- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2192-827/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60500-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas, Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
nukentėjusiajam R. V., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui.
kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirba, neteistas.
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2016-12-28, apie 19.30 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką; t.y. veikiančiame sporto klube „Impuls“, adresu L.Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, pirčių ir vonių komplekse esančioje sūkurinėje vonioje, sporto klubo lankytojų ir bendradarbių E. M., T. B. akivaizdoje, žodinio konflikto su bendradarbiu R. V. metu, pavadino nukentėjusįjį pidarastu ir gaidžiu, dešinės rankos alkūne sudavė 2 smūgius R. V. į nosį ir 2 smūgius kaire ranka nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas R. V. odos nubrozdinimus pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vidiniuose kampuose bei vokuose, dešiniame žande, dalinius priekinių trijų viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžius, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu (2017-11-27 specialisto išvada G2974/2017(01); 2017-01-24 R. V. medicinos duomenų apžiūros protokolas; 2017-02-13 specialisto išvada G4013/2016(01)); ir nosies kaulų lūžį (2017-01-24, 2018-03-20 R. V. medicinos dokumentų apžiūros protokolai), vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. P. teismo posėdyje iš dalies prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus. Paaiškino, kad pripažįsta, jog trenkė, viso kito nepripažįsta, ko konkrečiai nepripažįsta, nežino, nes nėra teisininkas. Parodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirba nuo 1994 metų. Buvo išėjęs iš darbo, grįžo 2000 metais. Turi virš 20 metų stažo. R. V. tapo jo vadovu. Dirbo traukinio mašininku. Buvo traukinių vėlavimų. Paaiškino priežastį, bet V. tai nepatiko. B. pasakė, kad kaltinamasis turės priešą. Kaltinamąjį „nuėmė nuo pareigų“, vėl atstatė. KAD (kintama atlyginimo dalis) atitekdavo vadovams. Nors pažeidimų nebuvo, bet KAD nemokėjo. Pradėjo aiškintis. Mašinisto padėjėjams nemokėjo KAD, nes nesutaupydavo kuro. Buvo iškelta byla, bet atmesta. Kaltinamasis įstojo į profsąjungą ir pradėjo kovą su darbdaviu, bet ta kova buvo nelygi. Kėlė aktualius klausimus, rašė tarnybinius pranešimus dėl problemų. V. kaltinamąjį persekiojo. Kaltinamasis buvau daugiausia nubaustas. Tokie dalykai sudarė įtampą. Kaltinamasis su V. mažai bendravo.
Tą vakarą su J. M. ir T. B. buvo baseine. Šventė J. M. gimtadienį. Ta proga jis pakvietė juos į sporto klubą. Buvo baseine, pirtyje. M. pasakė, kad sporto klube yra viršininkas. Priėjo pasisveikinti, kalbėjo apie Naujuosius metus, šventes, KAD. Kaltinamasis paklausė R. V., ar žino, kad skriaudžiamos jų šeimos, vaikai. Jis atsakė, kad „dėjo ant jų vaikų, šeimų“. Kaltinamajam aptemo protas, pakilo spaudimas ir trenkė vieną kartą R. V. į dantis. Juos išskyrė J. M. ir T. B.. Išlipo iš vonios. Kaltinamasis R. padavė ranką, atsiprašė. Jis numojo ranka ir nuėjo į dušą. Dar paklausė, ar reikia pagalbos, bet jis numojo ranka ir dingo. R. V. trenkė alkūne.
Į vonią atėjo dviese – kaltinamasis ir J. M.. Jis sėdėjo iš dešinės pusės, kaltinamasis iš kairės, R. per vidurį. Kitų žmonių vonioje buvo. Nežino, kiek. R. kalbėjo su jais abiem. T. B. sėdėjo toliau. Jis atėjo ne iš karto. Kadangi, kaip minėjo, R. V. įžeidė kaltinamojo šeimą, pasakęs nurodytus žodžius, kaltinamasis susijaudino, jam aptemo protas, nesusivaldė ir trenkė. Buvo blaivus. Tą vakarą automobilį vairavo J. M.. Kai trenkė, R. V. bandė jį atstumti. Prišoko M. ir B., bandė juos skirti. Kaltinamasis buvau įniršęs, bandė dar trenkti R.. M. ir B. pavyko juos išskirti. Jie atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Tai buvo sekundžių reikalas. R. V. savo žodžiais įžeidė kaltinamojo šeimą. Kas tuo metu buvo šalia kaltinamojo, neatsakys. Draugai buvo už R.. Ar kiti asmenys girdėjo tuos žodžius, nežino. Iki šio įvykio su R. V. mažai bendravo. Po įvykio pirmą dieną atėjo pas R.. Sakė, kad kaltinamąjį atleis iš darbo, nukentėjęs atsisakė kalbėti. R. atsiprašė ir tai patvirtino etikos komisija. Paprastame gyvenime taip nepadarytų. Tuo metu nepaprasta buvo tai, kad R. V. įžeidė jo šeimą. Tiesioginio bendravimo su R. V. beveik nebuvo. Darbiniai konfliktai kildavo dėl KAD. Tai buvo administracijos verslas, kurį kuravo R. V.. Yra sąrašai, iš kurių aiški konfliktų priežastis. Šis konfliktas buvo taip pat darbinis. Kai juos išskyrė, R. V. atrodė normaliai. Ar kaltinamasis matė sužalojimų, neprisimena. Padavė jam ranką. Kaip minėjo, tai buvo sekundžių reikalas. Niekas iš aplinkinių į konfliktą nereagavo, nesakė pastabų. Be to, kaltinamasis nieko aplink nestebėjo. Susijaudinau pokalbio metu. Apie ką kalbėjosi, galėtų pasakyti R.. Tą vakarą buvo blaivus. Šventė J. M. gimimo dieną. 2015-01-10 buvo įvykis dėl neištikimybės. Negaliu atsakinėti, kas ten buvo, bet ne toks atvejis. Kol buvo sūkurinėje vonioje, kraujo nebuvo. Negali atsakyti, kiek laiko buvome vonioje, neilgai. Trenkiau vieną kartą nukentėjusiajam į dantis. Negali pasakyti, ar padarė tokius sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime. Teigė, kad jis pataikiau vieną kartą į dantis. Ranka į veidą netrenkiau, nes jį laikė B. ir M.. Sutinka, kad padarė tuos sužalojimus. Trenkė vieną kartą. Dėl kraujosruvų negali paaiškinti. Nosies nesulaužė, nes į nosį nemušė. Nesutinka, kad padarė tuos sužalojimus. Su kaltinimu sutinka iš dalies, nes nenorėjau pažeisti viešąją tvarką. Mano, jog yra normalus pilietis ir nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, bet šiuo atveju taip gavosi. Atsimena, kad prie džakuzi padavė R.i ranką. Kas pirmas lipo iš vonios, nežino. R. stovėjo prie dušo. Paklausė, ar reikia pagalbos, bet jis numojo ranka. Kaltinamasis buvau duše, po to dar ėjo į pirtį pasišildyti. Pabuvo dar maždaug 30 min. ir išvažiavo namo. R. V. klausė du kartus, ar sutinka atleisti, jeigu atlygintų žalą. Kaltinamajam juristas paaiškino, kad dėl neturtinės žalos kalbėsis teisme. Pasiruošęs atlyginti 800 eurų turtinės žalos. Neturtinė žala užaukštinta, bet tai spręsti teismui. Sutinku, kad kažkiek padariau neturtinės žalos, bet tai paaiškins advokatas. Mano nuomone, neturtinė žala turėtų būti tokio pat dydžio, kaip ir turtinės. Taip būtų sąžininga. Dėl šio įvykio buvau atleistas iš darbo pagal straipsnį, neturėjau darbo. Nežino, nuo ko lūžo nukentėjusiojo nosis. Jis vieną kartą trenkė į dantis. Dėl to prisiima atsakomybę. Negali atsakyti, nuo ko lūžo nosis. Negali vertinti specialisto išvados. Sako, kas įvyko. Dar kartą atsiprašo dėl šito įvykio, gailisi, bet nieko nepakeis.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. P. pozicijos dėl įtarimų neišsakė, pasinaudojo savo teise neduoti parodymų (t. 1, b. l. 162, 167).
