- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-51-195/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43050-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- I. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P. – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. S. visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą.
Uždrausti J. S. visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą.
Iš J. S. priteista 314,34 eurų nukentėjusiajai I. A. turtinei žalai atlyginti ir 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 81,09 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. J. S. nuteista už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė į nugarą I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai.
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį ir ją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties arba alternatyviai, nusprendus ją pripažinti kalta, prašo sumažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 eurų, o laisvės apribojimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.
3. Savo skunde nuteistoji nurodo, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta buvo perkelta būtent jai, kas baudžiamajame procese nėra leidžiama. Nuteistosios įsitikinimu, nukentėjusi su savo sugyventiniu sako netiesą, siekia pasipelnyti jos sąskaita. Nurodo, kad jos santykiai su nukentėjusiąja I. A. ir jos sugyventiniu P. J. yra priešiški ir nepagarbūs, tačiau pažymi, kad antipatija negali virsti baudžiamuoju persekiojimu.
4. Nuteistosios teigimu, ji 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo užpulta ir sumušta buvusio vaikino P. J., po įvykio tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Manė, jog ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ir vyksta, tačiau vėliau paaiškėjo, kad niekas nėra daroma, todėl su advokato pagalba pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad dėl to paties į policiją kreipėsi ir I. A.. Nurodo, jog jai buvo nustatytas nežymus, o I. A. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
5. Savo skunde J. S. nurodo, kad nežino kaip susižalojo I. A., mano, jog ji galėjo bėgdama suklupti, šį faktą patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog I. A. galėjo pati pargriūti ir susižeisti. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas visiškai nevertino fakto, kad įvykio nematė jokie pašaliniai asmenys, nešališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl įvykį mačiusių liudytojų nėra.
6. Nuteistoji nesutikdama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ji pirmoji stumtelėjo I. A., o P. J. ją gynė, nurodo, kad įvykio metu stotelėje ji buvo viena ir pulti du žmones būtų labai nelogiška, jėgų santykis akivaizdžiai buvo nelygus. Pažymi, jog abiejų šių asmenų ji vengia, dėl pastovaus P. J. persekiojimo ji persikraustė gyventi į kitą rajoną iš Justiniškių į Pilaitę ir pan.
7. J. S. teigimu, jos santykiai su P. J. nutrūko dar 2016 m. birželio 9 d., kai jis pirmą kartą panaudojo smurtą jos atžvilgiu. Nurodo, kad iki nagrinėjamo įvykio P. J. ją terorizuodavo naktiniais skambučiais, filmuodavo, fotografuodavo, įrašinėdavo pokalbius ir pan. Nurodo, jog pavargusi nuo buvusio vaikino ir Ingos terorizavimo pakeitė darbą, tačiau vis dar sulaukia laiškų elektroniniu paštu.
8. Nuteistosios manymu, dėl jos kaltumo abejonių yra daugiau nei jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad prieštaravimai esantys tarp jos ir I. A. ir P. J. parodymų byloje nėra pašalinti. Nuteistosios teigimu, P. J. įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, jai buvo užlaužta galva ir ji neturėjo laiko dairytis, kas nutiko I. A.. Pažymi, kad ji su nukentėjusiąja I. A. nekontaktavo, todėl jos manymu, ji turi būti išteisinta.
9. Nuteistosios nuomone, apylinkės teismas netinkamai individualizavo jai skirtą bausmę bei priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, kuris prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju priteistas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai nepagrįstas ne tik dėl to, kad jai inkriminuojamos veikos ji nepadarė, bet ir dėl to, kad kojos sužalojimas nebuvo ilgalaikis, jokie liekamieji reiškiniai nukentėjusiajai nekilo. Nuteistoji vadovaudamasi teismų praktika pažymi, jog tokio dydžio neturtinės žalos sumos priteisiamos tik tuomet kai tyčia smūgiuojama į gyvybiškai svarbias kūno dalis, kai konstatuojami daugybiniai lūžiai ir pan. Pažymi, kad neturtinės žalos priteisimas negali virsti nukentėjusio asmens pasipelnymo šaltiniu, visais atvejais turi būti išlaikyta protinga pusiausvyra tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pusiausvyros neišlaikė, pažeidė proporcingumo principą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Apylinkės teismas neįvertino, kad ji nėra ankščiau teista, administracine tvarka yra bausta tik dėl nesutarimų su tais pačiais asmenimis, tačiau šiuo metu nuobaudos nebegalioja, nuteistosios vertinimu ji administracinio baustumo neturi. Mano, jog 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra adekvati susidariusiai situacijai ir turėtų būti mažintinas.
