Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R., jo gynėjui advokatui Povilui Jegorovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, perduodant jį laiduotojos L. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, G. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metams bei 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. R., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta palikti G. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. vasario 6 d. apie 16.22 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.15 % (promilės) etilo alkoholio.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir uždrausti G. R. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams bei paskirti turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvavo kodėl skiria minimalų, o ne maksimalų teisės vairuoti atėmimo terminą. Teigiama, kad jei G. R. kraujyje būtų nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės alkoholio kiekis, tuomet jam grėstų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį. Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur, taip pat yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadinasi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų būti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panašius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą pagal BK 68 straipsnio nuostatas, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai švelnesnė, nei ta, kuri būtų už administracinį nusižengimą, dėl ko šiuo atveju mano esant pagrindui skirti maksimalų 3 metų baudžiamojo poveikio priemonės ­– teisės vairuoti atėmimo terminą.Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo nustatė, kad automobilis „Hyunday Santa Fe“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet pa­didinto pavojaus šaltiniu, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialią teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas. Prokuroro manymu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios in­stancijos teismo ištirtus įrodymus neabejotina, kad G. R. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, yra ne tik ga­limas, bet ir būtinas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straips­nio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų atitinkamą nuomonę apie asmens nebaudžiamumą bei sudarytų prielaidą atsirasti nepagarbai baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusi­kalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Prokuroro manymu, abejonių, jog automobilis šiuo atveju atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme – nekyla. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalima, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę. Taigi siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam G. R. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Mindaugas Šukys apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas G. R. ir jo gynėjas advokatas Povilas Jegorovas prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertins. Prokuroras nesutinka tik su G. R. paskirtomis ar nepaskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, jų dydžiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko G. R. pagrįstai buvo neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.

Dėl teisės vairuoti atėmimo termino

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tame tarpe ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones), tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 metams, prašant taikyti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 3 metus.Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, lyginamoji analizė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prokuroras klaidingai nurodo ANK 423 straipsnio nuostatas, kadangi jame įtvirtinta situacija, kada apsvaigusio asmens vairuojamas automobilis pažeidžiant KET ir sukeliant dėl to asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto apgadinimą. Šiuo atveju byloje nurodyta tik kad G. R. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą. Byloje duomenų apie tai, kad padaryta žala šlaitui, kelio sankasai ir pan. – nėra. Įvykio metu apgadintas automobilis, tačiau jis priklauso G. R., todėl nėra šio ANK straipsnio objektas ir pateikiama situacija turėtų būti vertinama pagal ANK 422 straipsnio nuostatas, kurios numato vairuoti teisės atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi vadovautis prokuroro skunde pateikiamais samprotavimais ir palyginimais – keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. R. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, teisinio pagrindo nėra. Šis klausimas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias G. R. asmenybę ir turinčias reikšmės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonėms skirti, jam buvo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti ir švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat gali neapsiriboti siūlomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai.Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios G. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti G. R. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti G. R. veiksmai žalos nepadarė, kaip jau minėta – eismo įvykio metu buvo tik apgadinta pačiam G. R. priklausanti transporto priemonė. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos G. R. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą. Nors teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo ne vėliau kaip 1998 m. (b. l. 29-31), tačiau administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimu baustas tik kelis kartus (b. l. 26-28). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė G. R. 1 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per trumpą – nėra.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę, taigi, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam asmens nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuota.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kur nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuose nutarimuose nėra išskirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomos poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).Aukštesnysis teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus G. R., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Kaip jau buvo minėta, dėl padarytos nusikalstamos veikos G. R. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, per beveik 20 metų vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik kelis kartus, vedęs, turi mažametį vaiką, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus ligotais tėvais, todėl manytina, kad automobilis jam yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados iš esmės atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas šiuo atveju pritaikytas tinkamai, G. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant baudžiamajame kodekse įtvirtintų nuostatų.Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą atmesti.