Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. T-104-1122/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-16Vilniaus apygardos teismas
  3. T-104-1122/2020Nutartis · 2020-01-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-892-1033/2020Nutartis · 2020-09-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-1334-1033/2020Nutartis · 2020-11-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. T-1237-1155/2021Nutartis · 2021-11-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. T-1223-1072/2022Nutartis · 2022-10-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. T-1416-1181/2023Nutartis · 2023-08-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
T-104-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43050-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Kategorijos
Teikimas Nr. T-104-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43050-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.3; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,nuteistajai J. S., jos gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Loretai Jasiulionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2538-929/2018 J. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą. Taip pat J. S. uždrausta visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2020 m. sausio 13 d. teikimu (teisme gautas 2020 m. sausio 14 d.) siūlo pakeisti nuteistajai J. S. laisvės apribojimo bausmę areštu.

Teikime nurodoma, jog Tarnyba J. S. elgesį kontroliuoja nuo 2019 m. balandžio 24 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2020 m. spalio 24 d. 2019 m. gegužės 9 d. nuteistajai sudarytas priežiūros planas, paaiškinta atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Turimais duomenimis dėl jos ikiteisminių tyrimų pradėta nėra, administracinių nusižengimų nepadarė, nuo 2019 m. balandžio 26 d. registravosi Užimtumo tarnyboje, o nuo 2019 m. lapkričio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini). Įpareigojimus nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. J. S. vykdo be pažeidimų, priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai I. A. bei Valstybinei ligonių kasai atlygino, tačiau nuolat pažeidinėja draudimą visą bausmės laikotarpį nebendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą, t. y. 2019 m. birželio 15 d. elektroninio stebėjimo metu (nuteistajai nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo sumontuota elektroninio stebėjimo įranga) buvo nustatyta, kad pažeidė draudžiamą zoną ir prisiartino prie namo adresu: (duomenys neskelbtini) (kur gyvena nukentėjusioji ir jos draugas P. J.), tačiau įspėjimas skirtas nebuvo nenustačius, kokiu tiksliai atstumu nuteistoji prisiartino prie nukentėjusiosios namo, o prižiūrimajai pasiūlyta vengti lankytis šalia šio namo, kuriame gyvena asmenys, su kuriais jai uždrausta bendrauti. Tačiau 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš P. J. gauta informacija, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. J. S. prisiartino prie jo arčiau nei 20 metrų atstumu, kadangi įlipo į tą patį autobusą nors ir matė, kad juo važiuoja ir P. J.. Atvykusi pasiaiškinti pateisinamų priežasčių nepateikė, dėl draudimo pažeidimo įspėta. Po paskirto įspėjimo 2019 m. spalio 13 d. ir 2019 m. spalio 14 d. vėl gauta informacija iš P. J. ir I. A., kad J. S. ir toliau vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę, nesilaiko draudimo, t. y. naktimis skambinėja iš nežinomo užslaptinto numerio, dažnai stovi prie (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo ir laukia jų grįžtant, vaikšto prieš jų namų langus ir ranka ore paišo kryžiaus ženklą (filmuota medžiaga pridedama), bando juos užkalbinti, grasina žodžiais „kad užsimuštum“, o I. A. informavo, kad prižiūrimoji 2019 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. stovėjo šalia jos darbovietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji ir jos draugas P. J. skundžiasi negalintys gyventi pilnaverčio gyvenimo, jaučia įtampą nuolat netoliese matydami J. S.. 2019 m. spalio 21 d. nuteistoji pasiaiškino raštu, tačiau pažeidimų nepripažino, siūlomos konsultacijos pas psichologą atsisakė. 2019 m. lapkričio 18 d. P. J. atvykęs į Tarnybą pateikė raštišką pranešimą bei filmuotą medžiagą, kad 2019 m. lapkričio 15 d. J. S. laukė jų grįžtančių šalia namo ir nesilaikė 20 metrų atstumo. Atvykusi į Vilniaus regiono skyrių 2019 m. lapkričio 22 d. J. S. teigė, kad filmuotas įrašas yra klastotė, nukentėjusiosios draugo P. J. nurodyto pažeidimo ji nepripažįsta. J. S. buvo informuota, kad dėl vengimo vykdyti paskirtą draudimą – visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą, bus kreipiamasi į teismą (b. l. 1–2).

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė.

Teismo posėdžio metu nuteistoji J. S. paaiškino, kad su P. J. yra jos buvęs vaikinas, su kuriuo jie labai ilgai ir artimai draugavo nuo 2013 m. iki 2016 m. Visa tai šiuo metu yra jo kerštas jai, kadangi jis nesusitaikė su ta mintimi, kad jie gražiai išsiskyrė. Šioje byloje ji yra neteisingai pripažinta kalta, neva kažką padariusi I. A., iš tikrųjų ji (nuteistoji) yra nukentėjusioji šioje byloje nuo P. J.. Byla dėl to bus nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dabas jos buvęs vaikinas su savo mergina ją toliau persekioja. Policijoje yra fiksuotas įvykis, kaip 2019 m. lapkritį prie jos namų ją pasitiko P. J., ji jo išsigandusi, kadangi jis ją ne kartą yra sužalojęs, iškvietė policiją, negalėjo įeiti į namus, byla buvo nagrinėta ir apylinkės teisme, tik pritrūko liudytojų. Be to, ji sulaukia daug skambučių naktimis iš P. J., ką paliudytų jos telefono numerio išklotinės. Ji sulaukia keistų laiškų, mano, kad P. J. pradėjo labai įkyriai domėtis, kur ji dirba. Savo esamą darbovietę ji be galo slepia (įsidarbino per tarpininkus (duomenys neskelbtini)), nes nenori, kad jos tykotų prie darbo nei I. A., nei P. J.. Verslo centro apsauga įspėta, su abiejų asmenų nuotraukomis, informuota, ką daryti, jei tuos asmenis pamatytų. P. J. ir I. A. dažnai pateikia melagingos medžiagos taip pat ir Tarnybai, policijoje ir toliau fiksuojami pareiškimai nuo 2018 m. spalio 9 d. dėl jos. Tai rodo, kad P. J. yra suinteresuotas ją, kaip buvusią merginą, pagąsdinti. Jo nešamos senos nuotraukos, kai jie dar buvo kartu, bet kažkuriuo metu buvo susipykę. Iš nuotraukos nenustatysi, koks tas atstumas buvo. Tarnybai pateiktos nuotraukos yra sufalsifikuotos, reikėtų daryti dėl to ekspertizę. Tarnybos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad P. J. ir I. A. telefonu skambina būtent ji iš savo telefono numerio. Tik kažkokios iškarpos iš programėlės „Viber“, be to, neaišku, kada, kuriais metais, jos darytos. Kad jai skambina iš užslaptintų numerių matyti iš jos telefone išlikusių įrašų 2019 m. lapkričio mėnesio, skambinama vėlai naktį. Su advokate teikė telefono išklotines, norėjo šią bylą atnaujinti, bet galimybė tai padaryti yra tik Europos Žmogaus Teisių Teisme. P. J. šioje byloje ją yra suluošinęs, stipriai sužalojęs, dėl ko jai pasikartoja migrena, kadangi toje byloje jai P. J. stipriai užlaužė galvą. Tą patvirtino ir teismo medicinos specialistai, ekspertai. Nepripažįsta, kad pažeidžia draudimą artintis prie nukentėjusiosios ir P. J.. Teismo reikalavimus vykdo tinkamai. Fiksuojami pažeidimai grindžiami senomis jos nuotraukomis, vaizdo įrašais. P. J. nufilmuoja ir I. A., kad ji yra prie jų namo ir neša į policiją, neva ji (nuteistoji) ten yra, klastoja nuotraukas, neva ji (nuteistoji) daro administracinius nusižengimus. Visi jų pareiškimai būna atmesti. Nėra tikrų įrodymų, kad ji (nuteistoji) teismo nustatytą draudimą pažeidžia. Ji turi įrodymą, kad vieno iš pažeidimų atveju buvo atsiimti kompiuterio, todėl toje vietoje būti negalėjo. Ir kitais atvejais pažeidimų nepadarė. I. A. dėl pavydo taip pat jai keršija, dabar tuo naudojasi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. A. paaiškino, kad labai dažnai, kai grįžta namo, nuteistoji stovi, laukia kur nors netoli namų. Prieina prie paties namo, pažeisdama tą 20 metrų atstumą. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, mato, kad ji netoli namo, bet to nepavyksta užfiksuoti telefonu, nes atspindys nuo lango, prastai matosi. Net sunku įvardyti datas, nes tai kartojasi dažnai, kartais ir kiekvieną dieną. Labai dažnai pirmadienį rytais, prieš 7-ą valandą, mato, kad ji stovi šalia namo, skambina į domofoną. Aišku, nėra užfiksuota, kad tai ji, bet mato dažnai šalia namų ją. Yra kelis kartus buvusi jos (nukentėjusiosios) darbovietėje. Kai 2019 m. liepos 5 d. buvo nuimta stebėjimo priemonė nuteistajai, tą pačią dieną ją iš karto pamatė savo darbovietėje pro langą. 2019 m. spalio 25 d. ją informavo, visa darbovietė žino apie šią situaciją. Jos kolegos buvo gavę ją (nukentėjusiąją) šmeižiančias žinutes 2019 m. nuteistoji ne kartą buvo pasirodžiusi prie jos darbovietės. Deja, ji į tą teritoriją, kuri priklauso darbovietei, neįėjo ir jos neužfiksavo stebėjimo kameros. Nukentėjusioji visiškai neturi jokio pagrindo jai (nuteistajai) keršyti. Netiesa, kad ji su P. J. buvo pora. Jie visiškai neturi jokio pagrindo jai (nuteistajai) keršyti. Tiesiog nori ramybės, kad ji nelauktų šalia jų namų, kad nevažinėtų prie jos darbovietės. Dėl pažeidimų informavo Tarnybos atstovę. Dėl kitų – policiją. Nuteistoji į Kelių policiją buvo nunešusi P. J. nuotraukas neva jis daro administracinius nusižengimus. P. J. Kelių policijai pateikė filmuotą medžiagą, jog ji (nuteistoji) daro nusižengimus. Dėl tokio nuteistosios elgesio ji (nukentėjusioji) į darbą ir iš darbo priversta naudotis pavežėjų paslaugomis. Priešingu atveju J. S. kaltina ją (nukentėjusiąją), kurioje nors viešoje vietoje ką nors jai padarius, kreipiasi į policiją, rašo pareiškimus. Filmuotą medžiagą Tarnybai teikė abu su P. J.. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota data, tačiau galbūt ne per visas programas laikas ir data matosi. Jie dar turi 4 vaizdo įrašus, kurių nebuvo pateikę Tarnybai, teikia šiuo metu teismui.

Teismo posėdžio metu P. J. paaiškino, kad persekiojimas trunka apie 7 metus. Nuo pat pradžių stengėsi viską fiksuoti, pažeidimus, kadangi vaizdo medžiaga jam padėjo išvengti melagingų J. S. įskundimų policijai. Jis nuolat kviečiamas į policiją dėl neva padarytų pažeidimų prieš J. S.. Nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo J. S. pradėjo pažeidinėti draudimą. Atvejų daug, kai ji laukią jų grįžtančių iš darbo prie namų. Pateikta vaizdo medžiaga, joje tai matyti. Jie jaučia įtampą, baimę. J. S. yra deginusi jų artimųjų nuotraukas jų akivaizdoje, viešoje vietoje. Visa tai tęsiasi iki šios dienos. Mato ją per langą, ir prasideda skambučiai į domofoną. Mano, kad būtent ji taip elgiasi. Filmuoti pradėjo, kai J. S. sugadino buto durų spynas. Yra ir skambučiai, bet įrodyti, kad būtent ji skambina, nėra galimybės, numeriai vis kiti. Bet tuo pačiu metu skambinama jam ir I. A.. Tas pats laikas ir tai sistemingai kartojasi. Vaizdo įrašus daro jie patys, jų ne vienas. Teikia juos Tarnybai, nes pažeidžiamas draudimas artintis prie jų. Jie neturi privataus gyvenimo, yra nuolat sekami, skundžiami policijai. Varžomas jų gyvenimas, išbandoma jų kantrybė, tai veikia juos ir psichologiškai – pasireiškia nemiga, svorio kritimas. Patys kreipėsi į policiją dėl J. S. šmeižto internete. Keisti gyvenamąją vietą beprasmiška. Ji juos vis tiek susiras, lauks prie I. A. darbovietės ir seks. Jis pats niekada nedraugavo su J. S.. Kam naudinga jai juos persekioti, nežino. Gal dėl keršto, kad ir už tas duris, kurias sugadino ir turėjo sutvarkyti. Ji persekioja juos galbūt už tai, kad nepasiekė savo tikslų.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė netenkinti teikimo. Jo nuomone, jei ir buvo pažeistas 20 metrų atstumas, tai ne nuo jo ginamosios priklausančių aplinkybių. Iš vaizdo įrašų nematyti tokių pažeidimų. Viešoje vietoje nukentėjusioji ir jos draugas prieina nuteistajai iš nugaros, todėl nuteistoji negali laikytis to atstumo. P. J. ir nukentėjusioji nenorėjo kažko papasakoti. P. J. parodymai vertintini kritiškai. Nuteistoji užima aukštas pareigas savo darbe, suvokia technines galimybes, kas jai už tai grėstų. Nėra tikslo šiam žmogui skirti areštą. Ji turi darbą, yra visuomenei naudingas žmogus, kuria pridėtinę vertę, kuria mes naudojamės, todėl areštas būtų ne tik moraliai, bet ir finansiškai nenaudingas.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, siekiant apginti nukentėjusiosios ir jos draugo interesus, kurie yra traumuojami dėl tokio nuteistosios elgesio, spaudimo, jiems daromas psichologinis smurtas, turi gintis nuo jo, įrodinėdami teismo draudimo pažeidimus. Akivaizdu, kad nuteistoji nevykdo teismo draudimo, tai yra pažeidimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, o jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 str. 9, 10 d.). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan.

