Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį atlikta bausmės dalis.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų E. P., M. K. ir K. S. priteista 1 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. A..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. K. ir K. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis kartu su M. K. ir K. S. atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini)., 2017 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini)- ojo nuteistųjų būrio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupe, kerštaudami už nuteistųjų subkultūrai nepriimtinus poelgius, užpuolė ir sumušė nuteistąjį E. A.: E. P. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė E. A. į įvairias kūno vietas, tuo pačiu metu M. K. tyčia ne mažiau penkis kartus spyrė E. A. į veidą ir nugarą, tuo pačiu metu K. S. metaliniu strypu tyčia smogė E. A. ne mažiau kaip penkis kartus į pečius, kojas ir šonus, taip bendru mušimu padarydami nukentėjusiajam E. A. galvos smegenų traumą, kraujosruvas galvoje, veide, krūtinės ląstoje, juosmenyje, nubrozdinimus kairės šlaunies, juosmens ir kairio peties srityse, o taip pat kairės pusės IX, XI šonkaulių ir kairės kojos šeivikaulio lūžius, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. P. prašė nuosprendį pakeisti, švelninti bausmę. Apeliantas atsisakė apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Gynėja L. D. prašė nuosprendį pakeisti. Prokuroras Juozas Auryla prašė nuosprendį iš dalies pakeisti, sumažinti paskirtą bausmę ir pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašo apeliantas. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, sutinka su nuteistojo E. P. argumentu, kad šiuo atveju bausmė paskirta neteisingai.

6. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę skiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veika padaryta bendrininkų grupe, būnant recidyvistu, į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aukščiau išdėstytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta – 2 metų laisvės atėmimo bausmė).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, tenkinant nuteistojo E. P. apeliacinio skundo prašymą, jam buvo suteikta galimybė duoti parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teisme teisiamųjų posėdžių metu nuteistasis buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl pareikšto kaltinimo. 2019 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis E. P. visiškai pripažino kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir patvirtino, kad vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, spirdamas koja. Nurodė, kad blogai pasielgė ir žino, kad žmogų mušti yra blogai. Kolegija konstatuoja, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo E. P. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, vertintini kaip padedantys nustatyti objektyvią tiesą ir prisidedantys prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tuo remiantis, aplinkybė, kad nuteistasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta po teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į paaiškėjusią naują svarbią aplinkybę – nuteistojo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas šią Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pridėjo prie šešerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nors jis buvo nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Su šiuo nuteistojo argumentu teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo netinkamai subendrinta bausmė su ankstesniu E. P. atžvilgiu priimtu procesiniu dokumentu (2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi) ir taip jam paskirta per griežta subendrinta bausmė. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis ir nuteistajam E. P. buvo subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), E. P. sumažinant paskirtą bausmę ir subendrinant ją su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi nustatyta bausme.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, apelianto prašymas atmetamas. Be to, apeliacinės instancijos teisme šio reikalavimo apeliantas nepalaikė ir jo atsisakė.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat ginčijo savo kaltę, prašė jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojus. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2019 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nuteistasis šių prašymų nepalaikė, atsisakė, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako ir nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį E. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių.

Pripažinti nuteistojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė-laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatyta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams) subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi (kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu skirtos bausmės), paskirta bausme (laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams), šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.