Apklaustas teismo posėdyje kaip nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta J. P.. Jis B „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo maždaug 20 metų. Nukentėjęs toje įmonėje dirbo nuo 2002 metų. Kai įvyko konfliktas, J. P. buvo jam pavaldus. Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ nukentėjęs nedirba. Buvau atleistas pagal Darbo kodekso 37 str. 1 d., sumažinus etatą. Tą dieną buvo sporto klube, sėdėjo sūkurinėje vonioje. Priėjo trys bendradarbiai, kaltinamasis ir liudytojai. J. P. atsisėdo kairėje pusėje, E. M. atsisėdo iš dešinės, o T. B. dešiniau už M.. J. pasakė, kad švenčia kolegos gimtadienį, pasiūlė išgerti. Nukentėjęs atsisakė ir bendravo su M.. P., sėdėdamas iš kairės, pradėjo priekaištauti dėl pinigų, vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Bekalbant pajuto tris smūgius. Tai smūgiai, kuriuos prisimena, alkūne ir kumščiu. Atrodė, kad nustūmė J. P., bet iš tikrųjų jo nenustūmė. Gal trumpam buvo praradęs sąmonę. Po to pamatė, kad B. laiko P.. Jie išlipo iš vonios. Nukentėjęs taip pat išlipo. Priėjo prie vyro, paklausė, ar bus liudytoju. Jis atsakė, kad nebus. Nuėjo į registratūrą, paprašė, kad iškviestų policiją. Kartu buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Po smūgių, kol sėdėjo vonioje, žmonės jam sakė išliptų, nes bėga kraujas. Kai atvažiavo policija, pasakė, kas atsitiko, kad asmuo buvo neblaivus, nes nuo J. P. pajuto alkoholio kvapą. Nuo J. M. alkoholio kvapo nejuto. J. P. sėdėjo iš kairės ir pajuto smūgius. Žiūrėjo į M. ir pamatė tik P. dešinės rankos alkūnę ir pajuto smūgius į veidą, į nosį. Kiti smūgiai buvo taip pat į veidą ir dantis. Nukentėjusiajam atrodė, kad atstūmė P., bet tai padarė B.. Anksčiau su J. P. nekonfliktavo, bendravo mandagiai. Jis teigia, kad mažino KAD, bet pažeidimus gali fiksuoti bet kas, o sprendimą priima viršininkas. Paskutinius dvejus metus tokio KAD mažinimo nukentėjusysis neprisimena. Vonioje ir aplink buvo daug žmonių. Jų bendravimas truko 2-3 minutes. Nukentėjęs kalbėjo su M. ir išgirdo P. priekaištus dėl atlyginimo. Buvo išvadintas „gaidžiu“, „piderastu“. Nežinau, ar tai girdėjo kiti žmonės. Po tų žodžių buvo tyla ir tada smūgiai. Vonioje be jų buvo ir kitų žmonių. Vonia nebuvo pilna, bet 5-6 žmonės tikrai buvo. Žmonės sakė „lipk iš vonios, neleisk kraujo“. Netoliese sėdėjo vyras. Paklausė jo, ar galėtų būti liudytojas. Vyras atsakė, kad negalės. Tuo metu P., B. ir M. tikriausiai nuėjo į dušą. Nukentėjęs nuėjo į registratūrą, jam davė ledo. Pasakė, kas jį sumušė. Pažadėjo pabandyti sulaikyti šį asmenį. Policija atvažiavo praėjus kelioms minutėms, po to, kai išėjo P.. Nukentėjusiajam patarė duoti kraujo, kad būtų patikrintas blaivumas. Jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, padarė rentgenogramą. Sakė, kad lūžo nosis. Liepė atvažiuoti po kelių dienų. Nuvažiavau sausio 2 d. Vėliau jau reikėjo kreiptis į savo gydytoją poliklinikoje. Dar buvo nuskelti priekiniai dantys. Vaikai nuvežė pas dantų gydytoją, darė nuotrauką. Buvo nuskelti trys dantys. Biuletenį ėmė ne iš karto. Su sužalota nosimi dirbo. Kai praėjo veido tinimas, prasidėjo spengimas ausyse. Reikėjo važiuoti į Marcinkevičiaus ligoninę, atliko kompiuterinę tomografiją. Biuletenį paėmė nuo sausio 9 d., kai prasidėjo spengimas. Buvo pas ekspertą. Guzas pakaušyje atsirado, tikriausiai, nuo smūgio į vonios kraštą. Sąmonę buvo praradęs 10-15 sekundžių. Atsigavo, kai B. jau laikė P.. Iš vonios išlipo pats.
Prašo iš kaltinamojo J. P. priteisti 3071,82 eurus turtinės žalos ir 8000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams. Dantų atstatymas kainavo 800 eurų. Iš pradžių įstatė laikinus dantis, o vėliau nuolatinius. Gydymas ir naujų dantų įstatymas kainavo 800 eurų. Dantys buvo pažeisti nuo smūgio, todėl reikėjo gydyti. Prie dantenų atsirado įtrūkimai, skaudėjo, kažkuo tepė, gydė. Iš pradžių, kaip minėjau, padarė laikinus, o vėliau nuolatinius dantis. Kiek kainavo vaistai, jau neprisimena. Už odontologo paslaugas sumokėjau 800 eurų, tuomet vaistai kainavo 281,30 eurų. Pirko tuos vaistus, kuriuos išrašė gydytojai. Rašė neurologas, LOR gydytojas dėl spengimo ir kitų sužalojimų. Iki šiol geria Tanakaną. Reikėjo pirkti tepalo, kad nedžiūtų nosis po operacijos. Lioton pirko, tai tepalas. Nuo ko Nasonex ir Dolobene, nežino, gydytojai išrašė, todėl pirko. Lexotanil ir Tanakan smegenims. Dėl vaistų paskirties negali paaiškinti. Juos geria iki šiol, dar gydosi. Gydytojai rašė vaistus, o jis pirko. Bioderma pirkau gal mėlynėms sumažinti. Akių lašus pirko, nes siuntė pas visus gydytojus, negalėjo nustatyti spengimo priežasties ir iki šiol nenustatė. Nebilet vartojo nuo spaudimo. Iki tol problemų dėl spaudimo neturėjo. Nootropil ir cavinton išrašė neurologas. 35 eurus sumokėjau už aukštesnį standartą. Į Kardiolitos kliniką kreipiėi dėl neurologo konsultacijos. Vaistus Tanakan geria iki šiol ir toliau reikės gerti. 12 eurų sumokėjo gal už vaistus, neprisimenu. Birželio 5 d. darė operaciją. Pirkau vamzdelius į nosį ir vaistus. 19 eurų sumokėjau už magnetinį rezonansą poliklinikoje Antakalnio g. 57, Vilniuje. Po operacijos reikėjo pirkti lašų. 1190,52 eurų tai kintamoji darbo užmokesčio dalis ir atlyginimas už ištarnautus metus. Kai buvo nedarbingas, šių pajamų negavo. Atlyginimas „ant popieriau“ būdavo 2343 eurai, atskaičius mokesčius, gaudavau 1780 eurų. Kiek gavo nedarbingumo pašalpos iš Sodros, neprisimena. Negautas pajamas apskaičiavo - kintamoji atlyginimo dalis 45 proc. nuo tarnybinio atlyginimo, 20 proc. už ištarnautus metus. Kai serga, šių išmokų nemoka. Nedarbingumo pašalpa priklauso nuo atlyginimo dydžio. Šios pašalpos gavo maždaug 600 eurų. Į civilinį ieškinį įtraukė tik negautą kintamąją atlyginimo dalį ir išmokas už ištarnautus metus. Jei serga, šių priedų nemoka. Jo darbo užmokestis yra 1420 eurų, su priedais gaudavo 2343 eurus. 1190,52 eurai yra tai, kiek man nedamokėjo. Tai patvirtina pridėta pažyma. Galiu paprašyti, kad buhalterė išskaidytų smulkiau, kiek praradau pajamų. Jeigu dirbčiau, būčiau gavęs visą darbo užmokestį su šia prarasta dalimi. Buvo du nedarbingumo laikotarpiai. Pirmas nedarbingumo laikotarpis prasidėjo, kai atsirado spengimas ausyse ir sunkumas. 12 d. jį nusiuntė ieškoti, nuo ko atsirado šie negalavimai. Kortelėje turi būti viskas įrašyta. Spengimas atsirado po sumušimo. Birželio 5 d. buvo atlikta operacija, prasidėjo pooperacinis laikotarpis. Sausio mėn., kaip minėjo, buvau nedarbingas dėl spengimo. Operavo nosį, nes buvo sulankstyta pertvara, negalėjau kvėpuoti. 800 eurų už advokato paslaugas įtraukta į 3071,82 eurų sumą.
Jie visi išėjo iš baseino ir nuėjo. Kaltinamasis ėjo į dušą, priėjo prie žmogaus, paklausiau, ar jis galėtų būti liudytoju. Jis atsisakė, tuomet ėjo į registratūrą, po to į rūbinę. Kur ėjo J. P., nežino. J. P. buvo atėjęs po savaitės. Sakė, kad įvyko nesusipratimas. Nukentėjęs klausė, už ką jį sužalojo, sakė, kad tai nesusipratimas. Žadėjo dar ateiti, bet neatėjo. Policija atvažiavo į klubą. Po to nukentėjęs važiavo į policijos komisariatą, rašė pareiškimą dėl nosies, dantų sužalojimo. Į AB „Lietuvos geležinkeliai“ rašė, nes sumušė šios įmonės darbuotojas. Vyko posėdis šiuo klausimus. J. sakė, kad buvo nesusipratimas. Dėl jo atleidimo iš darbo nežino. Nukentėjęs AB „Lietuvos geležinkeliai“ nedirba nuo 2018-01-01. Prašau atlyginti 8000 eurų neturtinę žalą, nes vaikščiojo be dantų, reikėjo gydytis. Dėl to turėjau nepatogumų. Jo tada dirbo 300 žmonių, kurie buvo jam pavaldūs. Gydosi iki šiol. Dantų gydymas baigėsi, kai sumokėjo 800 eurų. Operacija atlikta birželio 5 d., tris mėnesius teko laukti eilėje. Pateikti receptai įrodo, kad gydosi iki šiol. Visi pirkti vaistai susijęs su sužalojimų gydymu. Kas yra PAH nežinau. Iki tol Nebileto nevartojau. Spaudimas būdavo iki 140, bet vaistų nevartojo. Nosis niekada nebuvo lūžusi. Prieš tai pas odontologą lankėsi seniai. Po smūgio buvo likę dantų galiukai, šaknys, bet jie buvo nelygūs. Du dantys buvo taisyti, negražūs. Išlipant iš vonios, rankos niekas nepadavė. Duše niekas jo nepriėmė. Kaltinamasis atėjo pas jį 3 ar 4 dieną. Atėjo atsiprašyti. Paklausė, kodėl sudavė, jis apsisuko ir išėjo. Skundus kaltinamasis rašė dėl darbo sąlygų. Nustatyta, kad visi skundai nepagrįsti. Nukentėjusiajam dėl to pretenzijų nebuvo. Kaltinamasis žadėjo nukentėjusįjį nušalinti nuo pareigų. Gavo baudą, nes nesukontroliavo lokomotyvų viršininko. KAD nuimama už pažeidimus. Paskutinį sprendimą priima viršininkas. Kaltinamasis dirbo mašinistu ir mašinisto padėjėju. Paskutinius trejus metus dirbo mašinisto padėjėju, nes buvo padaryti trys pažeidimai. Sprendimus priima personalas, galutinį tašką deda teisininkas. Buvo įtarimų dėl kontrabandos. Jeigu yra pažeidimas, komisija sprendžia, ar skirti nuobaudą. Gavus drausminę nuobaudą, KAD nemokama (t. 2, b. l. 114-116).
Apklaustas kaip nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-28 apie 19.30 val. buvo adresu L.Asanavičiūtės g.15, Vilniuje esančiame „Impuls“ sporto klube. Minėtas sporto klubas turi pirčių ir vonių kompleksą. Besiilsint sūkurinėje vonioje prie jo priėjo 3 bendradarbiai. J. P., J. M. ir T. B., kurie yra jo pavaldiniai. Minėti asmenys su juo pasisveikino ir atsisėdo šalia į sūkurinę vonią. J. P. atsisėdo iš kairės, E. M. iš dešinės, T. B.- dešiniau E. M.. J. P. pasakė, kad jie švenčia gimtadienį ir, galimai, jis norėtų išgerti su jais. R. V. atsisakė, nes J. P. buvo gerai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. P. pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl darbo, kad neva pinigus vagia ir už tai premijas gauna. E. M. pradėjo raminti J. P., o J. P. sakė, kad jis „pidarastas, gaidys“. R. V. norėjo pasišalinti, bet tuo momentu J. jam sudavė dešinės rankos alkūne 2 kartus į nosį, su kaire ranka į veidą. Po suduotų smūgių jis J. pastūmė nuo savęs. J. su E. ir T. atsistojo nuo sūkurinės vonios ir išėjo, o jis tuo tarpu dar liko minėtoje vonioje. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir šalia esantys žmonės jam pasakė, kad jis eitu iš vonios po dušu. Išėjęs iš vonios, R. V. nuėjo link dušo, apsiplovęs duše pasiėmė rankšluostį, kadangi iš prakirstos nosies tekėjo kraujas. Užsidengęs nuėjo į registratūrą, kad būtų iškviesta policija. Sūkurinėje vonioje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė įvykį, bet R. V. asmeniškai jų nepažįsta. Atvyko policija, vėliau atvyko ir greitoji pagalba, kuri nuvežė R. V. į ligoninę (t. 1, b. l. 34). 2017-01-12 papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. V. parodė, kad kai greitoji pagalba nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kurioje jam buvo atlikta nosies rentgeno nuotrauka ir atliktas kraujo tyrimas alkoholiui nustatyti. Tą dieną jis buvo visiškai blaivus. Po apžiūros jis nuvažiavo į Žalgirio kliniką, dėl dantų apžiūros, kadangi po įvykio buvo nuskelti 3 dantys. Žalgirio ligoninėje jam atliko paviršutinę apžiūrą ir pateikė išrašą, kurį jis nori prie ikiteisminio tyrimo. Taip pat paminėjo, kad Žalgirio ligoninėje jam nepadarė dantų nuotraukos, dėl to jis 2017-01-03 kreipėsi į Odontologijos kliniką, adresu Savanorių pr. 65, Vilniuje. Minėtoje klinikoje gydytojas apžiūrėjo nuskeltus dantis ir padarė jų nuotrauką. Gydytojas A. Z. pateikė jam Odontologo išrašą ir CD-R kompaktinį diską, kuriame yra dantų nuotraukos, kurį jis pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad būtų įvertintas jo sužalojimo mastas (t. 1, b. l. 36).
Apklaustas kaip liudytojas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta R., tai buvęs viršininkas. Pažįsta J. P., buvęs bendradarbis. Su jais nepalaikau jokių santykių. Žino, kad nagrinėjama byla dėl sumušimo. Susimušė du vyriškiai. Neprisimena, kas vyko, praėjo nemažai laiko, gal dveji metai. Tiesiog įvyko konfliktas. Jeigu sumeluosiu, bus blogai. Neatsisako duoti parodymų. Susimušė du vyrai. Nuo to įvykio praėjo dveji metai. Yra vaizdo įrašas, kuriame viskas matyti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesą, jeigu buvo apklaustas. Įvyko muštynės, susimušė R. ir J. P. Impulso sporto klube. Liudytojas ten dažnai lankosi. Tada šventė jo gimimo dieną. 2016-12-28 vakare, tikslaus laiko nepasakys, nuvažiavo liudytojas, B. ir P.. R. sėdėjo sūkurinėje vonioje. Liudytojas atsisėdo prie R.. Kur sėdėjo P., neprisimena. R. bendravo su P., neprisimena, apie ką. Po to susimušė. Kas kam trenkė, neprisimena. R. buvo kruvinas. Kai išlipo, R. buvo kruvinas. Sakė „žiūrėk, ką padarė P.“. Tai buvo sekundžių reikalas. B. juos išskyrė. Vonioje buvo purslai, todėl tiksliau negali pasakyti, nematė. Kur po to ėjo kruvinas R. ir kur ėjo P., neprisimena. Išėjo ir nežiūrėjo. Rūbinėje R. sakė „žiūrėk, ką padarė Pyragas“. Ar vėliau matė P., neprisimena. Dėl šių muštynių darbe vyko svarstymas. Liudytojas lygtai rašė paaiškinimą. Neprisimena, ką rašė. Su liudytoju nukentėjęs kalbėjo, sakė „žiūrėk, ką padarė Piragas“. Vonioje nukentėjęs kalbėjo gal su liudytoju, neprisimena, praėjo nemažai laiko. Liudytojas pirmas priėjau prie nukentėjusiojo, bet gali painiotis. Nemačiau, kad R. trenktų. Tai buvo sekundžių reikalas. R.buvo kruvinas, reiškia, trenkė P.. Kaip minėjau, buvo sekundžių reikalas, todėl jau neprisimena. Buvo grumtynės, išskyrė B.. Buvau išgėręs maždaug 150 gramų degtinės, gal todėl neprisimena. Matė grumtynes, susiėmė du vyrai. Ar sudavė P., nežino, bet R. buvo kruvinas. Jų nei vieno negina. Namuose išgėrė 150 gramų viskio. Nežinau, ar J. P. buvo išgėręs. B. vairavo jo automobilį. Neprisimenu, kur pamačiau kraują, vonioje ar išlipus, bijo suklaidinti. Rūbinėje matė R., buvo priėjęs. Nežino, ar prašė pagalbos. Buvo sumuštas veidas, geriau tokio nematyti. Gerai neprisimenu, kaip tai įvyko, negali atkurti.
Pagarsinus liudytojo J. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t 1, b. l. 49). Parodymai teisingi. Negina nei vieno, nei kito. Neatsisako duoti parodymų, o neatsimena. Šiandien į teismą atvykau net be šaukimo. Sėdėjo vonioje, purslai, atvažiavo ilsėtis, todėl neklausė, kas ir ką kalbėjo. Mačiau, kaip B. skyrė. Nežino, kodėl reikėjo juos skirti. Neklausė, kodėl susimušė. Supratau, kad P. mušėsi. Nežinau, kaip juos skyrė (t. 1, b. l. 116-118).
Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. M. 2017-01-17 paaiškino, kad 2016-12-28 apie 19.30 val. buvo su savo pažįstamais J. P. ir T. B. Karoliniškėse „Impuls“ sporto klube. Kadangi jie visi turi metinius abonementus, ten dažnai lankosi. Tą vakarą turėjo švęsti jo gimtadienį. Pabuvę pirtyje trise nuėjo į sūkurinę vonią, kur buvo R. V.. J. M. prisėdo prie R. V. iš dešinės pusės. J. P. prisėdo R. V. iš kairės pusės ir T. B. atsisėdo šalimais liudytojo. Tarp J. P. ir R. V. įvykio pokalbis, apie ką jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Jis su T. B. norėjo išeiti iš sūkurinės vonios, išlipo iš jos ir kas vyko toliau,. Liudytojas nežino ir nematė ar J. P. mušė R. V.. Jis pamatė, kad T. B. pradėjo skirti J. P. nuo V.. Kai T. juos išskyrė, jis su tomu nuėjo persirengti, o J. P. liko, ką jis darė, nežino, daugiau nieko negali pasakyti, nes nieko nematė (t. 1, b. l. 49).
Apklaustas kaip liudytojas T. B. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta R. V. ir J. P.. Tai buvę viršininkas ir kolega. Šiuo metu nebendrauja nei su vienu. Žino, kad nagrinėjama byla dėl įvykio Impulse. Buvo sūkurinėje vonioje. Prieš jiems išeinant namo J. susipešė R.. Jie susikibo, liudytojas juos išskyrė. Jau buvo išlipęs, stovėjo šalia baseino. R. su J. buvo veidais vienas į kitą. R. sėdėjo ant vonios krašto, o J. buvo jam iš priekio. Pamatė, kad vyksta negeri dalykai, todėl P. atitraukė nuo R., nes vyko konfliktas, grumtynės. Atitrauktas P. muistėsi. Liudytojas išlipo iš vonios, P. paliko. Tuo metu niekas nieko nesakė. Kai išlipo, kilo šurmulys, bėgiojo vaikai. Vonioje buvo daug žmonių. Jie buvo keturi. Kai įvyko konfliktas, kilo šurmulys. Kai atitraukė P., žmonės stebėjosi dėl to, kas įvyko. Visų aplinkybių jau neprisimena. Vaikai šūkavo, bet, mano, kad ne iš baimės. Matėu, kad R. V. buvo pridėjęs ranką prie veido, kraują matė. Jis J. P. pamurdė veidu į vandenį, kai mosikavo. Pamurdžiau, kad daugiau nekonfliktuotų. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Jie jau ruošėsi namo. Po konflikto P. nieko nesakė, paliko jį vieną. R. V. nebuvo. Liudytojas buvau blaivus. Dėl J. M. ir J. P. blaivumo nežinau. Kai pradėjo skirti, M. jau buvo išlipęs iš vonios. Pamatė grumtynes. Jis su M. buvo išlipęs iš vonios, kai pamatėme grumtynes, muštynes pamatė, kai buvo išlipę. Kai T. B. atvažiavo, jie jau sėdėjo mašinoje. Mašiną vairavo liudytojas. M. kažką patobulino mašinoje, todėl jis norėjo pabandyti, kaip važiuoja. Šventė P. gimimo dieną. Namo važiavo taip pat trise. J. P. nieko nepaaiškino, liepė nelįsti prie jo.
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51), liudytojas paaiškino, kad pagarsintas aplinkybes prisimena, pasakė, ką prisiminė. R. V. sėdėjo ant suoliuko krašto, o J. P. buvo jam iš priekio. Suprato, kad R. bando atsistumti, o J. atkištomis į priekį rankomis puola link R.. Liudytojas nutraukė grumtynes. R. bandė atstumti J., o liudytojas atitraukė jį. Kai pamatė kraują, R. V. buvo prie sūkurinės vonios, jau išlipęs, baseino teritorijoje (t. 2, b. l. 118-119).
Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-17 T. B. paaiškino, kad buvo Karoliniškėse IPULS sporto klube su E. M. ir J. P., buvo pirtyje, vėliau nuėjo prisėsti ant suoliuko. Sėdėdamas pamatė, kaip E. M. ir J. P. nuėjo link sūkurinės vonios. Liudytojas nuėjo prie jų. E. M. ir J. P., o V. sėdėjo tarp jų per vidurį. Liudytojas prisėdo tarp V. ir M. nugaros, pasisveikino su V.. Tada liudytojas nuėjo dar paplaukioti į baseiną, paplaukiojęs nuėjo į sūkurinę vonią ir atsisėdo prie M.. Pabuvęs sūkurinėje vonioje apie 5 min. išlipo kartu su M. iš sūkurinės vonios ir nuėjo pasiimti plaukimo akinius, pasivijo M. ir eidami link išėjimo kalbėjosi su M.. Iš Šalimais buvusių žmonių išgirdo nerimo balsus, atsisukęs pamatė, kad vyksta grumtynės tarp R. V., o būtent jie buvo dviese susikibę, smūgių nematė, kad kažkas suduotų vienas kitam. Liudytojas atitraukė J. P. nuo R. V. ir panardino jį veidu į vandenį, nes jis labai muistėsi. J. P. pradėjo jam traukti glaudes ir jis jį paleido. Paleidęs J. P. liudytojas išlipo iš sūkurinės vonios ir su M. nuėjo į rūbinę, o J. P. liko baseino teritorijoje. Išlipus iš sūkurinės vonios liudytojas matė, kad pas V.bėga kraujas iš nosies. Kas vyko toliau nematė. Kai J. P. atėjo į persirengimo kambarį, liudytojas su M. klausė, kas ten atsitiko, tačiua J. P. pasakė, kad jei nelįstų prie jo (t. 1, b. l. 51).
Apklausta kaip liudytojas N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusysis pastovus klubo klientas. Prisimena tik faktą, kad reikėjo policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Matė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Toje zonoje, kur įvyko konfliktas, nebuvo. Dirbo administratore. Atėjo vyras kruvinu veidu ir paprašė iškviesti pagalbą, pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas. Vyras prašė, atrodo, iškviesti policiją. Ji iškvietė policiją ir, tikriausiai, greitąją medicinos pagalbą. Kitų prašymų neatsimena. Tie vyrai, kurie tada išėjo iš klubo, lankosi klube. Jų dalyvavimo konflikte nematė. Ką veikė kaltinamasis, nematė. Tuos žmones, kol atvyko policija, bandė sulaikyti, bet nepavyko. Norėjo sulaikyti tą žmogų, su kuriuo kilo konfliktas, nes ji supratau, kad jis sumušė nukentėjusįjį. Pas juos tokia sistema, kad galima ją apgauti ir išeiti. Baseino prižiūrėtojas sakė, kad tie žmonės sukėlė konfliktą. O gal pats nukentėjusysis pasakė, kas sužalojo. Galėjo būti, kad nukentėjusysis atėjo iš ledo kambario, laikydamas ledą. Iš žmogiškosios pusės suprato, kad reikia iškviesti policiją, suteikti pagalbą. Atrodo, kad jis atėjo jau laikydamas ledą nosies srityje. Ar greitai atvyko greitoji medicinos pagalba, neprisimena. Tuo metu nukentėjusysis buvo registratūroje, matomoje vietoje. Kiti klientai klausinėjo, kas atsitiko. Šiek tiek kilo sumaištis. Sumaištis pasireiškė klausimais. Neprisimena, kiek ten buvo žmonių tuo metu. Žmonių su vaikais gal buvo, neprisimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. K. paaiškino, kad dirbo sporto klube "Impuls", L.Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, su kolege L.. Prie jų priėjo vyras (R. V.) kraujuojantis, kuris paprašė iškviesti policiją ir greitąją. Vyras, prašęs iškviesti policiją, buvo jų klubo dažnas lankytojas, nekonfliktiškas, niekada neturėjo su juo panašių atvejų. Atėjęs prašė, kad liudytoja su kolege neišleistų tam tikros kortelės žmonių. Ji su kolege bandė sulaikyti vyrus, bet jie vis tiek išėjo, nesulaukė policijos. Tai buvo 3 vyrai, jai nežinomi ir nematyti. Vyro, kuris priėjo prie jų, paklausė, ar pažįsta tuos vyriškius, kuriuos prašo sulaikyti, jis atsakė, kad pažįsta (t. 1, b. l. 53).
Apklausai kaip ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teismo posėdyje paaiškino, kad kaip suprato, jam teko maža dalis medicininių dokumentų. Tai asmens ambulatorinio gydymo kortelė iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir medicinos dokumentai iš UAB „Kamda“. Kiek buvo aprašyti sužalojimai, tiek vertino. Žiūrint rentgeno nuotrauką, jam pasirodė, kad nosies lūžis galėjo būti ankstesnis. Dabar supranta, kad medicininių dokumentų buvo daug daugiau. Nurodė, jog nėra rentgenologas, bet matė, kad lūžis yra. Matėsi kaulo audinio nutrūkimas. Tai matyti, kol lūžis sugyja, o kartais visiškai nesugyja, bet mikromorfologija skiriasi. Pagal lūžio liniją pasirodė, kad lūžis gali būti ne kelių dienų, o kelių savaičių senumo. Tiksliai gali pasakyti specialistas, todėl išsakė savo abejonę, kad nebūtų klaidos. Šiandien negali pasakyti, ar nosies kaulo lūžis buvo padarytas ne gruodžio 28 d., o anksčiau. Nieko naujo neturiu, nėra nuotraukų, nėra radiologo konsultacijos, nėra duomenų, ar anksčiau nėra buvusi trauma. Negali pasakyti, kuri nosies kaulo dalis lūžusi. Apžiūros protokole yra tik rezoliucinė dalis, nėra aprašymo. Jie atlieka tyrimą, aprašo, o čia tik išvada.
