Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam paskirta 50 MGL, tai yra 2 500 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 328 MGL, tai yra 1269,48 Eur dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį ir laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 5 d. 18.10 val. iki 2017 m. spalio 6 d. 11.32 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – G. M. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. M. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nuteistas dėl to, kad jis 2017 m. spalio 5 d. apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. V. priklausantį automobilį LAND ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,20 promilės etilo alkoholio).

3. Nuteistasis G. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laiką įskaityti kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo terminą ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 6 d. (kardomosios priemonės taikymo pradžios).

6.5. Patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatai patvirtina, kad G. M. 2017 m. spalio 5 d. 18.11 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas (1 t., b. l. 21–23).

6.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. M. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 5 d. 18.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 3,20 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 28).

6.7. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad G. M. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (1 t., b. l. 31–32).

6.8. 2017 m. spalio 6 d. VĮ Regitra duomenys apie kelių transporto priemones patvirtina, kad automobilio Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas M. V. (1 t., b. l. 36).

6.9. 2017 m. gruodžio 7 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomeninis automoilio Land Rover, 1998 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 250 eurų (1 t., b. l. 39).

6.10. 2017 m. spalio 31 d. Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad liudytojas N. F. iš jam parodytų keturių asmenų vaizdo įrašų, jis atpažino asmenį-G. M., kuris 2017 m. spalio 5 d. buvo su kaimyne I. L. kieme, su ja tarėsi dėl žalos atlyginimo ir sakė, kad niekas neįrodys, jog jis vairavo automobilį (1 t., b. l. 58–59).

6.11. 2017 m. spalio 26 d. Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad I. L. iš jai parodytų keturių asmenų vaizdo įrašų atpažino G. M., kuris 2017 m. spalio 5 d. galimai vairavo automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris jai pats prisipažino jį vairavęs bei siūlė jai pinigų už apgadintą automobilį, prašydamas nekviesti policijos (1 t., b. l. 64–65).

6.12. 2018 m. sausio 24 d. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio bagažinės dangtyje, apie 24 cm nuo kairio dangčio krašto, ties valstybinio numerio ženklu, plote apie 20 cm x 19 cm yra įlenkimas. Galiniame buferyje, prie bagažinės dangčio krašto, yra mechaninis pažeidimas – prakirstas buferis horizontalia linija apie 3 cm ilgio. Buferyje, netoli kablio, apie 31 cm nuo pirmo pažeidimo, yra mechaninis pažeidimas – įbrėžimas, kuris yra apie 3 cm ilgio (2 t., b. l. 6–12).

6.13. 2018 m. kovo 2 d. Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos ir aprašytos I. L. pateiktos fotonuotraukos (2 t., b. l. 30–37).

6.14. 2018 m. vasario 12 d. Tarnybiniame pranešime dėl telefonų abonentų išklotinės analizės nurodyta, kad išanalizavus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo G. M., išklotinę, gauta duomenų, kad 2017 m. spalio 5 d. nuo 08.26 val. iki 11.17 val. jis buvo prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. spalio 5 d. 11.55 val. iki 17.54 val. jis buvo prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini) mieste, 2017 m. spalio 5 d. G. M. bendravo telefonu su V. V. ir A. M. (2 t., b. l. 60–62).

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl G. M. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą

9. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006 ir kt.).

10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs G. M. veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

13. Skunde nuteistasis, siekdamas paneigti savo kaltę vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, tokius teiginius grindė liudytojų G. L. ir V. V. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių asmenų parodymus byloje surinktų duomenų visumoje, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, jais nesivadovavęs kaip G. M. kaltę paneigiančiais įrodymais, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurių nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomi argumentai. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad V. V. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, todėl jo parodymai tik patvirtina aplinkybę, jog G. M. iš jo pasiskolino visureigį Land Rover. Jo parodymai dėl pokalbio su G. M. po įvykio aplinkybių teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nelaikytini nuosekliais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie negali būti vertinami kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje. Tuo tarpu liudytojo G. V. parodymus paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai.

14. Priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad pirminės įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuoti automobilio „Audi A6“ apgadinimai, nepaneigia, jog jie buvo padaryti būtent 2017 m. spalio 5 d. ir būtent G. M. veiksmais, jam manevruojant automobiliu Land Rover. Nors, kaip pagrįstai teigiama skunde, automobilio „Audi A6“ apžiūra buvo atlikta tik 2018 m. sausio 24 d., tai yra po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tačiau, priešingai nei teigia nuteistasis, tai, kad automobilis nuo 2017 m. spalio 5 d. iki atliktos apžiūros buvo I. L. dispozicijoje, nepatvirtina galimybės, jog transporto priemonė buvo apgadinta būtent šiuo laikotarpiu, o ne byloje nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog būtent G. M. veiksmais buvo apgadintas automobilis „Audi A6“, o tuo pačiu ir tai, jog G. M. vairavo V. V. priklausantį visureigį Land Rover, juo manevruodamas po (duomenys neskelbtini) kieme esančią teritoriją, patvirtina byloje pateiktos liudytojų N. F. mobiliojo ryšio telefonu iš karto po įvykio darytos fotonuotraukos. Jos apžiūrėtos ir aprašytos 2018 m. kovo 2 d. apžiūros protokole. Minėtose nuotraukose užfiksuoti automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai. Tai, kad jose užfiksuotas ir nuteistasis, atsirėmęs į minėtą automobilį, o šalia jo – su vaiku stovinti I. L., visiškai patvirtina, jog jos darytos būtent 2017 m. spalio 5 d. ir kategoriškai paneigia nuteistojo skundo teiginius, jog jose matomi apgadinimai galėjo būti padaryti kitu metu – po 2017 m. spalio 5 d. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis „Audi A6“ buvo apgadintas iki nagrinėjamo įvykio. Įvertinus nuoseklius ir išsamius liudytojos I. L. parodymus, taip pat aptartus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad liudytojo G. L. parodymai, jog jis, būdamas namuose, pro virtuvės langą matė, kaip G. M. tik savo kūnu atsitrenkė į automobilį Audi, dėl ko suveikė pastarojo signalizacija, nepagrįsti, neatitinka kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, juolab įvertinus jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nenuoseklumą.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vidinį įsitikinimą dėl G. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką grindė byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog šie dokumentai negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, kadangi juose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų gauti iš kitų šaltinių – atvykus į įvykio vietą apklaustų asmenų. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindo nepripažinti tinkamu ir leistinu įrodymu byloje policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų nėra. BPK 95 straipsnyje numatyta, kokie dokumentai gali būti pripažįstami turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Jais pripažįstami objektai, kuriuose užfiksuota tiek įmonių, įstaigų ar organizacijų, tiek ir pareigūnų pateikta informacija. BPK 96 straipsnyje pateikiamas ne baigtinis sąrašas dokumentų rūšių, kurie gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose išskiriami pareigūnų atliekamų proceso veiksmų protokolai bei kiti objektai, kuriuose grafiniais ar kitokiais ženklais užfiksuota reikšminga bylai išspręsti informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodomos iš karto po įvykio objektyviai užfiksuotos aplinkybės, be kita ko, ir įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, gali būti laikomi reikšmingu įrodymu byloje. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu, negalima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiam įrodymų šaltiniui būtų suteikęs išskirtinę reikšmę. Teisiamojo posėdžio metu tarnybinius pranešimus surašę bei į įvykio vietą atvykę pareigūnai S. B., R. D. (skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje netiksliai nurodyta šio liudytojo pavardė – D.), S. Š., L. D., R. S. buvo apklausti kaip liudytojai. Jie iš esmės patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kurios, be kita ko, sutapo su liudytojos I. L. duotų parodymų turiniu, jog Bendruoju pagalbos telefonu buvo kreiptasi dėl to, kad automobilis Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 5 d. vyriausiojo patrulio S. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkotesteriu G. M. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,20 promilių). Prie automobilio buvo liudytojas A. T., kuris matė, kaip G. M. sukėlė eismo įvykį ir gali patvirtinti faktą, kad G. M. vairavo automobilį Land Rover. Automobilio Audi savininkė I. L. nurodė, kad G. M. siūlė jai susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, žadėjo duoti pinigų patirtai žalai padengti, taip pat pripažino pats vairavęs automobilį.

16. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai tiek apklausiami teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog automobilio Land Rover raktelius turėjo pats G. M.. 2017 m. spalio 5 d. perduotos saugoti Transporto priemonės aprašas patvirtina, jog su automobiliu Land Rover buvo perduotas ir jo užvedimo spynelės raktas. Be to, liudytojas V. V. patvirtino, jog 2017 m. spalio 5 d. automobilį Land Rover jis paskolino būtent G. M., ko neneigė ir pats nuteistasis. Nustačius, kad automobilio „Audi A6“ apgadinimai buvo padaryti būtent 2017 m. spalio 5 d. įvykio metu automobiliu „Land Rover Freelancer“, kuris stovėjo galine dalimi atsuktas į automobilio „Audi A6“ galinę dalį nedideliu, tiksliau nenustatytu atstumu, aplinkybė, jog automobilio spynelės užvedimo raktu disponavo G. M., patvirtina, jog būtent šis asmuo turėjo objektyvią galimybę naudotis aptariama transporto priemone, kurią vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

17. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, darytina išvada, jog G. M. nusikalstama veika visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo skundo dalis dėl jo kaltės įrodytumo atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios skaičiavimo. Prašoma į paskirtos poveikio priemonės laiką įskaityti laikotarpį, kuriuo jam buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos formuojamoje teismų praktikoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 nurodyta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, pritaikius kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, turėtų būti individualiu atveju nustatytos aplinkybės, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, akivaizdu, jog paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinęs šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas nuo taikytos kardomosios priemonės pradžios, yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Nagrinėjamu atveju G. M. kardomoji priemonė – dokumento paėmimas buvo skirta, siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, vienas kurių – užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. G. 2017 m. spalio 6 d. nutarimu nuteistajam G. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Vairuotojo pažymėjimas iš G. M. buvo paimtas 2017 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi ši kardomoji priemonė nuteistajam buvo panaikinta ir 2018 m. spalio 23 d. jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones nuteistajam išduotas nebuvo, kas suponuoja pagrindą spręsti, jog paskirta kardomoji priemonė pagal savo turinį bei asmens, kuriam ji paskirta, patiriamų suvaržymų pobūdį atitinka baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skyrimu patiriamas pasekmes. Nors minėta 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – dokumento paėmimas nuteistajam buvo panaikinta, tai yra jos taikymas yra pasibaigęs, tačiau, įvertinus tai, kad šis terminas yra ilgesnis nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas (1 metai), ir, uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės taikymo termino pradžios, jis būtų laikomas pasibaigusiu, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, spręstina, jog tikslinga užskaityti G. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaip atliktą kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) galiojimo laikotarpiu, tokiu būdu nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos, jog kardomųjų priemonių (įskyrus suėmimą) įskaitymas į paskirtą bausmę (šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminą) negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-699/2017).

21. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios termino skaičiavimo keistina, nurodant, kad šis terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo pradžios (2017 m. spalio 6 d.), laikant, kad nuteistasis G. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę yra atlikęs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios skaičiavimo, nurodant, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas G. M. skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – pritaikymo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 6 d., ir laikyti, kad G. M. šią baudžiamojo poveikio priemonę yra atlikęs.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.