- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 1-545-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60911-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Eduardas Žebrauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, teistas 2013-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 202 str. 1 d., 15 MGL bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:
jis, 2018-12-26, apie 14:25 val., Rimkų g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę - automobilį "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo susitikęs su draugu, paskambino mama, pasakė, kad blogai jaučiasi. Jis nesakė mamai, kad yra išvykęs. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, bet gerai jautėsi, nors buvo nemiegojęs, išvažiavo pas mamą. Važiuojant jį pareigūnai sustabdė ir patikrino neblaivumą. Po patikrinimo jis nuvažiavo į ligoninę pasitikrinti dar kartą neblaivumą, priduodant kraują. Gailisi, nevartoja alkoholio, nes serga astma ir vartoja stiprius vaistus. Automobilis, kuriuo važiavo priklauso darbovietei. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Liudytoja D. S. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena viename kieme, bet ne viename name. Sūnus pareigingas, geras. Nevartoja alkoholio sūnus, nes sveikatos neturi. Tą dieną jis ne namuose buvo. Ji nežinojo, kad sūnaus nėra namuose. Jai užėjo bloga, paskambino sūnui, pasakė, kad blogai jaučiasi. Vėliau skambino, sūnus neatsiliepė, o kitą dieną sužinojo apie tai, kad atimtos teisės. Manė, kad sūnus namuose buvo. Galės prižiūrėti sūnų ir jį paveikti, kad nepažeidinėtų įstatymų, dažniau pas jį nueis.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo policijos pareigūno T. P. parodymų matyti, kad jis parodė, jog 2018 m. gruodžio 26 d. dirbdamas su vyr. patruliu G. N., Rimkų gatvėje, Klaipėdoje, sustabdė automobilį "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su minėto automobilio vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustatė, kad automobilį vairavo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Po to, A. S. buvo nuvežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę kraujo mėginio paėmimui (1 t. b. l. 16-19).
Pristatyto asmens kortelės išraše užfiksuota, jog 2018 m. gruodžio 26 d.14.25 val. A. S. nustatytas 1,74 prom. girtumas (1 t., b. l. 83).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.618 nustatyta, kad apžiūros metu A. S. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1 t., b. l. 20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 191/2019(01) konstatuota, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,95 promilės etilo alkoholio. Kraujo ėminys paimtas 2018 m. gruodžio 26 d. 15.15 val. (1 t., b. l. 22).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Rimkų gatvėje, Klaipėdoje. Po apžiūros automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 23-26). 2018 m. gruodžio 27 d. automobilis grąžintas A. S. (1 t., b. l. 37).
VĮ "Regitra" duomenimis nustatyta, kad automobilis "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo 21 d. registruotas UAB "(duomenys neskelbtini) " vardu (1 t. b. l. 31).
VšĮ "Emprekis" pažyma, kurios duomenimis, automobilio "C. V.", vidutinė kaina Lietuvoje - kaina 1190 Eur (1 t., b. l. 39).
Tokiu būdu aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia A. S. kaltę. Veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Nors A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, tačiau kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ir byloje surinktų įrodymų, A. S. gailėjimasis yra tik formalus, nes kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus nurodydamas įvykio aplinkybes. A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad alkoholį vartojo išvakarėse (2 t. b. l. 33), tačiau pristatyto asmens kortelės išraše (t. 1 b. l. 83) bei 2019-01-03 specialisto išvadoje (t. 1 b. l. 22) užfiksuotas alkoholio koncentracijos kiekis (2018 m. gruodžio 26 d.14.25 val. A. S. nustatytas 1,74 prom. girtumas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 618 15.09 val. užfiksuotas 2,30 prom., 15.30 val.- 2,35 prom. (t. 1 b. l. 20) kraujo ėminyje, paimtam 2018 m. gruodžio 26 d. 15.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,95 promilės etilo alkoholio) leidžia daryti priešingą išvadą – A. S. alkoholį vartojo ne išvakarėse, kaip kad teigė, bet praėjus nedideliam laiko tarpui iki sustabdant policijos pareigūnams. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog vartoja stiprius vaistus, ir dėl to nusikalstamos veikos padarymo metu galimai kilo didelė apsvaigimo reakcija, paneigta medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 618 (b. l. 20), ir laikytina tik kaip siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę. Aptartos aplinkybės sąlygoja, kad A. S. nėra kritiškas savo neatsakingam ir pavojingam elgesiui ir tai negali būti laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017; 2K-176-222/2019.
A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis pateikė teismui prašymą (sutikimą) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos D. S. priežiūrai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal laidavimą asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik esant visoms išvardintoms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. S. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas smarkiai apsvaigęs (nustatytas 2,95 prom. girtumas) nuo alkoholio, taip keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino tik formaliai, darytina išvada, kad kaltinamasis neatitinka visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad A. S. neatitinka BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir todėl jo atžvilgiu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, baigta, į kaltininko asmenybę - A. S. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, turi negalią, augina du nepilnamečius 17-ir 12 metų vaikus (t. 1 b. l. 111-113), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio3 dalies 2 punktu, nustatytinas minimalus, t.y. 50 MGL (2500 Eur). Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 14.25 val., iki 2018 m. gruodžio 27 d. 14.15 val. (1 t., b. l. 85-86, 87), tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).
Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgiant į tai, kad A. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas net 2,95 promilių neblaivumas, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, kaltinamajam paskirtina bausmės paskirtį įgyvendinti padėsianti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones), nustatant didesnį nei įstatyme numatytas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas - 2 (dvejus) metus.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 30-31). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad juridinis asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilis "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju, pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas.
Byloje nustatyta, kad automobilis „C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, jog panašaus automobilio „ C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje vidutinė rinkos kaina yra 1190 Eur (1 t., b. l. 39), vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1190 Eur.
A. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 1 skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir paskirti jam 50 MGL dydžio (2500 eurų) baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 14.25 val., iki 2018 m. gruodžio 27 d. 14.15 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad bauda, kurią A. S. turi sumokėti, yra 48 MGL dydžio (2 400Eur).
Nustatyti, kad A. S. paskirta 48 MGL dydžio (2 400 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, ir iš A. S. konfiskuoti automobilio "C. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą - 1190 Eur.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.