Kaip matyti iš teismui Tarnybos pateiktų duomenų (nuteistosios asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir asmens byla)), nuteistoji J. S. probacijos vykdymo laikotarpiu (t. y. nuo 2019 m. balandžio 24 d.) 2019 m. gegužės 9 d. sudarant bausmės vykdymo priežiūros planą pasirašytinai įsipareigojo laikytis bausmės vykdymo sąlygų (teismo nustatytų įpareigojimų ir draudimų), buvo supažindinta su jų nevykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, į Tarnybą atvyksta, lankosi (asmens b. l. 17–22), nuo 2019 m. balandžio 26 d. J. S. registruota Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 24, 47), o nuo 2019 m. lapkričio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 66), probacijos laikotarpiu administracinių nusižengimų nepadarė (asmens b. l. 25, 42), dėl jos naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo (asmens b. l. 43–45). Be to, bylos duomenimis teismo įpareigojimus nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. J. S. vykdo be pažeidimų (asmens b. l. 17–22), o priteistą turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai I. A. bei Valstybinei ligonių kasai sumokėjo (asmens b. l. 39–41).

Vis dėlto, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistoji J. S. vis pažeidžia draudimą visą bausmės laikotarpį nebendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą:

1) 2019 m. birželio 15 d. elektroninio stebėjimo metu (nuteistajai nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. liepos 5 d. buvo sumontuota elektroninio stebėjimo įranga (asmens b. l. 30)) buvo nustatyta, kad J. S. pažeidė draudžiamą zoną ir prisiartino prie namo adresu: (duomenys neskelbtini) (kur gyvena P. J. ir I. A.), pareigūnui telefonu susisiekus su J. S., buvo nurodyta tuoj pat išeiti iš draudžiamos zonos, J. S. teigė, kad ji nėra draudžiamoje zonoje, paskambinta policijai, pokalbio su policijos pareigūnais metu J. S. išėjo iš draudžiamos zonos. J. S. pasiaiškinime nurodė, jog Tarnyba pažeidė ir stipriai viršijo savo įgaliojimus, drausdama jai būti ten, kur nėra apribota teisė jokiomis teismo nutartimis. Įspėjimas skirtas nebuvo nenustačius, kokiu tiksliai atstumu nuteistoji prisiartino prie nukentėjusiosios namo, o prižiūrimajai pasiūlyta vengti lankytis šalia šio namo, kuriame gyvena asmenys, su kuriais jai uždrausta bendrauti (asmens b. l. 36–38);

2) 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš P. J. gauta informacija, kad J. S. skambina telefonu, bando susisiekti per Viber programėlę bei artinasi prie jo ir I. A.. 2019 m. rugpjūčio 6 d. J. S. prisiartino prie jo arčiau nei 20 metrų atstumu, kadangi įlipo į tą patį autobusą kaip ir jis, todėl jis iškvietė policiją (asmens b. l. 48). J. S. pasiaiškinime nurodė, kad P. J. įsėdo kartu su ja į tą patį autobusą, sekė ją iki stotelės ,,Pramogų arena“, pačiame autobuso gale sėdėjo ir ją filmavo bei fotografavo visą kelią, kol išlipo. P. J. stengiasi ją specialiai provokuoti, pats artindamasis prie jos, peiliu grasino, nuolat skambina po 200 kartų per dieną, turi bent dešimt skirtingų numerių, todėl jai reikalingas asmuo, kuris nuolat lydėtų ją į darbą, parduotuvę, pas draugus ir paneigtų melagingus jo ir jo draugės I. A. pareiškimus (asmens b. l. 49). Dėl minėto draudimo pažeidimo J. S. įspėta bei priminta atsakomybė už įpareigojimų nevykdymą (asmens b. l. 17–22);

3) 2019 m. spalio 13 d. I. A. elektroniniu paštu Tarnybai pranešė, kad J. S. ir toliau dažnai laukia prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, vaikšto prieš namą ir aplink jį, sustojusi prieš namą, ji pradeda žegnotis. Taip pat 2019 m. spalio 11 d. apie 15.15 val. buvo šalia jos darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini). Apie 18 val., grįžtant namo, prie įvažiavimo laukė, o pamačiusi ją ir P. J., pradėjo šūkauti, klausdama, ar grįžta iš komisariato, dar kažką sakė. Taip pat bando kabinėtis per programėlę Messenger, skambina į telefoną iš nerodomo numerio. Pridėjo telefono ekrano nuotraukas ir vaizdo įrašą (asmens b. l. 61). P. J. 2019 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu Tarnybą informavo, kad gyvena nuolatinėje įtampoje. J. S. naktimis skambinėja į telefoną iš nežinomo užslaptinto numerio. Šiąnakt jam skambino apie 10 kartų, I. A. virš 40 kartų. Taip pat bando susisiekti skambindama per Viber programėlę, dažnai stovi prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo ir laukia grįžtant jų. Vėliau ateina prie namų, žiūri į jų langų pusę ir žegnojasi, taip pat ranka ore paišo kryžiaus ženklą (yra filmuota medžiaga). Taip pat bando kalbinti ir gyvai, klausdama, ar I. A. grįžta iš komisariato. Gal prieš dvi savaites vakare jam išėjus iš prekybos centro ,,Norfa“ prie jo labai arti iš kažkur prišoko J. S., sakydama ,,kad užsimuštum“. Negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Pridėjo ekrano kopijas (asmens b. l. 60). J. S. 2019 m. spalio 21 d. pasiaiškinime nurodytų pažeidimų nepripažino, nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. buvo Klaipėdoje, siūlomos konsultacijos pas psichologą atsisakė (asmens b. l. 62). Dėl minėto draudimo pažeidimo J. S. įspėta pakartotinai, dar kartą pasiūlyta vengti lankytis tose vietose (duomenys neskelbtini), kur galėtų susitikti ir ieškoti kontakto su nukentėjusiąja ir jos draugu (asmens b. l. 17–22);

4) 2019 m. lapkričio 18 d. P. J. atvykęs į Tarnybą pateikė raštišką pranešimą, kad 2019 m. lapkričio 15 d. jam grįžtant iš darbo pastebėjo J. S. šalia namo, kuri nesilaikė atstumo artintis prie jų arčiau kaip 20 metrų bei pateikė filmuotą medžiagą, nuotraukas (asmens b. l. 64). J. S. 2019 m. lapkričio 22 d. pasiaiškinime nurodė, kad nebuvo nurodytu adresu 2019 m. lapkričio 15 d., ten nesilanko, nuotraukose nurodyto telefono numerio neturi, o filmuotas įrašas yra klastotė, pats P. J. nuolat jai skambina, po 200 kartų per dieną, naktimis iš užslaptintų numerių, laukia jos laiptinėje, norėdamas ją sumušti, nukentėjusiosios draugo P. J. nurodyto pažeidimo ji nepripažįsta, siūlomos psichologo pagalbos atsisakė, nes yra visiškai sveika, yra informuota, kad bus kreipiamasi į teismą (asmens b. l. 65).

Vertindamas šiuos pažeidimus, teismas pažymi, kad susipažinus su nuteistosios asmens bylos medžiaga, peržiūrėjus vaizdo įrašus, išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimu, darytina išvada, jog nuteistoji J. S. iš tiesų nepakankamai tinkamai ir atsakingai vykdo teismo nuosprendžiu nustatytą draudimą visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą, todėl negalima teigti, kad Tarnybos teikimas pateiktas be pagrindo.

