Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. gynėjo advokato, nukentėjusiojo R. V. bei civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. P. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laiku neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Iš J. P. R. V. priteista 2200 Eur nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti, 1433,36 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Iš J. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 81,56 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiajam R. V. 2017 m. sausio 18 d. VšĮ „Naujininkų poliklinika“ atliktas radiologinis ištyrimas yra susijęs su nosies kaulų lūžiu. Dėl šios priežasties iš J. P. priteistinas žalos dydis Vilniaus teritorinei ligonių kasai turi būti mažinamas iki 64,64 Eur, t. y. iš priteistos sumos atimant anksčiau minėto radiologinio ištyrimo kainą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo J. P. gynėjo ir nukentėjusiojo R. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkintinas visiškai.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

23. Šioje baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad J. P. 2016 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., sporto klube (viešoje vietoje) panaudojo fizinį skurtą prieš nukentėjusįjį R. V.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog fizinio smurto prieš kitą asmenį naudojimas yra vertintinas kaip akivaizdžiai neleistinas bei moralės požiūriu visiškai nepriimtinas elgesys, prieštaraujantis visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi smurtinis elgesys prieš kitą asmenį yra laikytinas įžūliu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuoti J. P. nusikalstami veiksmai, matyti, jog smūgių nukentėjusiajam sudavimas truko kelias sekundes, tuomet nuteistasis yra atitraukiamas nuo nukentėjusiojo ir kurį laiką yra tramdomas šalia buvusio vyro. Tuo pačiu iš šio vaizdo įrašo matyti, kad J. P. veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, t. y. jis kelis kartus rankomis smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, smūgiai tęsėsi tol, kol nuteistasis nebuvo atitrauktas nuo nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. P. smurtinis elgesys viešoje vietoje, kur yra daug besiilsinčių ir savo laisvalaikį leidžiančių žmonių, akivaizdžiai rodo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, visišką bendros tvarkos ir pagarbaus bendravimo su kitais asmenimis ignoravimą.

24. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, dėl J. P. smurtinių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog į nuteistojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį sureagavo greta buvę vyrai, t. y. prie R. V. buvęs vyras (J. M.), prasidėjus smurtiniams veiksmams, J. P. pradėjo stumti nuo nukentėjusiojo, o kitas vyras (T. B.) prišokęs prie nuteistojo šį apkabino, atitraukė nuo nukentėjusiojo ir apkabinęs laikė, kol šis nurimo. Taigi akivaizdu, jog daliai asmenų J. P. elgesys buvo aiškiai nepriimtinas, jie suvokė, kad taip elgtis negalima ir agresyvius nuteistojo veiksmus reikia nutraukti. J. P. smurtinius veiksmus stebėjo ir greta sūkurinėje vonioje bei dalis aplinkui buvusių žmonių. Dalis iš sūkurinėje vonioje buvusių asmenų tuo metu, kai nuteistasis atliko smurtinius veiksmus, traukėsi iš tų vietų, kuriuose buvo prieš prasidedant konfliktui. Šis faktas patvirtina, jog nuteistojo veiksmai kėlė šiems asmenims neigiamas emocijas, tokie veiksmai buvo vertinami kaip keliantys grėsmę. Pažymėtina, jog liudytojas T. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad po konflikto kilo šurmulys, žmonės stebėjosi dėl to, kas įvyko (t. 2, b. l. 118). Liudytoja N. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dėl įvykio ji kvietė policiją, kiti klubo klientai, pamatę sužalotą nukentėjusįjį, registratūroje klausė, kas atsitiko, šiek tiek kilo sumaištis (t. 2, b. l. 120). Taigi aptarti faktai dar kartą akivaizdžiai rodo, jog dėl nuteistojo J. P. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

25. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. P. tyčia neapėmė viešosios tvarkos pažeidimo. Vis tik su tokiu teiginiu nesutiktina, kadangi akivaizdu, jog J. P. privalėjo suprasti ir suprato, kad viešoje vietoje, matant kitiems asmenims elgiasi įžūliai, tokiais veiksmais jis rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis suvokė, jog dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad J. P. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, t. y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrai numanė, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta. Čia pabrėžtina, jog aplinkybė, kad nukentėjusysis savo sveikatą vertino kaip svarbiausią nusikalstamos veikos objektą, nuteistojo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

26. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. P. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš jau minėto byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog J. P. nukentėjusiajam į nosį dešine alkūne sudavė tik vieną kartą, o vieną kartą bandė suduoti, tačiau nepataikė, todėl skundžiamas nuosprendis yra tikslinamas, nurodant, jog J. P. nukentėjusiajam R. V. dešine alkūne į nosį sudavė vieną kartą.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

29. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiojo nosies kaulų lūžis yra J. P. smurtinių veiksmų pasekmė. Nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes, dėl kurių kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ekspertai Egidijus Burzdikas ir Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjo tas pačias rentgenogramas. Iš byloje esančių policijos pareigūnų lydraščių turinio matyti, jog RVUL buvo prašoma tyrimui pateikti R. V. medicininius dokumentus, kurie susiję būtent su jo kreipimusi į minėtą įstaigą po 2018 m. gruodžio 28 d. įvykusio konflikto (t. 1, b. l. 94, 98). Taigi teigti, jog ekspertams buvo pateiktos skirtingos rentgenogramos, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl nuteistajam paskirtų bausmių.

31. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. P. bausmes, BK 41 ir 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tyčia, nebuvo nustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra baustas administracine tvarka, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, nuteistasis dirba, tačiau ankstesnio darbdavio nėra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra išsituokęs, psichiatrijos ligoninėse negydytas, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Be to, teismas atsižvelgė ir į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Visos aptartos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui J. P. paskirti vieną iš švelnesnių BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių ir pačią švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Pastebėtina, jog J. P. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis yra ženkliai mažesnis, o laisvės apribojimo bausmės paskirtos už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistajam paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos, nėra jokio pagrindo. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, buvo pagrįstai subendrintos apėmimo būdu.

32. Aplinkybės, kad nuteistasis prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl priešiškų santykių, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra aukštojo išsilavinimo, iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuo jų padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai, per šį laikotarpį jis daugiau nenusikalto, jis buvo atleistas iš darbo, nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog tvirtinti, kad J. P. nuoširdžiai galisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra jokio pagrindo.

33. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį įpareigojo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat J. P. įpareigojo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Vis tik tokio įpareigojimo paskyrimo tikslingumo nepatvirtina nei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nei jokie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju iš tikrųjų J. P., įvertinus jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip kaip nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, yra tikslingiau įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Taigi, esant aptartoms aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su civiliniais ieškiniais ir kitais klausimais.

35. Nuteistojo gynėjas teigia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turi būti mažinamas iki 64,64 Eur, kadangi byloje užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad VŠĮ „N.P.“ 2017 m. sausio 18 d. atliktas nukentėjusiojo radiologinis tyrimas yra susijęs su nosies kaulų lūžiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Iš VŠĮ „N.P.“ R. V. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo turinio matyti, kad nukentėjusysis buvo konsultuotas otorinolaringologo ir šios konsultacijos metu buvo rekomenduojama nosies operacija-pertvaros rekonstrukcija (t. 2, b. l. 28). Taigi yra visiškai akivaizdu, kad 2017 m. sausio 18 d. atliktas nukentėjusiojo radiologinis tyrimas yra susijęs būtent su nosies kaulo lūžio operacija.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Iš tikrųjų iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. nukentėjusiajam buvo atlikta nosies operacija, o nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2017 m. birželio 16 d. (t. 2, b. l. 102). Vis tik teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad būtent dėl nosies kaulų lūžio operacijos R. V. buvo nedarbingas iki 2017 m. birželio 21 d. Šį faktą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis ligos išmoką gavo nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 21 d. (t. 2, b. l. 129-130). Taigi konstatuotina, kad iš nuteistojo nukentėjusiajam pagrįstai buvo priteistos negautos pajamos, t. y. 543,68 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

37. Konstatavus, jog dėl J. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nėra jokio pagrindo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, mažinti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju R. V. tyčiniais nuteistojo veiksmais viešoje vietoje matant kitiems nukentėjusįjį pažįstantiems ir nepažįstantiems asmenims buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sulaužyta nosis, nuskelti dantys, sužalotas veidas, dalis sužalojimų buvo vizualiai matomi kitiems asmenims. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, svaigo galva, buvo sunku kvėpuoti. Akivaizdu, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumus, nemalonius išgyvenimus bei pažeminimą.

