- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-454-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26956-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- P. U.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Darius Sosnovskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo P. U. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiojo P. U. prašymas dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. T. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą asmeniui: jis 2018 m. gegužės 30 d., apie 14.30 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu iš nugaros pusės sudavė vieną kartą P. U. į dešinį skruostą ir, jam nugriuvus priekine kūno dalimi ant grindų, tęsdamas savo veiksmus, paėmė už jo dešinės rankos, ją ištiesė, prispaudė su dešinės kojos pėda ir kaire koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius bei ne mažiau kaip vieną kartą sudavė (iš viršaus žemyn) kairės kojos pėda į nugaros viršaus vidurinę dalį (tarpumentę), padarydamas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžį su poodine kraujosruva žaste, dešinės pusės III-VI šonkaulių lūžius su kraujosruvomis krūtinės dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žande, nugaroje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, taip nukentėjusiajam P. U. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant T. B. kaltu padarius veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje; išnagrinėti nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš T. B. ieškinyje nurodytą 177,82 eurų turtinę ir 2000 eurų neturtinę žalą; priteisti išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti bei išlaidas dėl apeliacinio skundo šioje byloje parengimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi abejonėmis, kilusiomis dėl kaltinamojo kaltės nepripažinimo, ir melagingai išdėstytomis įvykio aplinkybėmis.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas kaip pagrindines abejones iškėlė tai, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs. Nukentėjusysis pažymi, kad viso tyrimo metu duodamas parodymus į klausimus atsakinėjo taip, kaip juos suprato, kiek atsiminė aplinkybes, apie kurias jam buvo užduodami klausimai ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymima, kad esminės aplinkybės apie tai kas, kada ir kur nukentėjusįjį sumušė, nesiskiria, šios aplinkybės neturėtų sukelti jokių abejonių. Nukentėjusysis nurodo, kad yra senyvo amžiaus žmogus, jo dikcija (žodžių tarimas) nėra aiški, dėl ko dažnai būna nesuprastas. Pasak nukentėjusiojo, teisėja abejonėmis pavertė ne esminius faktus apie sumušimą, o neesmines įvykio detales, kaip pvz., kiek tiksliai metrų buvo nuėjęs nukentėjusysis, kai gavo pirmą smūgį nuo T. B., kas po sumušimo padėjo atsikelti nuo grindų, kodėl jis ar nukentėjusiojo sutuoktinė iš karto po įvykio nekvietė policijos. Nukentėjusysis pažymi ir tai, kad būdamas sumuštas, patyręs kaulų lūžius bei gavęs smūgį į galvos sritį, galėjo supainioti tam tikras aplinkybes, tačiau puikiai žino ir atsimena, kas, kada ir kur jį sumušė.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. B. neneigė, jog tarp nukentėjusiojo ir jo buvo konfliktas. Kartu su juo buvęs nukentėjusiajam nepažįstamas asmuo (V. G.), taip pat patvirtino, jog konfliktas buvo, tačiau teigė, kad nematęs to fakto, jog T. B. jį mušė. Nukentėjusiojo manymu, tokie V. G. parodymai galėtų būti vertinami kaip išsisukinėjimas nuo tiesioginių arba melagingų parodymų davimo, nes priešingu atveju, jei V. G. būtų patvirtinęs tai, kad įvykio metu jis buvo šalia ir žodžiais išreiškė kreipimąsi į T. B. nutraukti savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nesiėmė aktyvesnių veiksmų veikai nutraukti, gali būti traktuojama kaip bendrininkavimas vykdant nusikalstamą veiką.
2.4. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui abejonių sukėlė ta aplinkybė, kodėl nei nukentėjusysis, nei jo sutuoktinė iš karto po įvykio nekvietė policijos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis policiją prašė iškviesti duris atidariusio kaimyno J. K., tačiau šis atsisakė tai padaryti, bijodamas kaimynės, pas kurią remontą darė kaltinamasis, pykčio ar negatyvaus požiūrio į jį. Nukentėjusysis nurodo, kad kai atsitokėjo, policijos nutarė nekviesti, kadangi pamanė, jog skausmas dėl patirtų smūgių, praeis savaime. Nekviesti policijos nukentėjusysis paprašė ir sutuoktinės, tačiau vėliau, kai savijauta po sužalojimo pradėjo dar labiau blogėti, išsikvietė medicinos pagalbą.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui abejones sukėlė tai, jog iš T. B. ir jo pusės liudytojo parodymų, galimai įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Nukentėjusysis pažymi, kad įvykio dieną buvo blaivus. Nurodoma, jog nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 2 d. nukentėjusysis vėl buvo gydomas nuo alkoholinės psichozės. Pasak nukentėjusiojo, tik iš teismo nuosprendžio sužinojo, dėl kokios diagnozės buvo gydytas, kadangi manė, kad nuo sumušimo, nes į medikus kreipėsi dėl nepakeliamo skausmo po patirtų sužalojimų, o ne dėl alkoholinės psichozės. Nurodoma, kad teisėja nustatė, jog T. B. kažkada (2005 metais) buvo gydytas dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jai iškilo abejonių, jog jo sutuoktinė V. U. bandė nuslėpti šį faktą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai nukentėjusysis gydėsi dėl aptariamos ligos, sutuoktinė taip pat gulėjo ligoninėje dėl kaulų lūžio ir operacijos, todėl šio fakto galėjo ir nežinoti.
2.6. Skundžiamame nuosprendyje abejonės keliamos ir dėl netiksliai nurodytos datos, pažymima, kad medikai buvo iškviesti ne kitos, o dar kitos dienos po sumušimo rytą. Pasak nukentėjusiojo, tokiam suklydimui galėjo daryti įtakos tai, kad tiek jis, tiek sutuoktinė yra senyvo amžiaus, be to, paprastai mėnuo turi 30 dienų, todėl birželio 1-ą dieną apklausos metu įvardino kaip dieną po sumušimo, tačiau suklydo, kadangi gegužės mėnuo turi 31 dieną.
2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apie tai, kad patirti sužalojimai negali atsirasti pačiam nugriuvus, yra išdėstyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3 punkte nurodyta, jog nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė patvirtino duotą išvadą, nurodė, jog jam konstatuoti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, negalėjo atsirasti ir nugriuvus.
2.8. Pasak nukentėjusiojo, apie tai, kad T. B. jautėsi kaltas dėl nukentėjusiajam sukeltų sužalojimų, byloja tas faktas, jog T. B. ikiteisminio tyrimo metu, matomai pareiškus jam įtarimus, bandė susitarti su nukentėjusiuoju, kad atsiimtų pareiškimą. Nurodoma, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį, su asmeniu, kuris prisistatė kaip T. B. advokatas, buvo atėjęs pas nukentėjusįjį į namus ir siūlėsi duoti 100 eurų, tačiau nukentėjusiajam su tokia suma nesutikus, pokalbis dėl žalos atlyginimo baigėsi.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti. Prokuroras prašė priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nukentėjusiojo P. U. apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir T. B. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas T. B. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė išteisintojo T. B. parodymams, tuo tarpu nukentėjusiojo P. U., liudytojos V. U. parodymus, kitus duomenis sumenkino, vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.
5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl pareikšto kaltinimo T. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, jog nukentėjusiajam P. U. sužalojimų nepadarė, jis tik staigiai apsuko nukentėjusįjį, šis nugriuvo ant pilvo, po to jis paėmė nukentėjusįjį už kairės rankos žasto ir atvertė ant šono, kad matytų veidą. T. B. nurodė, jog jokio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, gali daryti prielaidą, kad tą pačią dieną jis sutiko kitus žmones, kurie jam tą padarė (t. 1, b. l. 51, 132-134). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. B. kaltė įrodyta bylos duomenų visuma.
6. Nukentėjusysis viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jį sumušė būtent T. B.. P. U. 2018 m. birželio 5 d. skunde nurodyta, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 14.30 val., ėjo į polikliniką, pamatė kaimynės darbininką T. (B.) su draugu, kurie buvo atidarę elektros skydinę. P. U. pradėjo su T. bartis, šis pradėjo jį stumdyti, o kai koridoriuje nugriuvo, ėmė spardyti, lūžo dešinysis žastikaulis, sumušta krūtinės ląsta (t.1, b. l. 5). P. U., 2018 m. birželio 7 d. apklaustas liudytoju, parodė, kad bendro naudojimo koridoriuje pamatęs du vyrus, kurių jaunesnis karpė elektros skydinės laidus, davė pastabą, jog taip daryti negalima, vyras jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir iš karto sudavė vieną kartą kumščiu į dešinės pusės veido sritį, o P. U. nugriuvus ant grindų, spyrė keletą kartų kojomis (kiek kartų neatsimena) į rankų, šonų, nugaros sritį (t. 1, b. l. 26). 2018 m. birželio 21 d. apklausos metu P. U. parodė, kad paklausus vyriškių, ką jie veikia, jaunesnis vyras (T. B.) atsakė, jog jis „čiuožtų“, nes pamokys. P. U. pasakė, jog paskambins kaimynei ir papasakos apie jų veiklą ( traukė laidus), tai, matyt, nepatiko, jam einant prie koridoriaus durų prie jo, iš nugaros pusės, pribėgo T. (B.) ir dešinės rankos kumščiu kartą sudavė į dešinės pusės skruostą, dėl ko jis nugriuvo priekine kūno dalimi ant koridoriaus grindų, rankomis prisidengdamas veidą. Po to T. B. paėmė nukentėjusiojo dešinę ranką, ją ištiesė bei prispaudė dešinės kojos pėda, o kairės kojos pėda spyrė nemažiau kaip vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius ir nemažiau kaip vieną kartą sudavė (iš viršaus žemyn) kairės kojos pėda į nugaros viršaus vidurinę dalį (tarpumentę) (t. 1, b. l. 29). Nukentėjusysis P. U. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad T. B. pasakė „čiuožk“, trenkė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į sprandą, o P. U. nugriuvus ant pilvo, pradėjo jį spardyti lyg dešine koja, spyrių buvo apie 2-3, pataikė į nugarą, dešinį šoną, dešinę ranką (t. 1, b. l. 134-135).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškai įvykio aplinkybes tuojau po įvykio nukentėjusysis aiškino ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos, teismo posėdyje perskaitytos P. U. gydymo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 2 d., 08.45 val., atvežtas GMP iš namų, psichikos ligomis nesirgęs, prieš 3 dienas susimušė su kaimynų darbininku dėl mėtomų šiukšlių. Muštynių metu griuvo, lūžo žastas, kvietė GMP po nakties, nes atsirado hematomos, GMP nuvežtas į RVUL traumatologijos skyrių 2018 m. birželio 1 d., 05.30 val. Ranka imobilizuota, paleistas namo (l. 8). Pacientas pasakoja, jog gegužės 30 dieną buvo nuėjęs pas kaimyną, kuris atlieka remontus, kilęs ginčas dėl šiukšlių, kad mėtė šiukšles į liftą, karpė laiptinėje esančius laidus, kaimyno darbininkas trenkė į veidą bei peties sritį. Kadangi vėliau ranka ištino, nuvyko į RVUL, kur konsultuotas specialistų, diagnozė: dešinio žastikaulio proksimalinės dalies lūžis, krūtinės ląstos sumušimas; buvo išleistas į namus (l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje daug dėmesio skyrė nukentėjusiojo P. U. parodymų analizei, vertino juos kaip prieštaringus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismas neįvertino esminių aplinkybių, kurias pavirtina byloje esantys duomenys (specialisto išvada, iš dalies liudytojų V. U., J. K. parodymai, medicininiai duomenys, kt. rašytiniai duomenys). Nors nukentėjusiojo parodymai dėl kai kurių detalių nesutapo, tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, vėliau apklaustas papildomai, dar kartą buvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visus šiuos kartus nukentėjusysis davė iš esmės panašius parodymus. Pirmosios instancijos teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad visi jo parodymai yra teisingi. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo akcentuojamos detalės dėl to, kas prieš smūgius buvo pasakyta (nesakyta), koks atstumas buvo nueitas prieš suduodant smūgius, kas nukentėjusiajam padėjo atsikelti, nėra esminės aplinkybės, leidžiančios abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl jam T. B. pavartoto smurto. Patirtas išgąstis, baimė, skausmas neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiojo suvokimui apie tam tikras sužalojimo detales. Pastebėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir dėsto tam tikrus nukentėjusiojo parodymų neatitikimus, kaip antai, kas P. U. po sumušimų padėjo atsikelti, tačiau daro išvadą, jog šios aplinkybės neturi esminės reikšmės. Kaip jau minėta, apylinkės teismas, analizuodamas tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą išvadą dėl T. B. kaltės.
9. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina jo sutuoktinės V. U. parodymai. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 30 d., apie 14.30 val., kartu su sutuoktiniu P. U. išėjusi iš jų buto, prie koridoriaus skydinės pastebėjo du vyrus, kurių vienas buvo kaimynės D. iš (duomenys neskelbtini) buto giminaitės sutuoktinis, vardu T. Jie buvo atidarę skydinės duris ir tvarkė laidus. P. U. jų paklausė, ką daro, kodėl tampo laidus. T. atsakė: „čiuožk, ne tavo reikalas“. Po to ji nuėjo link lifto, įlipo į jį ir nuvažiavo į pirmą aukštą, kur laukė liftu nusileidžiančio sutuoktinio. Po kelių minučių, jai stovint prie lifto durų (lifto šachtos), išgirdo duslų garsą, panašų sunkiam daiktui krentant ant grindų. Tada ji vėl liftu pakilo į aštuntą aukštą ir prie (duomenys neskelbtini) buto durų pastebėjo ant kairio šono gulintį savo sutuoktinį P. (duomenys neskelbtini) buto kaimynas J. K. buvo pravėręs savo buto duris ir sutuoktiniui sakė, kad policijos nekvies, nes jam keršys. Ji pastebėjo, kad P. dešinys skruostas patinęs ir paraudęs. Sutuoktinis patvirtino, kad T. kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą, o, kai jis nugriuvo ant grindų, spardė kojomis (t. 1, b. l. 32-33). Liudytoja V. U. pirmosios instancijos teisme paaiškino analogiškai, taip pat nurodė, kad P. prašė kaimyno, jog iškviestų policiją, nes jį sumušė. Sutuoktinis jai sakė, kad skauda visą kūną, tai T. jį sumušė, kitas – nelietė. Tą vakarą ji nematė sužalojimų, tik veidas buvo šiek tiek paraudęs, o ryte buvo mėlynas šonas, abu šonai mėlyni, dešinys skruostas taip pat mėlynas. Ji išsigando, neiškvietė greitosios, davė vaistų nuo skausmo ir jis užmigo. Jis niekur nebuvo išėjęs, visą laiką namuose prabuvo, pragulėjo. Gali būti, ji datas sumaišė, jai atrodo, kitą rytą iškvietė greitąją. Žino, kad sutuoktinis buvo namuose, sakė, kad jam viskas skauda, gulėjo lovoje (t. 1, b. l. 159-161).
10. Analogiškai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 30 d., nuo 14.30 val. iki 15.00 val., į jo buto durų skambutį paskambino kaimynas P. U., kuris paprašė paskambinti į policiją, nes jį sumušė. Kas jį sumušė, P. nenurodė. Liudytojas pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) buto durų stovi P. U. sutuoktinė V., J. K. pasakė jam eiti namo, sutuoktinė paskambins į policiją. J. K. pastebėjo, jog P. marškinių dešinės pusės rankovė buvo išpurvinta, o jis pats buvo apsiverkęs. Po to jis nuėjo į savo butą. Kitą dieną P. U. sutuoktinė V. jam papasakojo, kad jos vyrą sumušė kaimynės D. samdytas meistras (t. 1, b. l. 38). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. taip pat paaiškino, kad į jo duris tą dieną paskambino, atidaręs duris pamatė P. U., kuris pasakė iškvieti policiją, jį sumušė. J. K. jam atsakė eiti pas žmoną, tegu ji iškviečia, jis nuėjo į savo butą. J. K. matė, jog dešinė ranka purvina, drabužiai išpurvinti, nukentėjusiojo veidas ašarotas (t. 1, b. l. 38-39).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1) P. U. nustatyti dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis su poodine kraujosruva žaste, dešinės pusės III-VI šonkaulių lūžiai su kraujosruvomis krūtinės dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, nugaroje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai visumoje dėl žastikaulio ir šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šių sužalojimų sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande, nugaroje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 3) nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais į anksčiau nurodytas kūno sritis, padarant išvados 1-ame punkte nustatytus sužalojimus; 4) nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui; 5) nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksuota (t. 1, b. l. 20-21).
12. Pirmosios instancijos teisme specialistė R. G. patvirtino duotą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui, griuvimui, nes nustatyti sužalojimai lokalizuoti visose kūno pusėse. Vieno griuvimo metu negalėjo kilti visų nurodytų sužalojimų visuma. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, su tokiais sužalojimais nesikreipęs į medikus žmogus gali išbūti kelias paras. Sužalojimai galėjo būti padaryti gegužės 30 d., išvadoje yra techninė klaida, vietoj 2018 m. gegužės 30 d. nurodyta 2017 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 155-156).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad 2018 m. gegužės 30 d. jį sužalojo T. B.. Kaip matyti, nukentėjusysis tiek sutuoktinei, tiek kaimynui, tiek medikams nurodė, jog buvo sumuštas, kaimyno tuojau po įvykio prašė iškviesti policiją. J. K. pastebėjo, jog P. U. marškinių dešinės pusės rankovė buvo išpurvinta, o jis pats buvo apsiverkęs, V. U. matė, jog nukentėjusiojo dešinys skruostas patinęs ir paraudęs, po įvykio P. U. nuėjo į namus. Objektyviai, sužalojimai konstatuoti specialisto išvados duomenimis, apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė patvirtino, jog sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. gegužės 30 d.
14. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos, nagrinėjančios skundą, nuomone, išteisintojo versija, jog jis tik staigiai apsuko nukentėjusįjį, o šis griuvo, sužalojimus jam galėjo padaryti kiti asmenys, tėra gynybos versija, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Kaip minėta, versiją, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant, paneigė teismo medicinos specialistė. Pažymėtina, kad išteisintasis neneigia fizinio kontakto su nukentėjusiuoju, jo griuvimo, tačiau menkina savo veiksmus, teigdamas, jog tik staigiai jį apsuko. Šie išteisintojo parodymai vertintini ir atsižvelgus į įvyko situaciją – kaip nurodė nukentėjusysis, jis davė pastabą dėl karpomų laidų, dėl to T. B. buvo nepatenkintas. Akivaizdu, jog bendravimas tarp nukentėjusiojo ir T. B. nebuvo taikus, todėl tikėtina nuoširdžiais nukentėjusiojo parodymais, o išteisintojo teiginiai vertintini kartu su bylos duomenų visuma, kaip paneigti. Asmens, buvusio įvykio vietoje kartu su T. B., V. G., kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis buvo bute, virtuvėje, nesigilino, kaip viskas išsisprendė ( t.1, b. l. 158), ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis paliko koridoriuje besiginčijančius T. ir vyrą, kuris priekaištavo, jog jie savavališkai atidarė elektros skydinės duris, išėjo į laiptinės koridorių praėjus po pusvalandžio nuo pokalbio su minėtu vyru (t.1, b. l. 35), parodymai vertintini kaip iš esmės neinformatyvūs, tik iš dalies patvirtinantys nukentėjusiojo parodymus apie konfliktą tarp jo ir išteisintojo.
15. Skundžiamame nuosprendyje daug dėmesio skiriama aplinkybėms, kodėl iš karto po sumušimo nebuvo kviesta policija, greitosios pagalbos pareigūnai, kur buvo nukentėjusysis tą laiką, kol buvo nuvežtas į ligoninę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik 2018 m. birželio 1 d. (aptariamas įvykis įvyko 2018 m. gegužės 30 d.), neleidžia abejoti nukentėjusiojo P. U. parodymų teisingumu, jog jį sumušė T. B.. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė paaiškino, kodėl iš karto nesikreipė į policiją, gydymo įstaigą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis parodė, kad neskambino į policiją, greitąją, nes galvojo, kad skausmas, mėlynės praeis (t. 1, b. l. 134-135). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad į bendrąjį pagalbos centrą, teritorinę policijos įstaigą nesikreipė žmonos prašymu, ji nenorėjo gadintis gerų santykių su kaimyne D. (t. 1, b. l. 29). Liudytoja V. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po įvykio klausė sutuoktinio, ar kviesti greitąją, tačiau šis atsisakė, ji davė vaistų nuo skausmo. Nurodė, kad tą vakarą sužalojimų nematė, tik veidas buvo šiek tiek paraudęs. Kitą rytą abu šonai, veidas buvo mėlyni. Ji išsigando, neiškvietė greitosios, davė vaistų nuo skausmo ir jis užmigo. Jis niekur nebuvo išėjęs, visą laiką namuose prabuvo, pragulėjo (t. 1, b. l. 159-161). Pažymėtina, kad įstatymai nenumato pareigos nedelsiant po įvykio kreiptis dėl sužalojimų konstatavimo. Duomenų, jog nukentėjusysis po įvykio būtų patyręs sužalojimus kitomis, o ne nurodomomis, aplinkybėmis, nėra. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sužalojimus nukentėjusysis patyrė būtent konflikto su T. B. metu.
16. Pirmosios instancijos nuosprendyje pabrėžta, kad nukentėjusysis P. U. ir liudytoja V. U. tvirtino, jog medikams skambino kitą rytą po įvykio, tačiau teisme paaiškėjo, jog medikai visgi buvo iškviesti ne kitos dienos rytą, o dar po paros. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi darant išvadas, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė būtent dėl T. B. veiksmų. T. B. kelia versiją, jog nukentėjusysis per pusantros paros laikotarpį galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės netikslus datos nurodymas jokios įtakos jų parodymų teisingumui neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė yra garbaus amžiaus, tačiau jie nuosekliai apibūdina įvykių eigą, todėl minima „kita diena“, kuri užfiksuota objektyviai – medikų iškvietimas įvyko 2018 m. birželio 1 d., nevertintina siekiu suklaidinti teismą ar nurodyti nebūtas aplinkybes, apkalbėti kaltinamąjį.
17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuota, jog nukentėjusysis turėjo akivaizdžių sunkumų dėl alkoholio vartojimo, buvo ištiktas psichozinės būsenos. Teismo nuosprendyje nurodyti duomenys, gauti iš VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, jog P. U. gydytas nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. kovo 7 d. – diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį; psichozinis sutrikimas, vyrauja kliedesiai, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pažyma, kurioje nurodoma, kad P. U. gydėsi nuo 2018 m. birželio 2 d. iki 2018 m. birželio 6 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru. Taip pat pirmosios instancijos nuosprendyje daroma išvada, jog nukentėjusysis ir jo sutuoktinė stengėsi minėtas aplinkybes nuslėpti ir tuo pagrindu kėlė abejones jų parodymų teisingumu.
18. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jo žmonos mama buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje, o ne jis, jam būtų neišdavę vairuotojo pažymėjimo. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, turėdami ribotas žinias apie psichikos ligas, gali nuoširdžiai klysti, vertindami gydymą nuo žalingo alkoholio vartojimo kaip neturintį nieko bendro su psichikos sutrikimais. Tokia išvada darytina ir iš įrašo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) - psichikos ligomis nesirgęs. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nenustatytas, apžiūros Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2018 m. birželio 1 d. metu alkoholio naudojimas taip pat neužfiksuotas ( t.1, b. l. 18). Šios bylos duomenų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, abejonės nukentėjusiojo parodymų teisingumu sukeltos dirbtinai, paneigiant bylos duomenų, patvirtinančių jo paaiškinimus apie sužalojimų aplinkybes, visumą.
19. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl T. B. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jį nekaltu ir jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą bei įvertinusi ištirtus įrodymus, nustato, kad T. B., 2018 m. gegužės 30 d., apie 14.30 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, žodinio konflikto metu, dešinės rankos kumščiu iš nugaros pusės sudavė vieną kartą P. U. į dešinį skruostą ir, jam nugriuvus priekine kūno dalimi ant grindų, tęsdamas savo veiksmus, paėmė už jo dešinės rankos, ją ištiesė, prispaudė su dešinės kojos pėda ir kaire koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės pusės šonkaulius bei ne mažiau kaip vieną kartą sudavė (iš viršaus žemyn) kairės kojos pėda į nugaros viršaus vidurinę dalį (tarpumentę), padarydamas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžį su poodine kraujosruva žaste, dešinės pusės III-VI šonkaulių lūžius su kraujosruvomis krūtinės dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešiniame žande, nugaroje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, taip nukentėjusiajam P. U. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą. Tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
21. T. B. pripažinus kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, išsprendžiamas bausmės paskyrimo, civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajam, taip pat proceso išlaidų ir kiti bylos klausimai.
22. Skirdama bausmę T. B., teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, o taip pat ir bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Sunkesnių padarinių P. U. sveikatai jis savo veiksmais nesukėlė. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. T. B. neteistas (t. 1, b. l. 61), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 62-63), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 128). Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydis nustatytinas mažesnio nei vidurkio dydžio.
23. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 177, 82 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 81-82). Nukentėjusysis nurodė, jog turtinė žala susideda iš medikamentiniam gydymui skirtų asmeninių išlaidų vaistams 27,82 Eur, už teisininko paslaugas bandant išieškoti skolą, surašant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje – 150 Eur.
24. Spręsdama turtinės žalos atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į nukentėjusiojo dėl sveikatos sutrikdymo patirtas realias, būtinas išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 177,82 Eur suma yra tiesiogiai susijusi su T. B. padaryta nusikalstama veika, ji patvirtinta rašytiniais dokumentais (t. 1, b. l. 83-84), todėl nukentėjusiojo P. U. civilinis ieškinys 177,82 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.
25. Neturtinę žalą nukentėjusysis P. U. įvertino 2000 Eur. Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl T. B. nusikalstamos veikos jis iki šiol negali visaverčiai gyventi, judesiai dėl sukeltų kaulų lūžių suvaržyti, gydytojų prognoze, judesiai bus suvaržyti ne mažiau kaip šešis mėnesius nuo traumos, tikėtina, kad traumos padariniai bus jaučiami visą gyvenimą. Dėl įvykio nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą, turėjo rūpesčių, reikia vykti pas gydytojus apžiūroms, reabilitacinėms mankštoms atlikti, reikėjo kreiptis į teisininkus, teisėsaugos institucijas, kelis kartus važiuoti į apklausas policijoje, gaišti laiką. Dėl patirtų traumų negalėjo dirbti namų ūkio darbų, sodyboje vykdyti veiklos, atlikti sodininkystės, daržininkystės darbų. Dėl suvaržytų judesių (ranka įstatyta į specialų įtvarą) negali naudotis teise vairuoti automobilį, nuvykti į sodybą, parduotuvę. Nukentėjusysis jaučia didelį diskomfortą, negatyvias emocijas, išgyvenimus.
26. Teisėjų kolegija vertina, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, T. B. yra jauno, darbingo amžiaus, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką analogiškose bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016), priteistina iš T. B..
27. Nukentėjusysis prašo atlyginti išlaidas advokato pagalbai parengiant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje, 400 Eur, pateikė sąskaitą – faktūrą ( t. 2, b. l. 8). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
28. Vertinant išlaidų advokato pagalbai pagrįstumą, atsižvelgtina, jog pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į dokumento apimti, nustatytas aplinkybes, į nuteistojo turtinę padėtį, iš T. B. nukentėjusiajam P. U. priteistina 400 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
29. Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 327,58 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71-72). Ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, tenkintinas.
30. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 53). Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.
31+. P. U. gydymo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare ligos istorija Nr.(duomenys neskelbtini) grąžintina ją pateikusiai įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.
T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, skiriant įpareigojimą – per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.
Kardomąją priemonę T. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
P. U. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš T. B. P. U. naudai 177,82 Eur turtinei žalai, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš T. B. 400 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti P. U. naudai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš T. B. 327,58 Eur žalos atlyginimo.
P. U. gydymo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti ją pateikusiai įstaigai.