Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-616/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-25
Bylos Nr.
1A-247-616/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18236-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
S. L.
Advokatai
Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-616/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18236-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistojo S. L. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudoti specialia teise – teise vairuoti motorinę transporto priemonę 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią piniginę sumą – 1 230 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) eurų.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas neribotam savininko naudojimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vaizdo ir garso įrašai iš policijos „BODY“ kamerų palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0737 (patikros sertifikato Nr. 1760465) jam nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių ir, vietoje realios laisvės atėmimo, skirti minimalią baudą bei ją sumažinti vienu trečdaliu, nepriteisti konfiskuotino automobilio vertės arba šią sumą sumažinti, taip pat sumažinti teisių atėmimo terminą iki minimalaus 1 metų termino.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Dėl bausmės prašo atsižvelgti į tai, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio veiką bei nežymiai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (0,14 promilių). Pažymi, kad teismų praktikoje paprastai minimali baudos suma skiriama tuomet, kai asmuo yra pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už analogišką veiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-259-361/2019 (nustatytos 2,95 promiles), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-520-312/2019 (nustatytos 2,62 promiles), Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-359-485/2019 (nustatytos 3,20 promiles)). Akcentuoja, kad visose pateiktose byloje asmenims buvo konstatuotas net ne vidutinis, o sunkus girtumo laipsnis.

2.2. Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog panašiomis aplinkybėmis 1 metų teisių atėmimo laikotarpis yra pakankamas: Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537- 290/2017 (nustatytos 2,15 promilės), Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-238/2017 (2,73 promilės), Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-552-317/2018 (2,40 promilės), Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68- 317/2019 (2,74 promilės), Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-359-485/2019 (3,20 promilės), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 1A-157-245/2020 (2,32 promilės). Prašo atsižvelgti į tai, kad pirmą kartą gyvenime padarė tokio pobūdžio veiką; transporto priemonė jam yra reikalinga darbe, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, ateityje nežada kartoti šios klaidos.

Šalies argumentai

2.3. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto vertės konfiskavimo nurodo, kad teismų praktika yra formuojama ta linkme, jog teismai nėra linkę konfiskuoti automobilio, kai neblaivus asmuo padaro BK 281 straipsnyje nurodytą pažeidimą, tačiau yra kitų aplinkybių, leidžiančių asmenį individualizuoti kaip nepiktybinį pažeidėją bei yra manytina, kad ateityje analogiškos veikos nebus daromos: Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-411-238/2017 (2,73 promilės) – teismas nekonfiskavo šio asmens automobilio net įvertinęs tai, kad vairuotojas ne tik vairavo girtas, tačiau dar ir padarė kelių eismo įvykį – susidūrė su kitu vairuotoju, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017 (2,19 promilės), Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017 (2,15 promilės), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojo byloje Nr. 1A-157-245/2020 (2,32 promilės). Prašo atsižvelgti į teismų formuojamą praktiką ir neskirti konfiskuotino turto vertės priteisimo. Jeigu ši baudžiamojo poveikio priemonė vis tiek būtų skiriama, mano, kad ji yra per didelio dydžio, kadangi automobilis buvo vertas gerokai mažiau. Jo rinkos kaina siekia apie 750-850 Eur (paprastai visada nuderama dar bent 100 Eur, todėl mano, kad galutinė kaina vis tiek būtų laikoma 750 Eur). Prie skundo pridėjo skelbimų apie parduodamos panašius automobilius tapačių metų ir modelių („(duomenys neskelbtini)“, 1,9 l universalas, 1999 m., (duomenys neskelbtini) (autoplius.lt)), „(duomenys neskelbtini)“, 2.4 l sedanas, 1999 m. birželio mėn., (duomenys neskelbtini) (autoplius.lt)).

3. Atsiliepimų į nuteistojo S. L. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, o paskirti minimalią baudą bei ją sumažinti vienu trečdaliu, nesutinka su išieškotinos iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančia pinigų suma – 1230 Eur ir prašo nepriteisti konfiskuotino automobilio vertės arba šią sumą sumažinti, taip pat ginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo S. L. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Šią nusikalstamą veiką S. L. padarė būdamas teistas 4 kartus (teistas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Šiaulių apylinkės teismo 2018m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 55 parų arešto bausme; Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį skirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu ir 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant buvimo vietą – deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti mokytis arba pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikino sulaikymo laikas nuo 2020-07-27 11.10 val. iki 2020-07-28 15.40 val., įskaitant 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas) (b. l. 101-108), praėjus vos pusei metų po bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos ((duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro), teistumui neišnykus, nors už analogišką nusikalstamą veiką neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už dviračio ir automobilio vairavimą išgėrus, baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 128-135), nuteistasis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo, kad S. L. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Atkreipiamas dėmesys, kad darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, S. L. suvokė, jog yra neblaivus, tačiau vis tiek pasirinko elgtis visuomenei pavojingu būdu. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad su draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir kad jis išgėrė 2 litrus alaus, o po to, pritrūkus alkoholio, nusprendė automobiliu nuvykti į parduotuvę, esančią kitoje gyvenvietėje, kuri buvo už 2-3 kilometrų. Prie parduotuvės nuteistasis su draugu išgėrė dar 0,5 litro degtinės ir vėl sėdo už automobilio vairo (b. l. 166-169). Tai rodo, kad S. L. gerai suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, tačiau vis tiek pasirinko netinkamą elgesio variantą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino S. L. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia S. L. apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Priešingai, nuteistasis savo elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių (taip pat ir vežamo keleivio) gyvybei, sveikatai bei turtui. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėmė sprendimą sėsti už automobilio vairo ir važiuoti į stadioną, ir niekur toliau automobiliu jis nebevyko ne dėl to, kad vis tik įvertino savo būklę, pakitusią reakciją į aplinką ir sumažėjusį budrumą, o dėl to, kad užvažiavo ant akmens ir dėl to nebegalėjo toliau važiuoti. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio veiką, gan nestipriai viršijo ribą, kuomet yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio. Atkreipiamas dėmesys, kad nors nuteistasis skunde teigia, jog pirmą kartą padarė tokio pobūdžio veiką, iš bylos duomenų, kaip jau minėta, matyti, jog nuteistasis už automobilio vairavimą išgėrus jau buvo baustas administracine tvarka. Ir nors baudžiamoji atsakomybė dėl to jam tuomet nekilo (nustatytas 1,29 promilių neblaivumas), tačiau tai parodo, kad S. L. išvadų dėl savo elgesio nedaro ir sąmoningai renkasi elgesį, prieštaraujantį geros moralės ir įstatymų normoms. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad iš pažymos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmes, neturi pagrindo S. L. paskirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laikyti neteisinga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. L. paskyrė mažesnę nei vidurkis baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, S. L. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis prašo vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti baudą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad S. L. turi paskirtų baudų už administracinius nusižengimus, bet jų nemoka (b. l., 128-134), todėl skirti jam baudą yra netikslinga. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, prieš tai jau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, kuris, akivaizdu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio ir neskyrė bausmės vykdymo atidėjimo.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

13. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

14. Pirmosios instancijos teismas neaptarė aplinkybių, dėl kurių paskyrė nuteistajam S. L. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl dėl BK 72 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis S. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne S. L., o jo darbdaviui K. B., kuris nežinojo aplinkybės, jog automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš S. L. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nors nuteistasis S. L. prie skundo pridėjo skelbimų apie parduodamos panašius automobilius tapačių metų ir modelių, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

18. Šiuo nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (degalai – dyzelis, variklio darbinis tūris – 1896 cm³, variklio galia – 81 kW / 110 AG, gamybos periodas 1998–2000 (pasirinkti metai – 1999 m.)) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2023 m. gegužės mėnesį buvo 1230 Eur su PVM (b. l. 33). Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu arba pagal atitinkamų juridinių asmenų pateikta pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą, nustatė konfiskuotino turto vertę 1230 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis S. L. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, yra jauno amžiaus, dirbantis, duomenų apie sunkią finansinę būklę teismui nepateikė, neturi pagrindo nesutikti su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos ir jos nustatyto dydžio konfiskavimu. Dėl apeliaciniame skunde apelianto cituojamų teismų nutarčių, kai automobiliai iš savininkų nebuvo konfiskuoti, nors vairuotojams buvo nustatytas vidutinis ar net sunkus girtumo laipsnis, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, kadangi šiuo konkrečiu atveju nuteistajam buvo skirta ne automobilio, o jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino

19. S. L. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus termino, t. y. vienų metų.

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas nuteistajam S. L. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl visų reikšmingų bylos aplinkybių, apibūdinančių apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

22. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. L. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmu tikrinimu nustatytas 1,69 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 1,63 promilių girtumas. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad S. L. ant akmens užvažiavo stadione (b. l. 35-38), ir nors buvo vakaras, tačiau stadione, į kurį važiavo neblaivus nuteistasis, buvo žmonių, tai patvirtina ir liudytojos A. P. parodymai, kad minėtame stadione keli jaunuoliai buvo susirinkę pažaisti krepšinio (b. l. 61-62). Iš paties nuteistojo parodymų taip pat matyti, kad automobiliu jis važiavo ne vienas (b. l. 166-169), gyvenvietėje, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nuteistojo skundo argumentas, kad transporto priemonė jam yra ir bus neatsiejamai reikalinga darbe, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 98-100) ir paties nuteistojo patvirtinimo, jis teisės vairuoti transporto priemones nėra ir niekada nebuvo įgijęs. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ne tik tai, kad nors S. L. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad, kaip minėta pirmiau, nuteistasis jau yra baustas administracine tvarka už dviračio ir automobilio vairavimą išgėrus, vadinasi, padarytas teisės pažeidimas nėra vienkartinis ir atsitiktinis atvejis, o pats apeliantas suprasdamas, kad kelia pavojų aplinkinių – o ir savo paties – sveikatai ar net gyvybei, taip pat ir turtui, sąmoningai renkasi sėsti už vairo būdamas neblaivus. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog S. L. paskirtas trejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas nėra neproporcingai ilgas, o yra lygus baudžiamajame įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytam galimo draudimo naudotis specialia teise taikymo termino vidurkiui. Atkreipiamas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde pateikiama kitų apygardos teismų praktika, kai, net ir nustačius sunkų girtumo laipsnį, asmeniui skiriamas draudimas naudotis teise vairuoti minimalus ar artimas minimaliam terminas, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekviena byla ir situacija yra individuali, todėl teismas nėra įpareigotas paskirti tokias pačias baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti, tuo labiau, kad baudžiamojo poveikio priemonių trukmės ir dydžio klausimas yra teismo diskrecijoje.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. (APD-2023-14086 (b. l. 197), kuria prašoma iš S. L. valstybei priteisti 70 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Mindaugo Jonaičio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

25. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

26. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis S. L.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. L. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nuteistajam S. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas Mindaugas Jonaitis (b. l. 194).

27. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis S. L. yra darbingo amžiaus, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. L. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš S. L. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Teisėjai Ernesta MontvidienėGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas