Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J. (A. J.) gynėjui advokatui Algirdui Putnai,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį H. J. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. A. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dvejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 4 d., ir paskirta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis specialiąja teise termino bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

10. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apeliantui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,62 promilės), kuris daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinęs ir visus A. J. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų terminui yra proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

11. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ženkliai mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi vertinti, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui skirtas draudimas naudotis specialia teise yra per ilgas, nėra jokio pagrindo.

12. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai buvo paskirta per didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (50 MGL). Veikos pobūdis, jos pavojingumas bei tai, kad A. J. buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti būtent tokį įmokos dydį. Esminiai apelianto argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo netikslingumo grindžiami tuo, kad jo asmenybė apibūdinama teigiamai, nusikalstama veika nesukėlė padarinių. Apygardos teismas sutinka su aukščiau išdėstytais argumentais, nes bylos medžiaga iš tiesų patvirtina nurodomas aplinkybes, tačiau tai nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. Apeliantas taip pat nurodo, jog jo finansinė padėtis yra bloga, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Kolegija pažymi, jog finansinė padėtis yra svarbus rodiklis, nes asmuo neturi būti nubaudžiamas, paveikiamas taip, kad tai būtų itin neproporcinga ir neadekvatu. Pažymėtina, jog iš prie apeliacinio skundo pridėtos 2015 m. rugpjūčio 5 d. Darbo sutarties Nr. 11 tarp UAB „P.“ ir A. J. matyti, jog jis turi nuolatinį darbą ir šiuo metu gauna 550 eurų dydžio pagrindinį mėnesinį darbo užmokestį. Be to, gyvena pas savo tėvą, tokiu būdu sumažindamas savo pragyvenimo išlaidas. Apylinkės teismo parinktas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis, remiantis BK 71 straipsniu, yra mažesnis už šioje teisės normoje nustatytą įmokos vidutinį dydį, nes pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką. Pažymėtina ir tai, kad A. J. nustatytas 12 mėnesių terminas sumokėti šią įmoką, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, A. J. ir taip nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebuvo taikyta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

14. Įvertinus teismų praktiką, kuomet baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą taikoma asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018) ir A. J. asmenybę bei jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, šių priemonių apimtį, nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.