Jam buvo pateikti tik dokumentai iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir UAB „Kamda“. Apžiūros protokolas buvo surašytas sausio 24 d. Protokole nurodyti dokumentai yra būtent jo paminėti dokumentai. Asmens ambulatorinio gydymo kortelė tai tie dokumentai, kurie surašomi, kai asmuo atvyksta į ligoninę. Paprastai daro dvi nuotraukas, o kartais padaro vieną. Jeigu daro nosies pritaikomąją nuotrauką, tai daro dvi, iš abiejų pusių. Jeigu daro nepritaikomąją nuotrauką, tai nosies kaulo lūžio gali ir nesimatyti. Nuotraukos turėtų būti archyve (t. 2, b. l. 120-121). Viskas atliekama kompiuteriu ir kartais tų nuotraukų nespausdina, o tiesiog gydytojas mato vaizdą ekrane. Dėl lūžio šviežumo paaiškino, jeigu lūžis kažkiek atitrauktas, matosi geriau, jeigu neatitrauktas, kartais tik vos matosi. Praėjus kelioms dienos, tie kaulai, kurie yra lūžio vietoje, šiek tiek apmiršta ir linija paryškėja. Tokie dalykai jam galėjo sukelti įtarimą, kad čia lūžis ne šviežias. Parašyta, kad yra kraujosruvos, neparašyta, kokios spalvos, apie žaizdą neparašyta (t. 2, b. l. 122).
Apklaustas kaip ekspertas E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2016-12-30 išvadą palaiko. Kuo rėmiausi, joje surašyta. Gal apžiūrėjo nukentėjusįjį, po to rėmėsi medicininiais dokumentais, jau neatsimena. Teikiant pirmą išvadą (1 t., 104-105 b. l.), jam trūko dokumentų. Paprašė pateikti, bet iki 2017-02-13 dokumentų negavo, todėl pateikė išvadą pagal turėtus medicininius dokumentus. Vėliau dokumentai buvo pateikti ir buvo surašyta kita išvada. Apžiūra tai buvo apžiūrėtas asmuo, jo sužalojimai. Objektyviai surašyta, ką jis pats matė. Remiantis dokumentais ir jo apžiūra buvo surašyta išvada. Kadangi nebuvo gauta rentgenogramų, tai išvada buvo baigta, neturint dokumentų, todėl išvada, kiek pamena, pirminiuose dokumentuose lūžis nebuvo patvirtintas, todėl tyrimas buvo pakartotas. Trauminis poveikis apima ir smūgio sudavimą, ir atsitrenkimą ar griuvimą. Kontaktas yra vienas trauminis poveikis. Ekspertas, posėdžio metu išsipažinęs su išvada, nurodė, kad jeigu aprašyti pakaušio sužalojimai, reiškia, kad apžiūrėjo. Žmogaus pakaušis yra užpakalinė viršutinė galvos dalis. Pakaušio sužalojimas galėjo būti padarytas atsilošiant atgal. Pagal dokumentus matyti, kad nukentėjusiajam buvo statyti metalo keramikos vainikai. Byloje duomenų apie griuvimą nebuvo. Paneigti, kad žmogus griūdamas galėjo nuskelti dantis kategoriškai negali, bet prie to turėtų būti ir kitų sužalojimų. Tų sužalojimų turėjo būti daugiau negu buvo apžiūros metu pas tiriamąjį. Sužalojimai padaryti mažiausiai trim trauminiais poveikiais į galvą. Jeigu konkretizuoti, tai pagal sužalojimus matyti, kad vienas trauminis poveikis buvo į nosies nugarėlę, antras trauminis poveikis į burnos sritį, nes nuskelti dantys, trečias trauminis poveikis į pakaušį. Buvo kraujosruvos abiejų akių vokuose, bet tai nebuvo vertinama, kaip atskiras trauminis poveikis, ne jie galėjo atsirasti dėl nosies lūžio, bet galėjo būti suduota į akies sritį, kas išprovokuoja kraujosruvos atsiradimą. Dėl šios priežasties ir buvo paminėta, kad mažiausiai trys trauminiai poveikiai, bet jų galėjo būti daugiau. Pirmame tyrime negalėjo patvirtinti nosies lūžio, nes negavo rentgenogramos ilgiau negu du mėnesius. Pagal kliniką žaizdeles lyg ir buvo lūžis. Dėl to nosies lūžis nebuvo vertinamas, kaip sužalojimas. Po to gavo rentgenogramą ir nustatė nosies kaulo lūžį. Negali pasakyti, kuri konkrečiai nosies dalis, reikia žiūrėti rentgenologo įrašus. Kliniškai atitiko kraujosruvos abiejų akių vokų srityse. Specialisto išvada buvo surašyta pagal medicininius dokumentus. Nežino, ar reikėjo konsultacijos. Pagal turimus duomenis, pagal atliktas rentgenogramas atitiko laikas, lūžis matomas, ta pati klinika, žaizdelė nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kas būdinga nosies kaulo lūžiui, gali patvirtinti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu ir tomis aplinkybėmis. Medicininiuose dokumentuose, atrodo, neturėjo duomenų apie ankstesnius sužalojimus. Įvykio aplinkybes, kliniką turėjo, ką pats įvertinau pirminėje išvadoje, todėl teikė tokią išvadą. Kaip sakė kolega, pirmą dieną lūžio gali ir nesimatyti. Priklauso nuo to, kaip padaryta rentgenograma. Iki dviejų savaičių nepasakysi, ar jis padarytas vakar ar prieš savaitę. Reikia vertinti turimas aplinkybes ir kliniką. Šiuo atveju aplinkybės sutampa taip, kad yra žaizdelė nosies nugarėlėje, kraujosruvos, padarytos rentgenogramos pagal datą, viskas sutampa, pačiame tyrime nėra požymių, kad lūžis senas. Būna sustorėjimų, suaugusi linija, nesimato linijos. Sunku žodžiais pasakyti, kas matosi. Specialistai tai mato. Akivaizdžių požymių nebuvo. Kolega sakė, kad galima buvo suabejoti. Aš turėjau kliniką, įvykio aplinkybes, abejonių nekėlė. Ar galėjo būti lūžis prieš kelis metus, nes kartais pasitaiko, kad smūgis būna į tą pačią vietą, lūžis atsinaujina. Šito paneigti negaliu. Ar su tokia trauma žmogus gali normaliai gyventi, yra individualu. Kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Jei po lūžio pertvara pasislenka, kartais tai matosi vizualiai, gali būti sunku kvėpuoti viena nosies puse, atsiranda knarkimas. Jei vidinio poslinkio nebūna, lūžis sugyja ir jokio diskomforto nejaučia. Dėl išvaizdos, kaip minėjau, gali pakrypti nosis. Tai labai individualu. Nežino, ar skirtingas rentgenogramas apžiūrėjo. Manau, kad jis ir kolega tyrėme vieną objektą, reikia žiūrėti, koks rentgenogramos, o ne kompaktinio disko numeris. Specialisto išvadose paprastai atžymi rentgenogramos numerius. Kompaktinio disko numeris neatitinka rentgenogramos numerio. Tai tiesiog kompaktinių diskų numeracija. Kiek kompaktinių diskų įrašų daroma, ne jų kompetencija spręsti. Jei neklysta, šiuo atveju vieną diską atsiuntė, bet nenuskaitė, siuntė kitą. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta diagnozė: būklė po galvos smegenų traumos. Ekspertui nepakako objektyvių dokumentų, kad jie pagrįstų tai, dėl to ir buvo pasisakyta, kad nedarbingumo pažymėjimas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su 2016-12-28 patirtais kūno sužalojimais, kadangi negalėjo patvirtinti tos būklės po galvos traumos. Medicininiai dokumentai neatspindi, kad būtų buvusi galvos trauma. Šių sužalojimų gali pakakti, bet gali ir nepakakti. Reikia objektyvių medicininių duomenų, turi atsirasti neurologiniai požymiai, kad yra nistavimas, pastovus galvos skausmas ir kiti neurologiniai negalavimai. Nistavimas tai virpėjimas žiūrint į vieną tašką, nevalingas judėjimas. Tai gali atsirasti iš karto po traumos, kartais vėliau. Medikiniuose dokumentuose turi būti nurodyta diagnozė. Galvos sumušimas buvo, todėl ir rašo būklė po galvos smegenų traumos. Taip patogiau. Objektyvių duomenų, kad galvos trauma buvo, nėra. To nepatvirtino ir nedarbingumo su tuo nesusiejo. Atsiradęs spengimas ausyse, apie kurį kalba nukentėjusysis, tai subjektyvus požymis. Kadangi neranda priežasties, jis negali patvirtinti, kad taip yra. Vestibiulinis sindromas tai yra judėjimo atramos koordinacijos sutrikimas. Cefalginis sindromas susijęs su kaklo skausmu. Tai yra bendri neurologiniai simptomai, kurie sukelia skausmą, koordinacijos sutrikimus. Sugretinus dvi jo padarytas išvadas, antroje ekspertizėje tikriausiai surašyta pagal turimus duomenis, kurie buvo iš dokumentų. Dokumentuose turbūt nebuvo užfiksuotas pakaušio sužalojimas (t. 2, b. l. 121-123).
Apklausta kaip liudytoja teismo posėdyje L. Z. paaiškino, kad iš salėje esančių žmonių matytas nukentėjusysis, jį sutikdavo, kai dirbo sporto klube, kiek žino byla nagrinėjama dėl kilusio konflikto. Jeigu neklysta, tai nukentėjusysis paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Įvykio aplinkybių neprisimena. Kaip atrodė nukentėjusysis, negalėjo pasakyti. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55), liudytoja nurodė, kad jeigu taip sakė, vadinasi liudytojas atėjo iš rūbinės, atrodo buvo užsidengęs veidą ranka, jis buvo neapsirengęs, iš baseino. Pagarsinus t. 1, b. l. 70 esantį paaiškinimą, liudytoja nurodė, kad jeigu klube kažkas įvyksta, jie pildo paaiškinimą pagal blanką ir siunčia tiesioginiam vadovui.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. Z. paaiškino, kad dirbo "Impuls" sporto klube, registratūroje. Tikslios datos neprisimena, bet prie jos priėjo vyriškis, kuris buvo užsidengęs veidą, pasakė, kad jam trenkė. Prisimena, kad sakė, jog kažkas su dantimis, kraujavo. Paprašė iškviesti policiją. Viskas vyko ar baseino zonoje, ar rūbinėje. Vyras prie jos atėjo iš baseino, nes buvo nepersirengęs. Kur vyko konfliktas jis neaiškino (t. 1, b. l. 55).
Iš 2017-01-04 savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. D. ikiteisminiam tyrimui pateikė vaizdo įrašą, nelaimingo įvykio aktą, išrašą ir fotonuotrauką (t. 1, b. l. 66-70).
Pateiktas vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas 2017-01-05 09:03 – 10:30 val. surašant apžiūros protokolą. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vaizdo įrašas yra CD laikmenoje, tai sporto klubo "Impuls", esančio L.Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kameros "KAM 5" 2016-12-28 dienos archyvo įrašas. Apžiūrint laikmenoje esantį failą, su sporto klubo "Impuls" vidinių patalpų vaizdo stebėjimo kameros įrašu, nustatyta, kad įraše 2016-12-28, 20.30 val. užfiksuota, kaip sūkuriniame baseine sėdi vyrų kompanija, t. y. įtariamasis (J. P.) sėdintis kairiau nuo sumuštojo; toliau - nukentėjusysis; iš dešinės nukentėjusiojo sėdi dar vienas vyriškis. Nukentėjusysis sėdi per vidurį, ankščiau minėtų vyriškių. (Foto Nr. 1, Foto Nr. 2). 20:33:21 val., įtariamasis (J. P.) iš dešinės alkūnės, suduoda 2 smūgius nukentėjusiajam į veidą (Foto Nr. 3, Foto Nr. 4). 20:33:23 val., įtariamasis nukentėjusiajam kumščiais suduoda apie 5 smūgius į galvos-veido sritį. Nukentėjusysis bando gintis rankomis (Foto Nr. 5, Foto Nr. 6 20:33:27 val., į baseiną įšokęs vyras (T. B.) sugriebė įtariamąjį (J. P.) ir patraukė nuo nukentėjusiojo (R. V.) (Foto Nr. 7). 20:33:46 val. įtariamasis (J. P.) išlipa iš baseino (Foto Nr. 8). 20:33:57 val., iš baseino išlipa nukentėjusysis (R. V.). Jam ranką paduoda įtariamasis (J. P.), tačiau nukentėjusysis nekreipia į tai dėmesio, nueina už kameros fiksavimo zonos (t. 1, b. l. 71-74).
Iš 2017-08-14 Bendrojo pagalbos rašto matyti, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas garso įrašas skambučio BPC 2016-12-28 apie 19:33 val., kuriuo buvo pranešta apie tai, kad nurodytu laiku sporto klube, esančiame L. Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, užpuolė ir sumušė venas iš sportuojančių vyrų (t. 1, b. l. 83). Pateiktas garso įrašas apžiūrėtas 2017-08-25 surašant apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešėja L. Z. kviečia policiją į Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje. Aiškina, kad susižeidė klientas. Jis pasiprašė iškviesti, galimai buvo konfliktas. Reikalinga policija, tada ir greitąją galima iškviesti. Vyras atėjo tiesiogiai šiuo metu ir paprašė iškviesti, neaiškino nieko, neturėjo galimybės. Paima ragelį vyras (R. V.) ir aiškina, kad jį sumušė baseine pažįstamas J. P.. Nosies kampas prakirstas. 2016-12-28 19.47 val. bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad pranešėja kviečia medikus ir pareigūnus. Žmogui nuskeltas dantis ir sulaužyta nosis. Vyrui virš 52 metų veido trauma (t. 1, b. l. 84-86). Iš kompaktinio disko matyti, kad jame yra du failai su garso įrašais. Viename įraše moteris kviečia policiją į Impuls klubą, susižeidė vyriškis vir 50 metų, galimai reikalinga ir greitoji. Greitąją kviečia L. Z.. Ji duoda pakalbėti vyriškiui, kuriam reikalinga pagalba. Vyriškis nurodo, kad jį sumušė J. P., baseine, dantis išpylė, prakirto bėga, bet greitoji gal nereikalinga, gal nustos bėgti. Vyriškis prašo, kad atvažiuotų policija greičiau, nes J. P. dar yra sporto klube. Antrame įraše kalba moteris su operatore, nurodo, kad į Impuls klubą kvietė greitąją, operatorė nurodo, kad kvietė tik policiją, tačiua operatorė prašo iškviesti ir greitąją, Sužalotas vyras, nuskeltas dantis ir berods sulaužyta nosis. Vietoje yra atvykusi policija. Vyrui virš 50 metų (t. 1, b. l. 86).
Iš 2016-12-30 specialisto E. B. išvadoje Nr. G 4013/2016(01) nurodyta, kad R. V. padaryti odos nubrozdinimai pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vidiniuose kampuose bei vokuose, dalinai trijų priekinių viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžiai, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-12-28. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kliniškai nustatytas nosies kaulų lūžimas sužalojimu nevertinamas, kadangi nepakanka objektyvių medicininių duomenų (nebuvo pateiktos rentgenogramos). Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių pasėkoje. Odos nubrozdinimas pakaušio kairėje pusėje galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkiant pakaušiu į kietą paviršių, o sužalojimai veido srityje galimai atsirado suduodant smūgius. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti konkretų žalojusį daiktą ar įrankį (t. 1, b. l. 104-105).
Iš 2017-01-24 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J.M.Paliuliui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buvo apžiūrėta R. V. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2016/107753 DVD-R iš Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, medicininiai dokumentai iš UAB "Kamda", ir apžiūros metu ekspertas pateikė tokią išvadą: R. V. 2016-12-28 RVUL buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir 2017-01-03 UAB "Kamda" nustatytos poodinės kraujosruvos nosyje, paakiuose ir dešiniajame žande, bei 4 priekinių viršutinių dantų (12, 21, 23, 21) vainikų kraštų lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikiant kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (nosies kaulų lūžis pagal rentgenologinį vaizdą gali būti padarytas seniau). Nosies kaulų lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o kraujosruvos veide ir dantų vainikų kraštų lūžiai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 106-107).
Iš 2017-11-20 specialisto E. B. išvadoje Nr. G2974/2017(01) nurodyta, kad R. V. kliniškai nustatytos poodinės kraujosruvos nosies ir paakių srityse, viršutinio žandikaulio priekinių keturių dantų (metalo keramikos protezo) vainikų lūžiai. Būklė po galvos smegenų traumos nepagrįsta objektyviais medicinos duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. R. V. 2017-01-09 išduotas nedarbingumo pažymėjimas neturi tiesioginio priežastinio ryšio su 2016-12-28 patirtais kūno sužalojimais. R. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-12-28, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 112-113).
Iš 2018-03-20 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui E. B. buvo apžiūrėtas CD Nr. 316 iš VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Apžiūros metu nustatyta, kad pateiktame CD Nr. 316 yra įrašyos R. V. atliktos nosies kaulų šoninės rentgenogramos, kuriose matomas nosies kaulų lūžis. Apžiūros metu ekspertas pateikė išvadą, jog rentgenogramoje matomas nosies kaulų lūžimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 114-116).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-10 apklaustas specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad pateiktame apžiūros protokole 2017-10-24, specialisto išvadoje Nr. G 4013/2016 (01) ir Nr. G 2974/2017 (01). Apžiūros protokole ir specialisto išvadose R. V. padarytų sužalojimų kvalifikacija skiriasi, nes visais trimis atvejais buvo pateikti ne tie patys medicininiai dokumentai. Esant konkrečiai situacijai tikslinga paskirti papildomą teismo medicininį R. V. medicininių dokumentų tyrimą, pavedant jį atlikti kitam ekspertui (ne E. B.) (t. 1, b. l. 117).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas E. B. paaiškino, kad specialisto išvados pateikiamos remiantis gautais medicininiais dokumentais bei nukentėjusiojo apžiūra, todėl specialistų išvados gali skirti, jeigu specialistams yra pateikiami skirtingi medicininiai dokumentai (rentgenogramos0, ko pasėkoje vertinimas atliekamas pagal pateiktus medicininius dokumentus. Jo specialisto išvados Nr. G4013/2016 (01) reikalautos nosies kaulų rentgenogramos nebuvo pateiktos, todėl nosies kaulų lūžimas sužalojimu nebuvo vertinamas (t. 1, b. l. 118-119).
Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai. Šį kaltinimą iš dalies pagrindžia kaltinamojo dalis prisipažinimas ir paaiškinimai, nukentėjusiojo parodymai, iš dalies liudytojais apklaustų J. M. ir T. B. parodymai, liudytojų N. K., L. Z. parodymai, specialios išvados ir specialistų paaiškinimai teisme, skambučio BPC garso įrašas, taip pat vaizdo įrašo iš sporto klubo apžiūros pro9tokolas bei pats vaizdo įrašas. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nukentėjusiajam smūgiavo tiek kartų, kiek yra užfiksuota vaizdo įraše, tačiua pataikė tik vieną kartą ir pataikė alkūne į dantis, taigi, jis nesulaužė nukentėjusiajam nosies, ar padarė kitus sužalojimus, jis negali nuspręsti, nes nėra teisininkas. Tai, kad kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam mažiausiai 7 smūgius, akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo. Iš tikrųjų matyti, kad pirmąjį smūgį kaltinamasis dešine alkūne pataikė į nukentėjusiojo veido sritį, jo metu nukentėjusiojo galva atsilošia ir pakaušiu trenkiasi į vonios kraštą, antrasis smūgis kairės rankos alkūne nelietė nukentėjusiojo, tačiau toliau kaltinamasis atsistojo ir abiem kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam kaire ir dešine ranka į veido sritį, iš šių smūgių kumščiais kaltinamasis mažiausiai tris smūgius pataiko į nukentėjusiojo veido sritį. Tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, patvirtino ir teismo medicinos specialistas E. B.. Vienas trauminis poveikis į pakaušį (atsitrenkiant į baseino kraštą), ir dar du trauminiai poveikiai į veido sritį. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad bekalbėdamas su kaltinamuoju ir su juo buvusiais asmenimis jis pajuto tris smūgius, suduotus alkūne ir kumščiu. Tokiu būdu vaizdo įrašas, nukentėjusiojo paaiškinimai, kaltinamojo paaiškinimai ir 2016-12-30 specialisto išvada Nr. G 4013/2016 (01) neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė (pataikė) į veido sritį vieną smūgį dešine alkūne, smūgiavo dar vieną smūgį dešine alkūne ir taip pat sudavė kitus smūgius dešinės ir kairės rankos kumščiais, iš kurių pataikė mažiausiai du smūgius. Teismas daro išvadą, kad kaltinimo dalis, jo J. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu, dešinės rankos alkūne sudavė 2 smūgius R. V. į nosį ir 2 smūgius kaire ranka į nukentėjusiojo veidą. Kaltinamasis nurodė, jog pataikė nukentėjusiajam vieną kartą į dantis, todėl nesutiko, jog sulaužė nosį nukentėjusiajam, nes per nosį nemušė, kaip atsirado kraujosruvos, nežino. Tačiau šių kaltinamojo parodymų kaip minėta nepatvirtina byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo paaiškinimai, vaizdo įrašas ir specialistų išvados bei jų apklausose duoti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam pataikė daugiau negu vieną smūgį į veido sritį. Apklaustas teismo posėdyje specialistas E. B. nurodė, kad vienas trauminis poveikis buvo nustatytas į nosies nugarėlę, kitas poveikis į burnos sritį, ir trečias į pakaušį. Tačiau trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, nes kraujosruvas abiejų akių vokuose galėjo išprovokuoti tiek nosies kaulų lūžis, tiek smūgis į akies sritį. Tokiu būdu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į nosies nugarėlę. Taip pat teismas vertina, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis suduotais smūgiai padarė nukentėjusiajam ir nosies kaulų lūžį. Nukentėjusiojo skirtingus medicininius dokumentus vertino du teismo medicinos specialistai, tačiua jie abu nustatė nosies kaulų lūžį. Specialistas M. J. Paliulis nurodė, kad lūžis gali būti senesnis nei 2016-12-28, tačiau teisme paaiškino, kad jis tyrė tik dalį dokumentų, nematė visos klinikos, be to, nėra rentgenologas, todėl apžiūrėdamas rentgenogramą matė, kad pažeistas nosies kaulų vientisumas, tačiau suabejojo lūžimo laiku. Specialsitas E. B. teismui paaiškino, kad teikdamas 2016-12-30 specialisto išvada Nr. G 4013/2016 (01) jis neturėjo rentgenogramos. Pagal kliniką, nustatytas žaizdeles, lyg ir buvo nosies kaulų lūžis, tačiua neturėdamas rentgenogramos nosies lūžio nevertino kaip sužalojimo. Vėliau jam buvo pateikta rentgenograma ir jis nustatė nosies kaulų lūžį. Pagal turimus duomenis pagal atliktas rentgenogramas atitiko laikas, lūžis matomas, ta pati klinika, žaizdelė nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kas būdinga nosies kaulo lūžiui, todėl specialistas patvirtino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio metu ir tomis aplinkybėmis. Pirmą dieną lūžio gali ir nesimatyti. Priklauso nuo to, kaip padaryta rentgenograma. Iki dviejų savaičių negalima pasakyti, ar jis padarytas vakar ar prieš savaitę. Reikia vertinti turimas aplinkybes ir kliniką. Šiuo atveju aplinkybės sutapo taip, kad yra žaizdelė nosies nugarėlėje, kraujosruvos, padarytos rentgenogramos pagal datą, viskas sutampa, pačiame tyrime nėra požymių, kad lūžis senas. Kai būna senas lūžis, būna sustorėjimų, suaugusi linija, nesimato linijos. Specialistai tai mato. Akivaizdžių požymių, kad senas lūžis nebuvo. Kadangi specialistas E. B. turėjo kliniką, įvykio aplinkybes, tai jam abejonių nekėlė. Įvertinus šiuos specialistų paaiškinimus, specialisto išvadas, nustatytas aplinkybes, kad pirmojo tyrimo metu E. B. nebuvo pateikta jokia rentgenograma, teismas daro išvadą, kad ištiri įrodymai leidžia neabejotinai nustatyti, kad kaltinamojo veiksmai, būtent smūgiais nukentėjusiajam į veido sritį, buvo padarytas nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai veide, kadangi kliniškai jie yra būdingi nosies kaulų lūžiui.
Tai kad specialistas M. J. Paliulis ir E. B. apžiūrėjo skirtingus kompaktinius diskus su rentgenograma, taip pat nepaneigia nustatyto nukentėjusiajam nosies kaulų lūžio. Abejuose kompaktiniuose diskuose (Nr. 133 ir 316) užfiksuotoje rentgenogramoje matėsi nosies kaulų lūžis. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-02-12 Vilniaus miesto 5 PK prašo VšĮ RVUL pateikti prie asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 107753/2016 CD Nr. 133, kuris buvo pateiktas 2017-01-16 kūno sužalojimo masto nustatymui tyrimo medžiagoje. Į šį raštą minėta įstaiga pateikė kompaktinį diską Nr. 316 (t. 1, b. l. 98, 100). Specialistai apklausti teismo posėdyje paaiškino, kad vertinti reikia ne kompaktinio disko numerį, bet rentgenogramos numerį, kompaktinių diskų gali būti ne vienas, o rentgenograma vieta. Šiuo atveju, atsižvelgiant į užklausimus, taip pat įvertinus tai, kad kompaktiniai diskai su rentgenogramomis buvo pateikti iš tos pačios įstaigos, kad juose buvusioje rentgenogramoje nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės dėl nosies kaulų lūžio, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė dėl skirtingų kompaktinių diskų numerių neturi įtakos specialisto išvadoms, nukentėjusiojo paaiškinimai ir specialistų paaiškinimais nustatytai aplinkybei, dėl įvykio metu nukentėjusiajam padaryti nosies kaulų lūžio.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis teigė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad labai susijaudino, nes R. V. negražiai atsiliepė apie jo šeimą ir ją įžeidė, tačiua nukentėjusysis teigė, kad būtent kaltinamasis pokalbio vonioje metu įžeidžiamai pavadino nukentėjusįjį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prieš pat kaltinamajam suduodant smūgius, jis kalba su nukentėjusiuoju, pokalbį atidžiai stebi J. M., šalia už nugaros kaltinamajam ir nukentėjusiajam tupi T. B.. J. M. kažkuriuo momentu rankos delnu uždengia kaltinamojo, kalbančio su nukentėjusiuoju, burną. R. V. teismui posėdyje paaiškino, kad J. M. kaltinamajam burną uždengė tada, kai šis pradėjo jį „pidarasu ir gaidžiu“. Liudytojais apklausti J. M. ir T. B. nei teismui, nei ikiteisminiam tyrimui neatskleidė, kas buvo kalbama tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nors iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad abu liudytojai visą laiką buvo šalia ir atidžiai stebėjo pokalbį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymai dėl nurodytų aplinkybių yra nuoseklų, todėl jais remiantis teismas daro išvadą, kad būtent kaltinamasis įžeidžiančiai atsiliepė apie nukentėjusįjį ir tada sudavė jam smūgius bei jį sužalojo. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta faktinės aplinkybės, nurodytos kaltinime, t. y. kad J. P. 2016-12-28, apie 19.30 val., veikiančiame sporto klube „Impuls“, adresu L.Asanavičiūtės g. 15, Vilniuje, pirčių ir vonių komplekse esančioje sūkurinėje vonioje, sporto klubo lankytojų ir bendradarbių E. M., T. B. akivaizdoje, žodinio konflikto su bendradarbiu R. V. metu, pavadino nukentėjusįjį pidarastu ir gaidžiu, dešinės rankos alkūne sudavė 2 smūgius R. V. į nosį ir 2 smūgius kaire ranka nukentėjusiajam į veidą, tuo padarė R. V. odos nubrozdinimus pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vidiniuose kampuose bei vokuose, dešiniame žande, dalinius priekinių trijų viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžius, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2017-11-27 specialisto išvada G2974/2017(01); 2017-01-24 R. V. medicinos duomenų apžiūros protokolas; 2017-02-13 specialisto išvada G4013/2016(01)); bei padarė nosies kaulų lūžį (2017-01-24, 2018-03-20 R. V. medicinos dokumentų apžiūros protokolai), kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis yra jauno amžiaus, tvirtai sudėtas, fiziškai sveikas ir stiprus vyras. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė mažiausiai 7 smūgius alkūne ir ranka, smūgiai suduoti stipriai, intensyviai, kaltinamojo veiksmai nutraukti tik dėl to, kad jį iš karto įšokę į vonią sulaikė T. B. ir J. M., kurie neleido daugiau smūgiuoti nukentėjusiajam. Kaltinamasis suprato, kad suduodamas nukentėjusiame ne vieną stiprų smūgį, padarys jam ne tik sumušimas, bet ir kaulų lūžius, ir norėjo to. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Ši veika – nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas viešoje vietoje – veikiančiame sporto klube „Impuls“, pirčių ir vonių komplekse esančioje sūkurinėje vonioje, smūgių sudavimą matė ne tik kaltinamojo bendradarbiai T. B. ir J. M., bet ir pašaliniai asmenys, esantys sporto klube bei toje pačioje sūkurinėje vonioje. Toks kaltinamojo elgesys, kai dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui viešoje vietoje, nepaisydamas pašalinių žmonių daug kartų smūgiavo nukentėjusiajam, yra įžūlus ir demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kitiems klubo lankytojams ir vietai, kurioje žmonės susirenka gerai nusiteikę pailsėti ir gerai, maloniai praleisti laiką. Vietoje to, lankytojai buvo priversti stebėti atvirą konfliktą, agresiją ir fizinio smurto proveržį kito žmogaus atžvilgiu, bei to žmogaus sužalojimą (žmonės matė kraują, liepė nukentėjusiajam lipti iš vonios, kad neprilašintų kraujo). Iš įrašo matyti, kaip žmonės atsitraukia nuo konfliktuojančių asmenų, stebi juos. Liudytojas N. K. patvirtino, kad ir vėliau žmonės teiravosi, kas ten atsitiko, buvo kilusi sumaištis. Tokie veiksmai neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis su BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstam veika. Iš kaltinimo teismas šalina faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje ištirti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis yra neteistas, jam skiriant bausmę taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios teismą asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą paprastai skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
J. P. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka baustas, dirbanti, išsituokęs, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruota, kaltinamojo atžvilgiu 2015-03-20 taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikaldamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltinamasis charakterizuojamas prieštaringai – viena vertus apibūdinamas kaip aktyvus darbuotojas, kita vertus apibūdinamas kaip konfliktiškas, pažeidinėjantis darbo draumę darbuotojas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės.
Byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 107,28 eurų žalos atlyginimą už R. V. suteiktas gydymo paslaugas. Išgydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad išlaidos patirtos gydant kitų galvos sričių paviršinius sužalojimus, sumušimus, nosies kaulų lūžį, sukrėtimą, radiologinį ištyrimą. Iš 2017-11-20 specialisto išvados matyti, kad specialistas nesieja 2017-01-09 nukentėjusiajam suteikto nedarbingumo su 2016-12-28 įvykiu, todėl manytina, kad 2017-01-05, 2017-01-12 neurologo konsultacija nėra susijusi su įvykiu, dėl kurio kaltu pripažintas J. P., todėl už šias procedūras patirtos išlaidos neturėtų būti priteistos. Radiologinis ištyrimas buvo reikalingas dėl to, kad buvo padarytas nosies kaulų lūžis, todėl 2017-01-18 suteiktų radiologo paslaugų apmokėjimas turi būti priteistas iš kaltinamojo. Tokiu būdu iš kaltinamojo priteistina išlaidos patirtos už burnos chirurgo, radiologo, otarinolaringologo paslaugas, t. y. 81,56 euro.
Nukentėjusysis R. V. byloje pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 3 071,82 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl smūgių į veidą jam buvo padaryti odos nubrozdinimai pakaušio kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, muštinę žaizda su aplinkine poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vidiniuose kampuose bei vokuose, dešiniame žande, daliniai priekinių trijų viršutinių dantų metalo keramikos vainikų lūžiai, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, teik dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos buvo atlikta medicininės procedūros nosies pertvaros operacija, nulaužti dantys turėjo būti protezuoti, dėl traumos buvo sunku kvėpuoti, sutriko miegas. Nukentėjusysis dėl traumos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – pažeminimą, nesaugumo jausmą, nes buvo sužalotas viešoje vietoje, sporto klube, matant daugybei kitų žmonių, smūgiai į veidą buvo suduoti ne vieną, o net 7 kartus. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 800 eurų žalą, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 2200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Turtinę žalą nukentėjusysis grindė gydymo išlaidomis – gydytojų paskirtų medikamentų įsigijimui ir odontologo paslaugoms apmokėti išleistos išlaidos 1081,30 eurų. Kita dalis sudaro 1 190,52 eurai negautų pajamų.
Išlaidos, patirtos už odontologo paslaugas, pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis, kadangi byloje įrodyta, jog kaltinamasis savo veiksmais padarė dalinius priekinių 3 dantų metalo keramikos vainikų lūžius, kuriuos reikėjo atstatyti. Šios išlaidos sudaro 800,00 eurų. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ligos laikotarpius pažymėtina, kad kadangi nuo 2017-01-09 iki 2017-01-27 išduotas nedarbingumo pažymėjimas nesiejamas su 2016-12-28 įvykiu, todėl ši ieškinio dalis nepagrista ir netinkintina. Laikotarpiu nuo 2017-06-05 iki 2017-06-21 buvo atliekama nosies pertvaros operacija, todėl šiuo laikotarpiu prarasto darbo užmokesčio dalis, turi būti priteista iš kaltinamojo kaip negautos nukentėjusiojo pajamos, t. y. 543,68 eurų (t. 2, b. l. 41, 128). Už vaistus sumokėta dalis pinigų nėra pagrįsta, kadangi kaip matyti iš pateiktų kvitų, nėra aišku, kaip šie vaistai susiję su 2016-12-28 įvykiu. Galvos smegenų traumos teismo medicinos specialistas nepatvirtino, todėl vaistai, skirti jai gydyti nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Pagrįstu pripažintinas reikalavimas priteisti tas gydymo priemones, kurios buvo skirtos nosies operacijai, t. y. 16,44 eurai, 19,00 eurų už vienkartinius drabužius, 9,99 eurai nosies lašus; taip pat vaistai susiję su sumušimu, t. y. kremas nuo sumušimo 8,56, lioton 1000 kremas 8,05 eur ir vaistai pirkti 2017-01-03 27,64 eurų, viso 89,68 eurų. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui apmokėti, t. y. 800 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,
nusprendė:
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) bei bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 2 dalies ir 5 dalies 1 punktu bausme subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti J. P. subendrintą bausmę - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne
valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) bei bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykti kardomąją priemonę panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. P. 81,56 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. P. 2200 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 633,36 eurus turtinės žalos atlyginimą ir 8000 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nukentėjusiojo R. V. naudai.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašu, garso įrašu ir fotonuotraukomis (trys diskai) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip dokumentus.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamiesiems, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.