- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-359-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51601-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- G. M.
- Advokatai
- Arūnas Tarutis
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 50 MGL, tai yra 2 500 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 328 MGL, tai yra 1269,48 Eur dydžio bauda.
Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį ir laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 5 d. 18.10 val. iki 2017 m. spalio 6 d. 11.32 val.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. M. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nuteistas dėl to, kad jis 2017 m. spalio 5 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. V. priklausantį automobilį LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,20 promilės etilo alkoholio).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad G. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo veika įrodyta ir atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
3. Nuteistasis G. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laiką įskaityti kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo terminą ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 6 d. (kardomosios priemonės taikymo pradžios).
3.1. Skunde nurodoma, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, buvo liudytojo A. T. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad šis liudytojas 2018 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus labai aiškiai nurodė, kad jis nematė, kas vairavo automobilį Land Rover, nematė, kas išlipo iš jo, taip pat nematė važiuojančio automobilio. Liudytojas parodė, kad matė tik nueinantį žmogų, o į gynėjo pateiktą klausimą atsakė, kad jis daro prielaidą, jog automobilis važiavo ir jį vairavo apeliantas. Todėl, pasak nuteistojo, visiškai nesuprantama, kodėl teismas nuosprendyje konstatavo, kad šis liudytojas nurodė, jog automobilį vairavo G. M.. Tokiu būdu teismas neobjektyviai ir šališkai vertino A. T. parodymus.
Šalies argumentai
3.2. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje išvardytų liudytojų R. D., S. B., S. Š., L. D., R. S., I. L., N. F. parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės grindžiamos tik liudytojo A. T. prielaida, kad vairavo būtent nuteistasis. Visi šie liudytojai paaiškino nematę, kad jis vairavo, ir jiems tai nurodė A. T.. Todėl šių liudytojų parodymus vertinti ir pripažinti apeliantą kaltinančiais įrodymais nėra jokio pagrindo. Nors I. L. nurodė, kad jis jai pats prisipažino vairavęs stipriai neblaivus, tačiau negalima vertinti jo parodymų turinio kaip atitinkančio tikrovę, kadangi tai galėjo būti fantazija, kliedesiai, įsivaizdavimas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas kritiškai įvertino apeliantą teisinančius įrodymus – liudytojų G. L. ir V. V. parodymus, vertindamas juos kaip nenuoseklius, pažymėjęs, jog jie yra nuteistojo pažįstami asmenys, todėl siekia padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
3.3. Apeliantas nesutinka ir su kitais teismo nuosprendyje aprašytais ir įvertintais įrodymais. Teigia, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra tik pirminė kitų asmenų nurodyta informacija ir ji nėra patikrinta ar įvertinta. Teismas, juos cituodamas, sudaro įspūdį, kad tai jau yra nustatyti faktai. Be to, teismas nuosprendyje kaip įrodymą nurodo ir tarnybinį pranešimą dėl telefonų abonentų išklotinės analizės, tačiau visiškai nėra aišku, kaip šios išklotinės patvirtina, kurioje vietoje nuteistasis buvo. Nenustatyta, kuriose vietose jam būnant, telefonai būtų jungęsi prie nurodytų celių, neatsakyta į klausimą, ar nuteistajam būnant namuose, telefonai galėjo būti prisijungę prie išklotinėse nurodytų celių. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad iš telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 6 d. 8.03.07 val. buvo skambinta vienam iš liudytojų G. L., tačiau nuteistasis tuo metu buvo sulaikytas ir išleistas tik 2017 m. spalio 6 d. 11.32 val. Telefonai tuo metu buvo policijos žinioje. Tokiu būdu jis niekam negalėjo paskambinti, taigi visiškai nėra aišku, kokią bylai reikšmingą aplinkybę įrodo šios telefonų abonentų išklotinės.
3.4. Pažymima, kad teismas taip pat vertino tai, kad 2018 m. sausio 24 d. apžiūrėjus automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas įlenkimas automobilio bagažinės dangtyje, o galiniame buferyje – mechaninis pažeidimas. Vertindamas tai, teismas pasisakė, kad nenustatyta trečia transporto priemonė, padariusi šiuos apgadinimus, todėl padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti, kad tai padaryta transporto priemone, kuria 2017 m. spalio 5 d. naudojosi nuteistasis. Pasak apelianto, ši išvada yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška, kadangi 2017 m. spalio 5 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, šie sugadinimai nebuvo užfiksuoti. Jie užfiksuoti tik praėjus daugiau kaip trims mėnesiams. Visą tą laiką automobilis buvo I. L. žinioje ir ji juo naudojosi, taigi šiuo laikotarpiu galėjo atsirasti ir šie apgadinimai. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjas išreiškė prašymą skirti automobilių „Audi A6“ ir Land Rover dažų ekspertizę, siekiant nustatyti, ar tarp šių transporto priemonių buvo kontaktas, tačiau šis prašymas buvo 2018 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimu atmestas ir tą pačią dieną, nedalyvaujant gynėjui, buvo atlikta automobilio „Audi A6“ apžiūra. Neatsakius į klausimą, ar buvo kontaktinė sąveika tarp nurodytų automobilių, nebuvo jokio pagrindo teismui padaryti išvadą, jog automobiliui Audi apgadinimai padaryti automobiliu Land Rover.
3.5. Apeliantas, ginčydamas baudžiamosios priemonės – uždraudimo vienus metus vairuoti transporto priemones – jam paskyrimą, skunde pažymi, kad nurodyta šios priemonės taikymo pradžia nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikai. LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje 2018 m. gegužės 27 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, išaiškino, kad vertinant de facto patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę netenkama iš karto po to, kai nutarimu paskiriama kardomoji priemonė. Todėl pritartina išvadoms, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Nuteistojo teigimu, jam kardomoji priemonė buvo paskirta siekiant apriboti teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Pažymima, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei paimamas dokumentas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma apie dokumento paėmimą nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis teigia, kad jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienų metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės pritaikymo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 6 d.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas nurodė skundą palaikantys, prašė jį tenkinti, prokuroras nurodė, kad skundo dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės terminio pradžios skaičiavimo pagrįsta, o kitą skundo dalį dėl nuteistojo kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą įrodytumo prašė atmesti kaip nepagrįstą.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 290 straipsnyje nurodyta, kad tirdamas įrodymus, teismas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Susipažinus su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, matyti, jog jame remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, dalis kurių nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminių trūkumų skundžiamame nuosprendyje, privalo juos ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir ištirti rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pagarsinti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje aprašytų rašytinių įrodymų, nuteistojo G. M. kaltė grindžiama ir šiais rašytiniais įrodymais:
6.1. 2017 m. spalio 5 d. Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 5 d. 17.52 val. gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą gauta duomenų, kad galimai G. M., vairuodamas atbuline eiga automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. G. M. nustatytas 3,20 promilių girtumas. G. M. pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę kraujo mėginio paėmimui (1 t., b. l. 1).
6.2. 2017 m. spalio 5 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat apžiūrėtas automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi lygiagrečiai šaligatvio, priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę (1 t., b. l. 7–12).
6.3. Iš Policijos registruojamų įvykių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 5 d. 17.51 val. gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus asmuo automobiliu įvažiavo į pranešėjo kaimynės automobilį, stovintį (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pranešėjas N. P. (F.) (1 t., b. l. 13–17).
6.4. 2017 m. spalio 5 d. Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 5 d. 17.52 val. gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo atsitrenkė į stovintį pranešėjo kaimynės automobilį. Pranešėjas pareigūnus pasitiks kieme, kaltininkas vietoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai vairavo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. L., ir jį apgadino. G. M. nustatytas 3,20 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvęs liudytojas A. T. teigė, kad jis matė, kaip G. M. sukėlė eismo įvykį ir gali patvirtinti, kad G. M. vairavo automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „AUDI A6“ savininkė I. L. nurodė, kad G. M. jai siūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, ir pats jai pripažino, kad jis vairavo automobilį. Įvykio vietoje buvo liudytojas N. F., kuris girdėjo jų pokalbį. G. M. pristatytas į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti (1 t., b. l. 18, 19).
6.5. Patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai patvirtina, kad G. M. 2017 m. spalio 5 d. 18.11 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas (1 t., b. l. 21–23).
6.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. M. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 5 d. 18.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 3,20 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 28).
6.7. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad G. M. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (1 t., b. l. 31–32).
6.8. 2017 m. spalio 6 d. VĮ Regitra duomenys apie kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas M. V. (1 t., b. l. 36).
