Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Sigitos Bieliauskienės, Laimos Garnelienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 254 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis:2015 m. sausio 27 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – V. N., A. R. ir M. P., V. N. stovint prie automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą stebėti aplinką, išlupęs pakabinamos spynos lankelį ir sugadinęs duris bei sudaužęs kitų durų stiklo paketą, įsibrovė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 2 628,94 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 628,94 Eur turtinę žalą;be to, tuo, kad 2015 m. vasario 12 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į AB ,,Lietuvos Paštas“, (duomenys neskelbtini) pašto, patalpas bei, sulaužęs pašto saugyklos duris ir nužnybęs pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į pašto saugyklą, kur, nulaužęs seifo durų rankeną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė pašto patalpoje įrengta signalizacija; taip pat, tuo, kad pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 12 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į AB ,,Lietuvos Paštas“, (duomenys neskelbtini) pašto, patalpas, tyčia išdaužė lango stiklą 290,40 Eur vertės, sugadino saugyklos duris ir sienelę bendros 450 Eur vertės ir sugadino seifą 50 Eur vertės, tokiais veiksmais padarydamas AB ,,Lietuvos paštas“ 790,40 Eur turtinę žalą;dar ir tuo, kad 2015 m. vasario 18 d., apie 3.48 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nužnybęs metalinių vartų pakabinamos spynos lankelį, sugadinęs plastikines duris ir už jų esančias grotas, įsibrovė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančias parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 9 572, 60 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 9 572,60 Eur dydžio turtinę žalą; ir tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 18 d., apie 3.48 val., (duomenys neskelbtini), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įsibraudamas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės patalpas, tyčia sugadino 650 Eur vertės duris, tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 650 Eur turtinę žalą;be to, ir tuo, jog nuo 2015 m. balandžio 27 d., 17 val., iki 2015 m. balandžio 28 d., 7.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas su bendrininku grupe – D. V., esant neužrakintoms durims, įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 759,20 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. 759,20 Eur turtinę žalą;taip pat ir tuo, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas su bendrininku grupe – su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, žnyplėmis nužnybęs spynos lankelį, įsibrovė į A. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 8 046,52 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 8 046,52 Eur dydžio turtinę žalą;kad 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir pagrobė tamsiame kambarėlyje, metalinėje dėžutėje, buvusius, R. P. priklausančius 10 000 Eur ir E. V. priklausančius 20 000 Eur, taip pat kambaryje buvusius, A. D. priklausančius, juvelyrinius dirbinius, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai A. D. 1 580 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. – 10 000 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai E. V. – 20 000 Eur turtinę žalą;dar ir tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkų grupė – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir iš tamsiame kambarėlyje buvusios spintos pagrobė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ReckGoliath, kal. 9, Nr. 000028 – 80 Eur vertės, priklausantį L. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam L. P. 80 Eur turtinę žalą.Kaltinamasis A. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2015 m. liepos 22 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamasis A. A. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą bei 3 000 Eur dydžio užstatą. Skunde kaltinamasis, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tvirtina kad vien tik gręsiančios bausmės griežtumas, nesuteikia pagrindo taikyti suėmimą (pratęsti suėmimo terminą) neribotą laiką. Jis suimtas laikomas gana ilgą laiką, o veikos, kurių padarymu kaltinamas, nėra smurtinio pobūdžio. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad būtina kaltinamąjį laikyti suimtą. Kaltinamojo nuomone, jis gali būti paleistas ir jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Anot kaltinamojo, ilgą laiką prieš jį taikomas suėmimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir BPK 121, 122 straipsnio nuostatoms. Kaltinamasis teigia, kad intensyvi priežiūra ir užstatas, maksimaliai gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus, tokios rūšies kardomosios priemonės atitiktų ir proporcingumo principą.Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad byla yra jau išnagrinėta iš esmės, jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Jis turi sutuoktinę ir vaiką. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų rengęsis ar pasikėsinęs daryti kitas nusikalstamas veikas.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis daro išvadą, kad BPK nustatytų tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo A. A. skundą atmesti.Kaltinamojo A. A. skundas netenkintinas.Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.Apygardos teismas, pratęsdamas A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. A. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: paties kaltinamojo A. A., kito kaltinamojo A. N., nukentėjusiųjų (R. P., A. D. ir kt.), liudytojų (V. A., E. S. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, kratos, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga Apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.Žemesnės instancijos teismas taip pat priėjo prie bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai. Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia tiek į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, tiek į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šių aplinkybių iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kita vertus, be abejonės, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ypatingai tuo atveju, kai kitos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad A. A. kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, pasikėsinimu padaryti apysunkę nusikalstamą veiką, bet ir sunkių nusikaltimų įvykdymu. Už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra nustatytos gana griežtos, su laisvės atėmimu susijusios bausmės.Pirmosios instancijos tinkamai įvertino ir A. A. asmenybę. A. A. anksčiau yra ne kartą teistas (net 4 kartus) ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Vokietijoje, Danijoje), taip pat už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. A. A. nusikaltimus, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarė esant neišnykusiam teistumui. Tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina, kad jis nelinkęs paisyti visuomenėje nustatytų padoraus elgesio bei moralės normų, laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų ir jų nepažeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas taip pat tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. A. A. vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą (savo gyvenamąją vietą kaltinamasis yra deklaravęs pas tėvus). Tačiau, įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų, ankstesnių teistumų kiekį, laiką, vietą, formuotina išvada, kad kaltinamojo turimi šeiminiai ryšiai nedaro jokios teigiamos įtakos jo elgesiui. Kaltinamojo šeiminiai ryšiai nėra tamprūs, nes jie nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai ir aptariamoje byloje, padarymo. Teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad A. A. turi ryšių užsienyje. Tokia aplinkybė, vertinant ją kartu su pirmiau aptartomis aplinkybėmis, susijusiomis tiek su A. A. asmenybe, tiek su jo socialiniai bei šeiminiais ryšiais, žymiai padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas priėjo prie objektyviais duomenimis pagrįstos išvados, jog A. A., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys). Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.A. A. inkriminuojamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta 13 punkte, A. A. anksčiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, naujas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajam inkriminuotos veikos yra savanaudiško pobūdžio, galbūt padarytos veikiant kartu su bendrininkų grupe, siekiant gauti lėšų pragyventi. Bylos duomenimis, suimtasis iki sulaikymo turėjo verslo liudijimą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iš to būtų gavęs kokias nors oficialias ir pastovias pajamas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į A. A. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog konkrečiu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.Kaltinamojo A. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau ne kartą teistas), jo turimų socialinių ir šeiminių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas (įsibraunant į patalpas, įskaitant gyvenamąsias, veikiant kartu su bendrininkų grupe), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), sunkumas (įskaitant ir sunkius), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl 9 veikų padarymo per gana trumpą laikotarpį), mastas (veikiant keliuose Lietuvos miestuose; nukentėjusiesiems padarant didelę turtinę žalą), leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą A. A. į laisvę ir skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą: intensyvią priežiūrą bei užstatą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. A. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Šioje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas, teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. gruodžio 11 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Kaip minėta 19 punkte, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Be kita ko, teismas taip pat privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo A. A. teises bei laisves, tačiau aptariamu atveju, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių, nenukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis suimtas ilgą laiką. Tačiau kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. A. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Tiek pagal nacionalinių, tiek pagal tarptautinių teismų praktiką, turi būti vertinamos konkrečios bylos konkrečios aplinkybės, t. y. teisingumas vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Aptariamu atveju A. A. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas tiek jo asmenybės, tiek galbūt jo padarytų veikų pavojingumu, bylos sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 5 asmenims; 25 liudytojai; 6 nukentėjusieji; kartu kaltinamiesiems inkriminuota 15 epizodų) ir didele apimtimi (bylą sudaro 28 tomai), tiek siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Tai, kad paprastai ilgesnis suėmimo terminas pateisinamas siekiu užtikrinti viešąjį interesą pripažįstama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, priimtuose bylose Kudla prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bak prieš Lenkiją ir kt. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam A. A. taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.Apskųsta teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 28 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.