10. Nuteistoji mano, kad jos sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo pilnai nustatytas dėl ne visų medicininių duomenų įvertinimo. Todėl juos prideda prie apeliacinio skundo.
III. I. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai.
11. Nukentėjusioji I. A. savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad J. S. savo apeliaciniame skunde pateikia daug melagingų duomenų. Nurodo, kad nors J. S. savo skunde teigia, kad apie jos sužalotą sveikatą ji sužinojo tik po kelių dienų, tačiau nukentėjusioji tvirtina, jog ji puikiai matė, kad po įvykio P. J. padėjo jai atsikelti, kad ji eidama šlubavo ir eiti jai padėjo P. J.
12. Atkreipia teismo dėmesį, kad P. J. ir ji pati kreipėsi į policijos pareigūnus dėl persekiojimo ir kitų įvairių nusikaltimų vykdomų prieš juos. Nurodo, kad vėliau J. S. taip pat kreipėsi į policiją melagingai kaltindama juos tais pačiais dalykais, kuriuos pati prieš juos darė.
13. Pažymi, kad tokiu susitikimu kai J. S. priėjusi jai tampydavo plaukus, stumdydavo, apmėtydavo įvairiais daiktais, trenkdavo su ranka, sakydavo užgaulius žodžius, tokių atvejų buvo daug, tačiau rimtų sužeidimų ji nebuvo patyrusi. Tačiau šį kartą J. S. neapskaičiavo jėgų ir ją labai stipriai pastūmė ir ji nukrito ant betoninių grindų. Nurodo, kad J. S. buvo P. J. atstumta, todėl nuolat jiems kerštavo.
14. Nukentėjusioji nesutinka su J. S. skundo argumentais, kad jie ją persekioja, priešingai nurodo, jog persekiojami yra jie patys. Neigia, kad P. J. gatvėje būtų mušęs J. S., pats jis niekuomet nesiėmė vykdyti teisingumo, o kreipėsi į policijos pareigūnus pagalbos, ką patvirtina policijoje surinkta medžiaga.
Šalies argumentai
15. Nukentėjusioji prašo netenkinti J. S. skunde išdėstyto reikalavimo sumažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 eurų. Nurodo, kad po nagrinėjamo įvykio jautė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų kasdieninėje veikloje, emocinė jos būsena nėra atsistačiusi ir pan.
Atsiliepimas
IV. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
V. Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, nenustatė esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų nuteitosios veiksmų bei kitų byloje esančių įrodymų vertinimu, taip pat su nuteistajai paskirtu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei nustatytų apribojimų terminu.
17. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, J. S. veika kvalifikuota tinkamai, o jai paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pažeidė ankščiau paminėtus minėtus reikalavimus, vien nuteistajai ar jo gynėjai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadarė, nuosprendį grindė ne tik liudytojo bei nuketėjusiosios parodymais, tačiau ir kitų byloje esančių ir viešame teismo posėdyje ištirtų bei nešališkai įvertintų įrodymų visetu.
