Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-06 · Byla Nr. PK-2240-295/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-06
Bylos Nr.
PK-2240-295/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00155-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
P. J., J. S.
Kategorijos
PK-2240-295/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00155-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 1.2.14.10.; 1.2.4.8.1.; 1.2.7.5.;1.2.8.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant nukentėjusiajai ir nusikalstama veika kaltinamam asmeniui J. S.,nukentėjusiajam ir nusikalstama veika kaltinamam asmeniui P. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, bei

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, anksčiau neteista, užsiimanti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 152 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusiosios J. S. privataus kaltinimo skundu P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2016 m. birželio 9 d., apie 22:15 val., Vilniuje, Rygos gatvėje, be jokios priežasties, sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusioji J. S. nukrito ant žemės, ir sudaužė nukentėjusiosios rankoje laikyto ir jai priklausančio mobilaus ryšio telefono I-phone 6S priekinį stiklą – 111 € vertės. Nukentėjusiosios teigimu, teismo medicinos ekspertai, ištyrę nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus nustatė, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs linijiniu odos nubrozdinimu dešinėje plaštakoje ir poodine kraujosruva dešiniame sėdmenyje, paveikus kietais bukais daiktais, tai yra nukentėjusiosios J. S. privataus kaltinimo skundu P. J. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Nukentėjusiojo P. J. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu J. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2016 m. gegužės 21 d., apie 19 val., prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, pribėgusi prie P. J., „smogė <...>“ jam ranka į galvą, tuo sukeldama nukentėjusiajam P. J. fizinį skausmą, t.y. šiais savo veiksmais J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, nukentėjusiojo P. J. skundu J. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2016 m. gegužės 23 d., apie 18 val., prie parduotuvės „Norfa“, esančios Justiniškių g. 91A, Vilniuje, pribėgusi prie P. J., „trenkė <...>“ jam ranka į galvą, tuo sukeldama nukentėjusiajam P. J. fizinį skausmą, t.y. šiais savo veiksmais J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis P. J. J. S. taip pat kaltina tuo, kad ji seksualiai priekabiavo prie nukentėjusiojo P. J., per Viber internetinės telefonijos pokalbių programą, į nukentėjusiojo P. J. telefoną siuntinėdama savo nuogos ir pusnuogės nuotraukas, nors P. J. ir prašė J. S. nustoti siuntinėti tokias nuotraukas, t.y. šiais savo veiksmais J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 152 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nukentėjusysis P. J. J. S. kaltina tuo, kad ji apie P. J. platino tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu, siekdama paniekinti ir pažeminti P. J. bei pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: 2015 m. gegužės 10 d., atsispausdinusi daugybę P. J. fotografijų su prierašu, kad jis yra ieškomas, kurioje taip pat buvo nurodytas telefono numeris ir pasiūlytas atlygis už suteiktą informaciją, ir šias nuotraukas per pašto dėžutes išplatino gyvenamojo namo, kuriame gyvena P. J., gyventojams, t.y. šiais savo veiksmais J. S. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir nusikalstama veika kaltinamas P. J. dėl jam reiškiamo kaltinimo nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad J. S. skundas yra niekuo nepagrįstas. P. J. teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu nenaudojo ir smūgio į veidą nesudavė. Nusikalstama veika kaltinamas asmuo P. J. taip pat paaiškino, kad nukentėjusioji J. S. jau keletą metų dėl P. J. nežinomų priežasčių persekioja jį, nuolat sekioja paskui P. J. gatvėje ir prie jo gyvenamosios vietos, stengiasi kartu su P. J. įsėsti į tą patį autobusą ir kartu su juo važiuoja, sekdama P. J. ir stengdamasi sužinoti kur ir kokiu tikslu jis vyksta, o pamačiusi, kad P. J. ją pastebėjo, J. S. pradeda elgtis agresyviai, necenzūriniais keiksmais šaukdama ant P. J., taip pat ji stengiasi suduoti smūgius rankomis per galvą ar kitas matomas vietas arba mėto į P. J. įvairius daiktus. Be to, pasak P. J., J. S. siuntinėja į P. J. telefoną savo nuogos arba pusnuogės nuotraukas, necenzūriniais žodžiais aprašinėja P. J. gyvenamojo namo laiptinės sienas ir duris, platina nuotraukas su nepadoriu tekstu apie P. J., o taip pat į jo pašto dėžutę primėto panaudotų moteriškų higienos paketų, prezervatyvų ar nuorūkų ir pan. P. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl J. S. neteisėtų veiksmų jis ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau jie tyrimą atlikti atsisakė, motyvuodami tuo, kad P. J. pateikti įrodymai dėl jo persekiojimo, yra beverčiai. P. J. teigimu, 2016 m. birželio 9 d. vakare, jie su savo drauge (sugyventine) I. A. išėjo pasivaikščioti, kai Rygos gatvėje, Vilniuje, pamatė ateinančią J. S.. Pamanęs, kad ji vėl pradės priekabiauti prie P. J. ir jo draugės, P. J. liepė J. S. nesiartinti, tačiau ji po abipusio apsižodžiavimo, staiga atbula parkrito ant žemės. Dėl kokių priežasčių J. S. parkrito ant žemės, P. J. paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad taip ji pasielgti galėjo, keršydama P. J. už tai, kad jis kreipėsi į policijos pareigūnus dėl sugadintų jo buto durų.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir nusikalstama veika kaltinama J. S. dėl jai reiškiamo kaltinimo nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės taip pat neprisipažino ir teigė, kad jie su P. J. susipažino internetiniame portale „draugai.lt“ ir draugavo apie tris metus. 2016 m. birželio 9 d. P. J. parašė J. S., kad ruošiasi jų susitikimui, tačiau išėjusi į gatvę, J. S. sankryžoje pamatė P. J. su kita mergina, todėl norėjo, kad jis pasiaiškintų dėl savo elgesio, bet P. J. nieko nesakęs, staiga trenkė kumščiu nukentėjusiajai J. S. į veidą, nuo kurio ji nukrito ant žemės ir susižalojo. Įvykio metu taip pat buvo sudaužytas jos mobilaus ryšio telefono ekranas, kurio remontas kainavo 111 €, todėl ji dėl panaudoto smurto iš karto pranešė policijai. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiąja po visą kvartalą ieškojo P. J., bet jo nerado, todėl policijos pareigūnai pasiūlė jai rašyti oficialų pareiškimą. Taip pat nukentėjusioji J. S. nurodo, kad iki 2016 m. birželio 9 d. jos ir P. J. bendravimas buvo artimas ir labai gražus, jie susirašinėjo per Viber internetinės telefonijos programą, ji P. J. prašymu siuntė jam įvairias, tame tarpe ir „seksualias <...>“ nuotraukas, tačiau tik todėl, kad tokios nuotraukos patiko P. J. ir jis pats prašė, kad ji jas siųstų. Taip pat J. S. neigė, kad ji siuntė P. J. nepadoraus turinio („negražias <...>“) žinutes, mėtė įvairius daiktus į jo pašto dėžutę ar apipaišė gyvenamojo namo laiptinės sienas. Kas tai galėjo padaryti ji nežino, tačiau mano, kad taip galėjo pasielgti viena iš daugelio P. J. merginų, kadangi jis yra užsiregistravęs ne viename pažinčių portale, todėl nuolat keičia merginas. Be to, J. S. paaiškino, kad ji dirba nekilnojamojo turto agentūroje, kuri nuomoja butą (duomenys neskelbtini) name, taip pat ji administruoja daug kitų nekilnojamojo turto objektų Vilniaus miesto Justiniškių mikrorajone, todėl dažnai ten būna ir kartais atsitiktinai susitinka su P. J., tačiau jokiu būdu jo nepersekioja ir iš paskos jam nesekioja, o tuo labiau P. J. atžvilgiu nenaudoja fizinio smurto. Bet teisiamajame posėdyje J. S. pripažino, kad vieną kartą, supykusi dėl nuolatinio jos apgaudinėjimo su kitomis merginomis, buvo apipaišiusi P. J. buto duris, tačiau iš karto šį faktą J. S. pripažino ir savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, nors P. J. siunčiamomis žinutėmis ir bandė ją „šantažuoti <...>“ dėl sugadintų durų.