Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 str. 7 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2017-02-06 apie 16.22 val. Kauno r., Samylų sen., Šlienavos k., Samylų g. vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.15 % (promilės) etilo alkoholio, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-14-jo gimtradienis ir jis turėjo išvykti. Todėl 2017-02-06 pas jį buvo atvykę draugai. Kadangi jie paliko atidarytus vartelius, pro kuriuso išbėgo šuo, jis, būdamas neblaivus, apie 16.20 val. Sėdo į savo Automobilį ir bandė ieškoti šuns. Kažkuriuo metu prarado budrumą, nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į šlaitą. Išlipo iš automobilio, apėjo aplink automobilį apžiūrėjo apgadinimus. Tuo metu pro šalį važiavo policijos patrulių automobilis. Jie sustojo, atėjo iki jo automobilio. Jis geranoriškai pripažino, kad vairavo neblaivus ir nuvažiavo nuo kelio. Jam buvo prakirsta kakta, todėl pareigūnai iškvietė greitąją med. Pagalbą. Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam paimė kraują, suteikė pirmąją med. pagalbą ir išleido namo. Dėl įvykusio įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašo bylą nutraukti, jį perduodant laiduotojai-jo sutuoktinei L. R..

Kadangi kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Liudytojas Ž. Z. ikiteismninio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-06 apie 16.20 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., Samylų sen., Dubravų k. Samylų g. Pastebėjo nuo kelio į Šlaitą nuvažiavusį automobilį "Hyundai Santa Fe". Sustojo, išlipo ir nuėjo iki minėto automobilio pasižiūrėti, kas atsitiko. Vairuotojo durelės buvo praviros. Viduje vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Jo vienas antakis buvo prakirstas, bėgo kraujas. Paklausė: "Ar viskas gerai?" Sakė, kad gerai, nieko nereikia. Ž. Z. pats suprato, kad jam bus reikalinga medikų pagalba. Pradėjo savo mobiliuoju telefonu skambinti į bendrosios pagalbos centrą „112“. Dar beskambinant sustojo pro šalį važiavęs policijos patrulių ekipažas. Jam baigus kalbėti, jau buvo atėję abu pareigūnai, pasakė, kad važiuodamas pro šalį pamatė nuo kebo nuvažiavusį automobilį. „Hyundai Santa Fe“ vairuotojas pareigūnų reikalavimu liko sėdėti automobilyje, laukė atvykstant medikų. Pareigūnai trumpai Ž. Z. paklausinėjo, užsirašė jo duomenis ir kontaktinį tel. numerį. Vėliau atvažiavus medikams nesitrukdė, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Minėtame „Hyunday Santa Fe“ automobilyje kitų žmonių, apart paties vairuotojo, nebuvo. Ž. Z. arti vairuotojo nebuvo, todėl alkoholio kvapo sklindant jausti negalėjo (b.l. 20).

Laiduoja prašoma pripažinti L. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis ir vaikų tėvas. Su juo jau 20 metų yra vedę, turi du vaikus- dukra pilnametė, sūnus- nepilnametis. Vyras- geras, taip pat yra ir geras tėtis. Žino , kuo jos vyras yra kaltinamas. Vyras sakė, kad pabėgo šuniukas ir jis važiavo ieškoti jo. Ji pati tuo metu buvo išvykusi su vaiku į muzikos mokyklą.

Per visą bendro gyvenimo laikotarpį vyras niekada nėra vartojęs smurto jos atžvilgiu. Jai labai keista, kad jis taip galėjo pasielgti. Sutiktų būti laiduotoja. Jos vyrui vairuotojo teisės labai reikalingos, nes jižs yra įmonės vadovas. Ji viena nespėja nuvežti vaikus į treniruotes, muzikos mokyklą.Mano, kad vyro veiksmams gali daryti įtaką.

Šiuo metu gyvena užmiestyje-Šlienavoje. Visuomeninis transportas ten važiuoja labai retai. Vaikui baigiasi pamokos muzikos mokykloje 13.40 val., o 14 val. prasideda kitos pamokos. Dar vaikui būna ir karate treniruotės. Ji pati vairuoja, mokosi A. Stulginskio universitete magistrantūros paskutiniame kurse.

Iš tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017-04-06 apie 18.22 val. G. R. Kauno r., Samylų sen., Dubravų k, Samylų g. vairavo automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilių etilo alkoholio, nuvažiavo nuo kelio sankasos, atsitrenkė į šlaitą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikso baudžiamnojo kodekso 281 str. 7 d., todėl pradedamas ikiteismninis tyrimas (b.l. 2).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1335/2017(01) matyti, kad G. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15%o (promilės) etilo alkoholio (b.l. 18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informatikos ir ryšių departamento prie VRM matyti, kad automobilis „Hyunday Santa Fe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. R. (b.l. 32), kuris grąžintas G. R. (b.l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.,

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis G. R. 2017-02-06 apie 16.22 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Kauno r., Samylų sen., Šlienavos k., Samylų g. vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe”, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jam nuvažiavus nuo kelio, atsitrenkus į šlaitą, o vėliau atvykus policijos pareigūnams bei patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta mažiausia koncentracija 2.15 % (promilės) girtumas.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis G. R. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradedant vairuoti automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius BK 281 str. 7 d. nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo G. R. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d. ir yra visiškai įrodyta.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis G. R. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojai jo sutuoktinei L. R., taip pat teismui buvo pateikti L. R. charakterizuojantys duomenys.

Teismo posėdžio metu apklausta L. R. sutiko būti G. R. laiduotoja.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti G. R. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 25), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pensininkas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš kurių matyti, kad L. R. yra kaltinamojo G. R. sutuoktinė, anksčiau neteista, šiuo metu augina nepilnametį sūnų (b.l. 60-62), Kauno rajono savivaldybės bei kauno rajono savivaldybės administracijos Samylų seniūnijos charakterizuojama teigiamai (b.l. 66, 67), administracine tvarka nebausta, tiek kaltinamasis G. R., tiek L. R. parodė, kad juos sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje L. R., kaip G. R. sutuoktinė, gali daryti teigiamą įtaką savo sūnaus elgesiui. Teismo nuomone L. R. gali būti kaltinamojo laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog G. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos L. R. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla G. R. atžvilgiu nutrauktina.

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. R. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimas naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

Dėl BK 72 str. taikymo

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį „Hyunday Santa Fe” valst. Nr. HND 981, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau-Konstitucinio teismo) 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai, kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.

Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t.y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio, kas yra nustatyta šiuo konkrečiu atveju, t.y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties, objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 422 str., numatančio atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017-01-01 galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kurio 126 str. 4 d., kuri tuo metu numatė atsakomybę dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (tame tarpe daugiau negu 2,5 promilės), kur transporto priemonės konfiskavimas už šį pažeidimą nebuvo numatytas ir buvo galimas tik kai toks pažeidimas padarytas pakartotinai (ATPK 130² str.). Nors administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas ir nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t.y. transporto priemonė, nekonfiskuotina, taigi negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Automobilis „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. R., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas G. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 6 d., 307 str. 5-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojos L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Dvareliškių 13, Šlienava, Samylų sen., Kauno raj.), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 68 str., skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (vieneriems) metams bei 10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 ? (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Automobilį „Hyunday Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti G. R..

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės G. R., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės G. R., jog jei jis per teismo nustatytą terminą nesumokės įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši įmoka gali būti išieškota priverstinai arba teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Paskirtąją įmoką vengiant įvykdyti, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.