- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- 1-2538-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43050-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- I. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., netoli (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė į nugarą I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamoji J. S., apklausiama teismo posėdyje, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017-08-17 buvo pas draugę K. J., kuri nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Pas ją lankydavosi kelis kartus per mėnesį, užeidavo po darbo nuo 20 val. iki 22 val. Dėl saugumo jos konkretaus adreso nenori sakyti. 21.45 val. Rygos Justiniškių gatvių sankirtoje ją iš nugaros puolė buvęs draugas P. J.. Ji labai išsigando. P. J. griebė ją už plaukų, pajuto skausmą krūtinės srityje. Bijojo būti sužalota, įsikibo į jo marškinėlius, kurie plyšo. P. J. pasakė „paleisk mane“, ji jį paleido, o jis jos nepaleido, dar kartą užlaužė galvą ir tik paskui paleido. Ji nusibrozdino dešinį kelį. Matė, kad šalia stovėjo I. A., ji jai nepadėjo, negelbėjo. Po įvykio aš iškviečiau policiją. Ji I. nelietė. Įvykio metu nuo J. sklido alkoholio kvapas, galimai girta buvo ir A.. Ten buvo laipteliai, jie besišalindami galėjo ant laiptelių paslysti ir susižaloti. Jie pasišalino kai P. J. baigė naudoti smurtą. A. stovėjo šalia P., nieko nedarė, paskui abu pasišalino. Policija atvyko gal po 10-15 min., kai jie pasišalino. Su pareigūnais nuvyko į kiemą Rygos g., ten buvo greitoji, kažkas sakė, kad moteris yra greitojoje. Po šio įvykio A. pamatė gal po 2 mėnesių. P. J. ją pastoviai persekioja. Dėl to buvo nagrinėjame privataus kaltinimo byla. Jis yra jos buvęs vaikinas, gali bendrauti su kuo nori, žino, kad jis bendrauja su nukentėjusiąja.
Nukentėjusioji I. A., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad 2017-08-17 išėjo su P. J. pasivaikščioti. Pamatė, kad už namo stovėjo J. S.. Girdėjo, kad ji eina iš paskos, visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo. Toks jos elgesys jau buvo įprastas dalykas, todėl nusprendė tęsti pasivaikščiojimą. Beeidama pajuto smūgį į nugarą. J. S. ją stūmė iš nugaros rankomis. Ji krito į priekį ant šaligatvio. Susižalojo koją, skilo padikaulis, buvo kelias nubrozdintas. P. J. sulaikė, kad toliau nepultų. Taip atsirado kontaktas tarp jų, ji dar suplėšė P. marškinėlius. Nematė, kad P. J. rautų plaukus. Ji tuo metu gulėjo ant šaligatvio, jai skaudėjo koją. Kai P. J. S. paleido, ji nuėjo į šoną. P. padėjo jai nueiti iki namų, ji šlubavo. Į butą pakilo liftu. Po įvykio ėjo namo, nes neturėjo telefono. Iškvietėme policiją į greitąją. Iki parėjimo namo ir policijos iškvietimo praėjo gal 10-15 min. Atvyko du ekipažai, viename jau sėdėjo J.. Prie savo namų ji labai dažnai mato J. S.. Nemano, kad jos draugė gali gyventi prieš jos langus, nes kaltinamaoji dažnai stovi po langais.
Liudytojas P. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad apie 21 val. su I. iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo pasivaikščioti. Už namo pamatė J. S.. Eidami jautė ir girdėjo, kad ji eina iš paskos, sakė užgaulius žodžius. Tai vykdavo dažnai. Jie toliau tęsė pasivaikščiojimą. Staiga priartėjo J. S., stūmė I. iš nugarą, lyg kažką su koja darė, I. nugriuvo. Jis griebė J. norėdamas sulaikyti, nes ji buvo agresyvi. Tiesiog pagriebė ją ir laikė, tai vyko neilgai. Pajuto, kad ji suplėšė jam marškinėlius. Kai pajuto, kad J. S. aprimo, pasakė, kad paleistų jį, ji po kurio laiko paleido. Jis nuėjo prie I. ir padėjo jai atsikelti. Jie ėjo link namų, dar J. sekė iš paskos, stovėjo prie pastato, kažką sakė. Viskas vyko apie 5 min. Nuėję į butą pamatė, kad I. kojai negerai, iškvietė policiją, greitąją. Nuo įvykio iki policijos iškvietimo praėjo gal 10-15 min. Nuo įvykio vietos iki namų gal kokie 200 m. Ten yra laipteliai pusiaukelėje tarp įvykio vietos ir namų. Jį J. S. ilgą laiką persekioja. Mano, kad nori su juo bendrauti. Su ja senai susipažino per internetą. Bendravome internetu, buvo susitikę, bet pora nebuvo. Gal prieš 4 metus pasakė I. S., kad nenori su ja bendrauti, bet ji vis tiek persekioja. Kartais ji jam po 500 kartų per dieną paskambina. Buvo atvejų, kai supykęs atsakydavo į skambučius.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2778/2017(01) nurodyta, kad J. S. nustatyta dešinio kelio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu buku daiktu arba kontaktuojant su kietu paviršiumi, vienmomentiška, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-17). Nustatytas vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose nurodytos kaklo paviršinio sužalojimo ir krūtinės ląstos sumušimo diagnozė sužalojimais nevertinamos, nes nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiškai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padarytas nugriuvus ir dešinio kelio sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi (b. l. 110-111).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2772/2017(01) nurodyta, kad I. A. nustatyta kairės pėdos V padikaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-17). Sužalojimai visumoje dėl V padikaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 36-37).
2018-03-09 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai, iš kurių matyti, kad moteris, prisistačiusi J. S., kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ją ką tik užpuolė A. ir P. J., stipriai rovė plaukus, vos nesudaužė telefono, medikai nereikalingi. Vyras, prisistatęs P. J., praneša, kad jį ir jo merginą užpuolė pažįstama moteris, kuri daug metų persekioja, jo merginai sužalota koja (b. l. 64-66).
2018-03-20 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kaip J. S. daug kartų stovi prie buto durų, be perstojo skambina į duris, pirštu teplioja jas seilėmis, žiūri pro buto durų akutę, tranko rankeną, klausosi, užklijuoja buto durų akutę kramtoma guma ir kitais neaiškiais daiktais, vaikšto laiptinėje ir skambina telefonu; eina gatve filmuodama telefonu, rodo kalbanti telefonu, juokiasi; važiuodama autobusu kiša savo telefoną kažkam prie veido, juokiasi; eidama gatve sekioja P. J., seka iš paskos P. J. ir I. A. ir kt. (b. l. 58-59, 60-61).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 138 str. 1 d. atsakomybė kyla tam, sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 1 d. būtina nustatyti, kad dėl smurtavimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata bei subjektyviuosius šio nusikaltimo sudėties požymius – tyčinę kaltės formą.
Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamoji J. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., netoli (duomenys neskelbtini) namo kilo konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios I. A. bei liudytojo P. J.. J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ją užpuolė buvęs vaikinas P. J., griebė ją už plaukų, užlaužė galvą, ji pajuto skausmą krūtinės srityje. Pasak kaltinamosios, nukentėjusioji I. A. stovėjo šalia, ji nukentėjusiosios net nepalietė. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusiajai I. A. BK 138 str. 1 d. numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G2772/2017(01), kurioje nurodyta, kad jai nustatyta kairės pėdos V padikaulio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad jai einant su P. J., pajuto, kad jiems iš paskos seka kaltinamoji J. S., kuri ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. J. S. ją stūmė iš nugaros rankomis, ji krito į priekį ant šaligatvio. Susižalojo koją, skilo padikaulis, nusibrozdino kelį. Be I. A. parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes patvirtina ir liudytojo P. J. parodymai. Šis liudytojas, apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad staiga prartėjusi J. S., stūmė I. iš nugaros, lyg kažką su koja darė, I. nugriuvo. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusioji I. A. buvo neblaivi ir galėjo susižaloti pati, parkritusi ant netoliese esančių laiptelių.
Nors teismo posėdyje J. S. nurodė, kad P. J. yra jos buvęs vaikinas ir jis ją persekioja, tačiau tokius kaltinamosios parodymus paneigia ne tik nukentėjusiosios I. A. bei liudytojo P. J. nuoseklūs parodymai, bet ir kiti byloje surinkti duomenys. I. A. ir P. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamoji nuolat juos persekioja, laukia prie namų, seka gatvėje ir autobuse, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. P. J. paneigė kaltinamosios teiginius, kad jis yra jos buvęs vaikinas ir nurodė, kad jie prieš kelis metus susipažino internetu, tačiau pora niekada nebuvo. Jis J. S. prieš kelis metus yra sakęs, kad nenori su ja bendrauti, tačiau kaltinamosios persekiojimas nesibaigia. P. J. ir I. A. parodymus patvirtina ir byloje esantis kompaktinių diskų su vaizdo įrašais apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. S. daug kartų stovi prie buto durų, be perstojo skambina į duris, pirštu teplioja jas seilėmis, žiūri pro buto durų akutę, tranko rankeną, klausosi, užklijuoja buto durų akutę kramtoma guma ir kitais neaiškiais daiktais, vaikšto laiptinėje ir skambina telefonu; eidama gatve sekioja P. J., seka iš paskos P. J. ir I. A. ir kt. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. už panašaus pobūdžio veiksmus bausta ir administracine tvarka (b. l. 123-125). Tuo tarpu kaltinamosios J. S. parodymų, kad būtent P. J. ją persekioja ir prieš ją smurtauja nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Kaltinamoji prašė teismo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos privataus kaltinimo bylos medžiagą, kurioje surinkti duomenys neva patvirtina jos teiginius apie P. J. elgesį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nuosprendžiu minėtoje byloje PK-2240-295/2016 P. J. pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vertindamas J. S. parodymus, kad ne ji, o P. J. ją užpuolė ir sužalojo 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.00 val., teismas pažymi, kad šie kaltinamosios parodymai buvo įvertinti ir prokuroro 2018-06-14 nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. S. pareiškimą, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., t.y. nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Šis procesinis sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir aukštesniojo prokuroro nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-05 nutartimi. Minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad dėl pačios J. S. įžūlaus elgesio ir I. A. padaryto sužalojimo kilo konfliktas tarp jos ir P. J., kurio metu pastarasis sugriebė ir laikė J. S., taip siekiant apsaugoti kaltinamosios užpultą I. A..
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad J. S. tyčia pastūmė į nugarą I. A., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir patyrė kairės pėdos V padikaulio lūžį, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairiame kelyje. Tokiu būdu kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė I. A. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. bei 55 str. nuostatomis ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. J. S. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kerštaudama dėl nukentėjusiosios I. A. bendravimo su P. J., kurį pati kaltinamoji įvardija kaip buvusį vaikiną. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę – J. S. jauno amžiaus, dirbanti, psichikos sveikatos gydymo įstaigose negydyta, neteista, tačiau ne kartą bausta administracine už neteisėtus veiksmus prieš P. J. ir I. A.. Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamosios neteisėti veiksmai yra nevienkartinio pobūdžio, pasižymi sistemingumu, ji linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai J. S. skirtina BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 str. 2 d. nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie leistų koreguoti kaltinamosios elgesį ir padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 81,09 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios I. A. gydymo išlaidų. Civilinis ieškovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (b. l. 39-43). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamosios J. S..
Nukentėjusioji I. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja iš kaltinamosios J. S. priteisti 532,97 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos motyvuojamas tuo, kad I. A. dėl skirto nedarbingumo laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-10-06 negavo pilno darbo užmokesčio – 1106,70 Eur prieš mokesčius (patvirtinta pridėta pažyma iš darbovietės), šiuo laikotarpiu jai buvo skirta nedarbingumo išmoka – 903,21 eurai prieš mokesčius (patvirtinta pridėtu Sodros sprendimu dėl teisės į ligos išmoka), kuri sudaro 80 proc. darbo užmokesčio, tokiu būdu ji minėtu laikotarpiu negavo 20 proc. darbo užmokesčio (203,49 Eur). Gydydamasi kojos traumą, ji patyrė 34 Eur išlaidas vykdama į gydymo įstaigą, į 6-ąjį policijos komisariatą ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyrių (patvirtinta pridėtais taksi paslaugų užsakymais). Kadangi buvo sugipsuota koja, jai buvo reikalingi ramentai, kurių nuoma kainavo 15 Eur. Nuėmus gipsą buvo sustingęs kojos sąnarys, jo išjudinimui buvo reikalingi pagalbiniai kremai, kurie sušildo sąnarį ir palengvina jo judėjimą, jiems išleido apie 20 eurų. Po patirto užpuolimo ir nuolatinio J. S. persekiojimo ji jautė nuolatinį nerimą, stresą, įtampą ir baimę. 2018-05-31 privalomo sveikatos patikrinimo metu šeimos gydytoja pastebėjo, kad ji yra labai įsitempusi ir susijaudinusi, dėl to papildomai apžiūrai nukreipė pas gyd. neurologą. Gyd. neurologo nustatyta diagnozė: įtampos tipo galvos skausmai ir savaiminis tremoras (pridedamos medicinos dokumentų išrašų kopijos). Už gydytojo konsultaciją, gydymą ir už atliktus tyrimus patirtos išlaidos: 218,63 eurai. Už paskirtus vaistus gydymui išlaidos 41,85 eurai (pridedamos vaistų pirkimo čekių kopijos).
Pažymėtina, kad I. A. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių kai kurias civiliniame ieškinyje įvardintas išlaidas (gydytojo neurologo konsultacijos, gydymo ir tyrimų, ramentų nuomos). Dėl gydytojo neurologo konsultacijos išlaidų, kurias sudaro 218,63 eurai, teismo posėdyje I. A. nurodė, kad kreipėsi į privačią kliniką, nes valstybinėje poliklinikoje reikia ilgai laukti, tai patvirtinančių dokumentų nepaėmė, todėl šias gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Dėl šių priežasčių teismas neturi galimybės įsitikinti minėtų išlaidų pagrįstumu, todėl I. A. išlaidos dėl gydytojo neurologo konsultacijos (218,63 Eur) nepriteistinos. Tokiu būdu I. A. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, atskaičiavus minėtą nepriteistiną 218,63 Eur sumą, priteisiant iš kaltinamosios J. S. 314,34 Eur I. A. patirtai turtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nukentėjusiosios reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos grindžiamas nukentėjusiosios emocine būsena, juntamu nerimu, ji bijo išeiti iš namų, nesijaučia saugi, kadangi kaltinamoji jos yra laukusi stotelėse, darbovietėje, prie namų, todėl ji jaučia įtampą, nori pakeisti gyvenamąją vietą, kad kaltinamoji nežinotų, kur ji gyvena. Jos emocinės būsenos pasikeitimą patvirtiną ir gydytojos skirti vaistai, kurie skirti nerimui ir depresijai malšinti. Tokių vaistų jai prieš užpuolimą niekada nereikėdavo. J. S. taip paveikė jos emocinę būseną, kad net ir vartodama paskirtus stiprius receptinius raminamuosius ir antidepresantus nesijaučia rami. Be to, dėl patirto sužalojimo ji ilgą laiką jautė fizinį skausmą, kas naktimis trukdydavo normaliam miegui ir poilsiui ir, nors sužalojimas ir sugijo, tačiau ji tebejaučia skausmą sužalotos vietos srityje, ypač keičiantis orams. Be to, šioje vietoje išliko aiškiai matoma dėmė, kuri nuolatos primena apie šį nemalonų įvykį. Jos patirtas sužalojimas taip pat ilgam laikotarpiui apsunkino jos kasdienę buitį, judėjimo laisvę, sužlugdė ir jos planuotas vasaros atostogas, kadangi vasaros laikotarpiu teko gydytis patirtas traumas.
Pažymėtina ir tai, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis nustatomas nuo 145 Eur iki 7200 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-420/2010, 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiosios I. A. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jos teismo posėdyje išsakytus argumentus, pateiktus medicininius dokumentus, J. S. pareikšto kaltinimo ribas (kuris neapima visų pagrindžiant neturtinę žalą nurodytų kaltinamosios veiksmų prieš nukentėjusiąją), taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 1500 eurų neturtinės žalos dydis, todėl tokia suma jai priteistina atlyginti iš kaltinamosios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantis vokas su penkiomis CD laikmenomis, kuriose yra įrašyti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jai 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. S.: 1) visą bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti priteistą turtinę žalą.
Uždrausti J. S. visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A. gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą.
Priteisti iš kaltinamosios J. S. 314,34 eurų nukentėjusiajai I. A. turtinei žalai atlyginti ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 81,09 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Voką su penkiais kompaktiniais diskais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.