Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 28 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 254 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis:

– 2015 m. sausio 27 d., apie 3.25 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – V. N., A. R. ir M. P., V. N. stovint prie automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą stebėti aplinką, išlupęs pakabinamos spynos lankelį ir sugadinęs duris bei sudaužęs kitų durų stiklo paketą, įsibrovė į UAB ,,S“ priklausančios parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 2 628,94 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,S“ 2 628,94 Eur turtinę žalą;

– 2015 m. vasario 12 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini) , veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į AB ,,LP“, patalpas bei, sulaužęs pašto saugyklos duris ir nužnybęs pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į pašto saugyklą, kur, nulaužęs seifo durų rankeną, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė pašto patalpoje įrengta signalizacija; be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 12 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į AB ,,L P“, patalpas, tyčia išdaužė lango stiklą 290,40 Eur vertės, sugadino saugyklos duris ir sienelę bendros 450 Eur vertės ir sugadino seifą 50 Eur vertės, tokiais veiksmais padarydamas AB ,,LP“ 790,40 Eur turtinę žalą;

– 2015 m. vasario 18 d., apie 03.48 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nužnybęs metalinių vartų pakabinamos spynos lankelį, sugadinęs plastikines duris ir už jų esančias grotas, įsibrovė į UAB ,,A“ priklausančias parduotuvės patalpas, iš kur pagrobė turto už 9 572, 60 Eur, tokiu būdu padarydamas UAB ,,A“ 9 572,60 Eur dydžio turtinę žalą; be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. vasario 18 d., apie 03.48 val., (duomenys neskelbtini), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įsibraudamas į UAB ,,A“ priklausančios parduotuvės patalpas, tyčia sugadino 650 Eur vertės duris, tuo padarydamas UAB ,,A“ 650 Eur turtinę žalą;

– nuo 2015 m. balandžio 27 d., 17 val., iki 2015 m. balandžio 28 d., 07.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) veikdamas su bendrininku grupe – D. V., esant neužrakintoms durims, įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 759,20 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam R. K. 759,20 Eur turtinę žalą;

– 2015 m. balandžio 29 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas su bendrininku grupe – su asmeniu, prieš kurį ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, žnyplėmis nužnybęs spynos lankelį, įsibrovė į A. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė turto už 8 046,52 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. 8 046,52 Eur dydžio turtinę žalą;

– 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini) kartu su bendrininkų grupe – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir pagrobė tamsiame kambarėlyje, metalinėje dėžutėje, buvusius, R. P. priklausančius 10 000 Eur ir E. V. priklausančius 20 000 Eur, taip pat kambaryje buvusius, A. D. priklausančius, juvelyrinius dirbinius, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai A. D. 1 580 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai R. P. – 10 000 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai E. V. – 20 000 Eur turtinę žalą; be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2015 m. liepos 15 d., nuo 11 iki 14 val., (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininkų grupė – su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į R. P. priklausantį butą ir iš tamsiame kambarėlyje buvusios spintos pagrobė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą ReckGoliath, kal. 9, Nr. 000028 – 80 Eur vertės, priklausantį L. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam L. P. 80 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis A. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2015 m. liepos 22 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kaltinamojo nuomone, paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą ir užstatą būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo A. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. skundas netenkintinas.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. A. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo A. A., kito kaltinamojo A. N., nukentėjusiųjų (R. P., A. D. ir kt.), liudytojų (V. A., E. S. ir kt.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, kratos, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

Skundžiama nutartimi suėmimas kaltinamajam A. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, pasikėsinimu padaryti apysunkę nusikalstamą veiką, bet ir sunkių nusikaltimų padarymu. Už A. A. inkriminuojamų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamasis įstatymas numato griežtas, su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nors nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą, tačiau nagrinėjamu atveju, esant paminėtą suėmimo termino pratęsimo pagrindą patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. A. anksčiau yra ne kartą teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Be to, A. A. naujas nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį A. A., patvirtina, kad jis nelinkęs laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, apygardos teismas tinkamai įvertino ir kaltinamojo socialinius bei šeiminius ryšius. Nors A. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažametę dukrą, šios aplinkybės, kitų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, šiuo atveju nesumažina bėgimo ir slėpimosi nuo teismo tikimybės. Paminėtų aplinkybių buvimas nesulaikė jo nuo nusikaltimų, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai šioje byloje, padarymo. Kaltinamasis skunde nurodo, kad nuo 2012 m. vasario 20 d. vykdė individualią veiką, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iš to būtų gavęs kokias nors oficialias ir nuolatines pajamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis oficialiai dirbo tik nuo 2015 m. birželio mėnesio, t. y. vos mėnesį iki jo sulaikymo. Įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. A., pobūdį ir mastą, galima teigti, kad kaltinamasis lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Nurodytų aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad A. A., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. A. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, A. A. anksčiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, naujas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų turėjęs ilgalaikes nuolatines pajamas. Kaltinamajam inkriminuotos veikos yra savanaudiško pobūdžio, galbūt padarytos veikiant kartu su bendrininkų grupe, siekiant gauti lėšų pragyventi. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į A. A. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui taip pat leido pagrįstai manyti, jog šiuo atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kaltinamasis skunde ginčydamas BPK 122 straipsnyje 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimą nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų rengęsis ar pasikėsinęs padaryti kitas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo A. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau ne kartą teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas, galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas (įsibraunant į patalpas, įskaitant gyvenamąsias, veikiant kartu su bendrininkų grupe), pobūdis (savanaudiško pobūdžio), sunkumas (įskaitant ir sunkius), kiekis (kaltinimai pareikšti dėl 9 veikų padarymo per gana trumpą laikotarpį), mastas (veikiant keliuose Lietuvos miestuose; nukentėjusiesiems padarant didelę turtinę žalą), teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir intensyvi priežiūra bei užstatas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

Ši baudžiamoji byla 2016 m. gegužės 4 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatytas teismo posėdžių grafikas (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2017 m. gegužės 8 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir/ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. EŽTT praktikoje taip pat pažymima, kad klausimas, ar suėmimo laikotarpis (suėmimo trukmė) yra pagrįstas, negali būti vertinamas in abstrakto (abstrakčiai). Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi būti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus (Zherebin prieš Rusiją, §51; Balčiūnas prieš Lietuvą, § 77; Jėčius prieš Lietuvą, §93). EŽTT sprendimuose pažymima, kad nėra fiksuoto suėmimo termino, taikytino kiekvienai bylai (McKay prieš Jungtinę Karalystę, §45). Be to, pagal EŽTT praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suimtas ilgą laiką, tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikaltimų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, mastui, pateisinama tiek Konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo A. A. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).

Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi kaltinamajam A. A. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 28 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.