6.9. 2017 m. gruodžio 7 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomeninis automoilio Land Rover, 1998 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 250 eurų (1 t., b. l. 39).
6.10. 2017 m. spalio 31 d. Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad liudytojas N. F. iš jam parodytų keturių asmenų vaizdo įrašų, jis atpažino asmenį-G. M., kuris 2017 m. spalio 5 d. buvo su kaimyne I. L. kieme, su ja tarėsi dėl žalos atlyginimo ir sakė, kad niekas neįrodys, jog jis vairavo automobilį (1 t., b. l. 58–59).
6.11. 2017 m. spalio 26 d. Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad I. L. iš jai parodytų keturių asmenų vaizdo įrašų atpažino G. M., kuris 2017 m. spalio 5 d. galimai vairavo automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris jai pats prisipažino jį vairavęs bei siūlė jai pinigų už apgadintą automobilį, prašydamas nekviesti policijos (1 t., b. l. 64–65).
6.12. 2018 m. sausio 24 d. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio bagažinės dangtyje, apie 24 cm nuo kairio dangčio krašto, ties valstybinio numerio ženklu, plote apie 20 cm x 19 cm yra įlenkimas. Galiniame buferyje, prie bagažinės dangčio krašto, yra mechaninis pažeidimas – prakirstas buferis horizontalia linija apie 3 cm ilgio. Buferyje, netoli kablio, apie 31 cm nuo pirmo pažeidimo, yra mechaninis pažeidimas – įbrėžimas, kuris yra apie 3 cm ilgio (2 t., b. l. 6–12).
6.13. 2018 m. kovo 2 d. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos ir aprašytos I. L. pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 30–37).
6.14. 2018 m. vasario 12 d. Tarnybiniame pranešime dėl telefonų abonentų išklotinės analizės nurodyta, kad išanalizavus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo G. M., išklotinę, gauta duomenų, kad 2017 m. spalio 5 d. nuo 08.26 val. iki 11.17 val. jis buvo prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio 5 d. 11.55 val. iki 17.54 val. jis buvo prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini) mieste, 2017 m. spalio 5 d. G. M. bendravo telefonu su V. V. ir A. M. (2 t., b. l. 60–62).
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčydamas savo kaltę padarius jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atlikto įrodymų vertinimo, teigdamas, jog jame buvo nepagrįstai remtasi kaltinančiais įrodymais, atmetant jį teisinančius liudytojų parodymus. Be to, pasak apelianto, rašytiniai byloje surinkti įrodymai nepagrindžia jo kaltės. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios data. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl G. M. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą
9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs G. M. veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog apklaustų liudytojų, visų pirma A. T., parodymai patvirtina, kad būtent jis vairavo automobilį Land Rover 2017 m. spalio 5 d. įvykio metu. Iš 2018 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apklausiamas liudytojas A. T. parodė, jog jam stovint prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, jis išgirdo suveikiant automobilio signalizaciją ir po 2–3 minučių išėjusiai šio namo gyventojai – automobilio, kurio signalizacija suveikė, savininkei, jis nurodė vyriškį, kurį matė nueinantį nuo šalia minėto automobilio stovėjusio visureigio. Priešingai nei teigiama skunde, šio liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių išliko nuoseklūs viso proceso metu. Dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo liudytojui negalint tinkamai prisiminti visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (1 t., b. l. 47), kurių metu liudytojas nurodė matęs, kaip iš raudonos spalvos visureigio išlipęs asmuo nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo (kur gyveno ir nuteistojo dukra). Tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas negalėjo pasakyti, ar aptariamas asmuo yra nuteistasis, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą bei aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, jog būtent jo nurodytą asmenį vėliau sulaikė policijos pareigūnai, nesudaro pagrindo abejoti, jog šis liudytojas I. L. nurodė būtent G. M. kaip asmenį, galimai sukėlusį eismo įvykį. Skunde teigiama, jog liudytojo A. T. parodymai, jog visureigį Land Rover vairavo būtent G. M., yra tik prielaida. Tačiau tokie apelianto argumentai vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio Audi savininkė I. L., išgirdusi jai priklausančios transporto priemonės signalizaciją, itin skubiai atėjo į įvykio vietą, kur A. T. jai nurodė būtent tuo metu kieme buvusį ir nuo visureigio link (duomenys neskelbtini) namo nueinantį nuteistąjį, o duomenų apie kitus asmenis, iš karto po to, kai suveikė automobilio Audi signalizacija, pasišalinančius iš įvykio vietos, nėra, daroma pagrįsta išvada, jog būtent G. M. nagrinėjamo įvykio metu buvo įvykio vietoje. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir prie baudžiamosios bylos pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės bei 2018 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, kurios, nors ir nepatvirtina, kad įvykio metu G. M. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, tačiau neabejotinai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykio metu jis buvo iki tol, kol buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių bei laikino sulaikymo vietą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato areštinę, esančią (duomenys neskelbtini).
13. Skunde nuteistasis, siekdamas paneigti savo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, tokius teiginius grindė liudytojų G. L. ir V. V. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus byloje surinktų duomenų visumoje, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, jais nesivadovavęs kaip G. M. kaltę paneigiančiais įrodymais, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurių nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad V. V. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, todėl jo parodymai tik patvirtina aplinkybę, jog G. M. iš jo pasiskolino visureigį Land Rover. Jo parodymai dėl pokalbio su G. M. po įvykio aplinkybių teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nelaikytini nuosekliais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie negali būti vertinami kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje. Tuo tarpu liudytojo G. V. parodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai.
14. Priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad pirminės įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuoti automobilio „Audi A6“ apgadinimai, nepaneigia, jog jie buvo padaryti būtent 2017 m. spalio 5 d. ir būtent G. M. veiksmais, jam manevruojant automobiliu Land Rover. Nors, kaip pagrįstai teigiama skunde, automobilio „Audi A6“ apžiūra buvo atlikta tik 2018 m. sausio 24 d., tai yra po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, tai, kad automobilis nuo 2017 m. spalio 5 d. iki atliktos apžiūros buvo I. L. dispozicijoje, nepatvirtina galimybės, jog transporto priemonė buvo apgadinta būtent šiuo laikotarpiu, o ne byloje nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog būtent G. M. veiksmais buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, o tuo pačiu ir tai, jog G. M. vairavo V. V. priklausantį visureigį Land Rover, juo manevruodamas po (duomenys neskelbtini) kieme esančią teritoriją, patvirtina byloje pateiktos liudytojų N. F. mobiliojo ryšio telefonu iš karto po įvykio darytos fotonuotraukos. Jos apžiūrėtos ir aprašytos 2018 m. kovo 2 d. apžiūros protokole. Minėtose nuotraukose užfiksuoti automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Tai, kad jose užfiksuotas ir nuteistasis, atsirėmęs į minėtą automobilį, o šalia jo – su vaiku stovinti I. L., visiškai patvirtina, jog jos darytos būtent 2017 m. spalio 5 d. ir kategoriškai paneigia nuteistojo skundo teiginius, jog jose matomi apgadinimai galėjo būti padaryti kitu metu – po 2017 m. spalio 5 d. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Audi A6“ buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio. Įvertinus nuoseklius ir išsamius liudytojos I. L. parodymus, taip pat aptartus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad liudytojo G. L. parodymai, jog jis, būdamas namuose, pro virtuvės langą matė, kaip G. M. tik savo kūnu atsitrenkė į automobilį Audi, dėl ko suveikė pastarojo signalizacija, nepagrįsti, neatitinka kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, juolab įvertinus jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nenuoseklumą.
15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vidinį įsitikinimą dėl G. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindė byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog šie dokumentai negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, kadangi juose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų gauti iš kitų šaltinių – atvykus į įvykio vietą apklaustų asmenų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindo nepripažinti tinkamu ir leistinu įrodymu byloje policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nėra. BPK 95 straipsnyje numatyta, kokie dokumentai gali būti pripažįstami turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Jais pripažįstami objektai, kuriuose užfiksuota tiek įmonių, įstaigų ar organizacijų, tiek ir pareigūnų pateikta informacija. BPK 96 straipsnyje pateikiamas ne baigtinis sąrašas dokumentų rūšių, kurie gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose išskiriami pareigūnų atliekamų proceso veiksmų protokolai bei kiti objektai, kuriuose grafiniais ar kitokiais ženklais užfiksuota reikšminga bylai išspręsti informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodomos iš karto po įvykio objektyviai užfiksuotos aplinkybės, be kita ko, ir įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, gali būti laikomi reikšmingu įrodymu byloje. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu, negalima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiam įrodymų šaltiniui būtų suteikęs išskirtinę reikšmę. Teisiamojo posėdžio metu tarnybinius pranešimus surašę bei į įvykio vietą atvykę pareigūnai S. B., R. D. (skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje netiksliai nurodyta šio liudytojo pavardė – D.), S. Š., L. D., R. S. buvo apklausti kaip liudytojai. Jie iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutapo su liudytojos I. L. duotų parodymų turiniu, jog Bendruoju pagalbos telefonu buvo kreiptasi dėl to, kad automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 5 d. vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkotesteriu G. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,20 promilių). Prie automobilio buvo liudytojas A. T., kuris matė, kaip G. M. sukėlė eismo įvykį ir gali patvirtinti faktą, kad G. M. vairavo automobilį Land Rover. Automobilio Audi savininkė I. L. nurodė, kad G. M. siūlė jai susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, žadėjo duoti pinigų patirtai žalai padengti, taip pat pripažino pats vairavęs automobilį.
16. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai tiek apklausiami teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog automobilio Land Rover raktelius turėjo pats G. M.. 2017 m. spalio 5 d. perduotos saugoti Transporto priemonės aprašas patvirtina, jog su automobiliu Land Rover buvo perduotas ir jo užvedimo spynelės raktas. Be to, liudytojas V. V. patvirtino, jog 2017 m. spalio 5 d. automobilį Land Rover jis paskolino būtent G. M., ko neneigė ir pats nuteistasis. Nustačius, kad automobilio „Audi A6“ apgadinimai buvo padaryti būtent 2017 m. spalio 5 d. įvykio metu automobiliu „Land Rover Freelancer“, kuris stovėjo galine dalimi atsuktas į automobilio „Audi A6“ galinę dalį nedideliu, tiksliau nenustatytu atstumu, aplinkybė, jog automobilio spynelės užvedimo raktu disponavo G. M., patvirtina, jog būtent šis asmuo turėjo objektyvią galimybę naudotis aptariama transporto priemone, kurią vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, darytina išvada, jog G. M. nusikalstama veika visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo skundo dalis dėl jo kaltės įrodytumo atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios
18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios skaičiavimo. Prašoma į paskirtos poveikio priemonės laiką įskaityti laikotarpį, kuriuo jam buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos formuojamoje teismų praktikoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 nurodyta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, pritaikius kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, turėtų būti individualiu atveju nustatytos aplinkybės, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, akivaizdu, jog paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinęs šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nuo taikytos kardomosios priemonės pradžios, yra pagrįstas ir teisėtas.
20. Nagrinėjamu atveju G. M. kardomoji priemonė – dokumento paėmimas buvo skirta, siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, vienas kurių – užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. G. 2017 m. spalio 6 d. nutarimu nuteistajam G. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Vairuotojo pažymėjimas iš G. M. buvo paimtas 2017 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi ši kardomoji priemonė nuteistajam buvo panaikinta ir 2018 m. spalio 23 d. jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones nuteistajam išduotas nebuvo, kas suponuoja pagrindą spręsti, jog paskirta kardomoji priemonė pagal savo turinį bei asmens, kuriam ji paskirta, patiriamų suvaržymų pobūdį atitinka baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skyrimu patiriamas pasekmes. Nors minėta 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – dokumento paėmimas nuteistajam buvo panaikinta, tai yra jos taikymas yra pasibaigęs, tačiau, įvertinus tai, kad šis terminas yra ilgesnis nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas (1 metai), ir, uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės taikymo termino pradžios, jis būtų laikomas pasibaigusiu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, spręstina, jog tikslinga užskaityti G. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaip atliktą kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) galiojimo laikotarpiu, tokiu būdu nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, jog kardomųjų priemonių (įskyrus suėmimą) įskaitymas į paskirtą bausmę (šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminą) negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-699/2017).
21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios termino skaičiavimo keistina, nurodant, kad šis terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo pradžios (2017 m. spalio 6 d.), laikant, kad nuteistasis G. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę yra atlikęs.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios skaičiavimo, nurodant, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas G. M. skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 6 d., ir laikyti, kad G. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę yra atlikęs.
Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.