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Tiek J. S., tiek P. J., šioje baudžiamojoje byloje, pradėtoje privataus kaltinimo tvarka, yra ir nukentėjusieji ir nusikalstama veika kaltinami asmenys, todėl akivaizdu, kad jie abu yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant J. S. ir P. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad šių asmenų – nukentėjusiųjų ir tuo pačiu metu nusikalstama veika kaltinamų asmenų - parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Dėl P. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris tyčia sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Susipažinęs su teismui pateiktu J. S. privataus kaltinimo skundu bei jos paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kaltinant P. J. nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji J. S. nepateikė teismui jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, kurie būtų pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, o jos paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pateikdama teismui privataus kaltinimo skundą, J. S. nurodė, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo P. J. 2016 m. birželio 9 d., apie 22:30 val., be jokios priežasties kumščiu sudavė („smogė <...>“) jai stiprų smūgį į veido dešinę pusę, nuo kurio J. S. nukrito ant žemės ir sudaužė rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono priekinį stiklą (ekraną). Nukentėjusiosios J. S. teigimu, P. J. jai suduotas smūgis kumščiu buvo labai stiprus, todėl ji pajuto didelį skausmą veido srityje ir dešinėje dubens pusėje, kurį susimušė krisdama ant žemės, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio (b.l. 5) ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad J. S., pranešdama Bendrajam pagalbos centrui apie panaudotą smurtą jos atžvilgiu, nurodė, kad P. J. ją tik pastūmė ir sudaužė jos telefoną I-phone, padarydamas 750 € dydžio žalą. Kad apie smūgio sudavimą kumščiu jai į veidą nukentėjusioji J. S. nieko nesakė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, patvirtinama ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. (V. M.) tarnybiniu pranešimu, kuris anot policijos pareigūno, buvo surašytas pareiškėjos J. S. paaiškinimų, duotų įvykio vietoje, pagrindu. Nors vėliau, rašydama pareiškimą policijai, kuris buvo registruotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate, nukentėjusioji J. S. nurodė, kad P. J. jai „sudavė kumščiu per veidą <...>“, o teikdama skundą teismui ir duodama paaiškinimus teisme, nukentėjusioji nurodė, jog P. J. jai kumščiu sudavė („smogė <...>“) stiprų smūgį į veido dešinę pusę, dėl kurio J. S. pajuto didelį skausmą veido srityje, tačiau teismo medicinos ekspertas, nukentėjusiosios asmeniniu prašymu apžiūrėjęs J. S., jokių sužalojimų ar odos nubrozdinimų veido srityje nenustatė (b.l. 10). Ir nors teismo medicinos ekspertas nustatė, kad J. S. buvo padarytas linijinis odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku (2016-06-09), ir šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau teismo medicinos eksperto konstatuoto sužalojimo padarymo mechanizmas nenurodytas, o nenustačius jokių sužalojimų ar suduoto smūgio požymių nukentėjusiosios J. S. veido srityje, nukentėjusiosios nurodytas jai padarytų sužalojimų mechanizmas kelia pagrįstas abejones, kurio nepatvirtino ir teismo medicinos ekspertas, pateikęs tik prielaidomis grįstą („galimai <...>“) išvadą, kad odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje J. S. galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, bet nepatvirtino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti, taip pat ir nukentėjusiosios nurodytu būdu, t.y. gavus smūgį kumščiu į veido sritį. Taigi, nukentėjusiosios J. S. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl nukentėjusiosios J. S. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien nukentėjusiosios J. S. parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio nusikalstama veika kaltinamo P. J. atžvilgiu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį P. J. turi būti išteisintas.

Kaip minėta, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šis baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), t.y., neteisėtai paveikdamas svetimą turtą kaltininkas numato, kad dėl jo veikimo svetimas turtas bus sunaikintas ar sugadintas, tai yra, asmeniui atsiras turtinė žala ir jos nori arba yra abejingas tokių padarinių atsiradimui, tačiau sąmoningai leidžia padariniams atsirasti. Taigi, ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikimu, o kadangi jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios J. S. turto (mobilaus ryšio telefono ekrano) sugadinimas buvo P. J. neteisėtų veiksmų rezultatas, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo P. J. taip pat turi būti išteisintas.

Dėl J. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 152 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį

Nors P. J. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu ir duodamas parodymus teisme teigė, kad J. S. du kartus, t.y. 2016 m. gegužės 21 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodama smūgius ranka į galvą, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių smurto panaudojimo faktą nukentėjusiojo P. J. atžvilgiu, teismui jis nepateikė. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir teigė, kad J. S. jį daugelį metų be jokios priežasties persekioja, tačiau jos veiksmams tapus smurtiniais, P. J. dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto į policiją nesikreipė, taip pat jis nesiėmė ir jokių kitų priemonių smurto panaudojimo faktui užfiksuoti, kurios galėjo užkirsti kelią tolimesniam P. J. persekiojimui, todėl šie nukentėjusiojo P. J. parodymai apie smurto panaudojimo jo atžvilgiu aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, ir šie parodymai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio J. S. atžvilgiu, pagrindu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį J. S. turi būti išteisinta.

Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Iš įstatymo dispozicijos matyti, kad šio baudžiamojo nusižengimo būtinasis požymis yra tarnybinis ar kitoks nukentėjusiojo asmens priklausomumas nuo kaltininko, t.y. pagal šį įstatymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik asmuo, kuris savo veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis siekė lytinio bendravimo su jam pagal tarnybą ar kitaip priklausomo (pavaldinio nuo viršininko, darbuotojo nuo darbdavio, išlaikytinio nuo globėjo ir pan.) asmens. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, duodančių pakankamą pagrindą manyti, kad P. J. kaip nors yra priklausomas nuo J. S., todėl J. S. negali atsakyti pagal BK 152 straipsnio 1 dalį dėl savo veiksmų, jeigu tokie ir buvo, siunčiant savo nuotraukas per Viber internetinės telefonijos programą.

Taip pat nukentėjusysis P. J. J. S. kaltino tuo, kad ji apie P. J. platino tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu siekdama paniekinti ir pažeminti P. J. bei pakirsti pasitikėjimą juo, nes atsispausdinusi daugybę P. J. fotografijų su prierašu, kad jis yra ieškomas bei pasiūlytas atlygis už suteiktą informaciją, ir šias nuotraukas per pašto dėžutes išplatino gyvenamojo namo, kuriame gyvena P. J., gyventojams.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) turi būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Tačiau objektyviai nustatyti, kad šia nusikalstama veika kaltinama J. S. apie nukentėjusįjį P. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį arba pakirsti pasitikėjimą juo, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nepavyko. Vien ta aplinkybė, kad P. J. savo gyvenamojo namo laiptinėje ant žemės rado popieriuje atspausdintą savo nuotrauką su prierašu, kad jis yra ieškomas, ir pasiūlytas atlygis už suteiktą informaciją, pati savaime dar neduoda pagrindo teigti, jog šią nuotrauką sukūrė (sumaketavo), atspausdino ir gyvenamojo namo laiptinėje paliko būtent J. S., tokiu būdu siekdama apšmeižti P. J.. Be to, ant nuotraukos, kurioje galbūt pavaizduotas P. J., esantis užrašas „IEŠKOMAS!!! <...>“, pats savaime, nenurodžius priežasčių dėl kurių asmuo yra ieškomas ir kitų su paieška susijusių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 154 straipsnyje, nes neaišku, kaip pats paieškos faktas gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Traukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, būtina įvertinti pažeidimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kadangi asmens garbę ir orumą galima ginti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios turi būti išnaudotos pirmiausia, nes baudžiamoji teisė yra ultima ratio, tai yra paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones. Asmuo, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Privataus kaltinimo bylų baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu nukentėjusiojo ir nusikalstama veika kaltinamo asmens lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau tuo pačiu, nusikalstama veika kaltinamo asmens padėtis baudžiamajame procese, plačiąja prasme, yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl nusikalstama veika kaltinamas asmuo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad P. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, o J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, tiek P. J., tiek J. S. dėl jiems inkriminuojamų veikų turi būti išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. pareiškė kaltinamajam P. J. 111 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 500 € dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 3), o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. J. pareiškė kaltinamajai J. S. civilinį ieškinį dėl 10 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 78).

BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kadangi P. J. ir J. S. dėl jiems inkriminuojamų veikų turi būti išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. S. ir P. J. civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 152 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. pareikštą 111 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 500 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

P. J. pareikštą 10 000 € dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius