Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – S. B. ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį laiduotojo L. B. atsakomybei pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus.

S. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 18 d. apie 16.50 val. važiavo nuo Kulautuvos miestelio iki Raudondvario pl.–Aukštutinių Kaniūkų g. sankirtos, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Motyvuojamoji dalis

4. Prokuroro skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Konstatavęs, jog automobilis „Audi A6“, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, priklausančios transporto priemonės konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą.

7. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo S. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Prokurorė, įvertinusi tai, kad S. B. neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę, taip pat nustatytą jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminą bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir terminą, teigia, jog šių pirmosios instancijos teismo taikytų priemonių BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti nepakanka ir prašo paskirti S. B. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojant S. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę –lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę, tokiu būdu sudarant pagrindą nusikaltimą padariusiems asmenims taikyti ir baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones, be kita ko, ir turto konfiskavimą. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nustačius, jog asmuo padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą uždraustą veiką, jo nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

10. Nors pagal BK 67 straipsnio 1 dalį skiriant baudžiamojo poveikio priemones kartu su bausme, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, tačiau nagrinėjamoje byloje S. B. bausmė už jo padarytą nusikaltimą nebuvo paskirta, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi minėta įstatymo nuostata nenumato privalomo baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

11. Atleisdamas S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, iš karto po įvykio padėjo pareigūnams nustatyti įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog iš byloje esančios pažymos apie už 5 metus S. B. registruotus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), matyti, jog baustas jis buvo tik 2014 m. už administracinio teisės pažeidimo, kuris nepriskiriamas šiurkštiems, padarymą (ėjo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėja buvo). Įvertinus aptartus duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonę tinkamai motyvavo ir pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, o pats baudžiamasis procesas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Skundžiamu nuosprendžiu S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o laidavimo institutas taikytas kartu su užstatu. Priešingai nei teigiama prokurorės skunde, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas.

12. S. B. pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę vieniems metams, todėl jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki šio įvykio S. B. dirbo vairuotoju, jo tiesioginės funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu, o, kaip nurodyta ir jo darbovietės UAB „PGS Group“ rašte, per visą darbo laikotarpį jis charakterizuojamas nepriekaištingai, kaip pavyzdingas darbuotojas, kuris yra ne kartą skatintas už gerus darbo rezultatus. Atėmus S. B. teisę vairuoti transporto priemonę vienus metus, jis per visą nurodytą laikotarpį negalės vykdyti šios veiklos. Kaip nurodė pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jis turi tik vienos srities – vairuotojo kvalifikaciją, todėl uždraudus naudotis specialia teise, jis neteks vienintelio pajamų šaltinio iš savo tiesioginio darbo. Byloje nėra duomenų apie kitas S. B. profesijas, jis yra vyresnio amžiaus, o jo sutuoktinei dėl jos sveikatos būklės (be kita ko, apsunkinto judėjimo) nustatytas 45 procentų darbingumas, taigi, jau paskirta baudžiamojo poveikio priemone tiek S. B., tiek su juo kartu gyvenantys asmenys patirs ne tik turtinio pobūdžio poveikį, bet ir su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant S. B. nuo atsakomybės, apylinkės teismo jam parinktos poveikio priemonės neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis, priešingai nei nurodyta prokurorės skunde, bus įgyvendinta paliekant galioti skundžiamame nuosprendyje jam paskirtą poveikio priemonę, netaikant turto – transporto priemonės konfiskavimo.

13. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi pagrįstai sprendė, jog šios priemonės taikymas prieštarautų proporcingumo principui. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas ir prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.