Nuteistosios teiginius, kad ji minėtų pažeidimų nepadarė, o pateikta vaizdo medžiaga yra suklastota, paneigia apklaustų I. A., P. J. paaiškinimai taip pat ir pačios J. S. teiginiai teismo posėdžio metu, kad vaizdo įrašuose užfiksuota galimai ji, tik gal ne tuo laiku. Abejoti I. A. bei P. J. pateiktais duomenimis (vaizdo medžiaga, pareiškimais) apie J. S. lankymąsi prie jų namų, kontaktų su jais ieškojimą ir kitokius teismo nustatyto draudimo bendrauti su jai gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą pažeidimo būdus teismas neturi pagrindo.

Pabrėžtina, jog dėl panašių J. S. veiksmų ji ir buvo pripažinta kalta nesunkiai sutrikdžiusi I. A. sveikatą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, kuriuo paskyrus laisvės apribojimo bausmę papildomai buvo paskirtas ir minėtas teismo draudimas. Tai, kad nuteistoji neigia šio draudimo pažeidimus, kaltina pačius nukentėjusiąją ir jos draugą jos (nuteistosios) persekiojimu, laikytina nuteistosios gynybine pozicija, siekiant išvengti galimos arešto bausmės, juo labiau, kad ji nesutinka su įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, jį skundė aukštesnėms instancijoms, todėl šiuo metu taip pat yra suinteresuota neigti daromus pažeidimus. Be to, teismo posėdžio metu peržiūrėjus I. A. bei P. J. pateiktus vaizdo įrašus, matyti, kad juose užfiksuota nuteistoji J. S., esanti prie jų namų, jų gyvenamajame rajone, įvairiu laiku, kai kuriuose įrašuose matyti ir datos (2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gegužės 2 d., 2019 m. gegužės 31 d.), todėl nėra pagrindo abejoti šių įrašų tikrumu. Juo labiau pati nuteistoji nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), paneigiančių minėtus faktus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi J. S. prašymas dėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą) pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone (nurodant, kad šios priemonės ji negali vykdyti dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, o dėl pačių P. J. ir I. A. sąmoningų nepadorių ir priešingų teisei veiksmų provokuojant J. S. neva pažeidinėti jai paskirtą minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, pareiškėją persekiojant tiek gyvai, tiek ryšio priemonėmis, atliekant kitus jos prašyme nurodytus veiksmus) atmestas, be kita ko, pažymėjus, kad nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka nusikalstamos veikos, už kurią pareiškėja nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pobūdį ir pavojingumą, o, manydama, kad P. J. ar I. A. pažeidžia pareiškėjos teises ir laisves ar elgiasi prieš pareiškėją kitaip neteisėtai, ji turi teisę kreiptis dėl to į teisėsaugos institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, teismo nuomone, nukentėjusioji bei jos draugas, priešingai, šioje situacijoje neturi suinteresuotumo tyčia apkalbėti J. S., kadangi nuosprendžiu iš esmės buvo apginti jų interesai, J. S. paskirta bausmė, kurią ji privalo atlikti.

Tačiau iš nuteistosios asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistoji nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nedaro, kitus teismo nustatytus įpareigojimus vykdo be pažeidimų, priteistą žalos atlyginimą sumokėjo, dirba. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad visgi nuteistoji stengiasi laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, didžiąją dalį nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų įvykdė, todėl šiuo metu nėra pagrindo vertinti, kad ji apskritai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dar nėra tikslinga J. S. šiuo metu laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Vis dėlto už minėto teismo draudimo pažeidimus, bei esant būtinumui ateityje tinkamai kontroliuoti ir keisti nuteistosios elgesį prieš nukentėjusiąją bei jos draugą, tikslinga, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nustatytą draudimą visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų nustatant didesnį atstumą. Be to, įvertinus surinktą medžiagą bei teismo posėdžio metu dalyvių pateiktus paaiškinimus, tikslinga paskirti probuojamajai J. S. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri turėtų teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui, laikantis teismo nuosprendžiu skirtų draudimų. Be to, nuteistajai išaiškintina, jog jei ji ir toliau nesilaikys jai nustatytų draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai J. S. tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2538-929/2018 J. S. nustatytą draudimą, nurodant, kad J. S. visą bausmės laikotarpį uždrausta bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 200 metrų atstumą.

Paskirti nuteistajai J. S. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Įspėti nuteistąją J. S., kad pažeidus teismo nustatytus draudimus, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė