- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-259-361/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60911-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir A. Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio (2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ištaisyti nuosprendžio netikslumai), kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 14.25 val. iki 2018 m. gruodžio 27 d. 14.15 val., t. y. viena para prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta 48 MGL dydžio (2 400 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iš A. S. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1 190 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 26 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę – automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,95 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutrumpinti nuosprendžiu atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą ir konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Mano, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, nes norą būti laiduotoja pareiškusi apelianto motina yra charakterizuojama teigiamai, nebausta, neteista, gyvena kartu su juo, turi nuolatinį darbą, neturi žalingų įpročių, o jis gerbia mamos nuomonę, paklūsta jos reikalavimams. Mama supranta sūnaus padarytos veikos neigiamas pasekmes, dėl to labai išgyvena. Todėl mama D. S. yra verta teismo pasitikėjimo, turi galimybę daryti teigiamą įtaką sūnui. Teismas tik formaliai motyvavo, kad apeliantas praeityje yra baustas, neįvertinęs, jog paskutinį kartą jis baustas administracine tvarka 2018 m. balandžio 11 d. už greičio viršijimą – pareikšta pastaba. Nurodo, jog anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai yra labai seni, nubaudimai ir teistumas yra išnykę, o nuobaudos nesusijusios su vairavimu esant neblaiviam ar alkoholio vartojimu. Alkoholį vartoja itin retai, nes tai nedera su apelianto nuo gimimo vartojamais vaistais.
2.2. Nesutinka su teismo nuomone, jog apeliantas tik formaliai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltę apeliantas pripažino tiek būdamas sulaikytas, tiek apklausiamas tyrėjų, be to, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes, sutiko su pareigūnų ir medikų reikalavimais. Teismas, remdamasis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 618, padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas nėra kritiškas savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui. Atkreipia dėmesį, jog yra netikslumų įrašant laiką policijos siuntime atlikti medicininę apžiūrą, t. y. nurodyta 14.25 val. yra apelianto sustabdymo laikas, o ne laikas, praėjęs po sustabdymo, patikrinimo alkotesteriu, dokumentų surašymo. Į gydymo įstaigą apeliantas buvo pristatytas 15.03 val., todėl minėtame apžiūros akte esančią informaciją apie alkoholio vartojimo laiką vertina kaip neatitinkančią tikrovės. Tačiau apeliantas kaltę pripažįsta, gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, išgyvena dėl neapgalvoto poelgio, supranta sunkius tokios veikos padarinius, kurie atsilieps asmeniškai ir šeimai. Iš savo elgesio pasimokė, todėl bausmės tikslai yra pasiekti.
2.3. Paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, teismas neįvertino, jog apeliantas yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, medikai riboja jo judėjimą, kad būtų išvengta priepuolių ligos paūmėjimo. Be to, apeliantas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įmonės veikla specializuota, todėl teisė vairuoti jam būtina. Apeliantas augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos saugiai veža į mokyklą, esančią už kelių kilometrų, yra dirbantis, visiškai išlaiko šeimą, charakterizuojamas teigiamai ir aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) seniūnijos renginiuose.
2.4. Pažymi, jog būtent apeliantas yra automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o bendrovė sutiko, jog šis automobilis būtų konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, teismo nurodyta automobilio vertė yra neteisinga, žymiai per didelė. Interneto portalo „Autoplius“ duomenimis, vidutinė techniškai tvarkingo analogiško automobilio vertė yra 350–450 Eur. Apeliantas nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, taigi priešingai nei nurodė teismas, jis negalėjo nežinoti, kad bendrovės automobilis bus panaudotas nusikalstamos veikos padarymui.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Teigia, jog teismas pagrįstai netaikė A. S. BK 40 straipsnio nuostatų, nes jis nėra kritiškas savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui kelyje. Apelianto kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės teismo parinktos teisėtai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Skunde neginčijama A. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo ir kvestionuoja jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo motyvus.
5. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas netaikė laidavimo instituto ir tai grindė tuo, jog A. S. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką yra tik formalus ir jis nėra visiškai nuoširdus nurodydamas įvykio aplinkybes. Iš užfiksuoto A. S. alkoholio koncentracijos kiekio asmens kortelės išraše ir specialisto išvadoje, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. alkoholį vartojo ne išvakarėse, kaip jis pats teigė, bet praėjus nedideliam laiko tarpui iki buvo sustabdytas policijos. Be to, teismas, remdamasis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 618 užfiksuotais tikrinimo duomenimis (15.09 val. apeliantui užfiksuotas 2,30 prom., 15.30 val. – 2,35 prom.), pagrįstai sukritikavo A. S. versiją, jog jo didelį apsvaigimą galbūt lėmė vartojami stiprūs vaistai. Todėl A. S. asmenybę teismas teisingai vertino kaip nekritišką savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui. Atsižvelgdamas į tai, jog A. S. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kartu įvertinęs jo formalų prisipažinimą padarius aktualią veiką, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis neatitinka visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o būtent reglamentuotos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
5.2. Teisėjų kolegija, pritardama aptartoms apylinkės teismo išvadoms, pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Šiuo atveju bylos duomenys rodo, jog A. S. tyrimo pradžioje pasirašytinai sutiko su bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme. Vis dėlto po 2019 m. balandžio 24 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo A. S. persigalvojo ir pateikė deklaratyvius teiginius, jog neva nežinojo, kad jam bus skirtos kvestionuojamos baudžiamojo poveikio priemonės, ir prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme. Aptartas A. S. procesinis elgesys ar neva jo nežinojimas apie įstatymų leidėjo nustatytas griežtas sankcijas už tokio pobūdžio nusikaltimus leidžia įsitikinti tuo, kad jis menkina savo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o esmines įvykio aplinkybes pripažino tik verčiamas surinktų įrodymų.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl uždraudimo naudotis specialia teise, tačiau nuspręsdamas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą netinkamai taikė turto konfiskavimui aktualų teisinį reguliavimą.
7. Paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino jo padaryto šiurkštaus nusikaltimo transporto eismo saugumui pobūdį ir jo asmenybę pagal esamas šeimines, socialines, turtines aplinkybes. Akcentuodamas turimo neįgalumo, galimo ligų paūmėjimo ar negalėjimo pasirūpinti saugiu vaikų nuvežimu į mokymosi įstaigą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, aplinkybes, apeliantas nutyli, jog visos šios aplinkybės egzistavo ir tuo metu, kai jis padarė nusikalstamą veiką. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sutrumpinti, sumažinti, pakeisti ar kitaip švelninti nuosprendžiu apeliantui skirtos uždraudimo naudotis specialia teise priemonės. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė A. S. taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nustatytas kiek daugiau nei vidurkis.
8. Apeliantas, prašydamas konfiskuoti automobilį, pagrįstai teigia, jog nusikaltimą padarė vairuodamas jo vadovaujamos bendrovės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį, todėl bendrovė, kaip automobilio savininkė, negalėjo nežinoti, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Iš bylos duomenų matyti, jog būtent A. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (nuo 2012 m.), o nuo 2018 m. lapkričio 21 d. bendrovei nuosavybės teise priklauso automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1998 m. gamybos). Apylinkės teismas tinkamai nustatė byloje aplinkybę, jog automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, teismas motyvavo, jog byloje nustatyta, kad šis juridinis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bendrovės transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Sprendimą išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią pinigų sumą teismas grindė tuo, kad tokia poveikio priemone siekiama užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas pastarajam taptų finansiškai nenaudingas ir turto konfiskavimo priemonė pasiektų jai keliamus tikslus. Teisėjų kolegija su tokia prieštaringa apylinkės teismo motyvacija ir priimtu sprendimu dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko nesutinka.
8.1. A. S. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, vairavęs automobilį neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės. A. S. kraujyje nustatytas beveik dvigubai didesnis etilo alkoholio kiekis – 2,95 promilės. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas yra neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.
8.2. Aptartos aplinkybės, jog automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir priklauso apelianto vadovaujamai bendrovei, turėjo teismui signalizuoti apie tai, kad byloje taikytinas būtent automobilio konfiskavimas, o ne šio turto vertės atitinkančios sumos išieškojimas iš kaltininko. Šiuo konkrečiu atveju teisėto automobilio valdytojas ir bendrovės, kuriai priklauso automobilis vadovas, yra vienas ir tas pats asmuo – A. S.. Todėl minėtos apylinkės teismo išvados, jog juridinis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bendrovės transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui, vertinamos kaip faktiškai nepagrįstos. Galiausiai skundo argumentų vertinimas dėl automobilio vertės dydžio nustatymo neteisingumo, kolegijai nusprendus konfiskuoti automobilį, netenka prasmės, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.
8.3. Beje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte teismui ir gynėjas teismo posėdyje apylinkės teisme nurodė, kad bendrovė sutinka, jog būtų konfiskuotas ginčo automobilis. Duomenų, jog taikytina turto konfiskavimo priemone būtų pažeidžiamas proporcingumo principas ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, byloje nėra. Apeliantui skirtos dvi aptartos baudžiamojo poveikio priemonės dera tarpusavyje, viena kitos nedubliuoja, realiai yra įvykdomos ir neabejotinai teigiamai veiks nuteistąjį bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš A. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1 190 Eur.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimis, konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.