosios duotus parodymus neteisingai pripažino nuosekliais ir patikimais. Skundo autorius pažymi, kad išteisindamas jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 26 d. veika), teismas teigė priešingai – sprendė, jog J. B. ir nukentėjusiosios santykiai po įvykio buvo įtempti ir priešiški, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji baudžiamojo proceso metu turėjo tikslą apkalbėti nuteistąjį ir jos parodymais nesivadovavo. Apelianto teigimu, kadangi po 2021 m. liepos 26 d. įvykio jo ir nukentėjusiosios konfliktas tęsėsi, teismas negalėjo besąlygiškai vadovautis nukentėjusiosios parodymais ir dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes nukentėjusioji turėjo dar didesnį motyvą jį apkalbėti.

1.2. Skundo autoriaus nuomone, nukentėjusioji apklausiama 2021 m. rugpjūčio 10 d. nurodė, kad po to kai ji išmušė J. B. mobiliojo ryšio telefoną iš rankų, jis užšoko ant jos visu svoriu ir jo keliai buvo ant jos nugaros ir galvos, po tokio užšokimo ji parkrito ant lovos, tačiau jai pavyko ištrūkti, tuo tarpu apklausiama 2021 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusioji nurodžiusi, kad savo ranka išmušė jo laikytą mobiliojo ryšio telefoną, jau teigė, kad jai pačiai atsisėdus ant lovos ar besėdint, sutuoktinis ant jos užkrito, o ji apsisuko ir atsigulė pilvu ant lovos, J. B. prispaudė ją keliais, tačiau ji sugebėjo iš po sutuoktinio išsisukti. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu teigusi, kad jie vienas kitą tampė, 2021 m. rugpjūčio 13 d. apklausos metu teigė priešingai, jog ją už rankų tampė tik sutuoktinis, o ji niekur nesitraukė ir kentė fizinį skausmą. Nuteistasis taip pat teigia, kad apklausiama 2021 m. rugpjūčio 13 d. nukentėjusioji nurodė, jog toliau konfliktas tęsėsi svetainėje, kur ji norėjo pasiimti savo raktus bei rankinę, tačiau sutuoktinis daiktų jai neatidavė dėl ko jie pradėjo stumdytis, sutuoktinis jai tiesioginių smūgių rankomis ar kojomis nesudavė, tik besistumdant ji kelis kartus nukrito ant žemės ir galėjo atsitrenkti į svetainės staliuką, tačiau 2022 m. kovo 17 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėja nukentėjusioji teigia, kad sutuoktinis sėdėdamas svetainėje pradėjo ją stovinčią stumdyti ir po jo pastūmimų ji atsitrenkdavo arba į žemę arba į stalą, be to, paneigdama savo ankščiau duotus parodymus nukentėjusioji teigė, kad vyras sugriebdavo jai už riešo, sėdėdamas jai spyrė su koja į pilvą ir tokiu būdu tarp jų vyko grumtynės dėl raktų ir rankinės. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos parodymai yra nuoseklūs. Apelianto manymu, jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti sutuoktinę, be to, konfliktą inicijavo pati nukentėjusioji iš jo rankų išmušdama mobiliojo ryšio telefoną.

1.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika), savo sprendimą grindė ne tik 2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada bei specialisto G. A. C. paaiškinimais, tačiau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos gydytojo išvada, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pašalinant šiuose įrodymuose esančius prieštaravimus dėl sužalojimų atsiradimo laiko ir būdo, bei nuteisė jį už sužalojimus, kurie pasak eksperto, pas nukentėjusiąją atsirado ankščiau nei 2021 m. rugpjūčio 2 d. Apelianto teigimu, kiti teismo išvardinti įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jo kaltės neįrodo, o nukentėjusiosios brolio parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai, nes nuteistojo ir A. A. santykiai yra konfliktiški, be to, nukentėjusiosios brolis yra suinteresuotas duoti seseriai palankius parodymus. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika) nusikaltimo, nevertino, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios vyko dėl pinigų, jie stumdėsi ir aktyviai grūmėsi dėl rankinės, konflikto metu pati nukentėjusioji buvo aktyvi, todėl galėjo susižaloti ir pati, be to, teismas nevertino ir apelianto paaiškinimo, kad jis tik norėjo patikrinti nukentėjusiosios rankinės turinį siekiant įsitikinti, ar nukentėjusioji be sutikimo nepaėmė jo pinigų iš seifo, dėl ko ji agresyviai priešinosi.

1.4. Apeliantas skunde nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. spalio 2 d. veika) teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog įvykio metu ir nukentėjusioji žodžiu konfliktavo su nuteistuoju, tačiau jos veiksmai vertinti nebuvo. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji iš anksto buvo pasiruošusi įrašymo įrangą bei buvo suinteresuota konflikto kilimu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, rėmėsi 2021 m. spalio 8 d. specialisto išvada, ją surašiusios specialistės M. K. paaiškinimais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo medicinos gydytojo išvada, tačiau vėlgi nesiaiškino bei nepašalino šiose įrodymuose esančių prieštaravimų dėl sužalojimų atsiradimo būdo. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino ne tik to, kad tarp sutuoktinių ir šio įvykio metu toliau tęsėsi konfliktiški santykiai, tačiau neatsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusioji jau buvo inicijavusi skyrybų procesą, kurio metu siekė prisiteisti kuo daugiau turto bei jos padėtį lengvinančių sąlygų. Be to, teismas spręsdamas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, nevertino ir apelianto pateiktų susirašinėjimų su nukentėjusiąja.

1.5. Taip pat apeliantas teigia, kad buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jo kaltė buvo grindžiama A. B., jos tėvo ir brolio parodymais, tuo tarpu nuteistojo santykiai su šiais asmenimis yra konfliktiški ir jie yra suinteresuoti, kad jis būtų nuteistas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Skundo autorius nurodo, kad byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką ir nors byloje buvo imtasi priemonių atsekti jo GPS signalą įvykio metu, tačiau šie duomenys taip pat nepatvirtino jo kaltės. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais, nevertino to, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi nuo nukentėjusiosios, dėl ko jis neturėjo jokio kontakto nei su nukentėjusiąja nei su jos tėvu ar broliu, išskyrus 2021 m. spalio 3 d. kuomet buvo atvykęs paimti vaikus, todėl nežino ir negalėjo žinoti, jog 2021 m. lapkričio 9 d. A. A. iš (duomenys neskelbtini) miesto atvyks pas savo sūnų į (duomenys neskelbtini) miestą bei neturėjo galimybės sugadinti nukentėjusiojo turto.

1.6. Apelianto įsitikinimu, nesutinkant su jo nuteisimu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei priteisė jiems atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiosios A. B. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė prašo nuteistojo skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiajai iš J. B. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai dėl 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio buvo nuoseklūs, logiški ir išsamūs viso baudžiamojo proceso metu. Pažymima, kad nukentėjusiosios ir liudytojo A. A. parodymus iš dalies patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti konflikto dalyvių emocionalumas. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. parodymus laikė jo gynybine versija, nes akivaizdu, kad jis siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės neigė padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat atsiliepime teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai dėl 2021 m. spalio 2 d. įvykio taip pat buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nors nuteistasis teigdamas, kad nukentėjusioji jį apkalba dėl visų smurto atvejų, savo poziciją grindžia tuo, jog jis buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. liepos 26 d. veika), tačiau atsiliepime pažymima, kad jo išteisinimas dėl vienos nusikalstamos veikos savaime nepaneigia visų veikų padarymo aplinkybių. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusioji inicijavusi baudžiamąjį procesą sutuoktinio atžvilgiu siekia lengvatų civilinio proceso tvarka nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, nes nukentėjusioji sutiko su ženkliai prastesnėmis santuokos nutraukimo sąlygomis siekiant kuo greičiau nutraukti santuoką.

7. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiojo A. A. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė prašo nuteistojo skundą atmesti ir nukentėjusiajam iš J. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tačiau jo padarytą nusikalstamą veiką, įsigaliojus naujajai BK redakcijai perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktų pagrindais.

9. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų padarymas byloje yra išimtinai teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, kompetencija. Įrodymų vertinimo metu teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais ir priimti sprendimą, ar surinktais įrodymais galima grįsti teismo išvadas. Įrodymų vertinimo metu turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę visumą, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo išsprendimu. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepašalino tarp specialistų išvadų ir konsultacinės specialisto išvados atsiradusių prieštaravimų, byloje rėmėsi išskirtinai nukentėjusiųjų parodymais, o jo duotus paaiškinimus nepagrįstai atmetė kaip gynybinę versiją.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nukentėjusiųjų atstovės atsiliepimais, išklausiusi apeliacinės instancijos teisme duotus proceso dalyvių paaiškinimus, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą J. B. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visgi, apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su apelianto skundo argumentais sprendžia, kad buvo įrodyti ne visi kaltinime dėl 2021 m. rugpjūčio 2 d. veikos nurodyti sužalojimai, be to, nebuvo atsižvelgta į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, dėl ko nuteistojo nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje nebuvo perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį, taip pat skundžiamame nuosprendyje nustatant nukentėjusiojo A. A. patirtos turtinės žalos dydį buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1,2, 4 punktai).

Dėl J. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika, 2021 m. spalio 2 d. veika)

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

14. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad J. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (6 t., b. l. 34–36, 6 t., b. l. 42–45, 6 t., b. l. 48–50, 6 t., b. l. 124–127, 6 t., b. l. 130–132, 7 t., b. l. 14–15, 7 t., b. l. 28–29). Tokios pat pozicijos nuteistasis laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios 2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. spalio 2 d. buvo kilę žodiniai konfliktai, tačiau jis sutuoktinės atžvilgiu nesmurtavo (8 t., b. l. 181–182). Nors ginčijant nuteistojo kaltę nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. B. atliktuose veiksmuose buvo nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika, 2021 m. spalio 2 d. veika) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Visgi, iš dalies sutiktina su skundo argumentais, kad buvo įrodyti ne visi nukentėjusiosios patirti sužalojimai dėl 2021 m. rugpjūčio 2 d. veikos, nurodyti kaltinime, todėl dalis jų turi būti pašalinta, tačiau tai iš esmės nekeičia J. B. pagrįsto nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika), fakto.

Žemesnės instancijos teismas

15. Visų pirma, skundo autoriaus teigimu, nėra aišku, dėl kokių sužalojimų padarymo nukentėjusiajai jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika), nes pagal 2021 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvadą jis buvo kaltinamas tik dėl dalies nukentėjusiajai padarytų sužalojimų – iš penkių kraujosruvų dešiniame žaste, tik vienos, iš dviejų kraujosruvų dešiniame dilbyje, tik vienos, ir nepagrįstai kaltinamas padaręs daugiau kaip vieną nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje. Iš J. B. pareikšto kaltinimo turinio pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika) matyti, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai pasireiškė kraujosruva dešiniame žaste, nubrozdinimu dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje. Šie sužalojimai nukentėjusiajai buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121–122). Taip pat šioje specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d. namuose grumtynių su sutuoktiniu J. B. metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs specialistas G. A. C. patvirtino, kad nustatytų sužalojimų vaizdas, lokalizacija bei pobūdis rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu (1 t., b. l. 126–127). Pati nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priešingai nei teigiama skunde, nuosekliai aiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarpusavio konflikto su sutuoktiniu J. B. metu, jai sėdint ant lovos jis užšoko visu svoriu, jo keliai buvo jai ant nugaros ir galvos, išsivadavus iš sutuoktinio, toliau jie vienas kitą tampė, sutuoktinis jai buvo sugriebęs už abiejų rankų, daugiausiai virš alkūnių, link pečių, ji norėdama išeiti iš namų bandė iš sutuoktinio paimti buto raktus, tarp jų tuo metu vyko grumtynės, ji kelis kartus buvo nukritusi ant žemės, grumtynių metu galėjo atsitrenkti ir į svetainėje buvusį staliuką. Po šio įvykio jai atsirado mėlynės ant rankų, kojų, sėdmenų (1 t., b. l. 117–118, 131–133, 7 t., b. l. 194–195). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir atlikus parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 140–153). Tai, kad tam tikros nukentėjusiosios apklausų metu įvardintos įvykio eigos ne esminės aplinkybės kiek skyrėsi, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios parodymai yra netikslūs ir prieštaringi, juolab, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug kartų ir tai galėjo turėti įtakos ne identiškam įvykių eigos atpasakojimui.

16. Aplinkybė, kad nuteistasis savo teisei priešingus veiksmus bando pateisinti teigdamas, jog konfliktas tarp sutuoktinių įvyko jam siekiant patikrinti nukentėjusiosios rankinės turinį, o nukentėjusioji aktyviai tam priešindamasi galėjo susižaloti ir pati, nėra pagrįstas, nes pačioje nuteistojo ir jo gynėjos iniciatyva pateiktoje konsultacinėje specialisto išvadoje teigiama, jog kraujosruvos ant rankų nukentėjusiajai buvo padarytos kietais bukais daiktais ir visumoje būdingos sugriebiant pirštais, tuo tarpu kiti sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, galimai kūno sritimis kliudant namų apyvokos daiktus, kas iš esmės įvykio metu ir galėjo atsitikti atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji teigė, kad jos ir sutuoktinio konfliktui persikėlus į svetainę, kurioje yra įvairių namų apyvokos daiktų, jie grūmėsi bei stumdėsi. Įvertinus tai, kad ant nukentėjusiosios kūno yra užfiksuoti sužalojimai, neabejotina, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio metu jos atžvilgiu nuteistasis J. B. naudojo fizinį poveikį. Analizuojant nukentėjusiosios ir nuteistojo fizinio konflikto pobūdį, akivaizdu, kad grumtynių metu nukentėjusiajai galėjo būti ir buvo padarytos kraujosruvos tam tikrose kūno vietose, ji patyrė fizinį skausmą, tačiau skundžiamame nuosprendyje visgi nebuvo nuosekliai išsiaiškinta, kokius būtent sužalojimus nukentėjusioji faktiškai galėjo patirti 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio metu.

17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo ir jo gynėjos iniciatyva buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadų 4 punkte konstatuota, kad nukentėjusiajai specialisto G. A. C. apžiūros metu konstatuoti sužalojimai – kraujosruvos dešiniajame žaste, užpakaliniame paviršiuje viršutinėje dalyje apie 0,8*0,5 cm viršutinė išilga ir apatinė skersa apie 2*1,5 cm apatinėje dalyje skersai 1,5*0,5 cm 1*0,8 cm 2*1 cm; išilgas apie 0,6*0,2 cm nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kurio šašas vientisas, nuo kraštų neatsidalinęs, iškilęs, kraujosruva dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viršutinėje dalyje skersa apie 1,2*0,8 cm; kraujosruva priekiniame paviršiuje apatinėje dalyje ties riba su riešu išilga apie 2*1,2 cm; kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje vidutiniame trečdalyje išilga apie 1,8*0,8 cm; kraujosruvos kairio kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje apie 1*1 cm ir vidiniame paviršiuje apatinėje dalyje apie 0,8*0,8 cm; kraujosruvos kairėje šlaunyje išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje lies riba su klubu skersa apie 1,5*0,8 cm, vidutiniame trečdalyje apie 7*7 cm plote; kraujosruva dešinio sėdmens viršutinėje dalyje išilga apie 3*2,5 cm galėjo būti padaryti 2021 m. rugpjūčio 2 d., apie 14.00 val. – 15.00 val., tačiau kraujosruvos krūtinės kairėje viršutinėje dalyje lies III šonkauliu apie 2,5 cm nu vidurio linijos – išilga 1,5*s cm žalsva gelsvu atspalviu bei kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutinėje dalyje įstriža apie 2*0,8 cm yra senesnės, apie dviejų savaičių laiko (8 t., b. l. 84). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ekspertas P. P. paaiškino, kad kraujosruvų padarymo laiką nustatinėja pagal jų spalvą. Pirmas dvi paras kraujosruvos būna ryškesnės – violetinės, tuo tarpu vėliau pageltonuoja, paruduoja ir išnyksta visai. Specialisto G. A. C. specialisto išvadoje mėlynės aprašytos pagal spalvas, tačiau ne visos, o jis savo išvadoje aprašė kiekvieną (8 t., b. l. 90–91). Siekiant objektyviai nustatyti, kokie sužalojimai 2021 m. rugpjūčio 2 d. galėjo būti padaryti nukentėjusiajai, apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistą Ą. S., kuris paaiškino, kad labiau pritaria eksperto P. P. išvadai, nes kraujosruvos turi savo amžių, o spalvą keičia dėl vykstančių biocheminių procesų, todėl ant nukentėjusiosios kūno užfiksuotos kraujosruvos krūtinėje ir šlaunyje vizualiai yra senesnės. Eliminavus šiuos du sužalojimus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, nes kiekvienas iš aprašytų sužalojimų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (9 t., b. l. 126). Taigi, iš esmės matyti, kad du po 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų yra senesni, t. y. padaryti ne 2021 m. rugpjūčio 2 d., o anksčiau. Nors šie sužalojimai – kraujosruva krūtinės kairėje ir kraujosruva dešinėje šlaunyje turi būti pašalintini iš nuteistajam inkriminuoto kaltinimo, tačiau kaip nurodė specialistas Ą. S., net ir pašalinus šiuos du sužalojimus, specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų likusių sužalojimų nesikeis, t. y. dėl kraujosruvos dešiniame žaste, nubrozdinimo dešinės alkūnės srityje, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruvos kairėje šlaunyje A. B. išlieka nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas ir iš kaltinimo nuteistajam šalintinos aplinkybės, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d. konflikto su nukentėjusiąja metu J. B. jai padarė kraujosruvą krūtinės kairėje ir kraujosruvą dešinėje šlaunyje, laikant, kad nuteistasis 2021 m. rugpjūčio 2 d. laikotarpyje nuo 14 val. iki 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę A. B.. Jis tyčia parvertė ją ant lovos ir jai gulint ant pilvo keliais užšoko ant sprando ir nugaros. A. B. atsistojus, jis tyčia sugriebęs ją už rankų ir stumdė į įvairias puses. Tęsdamas smurtinius veiksmus, tyčia griebė A. B. už rankos riešo, vieną kartą koja spyrė į pilvą, rankomis stumdė nukentėjusiąją, dėl ko ji krito ant grindų ir trenkėsi į svetainėje esantį stalą. Tokiais smurtiniais veiksmais J. B. sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešiniame žaste, nubrozdinimais dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje šlaunyje.

19. Taip pat apeliantas skunde nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 straispnio 2 dalį (2021 m. spalio 2 d. veika) kaip argumentus nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog įvykio metu pati nukentėjusioji žodžiu konfliktavo su nuteistuoju, iš anksto buvo pasiruošusi įrašymo įrangą bei buvo suinteresuota konflikto kilimu. Apygardos teismas, atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus pažymi, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, jog sutuoktinių santykiai tarpusavyje jau kurį laiką buvo konfliktiški, be to, pats nuteistasis taip pat įrašinėdavo tarp jo ir nukentėjusiosios kildavusius konfliktus bei tokių konfliktų vaizdo įrašus yra pateikęs prie bylos medžiagos, todėl teigti, kad nukentėjusioji išprovokavo šį konfliktą bei fizinio smurto panaudojimą jos atžvilgiu, šiuo atveju negalima. Be to, anot skundo autoriaus, apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų atsiradimo būdo. Iš specialistės M. K. surašytos specialisto išvados 1 punkto matyti, kad ji nurodė, jog A. B. konstatuota poodinė kraujosruva kakle, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis (2 t., b. l. 60–61). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu specialistė M. K. paaiškino, kad pagal poodinės kraujosruvos dydį, labiausiai tikėtina, kad ji buvo padaryta pirštu, kaklo suspaudimo metu, pagal lokalizaciją šis sužalojimas griuvimui nebūdingas (2 t., b. l. 62–63). Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto P. P. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) punktuose konstatuota, kad A. B. 2021 m. spalio 5 d. specialisto apžiūros metu konstatuota kraujosruva kaklo kairėje pusėje ties galvos sukamojo raumens apatine dalimi labai neryški iš smulkių taškelių sudaryta 0,5*0,5 cm violetinė kraujosruva galėjo būti padaryta 2021 m. spalio 2 d. apie 22.30 val., tačiau sužalojimas nėra būdingas smaugimui, šie sužalojimai galėjo atsirasti A. B. pačiai save žalojant (8 t., b. l. 84–85).

20. Kaip ne kartą yra paminėta teismų praktikoje, nors specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Taigi, kaip matyti, abejose specialisto išvadose neabejotinai yra užfiksuotas A. B. kaklo sužalojimo faktas, tačiau vienoje iš jų teigiama, kad įvertinus sužalojimo pobūdį, toks sužalojimas yra būdingas suspaudžiant kaklą ranka, tuo tarpu kitoje – konsultacinėje specialisto išvadoje teigiama, kad toks sužalojimas yra būdingas savęs žalojimui. Visgi, apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius kitus įrodymus sprendžia, kad A. B. šio sužalojimo kaklo srityje pati pasidaryti negalėjo. Visų pirma matyti, kad iš karto po 2021 m. spalio 2 d. įvykio nukentėjusioji paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė, kad neblaivus sutuoktinis jos atžvilgiu smurtauja ir engia psichologiškai (2 t., b. l. 180–181). Atvykus policijos pareigūnams, apklausiama iš karto po įvykio A. B. paaiškino, kad 2021 m. spalio 2 d. apie 22.30 val. gulėjo vaikų kambaryje esančioje lovoje, kuomet atėjęs neblaivus sutuoktinis pradėjo ją įžeidinėti vartodamas necenzūrinius žodžius, naudojo seksualinį smurtą, ją stumdė, spjovė į veidą, bei mažiausiai tris kartus rankomis suėmęs jai už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 5–8). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (7 t., b. l. 194–196). Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame pažymėta, jog ant nukentėjusiosios kūno matyti nubrozdinimas kaklo srityje, ji buvo šoko būsenoje, susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi (2 t., b. l. 45–48). Be to, nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo užfiksuoti policijos pareigūnų padarant nuotraukas (2 t., b. l. 53, 55–56), iš kurių matyti, kad A. B. kaklas yra paraudęs. Vėliau nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir pirminėje apklausoje, kuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai (2 t., b. l. 66–68, 2 t. 123). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji taip pat įvardino analogiškas 2021 m. spalio 2 d. įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 73–82). Taip pat byloje yra pateiktas ir A. B. garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2021 m. spalio 2 d. vykęs konfliktas tarp sutuoktinų. Garso įraše girdima kaip nuteistasis ir nukentėjusioji vienas kitą vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, girdima kaip J. B. spjauna, taip pat garso įraše girdimi ir stumdymosi garsai (2 t., b. l. 133–138). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. Č. ir D. Č. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ant moters kaklo buvo matomas nežymus paraudimas, ji buvo susijaudinusi, verkė, jaudinosi, aiškino, kad ją smaugė sutuoktinis J. B. (3 t., b. l. 48–49). Be kita ko, apie tai, kad nuteistasis J. B. nukentėjusiosios atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą patvirtino ir jų vaikai – J. B. ir L. B. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, L. B. teigė mačius ant mamos A. B. kūno daug mėlynių (3 t., b. l. 152–154, 155–156). Visus šiuos įrodymus skundžiamame nuosprendyje aptarė ir pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas, jog šių įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. 2021 m. spalio 2 d. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

21. Apygardos teismo vertinimu, šių aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad J. B. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. spalio 2 d. veika), o sužalojimai ant A. B. kaklo atsirado ne jai save žalojant, o priešingai – nuteistajam jos atžvilgiu naudojant fizinį smurtą.

Dėl J. B. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

22. Apeliantas skunde ginčija savo kaltę ir dėl jam inkriminuotos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, teigdamas, kad jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos buvo grindžiama tik suinteresuotų asmenų, su kuriais jo santykis yra konfliktiškas, parodymais, tuo tarpu byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad būtent jis padarė šią nusikalstamą veiką. Nesutinkant su šiais nuteistojo skundo argumentais teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog J. B. 2021 m. lapkričio 9 d. apie 18.48 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), pradūrė automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam A. A., dešinės pusės priekinę ir galinę, bei kairės pusės galinę padangas.

23. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų bei iš nuteistojo skundo turinio, tarp jo ir nukentėjusiosios vyksta santuokos nutraukimo procesas, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Be kita ko, nukentėjusiosios A. B. tėvai – nukentėjusysis A. A. ir O. A. apklausti dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, kad J. B. iš jų pasiimant vaikus, yra sulaukę nuteistojo grasinimų, jog jie pasigailės bei kaltinimų, kad išskyrė jauną šeimą (3 t., b. l. 165–166, 171–172). Analizuojant byloje esantį objektyvų įrodymą – vaizdo įrašą, matyti, kad jame užfiksuota kaip 2021 m. lapkričio 9 d. 18:48:37 val. prie tamsios spalvos automobilio prieina asmuo, pasilenkia prie automobilio galinio dešinio rato, tuomet apeina automobilį, pasilenkia prie automobilio galinio kairio rato, 18:49:04 val. asmuo nubėga link garažų, įsėda į automobilį ir išvažiuoja (4 t., b. l. 109–115). Nukentėjusysis A. A. nurodė, kad pas sūnų adresu (duomenys neskelbtini), atvyko apie 18.45 val., automobilį paliko stovėti šalia namo, gatvėje. Apie 19.40 val. išėjus iš sūnaus namų, pastebėjo, kad jo automobilio padangos yra nuleistos (4 t. b. l. 119–120). Nukentėjusysis peržiūrėjęs sūnaus kaimyno vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą atpažino, kad asmuo pradūręs jo automobilio padangas yra J. B.. Jį nukentėjusysis atpažino iš stambaus kūno sudėjimo, ūgio, asmenį gerai pažįsta, nes jis yra dukros sutuoktinis. Tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent J. B., patvirtino ir liudytoju apklaustas A. A. (4 t., b. l. 135–136), bei A. B. savo sutuoktinį atpažinusi iš eisenos, kūno sudėjimo, aprangos stiliaus (4 t., b. l. 141–142). Nors 2021 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistajam priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse matoma, kad šiuo telefono numeriu naudotasi tik 2021 m. lapkričio 9 d. 17:51:27 val. adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 159), tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Be to, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu galima nuvykti per kelias minutes. Nors tai savaime negalėtų būti įrodymas, jog nuteistasis iš tiesų padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau vertinant šį faktą, t. y. tai, kad nuteistasis panašiu laiku buvo labai arti įvykio vietos, kitų įrodymų kontekste, akivaizdu, kad nuteistasis turėjo realią galimybę sugadinti ir sugadino nukentėjusiojo A. A. automobilio padangas.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad J. B. 2021 m. lapkričio 9 d. sugadino tris nukentėjusiajam A. A. priklausančio automobilio padangas.

25. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, tačiau apygardos teismas pažymi, kad 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį jau po šių BK įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, nuteistojo atžvilgiu netaikė jo teisinę padėtį švelninančio įstatymo redakcijos, tuo tarpu J. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal seną BK redakciją ir tokiu būdu padarė teisės taikymo klaidą – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

26. Matyti, kad po šio įstatymo įsigaliojimo pasikeitė BK 190 straipsnio Sąvokų išaiškinimas nuostatos, t. y. pasikeitė turtinės žalos vertės dydis, dėl ko tikslinga nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą. Iš nuteistajam pareikšto kaltinimo matyti, kad J. B. buvo nuteistas už tai, kad sugadino svetimą A. A. priklausantį 297,24 Eur vertės turtą. Kadangi ši turtinės žalos suma viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL dydžio, todėl laikytina nedidelės vertės. Įvertinus padarytos turtinės žalos dydį, baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.

27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistojo J. B. padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies punktu, turi būti perkvalifikuotina iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuteistajam J. B. paskirtos bausmės

28. Nuteistasis skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų padarymą atitinkamai buvo paskirtos 6 (šešių) mėnesių ir 8 (mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant įpareigojimą nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tuo tarpu už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam buvo paskirta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taip pat įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Šios nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir jam paskirta gautinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat nuteistajam kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

30. Apylinkės teismas, J. B. parinkdamas bausmių rūšis bei dydžius atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, savo kaltės dėl nei vienos nusikalstamos veikos nuteistasis nepripažino viso baudžiamojo proceso metu, neatlygino nukentėjusiajam A. A. padarytos turtinės žalos. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad J. B. praeityje yra teistas vieną kartą (6 t., b. l. 6–9). Be kita ko, matyti, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis penkerių metų laikotarpiu yra baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 1–5). Nors nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiką ir yra vedęs, tačiau visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė savo šeimos narių – sutuoktinės ir jos tėvo atžvilgiu. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje bei BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą, nustatydamas mažesnį nei vidurkis, bausmės dydį. J. B. kartu su bausme buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, vertinant tai, kad fizinį smurtą jis panaudojo savo sutuoktinės atžvilgiu (BK 72² straipsnis). Kadangi nuteistasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl J. B. nebuvo taikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos.

31. Vertinant nuteistajam paskirtų bausmių už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas rūšių ir dydžių pagrįstumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skyrė trečią pagal švelnumą sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Žemesnės instancijos teismas

32. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po BK pakeitimų, įsigaliojusių 2023 m. birželio 1 d., nuteistojo nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, įvertinus BK 190 straipsnio, reglamentuojančio turto vertės ir turtinės žalos dydžio išaiškinimą, pakeitimus, turėjo būti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ką šiuo atveju atliko apeliacinės instancijos teismas. Taigi, apylinkės teismas ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuteistajam paskyrė ir neteisingą bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Perkvalifikavus šią nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką, matyti, kad J. B. sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, taigi įvertinus tai, jam paskirtoji bausmė turi būti švelninama. Apygardos teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelniausią – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tikslinga vieną iš nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikuoti ir paskirti kitą bausmės rūšį, todėl J. B. turi būti keičiamas ir apylinkės teismo atliktas bausmių bendrinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, nuteistajam skirtinos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam skirtina galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

34. Nuteistasis skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai jį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti. Visgi, apygardos teismas su šiais nuteistojo skundo argumentais sutikti negali.

35. Baudžiamojoje byloje esančiame A. B. civiliniame ieškinyje iš nuteistojo buvo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos bei būsimas proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 66–67). Nukentėjusysis A. A. civiliniame ieškinyje iš nuteistojo prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos bei 396,30 Eur turtinės žalos bei būsimas proceso išlaidas pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 72–73).

36. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas nukentėjusiajam iš nuteistojo 896,30 Eur turtinės žalos bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

37. Nuteistasis savo skunde, be teiginio, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėtų būti atmesti, nes jis nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, daugiau jokių motyvų nepateikė. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje, sprendžia, kad A. B. ir A. A. neturtinės žalos dydis šiuo atveju buvo nustatytas ir priteistas tinkamai, tačiau apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiojo A. A. turtinės žalos dydį, padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, kuri turi būti ištaisyta.

38. Vertinant nukentėjusiesiems nustatytos neturtinės žalos dydį svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

39. Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

40. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, o jos neigiamus išgyvenimus dar labiau sustiprina tai, kad smurtas buvo naudojamas nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – aplinkoje, kurioje ji turėtų jaustis saugiai, jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis. Nuteistojo fizinis smurtas nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir šoką, išgąstį, stresą. Nukentėjusioji likusi gyventi namuose, kuriuose patyrė fizinį smurtą, nuolat jautė baimę, kad fizinis smurtas pasikartos. Sumažindamas nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 5 000 Eur iki 2 000 Eur, pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad vis tik nukentėjusioji nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jos patirti dvasiniai išgyvenimai gali lemti jos fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą ateityje, taip pat įvertino ir tai, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma aiškiai neatitinka teismų praktikoje tokiais atvejais parastai priteisiamos neturinės žalos dydžio sumos. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais apylinkės teismo argumentais, sprendžia, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai A. B. buvo sumažintas pagrįstai. Nors nuteistojo gynėja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teigė, jog jei iš kaltinimo būtų pašalinti tam tikri sužalojimai, atitinkamai turėtų būti mažinamas ir nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis, tačiau įvertinus nuteistojo smurtinių veiksmų intensyvumą ir nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, apygardos teismo vertinimu, dviejų sužalojimų pašalinimas šiuo atveju negali įtakoti nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje prašomos priteisti neturtinės žalos sumos, kuri ir taip buvo sumažinta pirmosios instancijos teismo.

41. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis A. A. patyrė žalą dėl jo automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangų sugadinimo, sprendė, jog yra pagrindas nukentėjusiajam priteisti turtinę žalą. Apygardos teismui taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų – automobilio padangų sugadinimo, nukentėjusysis patyrė turinę žalą, kurią jis grindė byloje esančiomis nuotraukomis (4 t, b. l. 127–128) bei naujų padangų įsigijimo kvitu, iš kurio matyti, kad už padangas buvo sumokėta 396,30 Eur (4 t. b. l. 61). Tokią patirtos turtinės žalos sumą nukentėjusysis įvardijo ir savo pareikštame civiliniame ieškinyje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis neteikė patikslinto civilinio ieškinio ir neprašė priteisti didesnės turtinės žalos dydžio. Visgi, apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje nuosprendžio dalyje jį padidino, t. y. vietoje 396,30 Eur nukentėjusiojo naudai priteisė 896,30 Eur. Šiuo atveju matyti, kad skundžiamame nuosprendyje buvo klaidingai nurodytas pirmasis priteistinos turtinės žalos dydžio sumos skaičius, taigi akivaizdu, jog šis netikslumas buvo padarytas dėl rašymo apsirikimo klaidos.

42. Atsižvelgiant į tai, ši rašymo apsirikimo klaida ištaisytina, konstatuojant, kad nukentėjusiajam A. A. priteistinos turtinės žalos dydis turi būti ne 896,30 Eur, o 396,30 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

43. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusysis A. A. motyvavo tuo, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jis ne tik patyrė nepatogumus, nes įvykio dieną po apsilankymo pas sūnų (duomenys neskelbtini) mieste ketino grįžti į (duomenys neskelbtini) miestą, ko padaryti negalėjo, tačiau jautė išgąstį, baimę ne tik dėl savo paties, tačiau ir dėl savo šeimos saugumo, dėl pakilusio kraujo spaudimo sutriko miegas, jis turėjo atsitraukti nuo savo darbo, nes teko vykti į policijos įstaigą. Atsižvelgęs į tai apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusysis iš tiesų patyrė sukrėtimą ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus bei nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl sugadintų automobilio padangų patyrė ne tik nepatogumus suplanuotu laiku negalėdamas grįžti į namus, tačiau ir nesaugumo, baimės jausmą. Taigi, priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas, proporcingas ir atitinkantis nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus.

Dėl pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų

44. Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nukentėjusiesiems priteistų jų patirtų atstovavimo išlaidų. Iš skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis teigia, jog atstovavimo išlaidos nukentėjusiesiems buvo priteistos nepagrįstai, nes jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

45. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas šioje nutartyje pritarė apylinkės teismo padarytoms išvadoms dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, be kita ko, teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai A. B. iš nuteistojo priteisė 1 898,42 Eur jos patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, tuo tarpu nukentėjusiajam A. A. iš nuteistojo priteisė 200 Eur patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali atstovavimo išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Be to, proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, nukentėjusiojo nurodytas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visą nurodomą sumą ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintas atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumas.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 4 punkte numatyta, kad teismas, vertindamas atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą ir apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių žinių kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

49. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusieji pateikė jų atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat pateikė ir mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atstovei buvo sumokėta už jos suteiktas teisines paslaugas (8 t., b. l. 107–122). Matyti, kad ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta 2022 m. gegužės 10 d., tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2023 m. lapkričio 30 d., taigi jos nagrinėjimas užtruko daugiau nei vienerius metus. Nors nusikalstamų veikų, inkriminuotų nuteistajam, pobūdis nebuvo sudėtingas ir byloje nebuvo sprendžiami itin keblūs teisės taikymo klausimai, tačiau nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynybos iniciatyva buvo teikiami papildomi duomenys, todėl nukentėjusiesiems teikta teisinė pagalba šiuo atveju buvo svarbi ir reikalinga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirti šešiolika teisiamųjų posėdžių, iš kurių įvyko dešimt. Kiti tiesiamieji posėdžiai buvo atidėti arba bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka gavus tiek gynėjos, tiek atstovės prašymus.

50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusieji dėl jų atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme atitinkamai patyrė 1 898,42 Eur ir 200 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, susijusius su nukentėjusiųjų atstovavimu, sprendžia, kad jiems suteiktos teisinės pagalbos paslaugų išlaidų dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, jis nėra per didelis ar neproporcingas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeistinas.

Dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. A. B. ir A. A. atstovė advokatė Monika Kaluževičienė taip pat prašė atlyginti atstovavimo išlaidas, nukentėjusiųjų patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

52. 2024 m. balandžio 30 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad atstovaujant nukentėjusiąją A. B. apeliacinės instancijos teisme teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 1 149,50 Eur. Šios išlaidos susideda iš atsiliepimo į nuteistojo J. B. apeliacinį skundą rengimo (786,50 Eur) ir pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui bei atstovavimui baudžiamojoje byloje (363 Eur) (9 t., b. l. 98, 119, 120). Taip pat byloje yra pateikti ir sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad A. B. sausio 30 d. bei 2024 m. balandžio 25 d. atliko bankinius pavedimus atitinkamai 786,50 Eur ir 363 Eur už suteiktas teisines paslaugas (9 t., b. l. 97, 121).

53. 2024 m. balandžio 30 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad atstovaujant nukentėjusįjį A. A. apeliacinės instancijos teisme teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 665,50 Eur. Šios išlaidos susideda iš atsiliepimo į nuteistojo J. B. apeliacinį skundą rengimo (302,50 Eur) ir pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui bei atstovavimui baudžiamojoje byloje (363 Eur) (9 t., b. l. 96, 99, 122, 123). Taip pat byloje yra pateikti ir sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad A. B. sausio 30 d. bei 2024 m. balandžio 25 d. atliko bankinius pavedimus atitinkamai 302,50 Eur ir 363 Eur už suteiktas teisines paslaugas A. A. (9 t., b. l. 97, 121).

54. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama gavus nuteistojo skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apygardos teisme iš viso buvo paskirti keturi teismo posėdžiai, iš kurių pirmasis buvo atidėtas gavus gynėjos Rūtos Mikšės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos ir atstovės Monikos Kaluževičienės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl jos užimtumo kitoje byloje (9 t., b. l. 73, 76). Antrą kartą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas gavus gynėjos prašymą dėl prokurorės nušalinimo (9 t., b. l. 104–105), trečiasis ir ketvirtasis teismo posėdžiai įvyko (9 t., b. l. 109–113, 125–133). Nukentėjusiuosius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, kuri nukentėjusiuosius atstovavo viso baudžiamojo proceso metu, todėl nekyla abejonių, kad jai buvo gerai žinoma teik bylos esmė, tiek jos problematika. Nukentėjusiųjų atstovė posėdyje dalyvavo kontaktiniu būdu, todėl galėjo patirti laiko sąnaudų kelionės atžvilgiu, be to, nuteistojo pateiktame apeliaciniame skunde pirmosios instancijos tesimo nuosprendis buvo ginčijamas plačiausiu aspektu – buvo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, atmesti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius bei netenkinti prašymų dėl patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tiek parengti atsiliepimus, tiek pasiruošti bylos nagrinėjimui apygardos teisme advokatei prireikė laiko sąnaudų. Ši byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta per du teismo posėdžius, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas tam tikrais aspektais, t. y. iš kaltinimo pašalinant tam tikrus sužalojimus bei perkvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką dėl įsigaliojusių naujų BK pakeitimų, bei ištaisant rašymo apsirikimo klaidą, tačiau nuteistojo pripažinimas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išlieka.

56. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisinga ir proporcinga prašymą dėl nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme tenkinti visiškai, todėl nukentėjusiajai A. B. iš nuteistojo J. B. priteistina 1 149,50 Eur patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti, o nukentėjusiajam A. A. iš nuteistojo J. B. priteistina 665,50 Eur patirtoms atstovimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme padengti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. rugpjūčio 2 d. veika), pašalinti aplinkybę, kad nukentėjusiajai A. B. buvo nustatyti sužalojimai – kraujosruva krūtinės kairėje ir kraujosruva dešinėje šlaunyje.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir J. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio aprašomojoje (9 t., b. l. 41) ir rezoliucinėje (9 t., b. l. 43) dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad nukentėjusiajam A. A. priteistos turtinės žalos dydis yra 396,30 Eur (trys šimtai devyniasdešimt šeši eurai 30 centų).

Išieškoti iš J. B. nukentėjusiosios A. B. naudai apeliacinio proceso metu patirtas atstovavimo išlaidas – 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 centų).

Išieškoti iš J. B. nukentėjusiojo A. A. naudai apeliacinio proceso metu patirtas atstovavimo išlaidas – 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 centų).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė