Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą taikyti V. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 14 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. N. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. N. nepateikė.

10. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad V. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos rizikos grupės (35 balai), tačiau pastebėtina, kad ši rizika visgi yra artima vidutinei. Tad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. N. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą, dirba, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, iniciatyvose. Palaiko socialinius ryšius su tėvu, broliu. Jam nėra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. N. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

12. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino V. N. teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. V. N. teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir naują turtinio pobūdžio nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neužilgo po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis dėl ankstesnių nusikaltimų padarymo. Šias aplinkybes įvertinus kartu su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, kurie patvirtina, kad draugai darė didelę įtaką V. N. nusikalstamiems veiksmams, prie to taip pat prisidėjo netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, kad pakartojo tą pačią klaidą nepasimokydamas iš patyrimo, nusikalto spontaniškai, kad nors ir buvo dirbantis, tačiau nusikaltimus vykdė siekdamas „lengvų pinigų“, leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir spręsti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokios išvados neleidžia daryti ir V. N. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

13. Kaip ir minėta, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra žema, tačiau artima vidutinei (35 balai). Nors šis vertinimas nuo ankstesnio įvertinimo sumažėjo 7 balais, tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas. Be to, net 15 balų iš 35 balų, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. N. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors ir stebimi teigiami skundo autoriaus elgesio pokyčiai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui to nepakanka, kadangi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju šiuo metu tokios išvados, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, bei Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamus kriminogeninius veiksnius – tesiės pažeidimų modelį, ryšius, dar negalima.

14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. O jo pastangos stengiantis bausmę atlikti tinkamai šiuo metu yra įvertintos, suteikiant teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau laikotarpis, kuriuo nuteistasis naudojasi tokia teise, dar yra per trumpas spręsti, kad būtų galima daryti išvadas apie stabilius nuteistojo elgesio pokyčius. Be to, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. N. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. N. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.