38. Nuteistojo gynėjas advokatas prašė sumažinti iš nuteistojo priteistą sumą nukentėjusiojo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Toks prašymas yra nepagrįstas. Iš sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo (t. 2, b. l. 51, 52) matyti, jog nukentėjusysis R. V. už jam suteiktas teisines paslaugas advokatui, kuris jį atstovavo baudžiamajame procese, iš viso sumokėjo 800 Eur (350 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, 300 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 150 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl buvo teisingai priteistos iš nuteistojo. Mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog argumentų, kurie leistų mažinti priteistą pinigų sumą, nenurodė ir nuteistojo gynėjas.

40. Teismas pažymi, kad iš specialisto išvados Nr. G2974/2017(01) matyti, jog nukentėjusiojo būklė po galvos smegenų traumos nepagrįsta objektyviais medicinos duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama, o R. V. 2017 m. sausio 9 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su 2016 m. gruodžio 28 d. patirtais kūno sužalojimais (t. 1, b. l. 112-113). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo parodymai, iš dalies ir eksperto Egidijaus Burzdiko paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, bei kiti byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad problemos, susijusios su nusiskundimais galva, nukentėjusiajam atsirado po 2018 m. gruodžio 28 d., t. y., kai nuteistasis atliko prieš nukentėjusįjį smurtinius veiksmus.

41. Kaip jau minėta anksčiau, iš byloje esančio vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 67) matyti, kad nukentėjusysis nuo nuteistojo suduoto smūgio alkūne visų pirma pakaušiu atsitrenkia į sukūrinės vonios kraštą, o vėliau nuteistasis intensyviai ne vieną kartą suduoda nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį. Specialisto išvadoje Nr. G 4013/2016(01), kurią surašė ekspertas Egidijus Burzdikas, yra nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veido srityje – nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vidiniuose kampuose bei vokuose, odos nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti smūgiais, o nubrozdinimas pakaušyje atsitrenkiant į vonios kraštą įvykio metu, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d. (t. 1, b. l. 104-105). Pažymėtina, kad ekspertas Egidijus Burzdikas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad susipažinęs su medicininiais nukentėjusiojo dokumentais negalėjo nustatyti, kad nukentėjusiajam iš tikrųjų būtų buvusi galvos trauma, tačiau jis nurodė, jog nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų gali ir pakakti nustatyti galvos traumą, bet gali ir nepakakti, nukentėjusiajam tikrai buvo sumušta galva (t. 2, b. l. 123).

42. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. V. nuosekliai aiškino, kad praėjus veido sumušimui jis pradėjo jausti spengimą galvoje, ausyse, dėl šios priežasties kreipėsi į medikus (t. 2, b. l. 115). Faktas, kad praėjus nedaug laiko po įvykio nukentėjusysis pradėjo jausti negalavimus galvos srityje, visiškai patvirtina jo medicininių dokumentų išrašai, kuriuos tyrė specialistas Egidijus Burzdikas. Iš VŠĮ N.P. asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2017 m. sausio 5 d. nukentėjusysis kreipėsi į gydytoją, kadangi jį vargina galvos sunkumas, skausmas, svaigsta galva (t. 1, b. l. 112-113). Minėtus nepatogumus pradėjo jausti po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykio. Iš VŠĮ M.M. ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2017 m. sausio 12 d. nukentėjusysis kreipėsi į ligoninę dėl galvos svaigimo, skausmo, ūžimo galvoje. Visa tai pradėjo jausti po 2016 m. gruodžio 28 d. įvykio (t. 1, b. l. 112). K. klinikos išraše iš medicininių dokumentų užfiksuoti duomenys patvirtina, kad po 2016 m. gruodžio 28 d. nukentėjusysis jautė, jog galva lyg nesava, sunki, pripilta smėlio, atsirado spengimas ausyse (t. 2, b. l. 29-30). Daktarų lieptas vartojo vaistą Tanakan. Nepraėjus spengimui ausyse bei svaiguliavimui kreipėsi į K. kliniką papildomai neurologo konsultacijai. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis pradėjo jausti neigiamus padarinius galvoje, dėl ko turėjo kreiptis į gydytojus, pirkti vaistus, jam buvo suteiktas nedarbingumas. VŠĮ N.P. nukentėjusiojo medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 2, b. l. 28) bei Sodra pažymoje (t. 2, b. l. 129-130) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 27 d. nukentėjusysis buvo nedarbingas.

43. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai turi būti priteistos piniginės lėšos, kurias šis išleido įsigyjant vaistus Tanakan, sumokėjo už neurologo konsultaciją K. klinikoje. Nukentėjusiojo prašomas priteisti sumos už neurologo konsultaciją ir vaistus Tanakan yra visiškai pagrįstos čekiais, kurie yra baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 34). Nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistinos ir jo negautos pajamos nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 sausio 27 d., kurių jis negavo dėl laikino nedarbingumo (t. 2, b. l. 128).

44. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašymas jam priteisti pinigų sumą, išleistą vaistų Dolbene įsigijimui, yra nepagrįstas, kadangi ši suma jau buvo priteista pirmosios instancijos teismo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam iš nuteistojo buvo priteistos jo patirtos išlaidos minėtiems vaistams įsigyti.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, jog atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis sužalojo nukentėjusiajam galvą, dėl ko šis pradėjo jausti negalavimus galvos srityje, nukentėjusiajam turi būti pilnai priteistos ir 2017 m. gegužės 9 d. UAB „A.L.“ turėtos išlaidos (19 Eur). Nukentėjusysis į minėtą įstaigą kreipėsi dėl spengimo galvoje, joje buvo daromas magnetinis rezonansas ir kompiuterinė tomografija. Taigi akivaizdu, kad į gydymo įstaigą nukentėjusysis kreipėsi dėl po nagrinėjamo įvykio sužalotos galvos ir dėl to atsiradusių padarinių. Apygardos teismas šioje vietoje pažymi, kad apylinkės teismas priteisdamas patirtas minėtas nukentėjusiojo išlaidas neteisingai nurodė, jog 19 Eur išlaidos buvo patirtos dėl vienkartinių rūbų įsigijimo. Iš byloje esančio čekio (t. 2, b. l. 35) matyti, kad pagal čekį nukentėjusysis sumokėjo 4 Eur už vienkartinius rūbus ir 15 Eur už tyrimo vaizdus.

46. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad būtent po 2016 m. gruodžio 28 d. nukentėjusysis pradėjo jausti negalavimus galvos srityje, dėl ko kreipėsi į gydytojus, o būtent jam VŠĮ N.P. 2017 m. sausio 5 d. buvo suteikta neurologo konsultacija, 2017 m. sausio 12 d. VŠĮ M.M. ligoninėje suteikta neurologo konsultacija ir atlikta galvos kompiuterinė tomografija, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkinamas ir iš nuteistojo priteisiamos ir 25,72 Eur, kurie buvo panaudoti apmokant už R. V. suteiktas gydymo paslaugas. Faktą, jog civilinis ieškovas patyrė minėtas išlaidas, patvirtina 2017 m. vasario 15 d. gydymo paslaugų apskaitos išraše užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 60).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo J. P. gynėjo advokato ir nukentėjusiojo R. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria J. P. buvo įpareigotas laisvės apribojimo bausmės laiku būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., pakeisti, minėtą įpareigojimą panaikinti ir nuteistąjį įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuriomis iš J. P. R. V. buvo priteista 1433,36 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo priteista 81,56 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir iš J. P. nukentėjusiajam R. V. priteisti 2160,37 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti, o Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 107,32 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio nustatomąją dalį nurodant, kad J. P. nukentėjusiajam R. V. dešinės rankos alkūne sudavė į nosį vieną smūgį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.