Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. L. (toliau – V. L.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 81/04-318 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį,138 straipsnio 2 dalį 8 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 1 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistas subendrinta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu V. L. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis buvo pakeistas: V. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, panaikinant bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 4 dalį ir 64 straipsnio 1 bei 3 dalis; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi V. L. BK 284 straipsnį paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, V. L. paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant jam subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu V. L. paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant jam galutinę 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. birželio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 10 d.

4. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis V. L. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo V. L. skundą atmetė.

5. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo argumentų, nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo V. L. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 113 balus, kas atitinka aukštą rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir V. L. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

10. Įvertinus V. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesyje yra korekcijos požymių, pataisos namuose nuteistasis dirba be sargyboje, buvo skatintas tris kartus. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. L. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Pritariant tiek skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. L. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas ir pajamos, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje V. L. buvo teistas ne kartą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek lygtinio paleidimo institutas, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas V. L. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, V. L. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priežiūrą V. L. vertina palankiai tik tuomet, kai ji jam yra naudinga.

13. Atsižvelgiant į V. L. kriminalinę istoriją galima teigti, kad esant nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistojo elgesys iki šiol išlieka impulsyvus, agresyvus, jokių socialinės reabilitacijos programų su agresijos valdymu nelanko, kas sudaro pagrindą manyti, kad net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje jis kritiškai nevertina savo veiksmų ir nesiekia pasitaisyti. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia V. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.

14. Abejonių tinkamu V. L. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. L. yra įgijęs vos 9 klasių išsilavinimą, baigęs betonuotojo kursus, tačiau pataisos namuose nesiekė įgyti jokios specialybės. Nors laisvėje, paties nuteistojo teigimu, jis dirbo atsitiktinius darbus, tačiau didžiąją laiko dalį jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip asmuo, ieškantis darbo. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, V. L. neturi, o jo finansiniai įsipareigojimai, t. y. iš jo priteistas civilinis ieškinys, kurio neatlygintina suma šiai dienai siekia 11308,33 eurus (atlygino vos 64,26 eurus), vis dar išlieka dideli. Nors pataisos namuose V. L. dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio po truputį dengia savo finansinius įsipareigojimus, tačiau, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, V. L. asmenybę, jo itin vangią elgesio korekciją pataisos namuose, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus V. L. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir galimą jo pakartotinio alkoholio vartojimo riziką reikalauja vertinti itin atidžiai. Ir vis tik, teigti, jog šis veiksnys, neabejotinai paskatinęs V. L. nusikalsti, šioje bausmės vykdymo stadijoje jau yra neaktualus, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir nors V. L. pripažįsta, kad turi problemą su alkoholio vartojimu laisvėje, tačiau iki galo nelinkęs pripažinti, kad jam alkoholio atsisakyti reikia visiškai, turi tik pamastymų, kad galbūt jam reiktų sumažinti vartojimo kiekį. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis prieš padarydamas nusikalstamą veiką piktnaudžiavo alkoholiu gan ilgą laiko tarpą, konkrečiai jo įvardinti nesugeba, nes tai darydavo kiekvieną dieną, svaigindamasis alumi, tai jam buvo priimtinas atsipalaidavimo būdas. Teigė, kad koduotis nuo alkoholizmo minčių niekuomet nekilo, nes jo manymu, tai yra žmonių apgaudinėjimas, kas vėlgi leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos, būtinos taikant nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo šeima. Nors abejonių tuo, jog V. L. palaiko artimus ryšius su savo motina, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. L. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto nuteistasis neturi, lygtinai paleistas būtų priimtas gyventi pas motiną. Su dabartine sugyventine išgyveno apie 10 mėnesių, tačiau praeityje V. L. smurtavo prieš savo sugyventinę, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo santykiai su sugyventine šiam būnant laisvėje galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.