Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos V. M. atsakomybėn. Laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- uždraudimas D. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento, tai yra nuo 2019 m. rugsėjo 16 d.;

- automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti valstybinei įmonei „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. (toliau – D. M.) Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 04.45 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“, 2019 m. rugsėjo 14 d. 04.49 val. nustatytas 2,32 promilės girtumas, 05.05 val. – 2,07 promilės girtumas).

2. Apeliaciniame skunde D. M. prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį – sutrumpinti jam teisių atėmimo terminą iki vienerių metų bei nekonfiskuoti automobilio.

2.1. D. M. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso tikslai būtų pilnai pasiekti paskiriant jam minimalų vienerių metų terminą, uždraudžiant naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi jis anksčiau nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, transporto priemonė jam būtina atliekant darbines funkcijas, taip pat teisių praradimas jam atsiliepia ir asmeniniame gyvenime – sudėtinga nuvykti į parduotuvę, sportą ar kitas vietas. D. M. savo apeliaciniame skunde teigia, kad automobilį jis vairavo labai lėtai ir tik stovėjimo aikštelėje ir tik su vieninteliu tikslu – perstatyti jį į kitą aikštelės vietą, kuri yra apšviesta ir stebima vaizdo kameromis. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje gan dažnai yra skiriamas vienerių metų terminas, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuomet asmenys atliko analogiškas veikas jo padarytai veikai, t. y. vairavo automobilį neblaivūs. Savo skunde D. M. prašo teismo įvertinti tą aplinkybę, kad transporto priemonę jis vairavo ne kelyje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, kur judant mažu greičiu būtų sudėtinga kažkam sukelti didesnį pavojų.

2.2. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju D. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“ konfiskavimas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad kai neblaivus asmuo padaro BK 281¹ straipsnyje nurodytą pažeidimą, tačiau yra kitų aplinkybių, leidžiančių asmenį individualizuoti kaip nepiktybinį pažeidėją bei yra manytina, kad ateityje analogiškos veikos nebus daromos, tuomet teismai nėra linkę konfiskuoti automobilio.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. M. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

D. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu D. M. prašo sutrumpinti jam uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą bent iki vienerių metų ir nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl apygardos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo D. M..

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

5. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn, tačiau pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo teisiniai pagrindai skiriasi. BK 67 straipsnis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – asmeniui gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Susiformavusios teismų praktikos nustatyta, kad išimtimi iš BK 72 straipsnyje įtvirtintos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

6. BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp išvardintų baudžiamojo poveikio priemonių nurodytas ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo ir jų skyrimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas visų pirma turėtų įvertinti šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taip pat būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui bei nesuvaržyti asmens teisių labiau nei reikia minėtiems tikslams pasiekti.

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. M. (b. l. 35), todėl laikytina, kad jis yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme, todėl apylinkės teismas nurodė, kad be minėtos transporto priemonės D. M. nusikalstamos veikos padaręs nebūtų, dėl ko konstatavo, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, apeliantui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuota. Apygardos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju paskirtas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus visų baudžiamosios bylos aplinkybių. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. M. padaryta nusikalstama veika yra nesunki, ja nebuvo sukelta žala kitiems asmenims ar jų turtui. Nusikalstama veika padaryta nakties metu – 04.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeidėjui bandant automobilį perstatyti į kitą vietą, kuomet eismas nėra aktyvus, aplinkui nebuvo pašalinių asmenų, kurių sveikatai ir gyvybei dėl apelianto neteisėtų veiksmų būtų galėjęs kilti pavojus, todėl laikytina, kad D. M. veiksmai jo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažiau pavojingi. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nėra, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė. Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad transporto priemonė jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, jis pilnai pripažįsta kaltę ir neigiamai vertina tokį savo elgesį. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. be kita ko buvo skirtos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į apelianto asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jam paskirtas kitas baudžiamojo poveikio priemones, darytina išvada, kad baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį apeliantui, o baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas nagrinėjamu atveju yra perteklinis, pažeidžiantis teisingumo bei proporcingumo principus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Dėl teisės vairuoti atėmimo termino

8. BK 68 straipsnyje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

9. Kaip jau nustatyta pirmosios instancijos teismo, D. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniu skundu D. M. neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo fakto, tačiau nesutinka su jos trukme, prašydamas sutrumpinti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, paskiriant minimalų – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismo vertinimu, remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra paskirtas tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, taip pat neatsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką. Analizuojant D. M. apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliantas pateikė eilę nutarčių baudžiamose bylose, kuriose asmenys buvo teisiami dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Kaip matyti iš nurodytų nutarčių turinio, asmenims buvo nustatytas didesnis girtumas nei nagrinėjamu atveju buvo nustatyta D. M., tačiau baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones terminas buvo paskirtas trumpesnis nei apeliantui šioje baudžiamojoje byloje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl baudžiamojo poveikio priemonę skyrė dviejų metų laikotarpiui. Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad apeliantas praeityje nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o transporto priemonė jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Iš byloje esančios D. M. charakteristikos (b. l. 112 – 120) matyti, kad darbe apeliantas vertinamas teigiamai, nėra pasitaikę atvejų, jog į darbą asmuo ateitų neblaivus. Minėtoje charakteristikoje nurodyta, kad automobilis yra pagrindinis D. M. darbo įrankis, kitaip jis praras darbą. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad atleidžiant D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas dvejiems metams neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones paskyrimo keistinas, konstatuojant, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant minimalų – vienerių metų draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą.

10. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, todėl netinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą dvejiems metams bei nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Apygardos teismo vertinimu, D. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisėti ir pagrįsti, todėl jo skundas tenkinamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

D. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, panaikinti.

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 201-0179727, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini)grąžinti D. M..

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti valstybinei įmonei „Regitra“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.