- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2-73-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02788-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Agnija Frejerė, Rasa Dalkiveičiūtė Steponavičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. (J. K.) ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir įsiskolinimo priteisimo, bei ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. K. (J. K.) (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę – K., atsakovei pavardę palikti teismo nuožiūra; 3) nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą priteisti kartu su atsakove; 4) iš ieškovo priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki vaiko pilnametystė; 5) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Susituokus su atsakove, ieškovas tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Pradžioje santykiai buvo geri, abu sutuoktiniai sutarė, kartu augino ir auklėjo savo vaikus. Tačiau netrukus ieškovas pradėjo pastebėti, kad tarp sutuoktinių atsirasdavo vis didesni konfliktai – vis labiau vienas kito nesuprasdavo ir ginčydavosi dėl įvairiausių buitinių ar kitų dalykų, pradėjo išsiskirti požiūris į vaikų auklėjimą, buities tvarkymą ir kitus šeimai svarbius dalykus. Santykiai atšalo, todėl tolesnis bendras santuokinis gyvenimas ieškovui atrodo nebeprasmingas, darantis žalą ne tik jiems kaip vyrui ir moteriai, bet ir darantis žalą šalių vaikams.
1.2. Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, vienas iš jų šiai dienai yra nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui yra iškelta bankroto byla, ieškovo galimybės mokėti maksimalų vaikų išlaikymą yra ribotos.
1.3. Šalys pas Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarę Vaivą Staskonytę – Malcienę 2013 m. spalio 15 d. sudarė povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turtas nedalintinas ir įgytos po šios sutarties sudarymo laikomas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe ar prievole.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė priešieškinį-atsiliepimą, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikyti; 3) po santuokos nutraukimo išlaikymo vienam kitam nepriteisti; 4) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „K.“, atsakovei – „K.“; 5) nustatyti nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 6) priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės po 314 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą – 552 Eur; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas ieškinyje nurodo klaidingas aplinkybes, t. y. santuokos metu susilaukė tik vieno vaiko, t. y. sūnaus, be to, santuoka sudaryta ne (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, o (duomenys neskelbtini) miesto.
2.2. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl konfliktų, negebėjimo spręsti iškilusias šeimos problemas, tačiau atsakovė iki šios dienos nesupranta dėl ko ieškovas nusprendė palikti šeimą. Pripažįsta, kad konfliktų buvo, tačiau viską išspręsdavo ir susitaikydavo.
2.3. Ieškovas išėjo iš šeimos 2022 m. lapkričio 2 d. ir grįždavo namo savaitgaliais, sakydamas, jog nepaliks šeimos. Vėliau ieškovas nutraukė visus ryšius su šeima – į skambučius neatsakė, į SMS žinutes nereaguoja, nieko nepaaiškina.
2.4. Atsiradus vaikui tapo sunkiau gyventi, tačiau atsakovė šeimos nepaliko, stengėsi ją puoselėti saugoti. Atsakovė siūlė lankyti psichologo paslaugas, tačiau ieškovas atsisakė, jis nededa pastangų susitaikyti ir išlaikyti šeimą.
2.5. Atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1 278 Eur. Atsakovės šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, tad kiekvieno asmens išlaikymui gaunasi po 319,50 Eur. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog ieškovo dukra jau yra pilnametė, jam nebereikia teikti išlaikymo kitam vaikui, tad jam lieka apie 410 Eur pajamų per mėnesį, todėl nesutinka, kad ieškovas skirtų tik 200 Eur dydžio išlaikymą. Vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 720 Eur dydžio sumos.
2.6. Ieškovas iš namų išėjo 2022 m. lapkričio 2 d., nuo tada vaiko išlaikymui skyrė 130 Eur, nors pats nurodo, kad gali skirti 200 Eur dydžio išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms prašo priteisti neteikto išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau su likusiais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad:
3.1. Tai, kad atsakovei dviejų nepilnamečių vaikų tėvas nepadeda išlaikyti vaikų, nėra pagrindas ieškovui mokėti didesnį išlaikymo dydį savo vaikui.
3.2. Pažymi, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, priešingai nei atsakovė. Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovo, kuriam iškelta bankroto byla. Akivaizdu, kad nurodyta vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos yra padidintos, vien maistui atsakovė nurodo, kad išleidžia 220 Eur. Atlikus skaičiavimus matytųsi, kad vien maistui visiems vaikams išleidžiama 1 320 Eur, o jos pajamos, kaip pati nurodo, yra tik 1 278 Eur, darytina išvada, jog atsakovei neužtenka net ant maisto.
3.3. Sprendžiant klausymą dėl išlaikymo taip pat turi būti išskaičiuota 127,66 Eur dydžio nuolatinė išmoka. Be to, nors ir dukrai jau suėjo 18 metų, tačiau ji vis dar mokinasi gimnazijoje, o vėliau planuoja studijuoti, todėl išlaikymas bus jai teikiamas iki 25 m.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 200 Eur gali būti nepakankama vaiko poreikiams patenkinti. Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti.
Atsiliepimas
5. Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje bei atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba elektriku nuo 7 iki 4 val., kartais tenka dirbti ir savaitgaliais, tad fiziškai nespėtų dirbti antro darbo. Bankroto byla baigiasi šių metų rugpjūčio mėnesį. Gaunamos pajamos yra 917 Eur, jam palieka disponuoti tik 350 Eur. Turi pilnametę dukrą, kuriai moka įsiskolinimą už išlaikymą. Prie vaiko išlaikymo kol kas nieko neprisideda, paskutinį kart matė maždaug prieš metus.
Šalies argumentai
6. Ieškovo advokatė teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės nurodyta suma per mėnesį nesusidaro 700 Eur. Maistui 220 Eur nurodyta suma yra didelė, kad išleidžia pampersams 100 Eur, neįrodė. Tad atėmus pamperso kainas, atėmus iš mišinuko 100 Eur, vaikui išleidžiama suma per mėnesį galėtų siekti apie 530 Eur. 530 Eur - 145 Eur = 380 Eur, kurią turėtų tėvai pasidalinti, t. y. po 190 Eur. Prašo išlaikymą skaičiuoti nuo 2024 m. bei išskaičiuoti vaiko pinigus – pernai 86 Eur, šiemet 96 Eur + 49 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovė J. K. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje-atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad išlaikymo sumą prašo priteisti po 355 Eur periodinių išmokų. Kitiems vaikams yra po 16 m. Jų išlaikymui tėvas nemoka, gauna tik už vaikus pašalpas. Apie 100 Eur vaikui, priedas apie 49 Eur nes daugiavaikė.
8. Atsakovės advokatė teismo posėdžio prašė priteisti 355 Eur išlaikymą, pagal poreikių lentelę – higienos prekėms, maistui, drabužiams, būsto išlaidoms, darželiui ir kt., kadangi šalyje kainos padidėjo. Gyvena 4 asmenų šeima. Atsakovė gauna vaiko pinigus - apie 116 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas visiškai.
9. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
10.2. Šalys santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. K..
10.3. Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, šalys 2013 m. spalio 16 d. sudarė povedybinę sutartį.
10.4. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė be šalių sūnaus, augina du nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini).
10.5. Šalys laikotarpiu 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. atliko mediaciją, tačiau mediacijos procesas pabaigtas nesudarius taikos sutarties.
10.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-448-231/2021 ieškovui iškelta bankroto byla.
10.7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos duomenimis, atsakovei laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. sausio 19 d. išmokėta po 82,80 Eur vaiko išlaikymui ir 2022 m. lapkričio 15 d. vaiko priežiūros išmoka 768,38 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. – 609,69 Eur.
10.8. Ieškovas 2023 m. vasario 6 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties 1.3. punkte nurodyta, kad mėnesinis darbo užmokestis 900 Eur (Bruto) už faktiškai dirbtą laiką ir ne daugiau kaip 300 Eur per mėnesį už (neįskaitoma – teismo pastaba) pobūdžio darbą.
10.9. 2023 m. lapkričio 1 d. ieškovo mokumo atkūrimo plano duomenimis, atsižvelgiant į tai, jog gimė sūnus, kuriam išlaikymas skiriamas 200 Eur, būtinosios išlaidos padidėjo iki 660 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino mokumo atkūrimo plano pakeitimus ir būtinųjų išlaidų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
10.10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi, tuo tarpu atsakovei priklauso žemės sklypas su statiniais , adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini).
10.11. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
10.14. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. spalio mėnesį gautos pajamos – 720,64 Eur; 2023 m. lapkričio – 1 284,47 Eur; 2023 m. gruodžio – 1 056,89 Eur; 2024 m. sausio – 1 033,54 Eur; 2024 m. vasario – 1 310,93 Eur.
Dėl santuokos nutraukimo
11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
13. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu gyveno apie 9 metus, po sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini), praėjus beveik metams, šalys kartu nebegyveno. Šiuo metu šalys bendro ūkio nebeveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl esančių aplinkybių spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.
15. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažįsta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė ieškiniui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.
16. Atsakovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, o ieškovui tam neprieštaraujant, jai po santuokos nutraukimo paliktina „K.“ pavardė, o ieškovui – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
17. Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl įgyto turto padalinimo
18. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).
19. Ieškovas nurodė, kad šalys neturi bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Atsakovė prieštaravimų dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių nepareiškė, prieškinyje-atsiliepime sutiko dėl ieškovo nurodytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys po santuokos sudarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį (Vedybų sutarties identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalys laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki povedybinė sutarties sudarymo nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl santuokoje įgyto turto klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
20. Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
21. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis).
22. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su atsakove gyvenamajame name. Atsakovei priklauso 1/3 dalis namo. Name yra 2 kambariai, vaikas turi atskirą lovytę. Atsakovės namuose yra tinkamos sąlygos vaikui augti ir ugdytis. Tuo tarpu ieškovas sutinka, kad vaikas augtu kartu su mama.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs Tarnybos poziciją bei tai, kad byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, teismas sprendžia, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka jo interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo (ne)priteisimo
25. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Atsakovė atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio padavimo dienos praėjo vieneri metai, prašo priteisti 355 Eur išlaikymą. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodo, kad iš poreikio lentelėje nurodytos sumos nėra išskaičiuota gaunama vaiko išmoka (šiuo metu 96 Eur). Be to, mažai tikėtina, kad vaikui yra išleidžiama 720 Eur per mėnesį. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) m., tad neišleidžiama 220 Eur per mėnesį maistui ar 100 Eur pampersams, kitu atveju atsakovė nepagrindė šios sumos.
26. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
27. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2024 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 924 Eur, t. y. apie 708,40 Eur atskaičius mokesčius, tuo tarpu 2023 m. –840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur).
31. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje išsamiai išdėstė sumas, reikalingas patenkinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Atsakovė prašo priteisti minimalų išlaikymo dydį, t. y. 355 Eur, siekiant patenkinti minimalius vaiko poreikius. Šalių vaikas specialiųjų poreikių neturi. Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai.
32. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai paskaičiavo maisto bei higienos išlaidas, t. y. vaikas tikėtina, jog nesuvalgo mišinuko už 220 Eur bei nesunaudoja pampersų už 100 Eur. Atsakovės paaiškinimais, vaikas valgo ir kitą maistą, tačiau kartais ir mišinukus, tuo tarpu pampersai nėra nešiojami nuolat, o kartais einant miegoti ar pan.
33. Byloje atsakovė nepateikė patvirtinančių duomenų apie tai kokį būtent vaikas valgo maistą, kokios kainos ar kiek kartų per dieną konkrečiai vaikui yra dedami pampersai. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovė išlaikymo prašo minimalaus, tad atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovė neprivalėjo įrodyti prašomos sumos. Tuo tarpu ieškovas siekdamas įrodyti mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams, turi pareigą tai pagrįsti. Šiuo atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų savo argumentams, jog atsakovės nurodyta suma šiose dalyse yra nepagrįsta. Pastebėtina ir tai, jog ieškovas pats nurodė, kad vaiko nematė ilgą laiką. Esant šiai aplinkybei, darytina išvada, jog ieškovas negali objektyviai įvertinti vaiko valgymo įpročių ar kokia suma per mėnesį yra reikalinga higienos prekėms.
34. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė prašoma suma 355 Eur per mėnesį yra pagrįsta, atitinkanti vaiko minimaliems poreikiams patenkinti.
35. Ieškovas prašo išskaičiuoti iš prašomos sumos valstybės gaunamas vaiko išmokas, todėl teismas toliau pasisako dėl jų išskaitymo.
36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo atžvilgiu yra iškelta bankroto byla. Ieškovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra apie 917 Eur, tuo tarpu teismas būtiniesiems poreikiams tenkinti (įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymui 200 Eur) nustatė 660 Eur dydžio sumą, be to, ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, kuris nepaisant to, jog yra (duomenys neskelbtini) m., tačiau šiuo metu vis dar mokinasi, tad išlaikymas jam priklauso. Tuo tarpu atsakovė turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto. Gaunamos pajamos vidutiniškai yra apie 1 300 Eur. Atsakovės šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai, t. y. šalių vaikas ir (duomenys neskelbtini) m.
38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo ir atsakovės finansinė padėtis yra panaši. Nors ieškovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau bylos duomenimis, bankroto byla baigiama 2024 m. liepos 31 d. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad atsakovui būtų sumažintas darbingumo lygis, nėra. Nesant šių duomenų, darytina išvada, kad atsakovas iš esmės yra sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą darbą. Tuo tarpu nors ieškovės pajamos yra šiek tiek didesnės, tačiau atsakovės šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas. Tad teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos.
39. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo pateiktas prašymas priteisti vaiko išlaikymui 200 Eur dydžio sumą atmetamas, tuo tarpu atsakovės priešieškinio reikalavimas šioje dalyje dėl 355 Eur išlaikymo priteisimo, teismo vertinimu yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių vaiko interesus, todėl tenkinamas. Šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokio amžiaus vaikams yra aktualūs baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc., tad tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į šiuo metu esančia šalyje infliaciją, yra adekvati. Be to, prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą.
40. Atsakovė, be kita ko, prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. vasario 1 d., iš viso – 552 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 314 Eur kas mėnesį.
41. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.
42. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, palikęs šeimą mokėjo vaikams 130 Eur dydžio išlaikymą, tačiau tokio išlaikymo dydžio neužteko. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino šias aplinkybes, taip pat nurodė, kad papildomų daiktų, maisto ar kt., vaikui neperka.
43. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o būtent tai, jog 2023 m. būtiniems vaiko poreikiams tenkinti sudarė 317 Eur dydžio suma, bei nustačius, kad ieškovas neteikė pakankamo išlaikymą savo vaikams, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš ieškovo priteisiant 522 Eur.
44. Šiame kontekste pažymėtina, jog civilinė byla teisme gauta 2022 m. gruodžio 22 d., o priimta 2023 m. sausio 6 d. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovui paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteistas laikinas išlaikymas po 200 Eur. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, šiuo metu priteistina suma išlaikymui 355 Eur, tuo tarpu 2023 m. buvo 317 Eur. Tad atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog 355 Eur priteistas išlaikymas skaičiuotinas ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos.
45. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog atsakovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. vasario 1 d., t. y. anksčiau nei pateiktas ieškinys, teismas daro išvadą, jog už 2023 m. skaičiuoti išlaikymą nuo ieškinio padavimo būtų netikslinga, susidarytų tokia situacija, jog ieškovas sumokėtų ir įsiskolinimą ir išlaikymą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. ieškovas vaikui teikia 200 Eur išlaikymą, teismo vertinimu, vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais, priteistinas išlaikymo dydis skaičiuotinas pagal tuo laikotarpiu esantį minimalų atlyginimą, t. y. 317 Eur, bei iš priteistinos sumos atimant laikinosiomis apsaugos priemonėmis mokėtą 200 Eur dydžio sumą. Tad iš ieškovo nuo laikinųjų apsaugos priemonių prašymo pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos priteistina 117 Eur išlaikymas.
46. Pažymėtina, jog panaši pozicija dėl išlaikymo priteisimo, kai yra nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691).
47. Nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
48. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
49. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, teiktiną po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui, 2023 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant atsakovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
50. Bendra taisyklė yra ta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Visgi, CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CPK 145 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Vienas tokių įstatymų, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Civilinis kodeksas (CK) (konkrečiau – CK 3.65 straipsnis) (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) CPK 384 straipsnio 5 dalį).
51. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK III knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
52. Apibendrinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą laikinosios apsaugos priemonės ginčuose, kylančiuose iš šeimos teisinių santykių, taikomos iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, o ne iki sprendimo įsiteisėjimo. Taip yra vien jau dėl to, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytini (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
53. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiui vaikui nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 1 653,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 548,80 Eur atstovo išlaidom padengti 105 Eur žyminio mokesčio), o atsakovė iš ieškovo – 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 300 Eur atstovo išlaidom padengti ir 105 Eur žyminio mokesčio).
55. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
56. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl ieškovui priteistina 1 102,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovės priešieškinys tenkintinas pilna apimti, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 1 405 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai, atlikus priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 302,47 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 128 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo valstybės naudai.
57. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, todėl ši suma nepriteistina valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką tarp J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, o J. K. (J. K.) – „K.“.
Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. (D. K.), gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su motina J. K., jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.) nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2023 m. vasario 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos 117 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų) dydžio išlaikymą, o nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės 355 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) dydžio išlaikymą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.) nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. vasario 1 d., iš viso 522 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus).
Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina J. K..
Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.) 302,47 Eur (tris šimtus du eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. K. naudai.
Priteisti iš ieškovo J. K. (J. K.) 128 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.