- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-03
- Bylos Nr.
- N1-421-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42759-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- A. U., D. G.
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
nepilnamečio nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. M. (R. M.) atstovui advokatui A. G. ir įstatyminei atstovei J. M.,
nepilnametės nukentėjusiosios D. G. atstovei advokatei S. M. ir įstatyminei atstovei R. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M. R. (M. R.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
jis 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo tyrimo metu nenustatytą „Audi“ markės lengvąjį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas kelio „Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ (Nr. 2812) vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį stabilų transporto priemonės judėjimą ir jos valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, nepasirinko saugaus greičio, minėto kelio 28 kilometre prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, dėl ko nevaldomas automobilis kirto priešingos judėjimo krypties eismo juostą ir, nuvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, nuslydo nuo šlaito. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jo (M. R.) vairuoto, tyrimo metu nenustatyto „Audi“ markės lengvojo automobilio keleiviui A. U. (A. U.) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo M. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
jis 2020 m. spalio 2 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios viešojo transporto stotelės (kryptis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė R. M. (R. M.) vieną smūgį į apatinį žandikaulį, po to abiem rankomis suėmęs R. M. už pečių, koja sudavė vieną smūgį R. M. į šoną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą. Pašaliniams asmenims juos išskyrus ir R. M. pradėjus eiti minėtos viešojo transporto stotelės link, jis (M. R.) pasivijo R. M. ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į apatinį žandikaulį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą, po to sugriebė jį už juosmens, pakėlė į viršų ir numetė ant žemės, dėl ko R. M. atsitrenkus į žemę, atviru lūžiu lūžo jo kairiojo dilbio vidurinės dalies abu kaulai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais jis (M. R.) sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
M. R. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-66, t. 2, b. l. 6-8, 17-18, 60-62) ir teisme dėl 2019 m. spalio 6 d. epizodo parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Psichinėmis ligomis nesirgo, į narkologinę įskaitą neįrašytas. 2019 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., jis kartu su broliu M. R. buvo (duomenys neskelbtini). Ten susitiko drauges D. G. ir G. G., taip pat atvažiavo jo buvęs klasiokas iš (duomenys neskelbtini) kaimo - V. B.. Pastarasis atvažiavo savo raudonos spalvos „Audi“ automobiliu, universalu, kitų požymių ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. V. B. sakė, kad įsigijo šį automobilį, bet automobilis registruotas ne jo vardu; jis (M. R.) suprato, kad V. B. nusipirko automobilį, bet neperregistravo jo VĮ „Regitra“. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Ten V. B. leido automobilį iki (duomenys neskelbtini) k. parvairuoti jam. Jis labai norėjo pavairuoti, nes ketino išsilaikyti egzaminus ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Apie 18-19 val., tikslaus laiko neprisimena, lauke jau buvo pradėję temti, išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini). Važiavo su A. U., D. G., G. G. ir kursioku D. P. žvyrkeliu apie 70 km/h greičiu. Kelias buvo neasfaltuotas, šlapias, po lietaus. Tiesiog važinėjo. Pamena, kad kažkas bėgo palei griovį ir išbėgo iš šono. Nepamena, kas ten bėgo. Berods stirna. Jis pasuko vairą į kairę ir nesuvaldė mašinos, juos užnešė ir įvažiavo į griovį. D. Prevenis sėdėjo šalia jo, A. U. sėdėjo gale su D. G. ir G. G.. Visi išlipo iš mašinos. Pro šalį važiavęs vyriškis sustojo ir nuvežė į ligoninę, o jie nuėjo namo. Įvykio metu nukentėjo A. U. (šiam lūžo ranka) ir D. G.. Sutinka su kaltinimu, gailisi dėl nusikaltimo. Jis labai gailisi dėl to, kad, neturėdamas teisių, vairavo automobilį ir dar vežė draugus, kurie nukentėjo. Jis atsiprašė visų savo nukentėjusių draugų. Po kelių dienų susitiko V. B., kuris pasakė, kad su mašina viskas gerai, ištraukė pats ją iš griovio ir kažkur nusitempė, bet jis daugiau nematė, kad V. B. važinėtų šiuo automobiliu. Nežino, kur V. B. mašiną padėjo, jam dėl mašinos apgadinimo V. B. pretenzijų nereiškė. Dėl 2020 m. spalio 2 d. epizodo parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2020 m. spalio 2 d. susitiko ir leido laiką su R. M., savo broliu M. R., V. B. ir kitais jam nepažįstamais asmenimis. Buvo (duomenys neskelbtini), aikštelėje šalia autobusų sustojimo (kryptis iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini)). Visa kompanija jau buvo susirinkusi aikštelėje, o jis prisijungė prie jų šiek tiek vėliau, jį pakvietė jo brolis ir V. B.. Kompanija gėrė alkoholinius gėrimus, jis išgėrė gal 6 - 7 stikliukus degtinės ir dar buvo 3-4 buteliai šampano, taigi įvykio metu buvo neblaivus. Po kurio laiko R. M. užsiminė apie merginą, o jis iš nervų prisikabino prie pastarojo. Klausinėjo, kam šis jai rašinėja. R. M. jį sunervavo ir jis trenkė pastarajam. Pirmą kartą trenkė kumščiu į veidą, juos pradėjo skirti ir jie nukrito į griovį. Jis griebė R. M. už marškinėlių ir juos suplėšė. Galiausiai juos išskyrė ir R. M. nubėgo link stotelės. Jis pastarąjį prie stotelės pasivijo ir sudavė į žandikaulį, tik nepamena, į kurią pusę, apkabino jį, permetė per save ir numetė ant žemės. Galėjo būti, kad sudavė į pilvą, bet neatsimena. Pamena, kad kai numetė pastarąjį, dar bandė suduoti į veidą, bet jį sustabdė draugas. Nepamena, kad suduotų koja šiam į šoną. Taip galėjo būti, bet nepamena to. Gal alkoholis turėjo įtakos jo poelgiui, nes girtą žmogų sunervuoti lengviau. Gailisi dėl savo veiksmų. Po įvykio vieną kartą matė nukentėjusįjį, nustojo bendrauti. Gal ir atsiprašytų jo. Sutinka su nukentėjusiojo R. M. civiliniu ieškiniu. Sudarė sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Iki karantino žaidė tinklinį ir tiesiog sportavo sporto salėje (t. 2, b. l. 122-123).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl 2019 m. spalio 6 d. epizodo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo A. U. (A. U.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), susitiko savo draugus M. R. ir M. R., D. G. ir G. G., taip pat iš matymo pažįstamą M. R. ir M. R. draugą, pravarde (duomenys neskelbtini) (jam atrodo, kad šio asmens vardas yra V., kitų duomenų nežino). (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs savo raudonos spalvos „Audi“ markės automobiliu, sedanu, kitų duomenų neįsidėmėjo. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Ten (duomenys neskelbtini) davė pavairuoti automobilį M. R.. Lauke dar buvo šviesu, bet jau pradėjo temti, kelias šlapias, nes po lietaus. Važiavo keliu Nr. 2812 „Joniškis - Dubingiai - Dirmeitai – Paberžė“. Tai yra duobėtas žvyrkelis. M. R. važiavo apie 60 km/h greičiu. Pavažiavus apie 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) k., kelio vingyje į dešinę, M. R. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies, į griovį. Jis (A. U.) tuo metu dešine ranka laikėsi už rankenos, eismo įvykio metu ta ranka ir buvo sužalota. Kol jie visi išlipo iš automobilio, sustojo pro šalį važiavęs vyras ir paklausė, ar nereikalinga pagalba. Jis (A. U.) paprašė vyro nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Į vyro automobilį įsėdo jis, D. G., G. G., M. R. ir jie išvažiavo iš įvykio vietos. Juos vežantis vyras pasakė, kad nuveš juos į ligoninę, nes ant D. G. veido matė įdrėskimus. Jis juto, kad jo ranka sužalota stipriai, todėl neprieštaravo dėl vykimo į ligoninę. Paskambino mamai, pasakė, kad susilaužė ranką ir važiuoja į ligoninę. Mama irgi ten atvyko. M. R. yra 17 metų, todėl teisės vairuoti automobilį jis tikriausiai neturi. Jį (A. U.) paguldė į ligoninę operuoti rankos. Vakare M. R. rašė jam žinutes, klausė, kaip jis jaučiasi. M. R. yra jo draugas, todėl jis jam jokių pretenzijų dėl įvykio neturi (t. 1, b. l. 19-21);
- liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 20.00 val., jai paskambino Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimo skyriaus darbuotoja ir paaiškino, kad abi jos dukros D. G. ir G. G. po eismo įvykio pateko į ligoninę, prašo jas iš ligoninės pasiimti. Ji nuvažiavo pasiimti dukrų į ligoninę ir ten sužinojo, kad apie įvykį informuota policija. Dukros jai papasakojo, kad važiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) k. Automobilį vairavo jų draugas M. R.. Jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Automobilio ir jo savininko duomenų ji nežino, jos dukros to irgi nežino. Dukros jai pasakė, kad iškart po įvykio jos, M. R. ir A. U. iš įvykio vietos išvažiavo pakeleivingu automobiliu, kurio vairuotojas nuvežė juos visus į ligoninę, nors jie prašėsi namo. Jos dukra D. G. įvykio metu buvo sužalota, tačiau ji labiau išgyvena dėl savo draugų, bijo duoti parodymus, todėl ji (R. G.) prašo jos dukters D. G. neapklausinėti. Dėl dukros D. G. sužalojimo jokios žalos nepatyrė, teisė pareikšti ieškinį jai išaiškinta, ieškinio nereikš. M. R. yra jos dukters G. G. bendraklasis, tai geras, neišdykęs berniukas, jokių pretenzijų jam dėl eismo įvykio neturi (t. 1, b. l. 26-28);
- liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 16.00 val., ji buvo (duomenys neskelbtini), ten susitiko savo draugus M. ir M. R., A. U., taip pat iš matymo pažįstamą M. R. draugą, pravarde (duomenys neskelbtini) (jo vardas yra V., kitų duomenų nežino). (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs savo raudonos spalvos „Audi“ automobiliu, sedanu, kitų automobilio požymių ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jie visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., o ten (duomenys neskelbtini) pats pasiūlė pavairuoti M. R.. Apie 19 val. dar nebuvo sutemę, bet buvo apsiniaukę, žvyrkelis šlapias, po lietaus. M. R. vairavo automobilį keliu nuo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) link. Jis važiavo apie 60 km/h greičiu, tačiau kelio vingyje į dešinę jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairę nuo kelio važiuojamosios dalies, automobilis priekiu atsitrenkė į griovį. Jie visi išlipo iš automobilio. Tuo metu sustojo pro šalį važiavęs vyras ir paklausė, ar nereikalinga pagalba. Ji, jos sesuo D. G., A. U. ir M. R. paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini). Jie išvažiavo iš įvykio vietos. Juos vežantis vairuotojas pasakė, kad geriau nuveš juos į ligoninę, nes matė ant D. G. veido įdrėskimus. Ji eismo įvykio metu nenukentėjo, tik patyrė šoką. Vietos, kur įvyko įvykis, parodyti negalėtų, nes neįsidėmėjo, labai greitai iš tos vietos išvažiavo (t. 1, b. l. 36-38);
- liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. spalio 6 d., vakarop, atvažiavo jo pažįstamas pravarde (duomenys neskelbtini). Pastarasis vairavo automobilį „Audi A4“, universalą, bordinės spalvos, valstybinio numerio nežino. Automobilyje jau sėdėjo D. ir G. G., A. U., jo brolis M. R.. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Apie 18.30 val. visi jau ruošėsi važiuoti namo. Prie vairo sėdėjo jo brolis M. R.. Jie alkoholio negėrė, visi buvo blaivūs. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) k. keliu link (duomenys neskelbtini), ten yra ilgas vingis, kelias žvyruotas. M. R. vairuojamą automobilį „sumėtė“, važiavimo greitis buvo apie 70-80 km/h. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį ir priekine dalimi trenkėsi į griovio šoną. Jiems išlipus iš automobilio, sustojo pro šalį važiavęs automobilis, kurio vairuotojas paklausė, ar reikia pagalbos. Jie paprašė pavežti namo, sėdo į mašiną. Į minėto vyro mašiną įsėdo jis (M. R.), D. G., G. G., A. U.. Vairuotojas pamatė, kad jam (M. R.) iš nosies bėga kraujas, o D. G. veidas nubrozdintas ir nuvežė juos į ligoninę. (duomenys neskelbtini) su M. R. liko įvykio vietoje tvarkytis su automobiliu. Gerai D. nepažįsta, atrodo, kad jo varas - V. B. (t. 1, b. l. 40-41);
- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, patvirtinančiu, kad M. R. parodė kelio Nr. 2812 „Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ vietą, kurioje jo brolio M. R. vairuojamas automobilis „Audi“ nuvažiavo nuo kelio. Kelio ilgio atžvilgiu, važiavimo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) k., liudytojo M. R. nurodyta vieta yra 27,986 km (t. 1, b. l. 43-45);
- BIRT ataskaitų žiūryklės įrašu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 20.20 val., Santariškių Vaikų ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja telefonu pranešė, jog 2019 m. spalio 6 d., apie 19.16 val., į gydymo įstaigą kreipėsi D. G., G. G. bei A. U., kurie paaiškino, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), susižalojo besiverčiant automobiliui. Policijai apie įvykį nepranešta, automobilis ir jo vairuotojas nenustatyti. D. G. ir G. G., nustačius galvos sumušimus, išleistos gydytis ambulatoriškai, o A. U., nustačius dešiniojo žastikaulio lūžį, paguldytas į Traumatologijos skyrių (t. 1, b. l. 10);
- kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, pridėta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 12-17);
- kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujat specialistui (teismo medicinos gydytojai radiologei J. M. - Č.) buvo apžiūrėti A. U. medicinos dokumentai; pateikta specialisto išvada, kad A. U. nustatytas dešinio žastikaulio vidurinio trečdalio lūžis, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 6 d. eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 48-49);
- kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad dalyvaujat specialistui (teismo medicinos gydytojai radiologei J. M. - Č.) buvo apžiūrėti D. G. medicinos dokumentai; pateikta specialisto išvada, kad D. G. nustatyto odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 6 d. eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 50-51);
- įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad M. R. susitaikė su D. G., kuri pareiškė, kad jai nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, kaltininkui turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš (t. 1, b. l. 67-68);
- įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad M. R. susitaikė su A. U., kuris pareiškė, kad jam nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, kaltininkui turtinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų neturi ir ateityje jų nereikš (t. 1, b. l. 69-70);
- žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi, iš kurios matyti, kad M. R. savanoriškai susitarė su Valstybine ligonių kasa dėl žalos – 1 228,29 – privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 72-73).
Dėl 2020 m. spalio 2 d. epizodo
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo-civilinio ieškovo R. M. (R. M.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d. stadione prie lenkų mokyklos susitiko su draugais - V. V., V. B., M. R., D. S.. M. R. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo gerai išgėręs. Ar kiti vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena. Jis pats asmeniškai išgėrė tik vieną ar du gurkšnius šampano, kurio turėjo kiti draugai. Apie vidurnaktį turėjo eiti namo. Ėjo link (duomenys neskelbtini) k. M. R. pradėjo konfliktą dėl savo buvusios merginos, paklausė, kodėl jis (R. M.) atrašinėja jo merginai. Jis paklausė, kodėl negali atrašinėti savo klasiokei, nes M. R. buvusi mergina yra jo bendraklasė. Tokie M. R. klausimai ir jo analogiški atsakymai kartojosi kelis kartus. Tada M. R. pirmas jam smogė kumščiu į smakrą, į kairę pusę. Bandė antrą kartą smogti, bet jis išsisuko. Jiedu susikibo. M. R. rankomis laikė jį už pečių, koja bandė smūgiuoti į šoną ir vieną kartą pataikė, nes jis pajuto skausmą dešiniame šone. Kažkas iš aplinkinių namų juos pamatė, išėjo ir išskirstė. Taip pat juos skyrė ir V. V.. Jis (R. M.) pradėjo eiti link autobusų stotelės (duomenys neskelbtini) k. (kryptis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), bet M. R. jį pasivijo ir trenkė kumščiu į smakrą. Po to M. R. jį sugriebė, pakėlė ir permetė per save. Jis nukrito ant žemės, pajuto vidutinį skausmą dešinėje rankoje. Tada M. R. priėjo prie jo, tris ar keturis kartus bandė jam ranka smogti į galvos sritį, bet nepataikė. Prie jų priėjo D. S. ir V. V. ir atitraukė M. R. nuo jo. Jis gulėjo ant žemės. M. R. kažkur išėjo, o M. R. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Visi pažįstami, kurie buvo kartu su juo įvykio metu, išsiskirstė; su juo greitosios medicinos pagalbos liko laukti tik M. R. brolis M. R.. Medikai jį nuvežė į Santaros klinikas, kur jam buvo nustatytas rankos kaulų lūžis (t. 1, b. l. 106-108);
- liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. M. yra jo sūnus. 2020 m. spalio 2 d., dienos metu, sūnus išvažiavo į svečius pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 3 d., apie 7.00 val., jam būnant namuose, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. M. ir pranešė, kad jis 2020 m. spalio 3 d. naktį buvo pristatytas ir paguldytas į ligoninę dėl rankos dviejų kaulų lūžio. Sūnus paaiškino, kad vakare jis buvo susitikęs su savo drauge (duomenys neskelbtini) k. Palydėjęs ją namo, pats nuėjo dar truputį pabendrauti su draugais, kurie buvo susirinkę aikštelėje, šalia autobusų stotelės. Ten prie jo žodžiu pradėjo kibti pažįstamas vaikinas M. R.. Pastarasis pradėjo reikšti R. M. pretenzijas, kad šis maždaug prieš du mėnesius susirašinėjo su M. R. mergina. Šio žodinio konflikto metu M. R. netikėtai vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jo sūnui į veidą, į žandikaulį. Po suduoto smūgio sūnus pajautė fizinį skausmą, jie tarpusavyje susigrūmė. Kažkas iš ten buvusių asmenų juos išskyrė. R. M. nuėjo arčiau stotelės, tačiau M. R. vėl priėjo prie jo ir antrą kartą dešinės rankos kumščiu sudavė R. M. į veidą, į žandikaulį, taip vėl sukeldamas fizinį skausmą. Po ko M. R. užėjo R. M. iš už nugaros, apglėbė už juosmens, taip laikydamas pakėlė į viršų ir iš visų jėgų metė į žemę. Griūdamas ant žemės, sūnus stipriai atsitrenkė į žemę kaire ranka ir iš karto pajuto stiprų skausmą kairėje rankoje. Sūnus sakė M. R., kad nelįstų prie jo, kad lūžo ranka, tačiau sūnui gulint ant žemės, M. R. pasilenkė ties gulinčiu sūnumi ir vėl savo dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė sūnui į dešinės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kažkas vietoje iškvietė sūnui greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė R. M. į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur sūnui buvo nustatytas kairiojo dilbio vidurinės dalies abiejų kaulų atviras lūžis su poslinkiu. Sūnus buvo paguldytas į ligoninę, o 2020 m. spalio 7 d. išrašytas ambulatoriniam gydymui. Iš karto apie įvykį sūnus jiems nepranešė, nes buvo išsikrovęs jo telefonas. Sužinojusi apie įvykį, R. M. mama J. M. paskambino M. R. motinai ir pranešė apie tai, kad jos sūnus sužalojo jų sūnų, tačiau ši nenorėjo bendrauti ir atsakė, kad jai tas pats. Su M. R. nei jis, nei R. M., nei kiti šeimos nariai po šio įvykio nebendravo. Pastarasis pats į juos nesikreipė, sūnaus sveikatos būkle nesidomėjo. Įvykio metu sūnui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (t. 1, b. l. 89-92, 119-122);
- liudytojo V. V. (V. V.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d. buvo nuvykęs pas savo tetą į (duomenys neskelbtini) k. Vakare, apie 23.00 val. susitiko su 3-4 draugais. Jie apie 20 minučių pasivaikščiojo, po ko M. R. ir R. M. pradėjo ginčytis tarpusavyje. Tai vyko (duomenys neskelbtini) k., prie autobusų stotelės, (stotelės kryptis iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini)). M. R. ir R. M. iš pradžių kalbėjo ramiai, vėliau pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkti vienas ant kito, kol galiausiai susimušė. Juodu išskyrė jis (V. V.) ir V. B.. Vėliau M. R. ir R. M. vėl pradėjo kalbėtis, susiginčijo. M. R. priėjo prie R. M., kažkaip jį paėmė ir metė ant žemės. R. M. nukrito ant rankos, pradėjo rėkti, kad jam skauda ranką. Jis (V. V.) su V. B. priėjo prie R. M. ir pamatė, kad šio ranka yra sulūžusi - buvo išlindęs kaulas. Po to, kai M. R. metė R. M. ant žemės, nustojo jį mušęs, tik vaikščiojo aplinkui vartodamas necenzūrinius žodžius. Kažkoks pro šalį ėjęs žmogus iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kas pirmas pradėjo muštynes - M. R. ar R. M. - jis nematė, pamatė, kai šiedu jau mušėsi. Po įvykio jis (V. V.), V. B. ir M. R. išėjo iš įvykio vietos nesulaukę greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (t. 1, b. l. 132-134);
- liudytojo M. R. (M. R.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. spalio 2 d., vakare, susitiko su draugais (duomenys neskelbtini) tinklinio aikštelėje netoli autobusų sustojimo. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pats asmeniškai nieko negėrė, nes alkoholio nevartoja. Po kurio laiko jis pasakė, kad eina namo. Draugai (įskaitant ir jo brolį M. R.) pasiūlė jį palydėti. M. R. ir R. M. eidami kažko susiginčijo, buvo matyti, kad viskas krypsta link muštynių. V. V. atsistojo tarp jų, laikė, norėjo juos apraminti. R. M. su M. R. pradėjo muštis. V. V. iš karto atšoko nuo jų. Draugai bandė juos skirti, bet jis žino, kad jei jo brolį pradedi raminti, šis tampa dar agresyvesnis, todėl nelindo į muštynes ir kitiems sakė, kad nelįstų. Bet kiti vis vien pradėjo juos skirti, išskyrė. R. M. pabėgo nuo M. R. link stotelės. Netoli autobusų sustojimo M. R. ir R. M. vėl susimušė. M. R. apglėbė R. M. rankomis ir permetė jį per save. Jo brolis yra šiek tiek aukštesnis už R. M. ir stambesnis. R. M. krisdamas susitrenkė ranką, kuri lūžo - išsisuko į šoną, matėsi kaulai. Jo brolis tuo metu dar kartą pribėgo prie R. M. ir du kartus smogė jam į veido sritį. Kiti apramino M. R., liepė jam daugiau nelįsti prie R. M., nes šiam lūžo ranka. Jis tuo metu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Galiausiai visi išsibėgiojo, o jis liko su R. M. laukti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, jis neminėjo, kad įvyko muštynės, tik nurodė, kad vaikinui yra rankos trauma (t. 1, b. l. 136-138);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 8 d. specialisto išvada Nr. G 2920/2020 (01), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatytas kairiojo dilbio vidurinės dalies abiejų kaulų atviras lūžis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina vienmomentiškai paveikus abu dilbio kaulus. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. spalio 2 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dilbio kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 114-116);
- kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gautus su įvykiu susijusius garso įrašus, nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d., 23.20 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino neprisistatęs vyras ir nurodė, jog reikalinga greitoji medicinos pagalba į (duomenys neskelbtini), prie stotelės, nes „vyrui ranka susilaužė“. BPC operatoriui paklausus, ar įvyko muštynės, pranešėjas atsakė, jog nežino, jis tiesiog priėjo ir pamatė žmogų su išlūžusia ranka, lūžis atviras; pats nukentėjusysis paaiškinti apie įvykio aplinkybes negali, sėdi, rėkia. Girdima, kaip kažkam kitam (ne BPC operatoriui) pranešėjas sako: „mentai atvažiuos, supranti?“; tolesnio pokalbio metu pranešėjas patvirtina, kad pabus su nukentėjusiuoju, kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba. 2020 m. spalio 2 d., 23.47 val., tas pats pranešėjas dar kartą skambina į BPC ir patikslina, kad autobusų stotelė, kurioje jis laukia su nukentėjusiuoju, yra (duomenys neskelbtini) gatvėje (t. 1, b. l. 144-145);
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 2019 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo tyrimo metu nenustatytą „Audi“ markės lengvąjį automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas kelio „Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“ (Nr. 2812) vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus ir pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, nepasirinko saugaus greičio, ir minėto kelio 28 kilometre prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, dėl ko nevaldomas automobilis kirto priešingos judėjimo krypties eismo juostą ir, nuvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų į kairę pusę, nuslydo nuo šlaito; šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jo vairuoto, tyrimo metu nenustatyto „Audi“ markės lengvojo automobilio keleiviui A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei D. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, jis 2020 m. spalio 2 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios viešojo transporto stotelės (kryptis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė R. M. (R. M.) vieną smūgį į apatinį žandikaulį, po to abiem rankomis suėmęs R. M. už pečių, koja sudavė vieną smūgį jam į šoną, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pašaliniams asmenims juos išskyrus ir R. M. pradėjus eiti minėtos viešojo transporto stotelės link, jis (M. R.) pasivijo R. M. ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į apatinį žandikaulį, taip sukeldamas R. M. fizinį skausmą, po to sugriebė jį už juosmens, pakėlė į viršų ir numetė ant žemės, dėl ko R. M. atsitrenkus į žemę, atviru lūžiu lūžo jo kairiojo dilbio vidurinės dalies abu kaulai, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais jis (M. R.) sukėlė nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusiojo R. M. atstovas advokatas A. G. teisme nurodė, kad kaltinamojo veiksmai kaltinamajame akte įvertinti nepilnai, kadangi įvykis buvo viešoje vietoje ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vieša vieta teismų praktikoje pripažintina vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (kasacinė nutartis Nr. 2K-258-699/2015). Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-118-489/2020 ir kt.). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352-696/2016, 2K-218-495/2019), tačiau smūgių nukentėjusiesiems sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2013, 2K-5/2014, 2K-10-696/2015, 2K-371-696/2015). BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai ar dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-258-699/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-120-628/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 2 d. įvykis įvyko vietoje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančios viešojo transporto stotelės (kryptis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), taip pat nustatyta, kad įvykio metu viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį R. M. buvo panaudotas fizinis smurtas, kas, vadovaujantis aptarta teismų praktika, laikytina įžūliu elgesiu. Visgi konfliktas kilo tarp pažįstamų asmenų, dėl asmeninių motyvų – t. y. dėl buvusios merginos, konflikto metu nukentėjo tik vienas asmuo, prieš kurį buvo nukreipti kaltinamojo veiksmai, neteisėti veiksmai truko santykinai neilgai, nors kaltinamasis veiksmus nutraukė įsikišus pašaliniams asmenims, tačiau tie asmenys – tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo pažįstami, kurie įvykio metu buvo kartu vienoje kompanijoje su pastaraisiais ir juos pažinojo, o apklausti ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad dėl įvykio būtų šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, jiems būtų sukeltas didelis išgąstis, nė vienas įvykio vietoje buvęs asmuo po įvykio nesikreipė į policiją, nenustatyta, kad būtų kilusi didelė sumaištis, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, padaryta didelė materialinė žala, nutrauktas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Dėl to laikytina, kad M. R. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl to pagrindo keisti kaltinime nurodytą M. R. veiksmų kvalifikaciją nėra.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo gynėjas prašo pripažinti M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-3-648/2021).
Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pripažino, kad būtent kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, kadangi jis, kaltinamojo žodžiais, R. M. tik užsiminus apie kaltinamojo buvusią merginą, „prisikabino“ prie nukentėjusiojo (nukentėjusiojo teigimu, M. R. pradėjo konfliktą dėl savo buvusios merginos, paklausė, kodėl nukentėjusysis šiai atrašinėja). Taigi, kadangi iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, galėtų būti pripažinti provokuojančiais ar rizikingais, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į M. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes; kaltės formą – BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neatsargiai (nusikalstamas pasitikėjimas), o 138 straipsnio 1 dalyje - tiesiogine tyčia, į BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo motyvus (asmeninio pobūdžio), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, mokėsi, dėl šios veikos susitaikė su nukentėjusiaisiais, savanoriškai susitarė dėl žalos atlyginimo, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, yra neteistas (t. 2, b. l. 31-32), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 26-30), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 24, 25), į priklausomybės ir psichiatrines įskaitas neįrašytas. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes – už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – baudą, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės apribojimą, jų dydį (terminą) parenkant didesnį už įstatymo numatytą minimalų, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos jas visiškai sudedant.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta LR BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 9-10) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (3 vnt.) – paliktini saugoti prie bylos.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš M. R. PSDF biudžetui padarytą 1 104,85 Eur žalą dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 149-153). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje surinktais ir anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, 2020 m. lapkričio 4 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu, su jo dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo R. M. atstovas pagal įstatymą – tėvas A. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. M. (t. 1, b. l. 123), kuris grindžiamas tuo, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo daryta operacija, jam buvo uždėtas gipsas, vėliau turėjo nešioti langetę. Dėl sulaužytos rankos nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, po šio įvykio jautė ir iki šiol jaučia nerimą, stresą. Minėto įvykio pasekmės pristabdė jo kasdienį gyvenimą, jis jautė rankos skausmą, negalėjo sportuoti (jis mokykloje žaisdavo tinklinį, dalyvavo varžybose).
Teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė motina J. M. nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį, sūnus nuo spalio mėnesio tik kovo 26 d. pilnai išgijo, buvo ištraukti siūlai. Jis vaikščiojo su geležimis rankose, žaizdos negijo, jam skaudėjo, jis negalėjo išsimaudyti, gėrė vaistus nuo skausmo. Siūlus ištraukus ant rankos liko 3 randai. Dabar mėnesį sūnus negalės sportuoti, kaip viskas klostysis toliau – nežino. Neatsakys į klausimą, kodėl prašo būtent tokios sumos (t. 2, b. l. 123-124).
M. R. teisme parodė, kad su R. M. civiliniu ieškiniu sutinka (t. 2, b. l. 123), jo gynėjas prašė ieškinio dydį mažinti, prokurorė prašė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies atsižvelgiant į galiojančią teismų praktiką.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 2K-219-628/2020).
Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-219-628/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-21-942/2016, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).
Teismų praktikoje bylose priteisiamos įvairios sumos, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi: nosies kaulų lūžiu, (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1 158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2 027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur), dešiniojo skruostikaulio lūžiu: 4 344,30 Eur (15 000 Lt, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-895/2015), nosies kaulų, skeveldriniu kairės akiduobės dugno ir kairio žandinio ančio lūžiu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu – 1 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-788/2017); dešinės plaštakos trečio piršto vidurinio pirštakaulio lūžiu su jo panirimu - 300 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-895/2017), apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties vainiko krašto nuskilimu, dešinės čiurnos išoriniu kulkšnies lūžiu - 800 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-696/2018); daliniu priekinių trijų viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžiu - 2 200 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-100-935/2019); dešinės akiduobės išorinės sienelės ir dešinio skruostikaulio skeveldriniu lūžiu – 1 500 eurų (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-365/2019); kairės pėdos V padikaulio lūžiu - 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-195/2019); dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžiu su poodine kraujosruva žaste, dešinės pusės III-VI šonkaulių lūžiu – 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-454-873/2019); kairės pusės IX, XI šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžiu- 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-394-238/2019). Taigi, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamas skirtingo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kiekvienoje byloje vertinant individualiai aukščiau paminėtus kriterijus.
Nagrinėjamu atveju byloje anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusiajam atvirai lūžo kairiojo dilbio vidurinės dalies abeji kaulai (pasak liudytojų, kaulai buvo išlindę kiaurai ir buvo matyti, o pranešėjas BPC skambučio metu nurodė, jog nukentėjusysis rėkia), kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi įrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau, kadangi, kaip nurodė įstatyminiai nukentėjusiojo atstovai, dėl įvykio nukentėjusiajam teko daryti operaciją, siūti žaizdą, dėti gipsą, po to – įtvarą, vėliau - išimti siūlus, randų vietose liko 3 randai, be to po operacijos nukentėjusysis negalėjo išsimaudyti, sportuoti, užsiimti įprasta veikla, taigi jam padarytų sužalojimų pobūdis leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl minėto įvykio nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir nepatogumus. Taigi laikytina įrodyta, kad jam kaltininko veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.
Visgi nors civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis po šio įvykio jautė ir iki šiol jaučia nerimą, stresą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų (gydytojo pažymų, specialistų išvadų) civilinis ieškovas nepateikė, civilinio ieškovo įstatyminė atstovė būtent tokios ieškinio sumos pagrįsti negalėjo, nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkus sveikatos sutrikdymo, būtų nustatytas mažesnis jo darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, dėl to atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes: kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir intensyvumą (kelis kartus puolė nukentėjusįjį, taikėsi į gyvybei pavojingą vietą – galvą, pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir šį numetė), jo kaltės formą – tiesioginę tyčią, subjektyvius nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba ir gauna pajamų), nukentėjusiojo amžių, aptartas jo sveikatai sukeltas pasekmes, patirtą fizinį skausmą, jaustus nepatogumus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 2 000 Eur.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimis, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiajai D. G. buvo paskirtas įgaliotasis atstovas, o M. R., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, paskirtas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios D. G. atstovavimo išlaidos sudaro 131,94 Eur (pažymos Nr. (12.32Mr) PT-2329, t. 2, b. l. 108-110), kaltinamojo M. R. atstovavimo išlaidos sudaro 90,00 Eur (pažymos Nr. (12.32Mr) PT-2458, (12.32Mr) PT-27777, t. 2, b. l. 115-116, 138-140). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba (turi pajamų), tiek nukentėjusiosios atstovas, tiek kaltinamojo gynėjas jų interesus atstovavo teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, nukentėjusiosios atstovė susipažino su byla, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo M. R..
Byloje taip pat yra Policijos departamento prie LR VRM Buhalterinės apskaitos valdybos Finansinių operacijų skyriaus raštas dėl išlaidų, patirtų už psichologo suteiktas teisinės pagalbos paslaugas – 47,88 eur (t.1, b.l. 156-157), prie kurio pridėtas banko išrašas, bei nurodyta, kad sąskaitos faktūros ir psichologo prašymai sumokėti už darbą ir kompensuoti išlaidas saugomi VA VPK Aptarnavimo skyriuje. Psichologė dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. apklausoje (t. 1, b.l. 106). BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame sąskaitos išraše (t.1, b.l. 157) matyti, kad psichologė teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jai išmokėtina suma – 47,88 eur, pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina iš kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. R. (M. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti:
- pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 12 MGL, t. y. 600 Eur, baudą;
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu ir 12 MGL, t. y. 600 Eur, baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. R. (M. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu ir 8 MGL, t. y. 400 (keturių šimtų) Eur baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš M. R. (M. R.) PSDF biudžetui 1 104,85 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturių Eur, 85 cnt) žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
R. M. (R. M.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. R. (M. R.) civiliniam ieškovui R. M. (R. M.) 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš M. R. (M. R.) valstybės naudai 221,94 (du šimtus dvidešimt vieną Eur, 94 cnt.) už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam R. M. ir kaltinamajam M. R. (M. R.) suteikimo išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, 47,88 Eur išlaidas už psichologo suteiktas paslaugas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. R. (M. R.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas (3 vnt.) – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.