Šalies argumentai
20. Nors J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta buvo perkelta būtent jai, kad nukentėjusioji su savo sugyventiniu sako netiesą, siekia pasipelnyti jos sąskaita, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo P. J. parodymų patikimumu, kadangi pastarųjų asmenų parodymai viso baudžiamojo proceso metu iš esmės išliko nepakitę ir buvo nuoseklūs, neprieštarauja byloje surinktiems duomenims ir juos tik papildo. Nors apeliantė nurodo, kad jos santykiai su nukentėjusiąja I. A. ir jos sugyventiniu P. J. yra priešiški ir nepagarbūs, atkreipia teismo dėmesį į pastarųjų asmenų parodymų nepatikimumą bei jų neatitikimą kitiems įrodymams (jos pačios parodymams, specialistų išvadoms), tačiau nurodomi nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo P. J. parodymų vertinimo aspektai, kitos nurodytos aplinkybės nekeičia teismo išvados dėl I. A. ir P. J. parodymų patikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nukentėjusiosios pozicijos nepatikimumas grindžiamas ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o subjektyvia nuteistosios nuomone, todėl nelaikytina pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
21. Nors J. S. įsitikinimu, jos veiksmai be pagrindo buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami, kadangi ji ne buvo net prisilietusi prie nukentėjusiosios I. A., priešingai pati buvo P. J. užpulta, kad I. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas niekaip nėra susietas priežastiniu ryšiu su jos veiksmais, tačiau šie apeliantės teiginiai yra paneigti byloje surinktų, apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o būtent:
21.1 . nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išėjusi su P. J. pasivaikščioti. Pamatė, kad jiems iš paskos eina J. S. ir girdėjo kaip ji visokiais necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo. Nutarusi nekreipti dėmesio, kadangi tai buvo įprasta, tęsė pasivaikščiojimą, tačiau vėliau pajuto smūgį į nugarą. J. S. ją iš nugaros pastūmė rankomis, todėl ji nukrito į priekį ant šaligatvio. Tuo metu susižalojo koją, jai skilo padikaulis, buvo nubrozdintas kelias. P. ją užstojo ir sulaikė Jovitą, todėl tarp jų atsirado kontaktas ir ji suplėšė P. marškinius. Tuo metu ji gulėjo ant šaligatvio, jai skaudėjo koją. K. P. J. S. paleido, ji nuėjo į šoną. P padėjo jai atsikelti ir nueiti iki namų, ji šlubavo. Kadangi su savimi neturėjo telefono iš namų po 10-15 min. iškvietėme policiją ir greitąją pagalbą. Paaiškino, kad prie savo namų dažnai mato J. S., tačiau abejoja, kad ten gyvena jos draugė (t. 1, b.l.23-24; t.2., b.l.5-6);
21.2.liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad
Įvykio dieną apie 21 val. su I. išėjo pasivaikščioti. Pamatė J. S. Eidami jie girdėjo, kad ji eina iš paskos, kadangi ji jiems sakė užgaulius žodžius. Tai vykdavo dažnai. Jie tęsė pasivaikščiojimą, kai staiga J. S. priartėjo ir stūmė Ingą iš nugaros, I. tuomet nugriuvo. Jis sulaikė Jovitą, kadangi pastaroji buvo agresyvi, jis sugriebė ją ir laikė, tai truko neilgai. Pajuto, kad ji suplėšė jam marškinius. Kai pajuto, kad J. S. aprimo, pasakė, kad paleistų jį. Tuomet jis nuėjo prie Ingos padėjo jai atsikelti ir jie nuėjo link namų. V. J. sekė iš paskos, stovėjo prie pastato, kažką kalbėjo. Liudytojas paaiškino, kad namuose jie pamatė, kad I. susižalojo koją, tuomet iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Nuo įvykio iki policijos iškvietimo praėjo gal 10-15 min. J. S. ilgą laiką juos persekioja, mano, kad ji nori su juo bendrauti. Su ja susipažino jau senai per internetą. Bendravo internetu, buvo susitikę, tačiau pora nebuvo. Gal prieš 4 metus pasakė I. S., kad su ja bendrauti nenori, bet ji vis tiek persekioja. Kartais ji jam po 500 kartų per dieną paskambina. Buvo atvejų, kai supykęs atsakydavo į skambučius (t. 1, b.l.51-52; t.2, b.l.6-7);
21.3. 2017 m. rugpjūčio 17 d. P. J. skunde pateiktame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viršininkui, nurodyta, jog eidami Rygos gatve buvo užpulti pažįstamos J. S. (t.1,b.l.1);
21.4.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2772/2017(01) nurodyta, kad I. A. nustatyta kairės pėdos V padikaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. rugpjūčio 17 d.). Sužalojimai visumoje dėl V padikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t.1, b. l. 36-37),
21.5. bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu ekspertė R. G. patvirtino, kad specialisto išvados Nr. G 2772/2017(01) 4 punkte nurodytas aplinkybes, jog sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti griūnant (t.2, b.l.160).
22. Šiais ankščiau išvardytais įrodymais paneigus apeliaciniame skunde išdėstytą versiją dėl nukentėjusiosios I. A. ir liudytojo parodymų nepatikimumo, darytina išvada, jog, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios I. A., liudytojo P. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Nr. G2772/2017(01) išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai I. A. padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio dieną ir tik J. S. smurtiniais veiksmais, tai yra įvykio dieną ji tyčia pastūmė nukentėjusiąją I. A. iš nugaros dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
23. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog dėl smurtavimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.
24. Patikrinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apeliantės pateikta versija, jog įvykio dieną ji pati buvo sumušta liudytojo P. J. yra nepagrįsta ir teismo visiškai teisingai įvertinta kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šie J. S. parodymai buvo įvertinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 -ojo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 14 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. S. pareiškimą dėl to, kad P. J. ją užpuolė ir sužalojo 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., Vilniuje, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis procesinis sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir aukštesniojo prokuroro nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Ankščiau aptartuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad dėl pačios J. S. įžūlaus elgesio ir I. A. padaryto sužalojimo kilo konfliktas tarp jos ir P. J., kurio metu pastarasis sugriebė ir laikė J. S., taip siekiant apsaugoti kaltinamosios užpultą I. A. (t.2, b.l.16-26).
25. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad nukentėjusiosios ji nelietė, tačiau jos teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės ir ankščiau paminėto liudytojo bei nukentėjusiosios parodymai. Kaip nustatyta byloje, to neginčija ir apeliantė, įvykio vakarą nuteistoji J. S., nukentėjusioji I. A. ir liudytojas P. J. susitiko (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) namo. Taip pat byloje nustatyta, kad J. S. nukentėjusiąją pastūmė iš nugaros, kas pastarajai buvo netikėta dėl ko ji pargriuvo ir susižalojo. Šį faktą patvirtino liudytojas P. J. bei byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Nr. G2772/2017(01) išvada, kurioje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
26. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusioji galėjo nugriūti ir susižaloti pati. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad I. A. įvykio metu butų buvusi neblaivi, ar tiesiog be priežasties galėjo nugriūti ir susižaloti lipdama laiptais.
27. Svarbu ir tai, kad byloje yra duomenys, jog J. S. už panašaus pobūdžio veiksmus daug kartų bausta administracine tvarka (t.1., b. l. 123-125). Be to, byloje yra kompaktinių diskų su vaizdo įrašais apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. S. daug kartų stovi prie buto durų, be perstojo skambina į duris, pirštu teplioja jas seilėmis, žiūri pro buto durų akutę, tranko rankeną, klausosi, užklijuoja buto durų akutę kramtoma guma ir kitais neaiškiais daiktais, vaikšto laiptinėje ir skambina telefonu, eidama gatve sekioja P. J., seka iš paskos P. J. ir I. A. ir pan. (t.1., 58-59, 60-61). Kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir nurodo kryptingą konfliktišką jos elgesį, bet kokiu būdu atkreipti į save dėmesį.
28. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. S. tyčia pastūmė į nugarą I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje. Tokiu būdu J. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė I. A. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
29. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas visiškai nevertino fakto, kad įvykio nematė jokie pašaliniai asmenys, nešališki ir nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).
30. Apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas sumažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertino nukentėjusiosios emocinę būseną po kilusio konflikto su nuteistąja, jos juntamu nerimu dėl savo saugumo, kadangi J. S. jos yra laukusi stotelėse, darbovietėje, prie namų. Tai, jog nukentėjusiajai gydytojai paskyrė vaistus, skirtus nerimui ir depresijai gydyti. Taip pat į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji ilgą laiką jautė ir jaučia fizinį skausmą sužalotos vietos srityje, toje vietoje išliko aiškiai matoma dėmė. Taip pat į tai, jog nukentėjusiosios patirtas sužalojimas ilgam laikotarpiui apsunkino jos kasdienę buitį, judėjimo laisvę, sužlugdė ir jos planuotas vasaros atostogas, kadangi vasaros laikotarpiu teko gydytis patirtas traumas. Apylinkės teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, I. A. padarytą neturtinę žalą įvertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalyse nustatytų saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, tai yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl šių motyvų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes I. A. priteista 1500 eurų dydžio neturtinė žala, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisingas ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl laikytina, kad šis klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.
32. Patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
33. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.