Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. (toliau – A. A.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 81/04-174 taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 6 (šešerių) metu 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendis buvo pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. A. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje jį išteisinant, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, buvo iš naujo subendrintos Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės, paskiriant A. A. galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

1.2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 22 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma, kaip tai teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad atlikus nuteistojo A. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 69 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo konkrečiu atveju A. A. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, septynis kartus skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „P. K.“, turės ir gyvenamąją vietą. Ir vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. A. lygtiniam paleidimui, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Tokiu būdu, vien tai, kad spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įstatymų nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

8. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog netvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas iš esmės vertino ne jo elgesį pataisos namuose, bet asmenybę, kas, pasak nuteistojo, leidžia įžvelgti diskriminacines apylinkės teismo nuostatas jo atžvilgiu. Šie A. A. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Neabejotina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, bet ir jo asmenybės pokyčius, sprendžiant, ar šiuo metu jų jau pakanka tokio asmens lygtiniam paleidimui, ar jų įtaka pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui vis dar nėra minimali. Būtent šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Toks nuteistojo asmenybės vertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžia.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo mąstymas, elgesys bei nuostatos, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje A. A. buvo teistas, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios išvados kontekste sprendžiant A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė – areštas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, padaręs eilę iš esmės analogiško finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, A. A. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš tiek praeityje buvusio A. A. teistumo, tiek ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinio pobūdžio, dalį lėšų, būtinų nuteistojo pragyvenimui laisvėje, A. A. gaudavo nusikalstamu būdu. Paties nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo pagal verslo liudijimą, prekiavo automobiliais, tačiau, sprendžiant iš jo nusikalstamo elgesio akivaizdu, kad legaliai gaunamų pajamų asmeninių poreikių tenkinimui nuteistajam nepakakdavo, todėl ir šiuo atveju vien tik faktas, kad išėjęs į laisvę A. A. bus įdarbintas, esminės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi. Ši aplinkybė egzistavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio A. A. nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu ji turės esminės reikšmės siekiant užkardyti galimą pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą. Juo labiau, kad jokių santaupų, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis neturi, tačiau egzistuoja tam tikri jo finansiniai įsiskolinimai, jis, be kita ko, moka ir alimentus savo dukrai, jo paties teigimu, turi problemų su azartiniais lošimais, šios problemos, būdamas pataisos namuose, jis niekaip nesprendė, kas visumoje leidžia pagrįstai konstatuoti galimą nuteistojo finansinį nestabilumą šiam išėjus į laisvę lygtinio paleidimo atveju, galintį neabejotinai paskatinti A. A. nusikalsti pakartotinai.

12. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą bei gyvenimo stilių ir draugus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje A. A. vedė asocialų gyvenimo būdą, nuolat įsiveldavo į situacijas, susijusias su nusikalstamumu, jo laisvalaikio praleidimo būdai sukurdavo palankias situacijas nusikalsti, dėl ko, nuteistasis vis kartodavo tas pačias klaidas, atsižvelgdamas vien tik į ankstesnį savo patyrimą. Duomenų, patvirtinančių, jog toks nuteistojo požiūris į savo nusikalstamumą jau yra pakitęs, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingai, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, A. A. yra linkęs minimalizuoti savo neteisėtus veiksmus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad net ir šiuo metu jis kritiškai nevertina savo nusikalstamo elgesio, jo neanalizuoja, nesuvokia jo priežasčių, tuo pačiu ir nesistengia pasitaisyti. Šių duomenų kontekste sprendžiant A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ir tai, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje A. A. gali įvardinti tik trumpalaikius savo tikslus, negeba detalizuoti savo ilgalaikių tikslų, yra susitelkęs į finansinę savo veiksmų naudą (ką betarpiškai patvirtina ir jo teistumai), kas visumoje iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 69 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šiuo aspektu paminėtina, kad statinių svertinių taškų suma atitinka vos 20 balų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti vykdoma toliau pataisos namuose, aktyviais nuteistojo veiksmais mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. A. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.