- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 1-42-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51601-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-12-21 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 199 (2) str. 1d.,64¹ str.- 280 MGL (10 544,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. paskirta galutinė bausmė- 278 MGL ( 10 469,48 Eur) bauda (sumokėta), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 5 d. apie 17.40 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ( kraujyje rasta 3,20 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis G. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-10-05 iš S. V. pasiskolino džipą, kadangi neturėjo savo automobilio. Kadangi buvo susipykęs su žmona, nervinį stresą nusprendė nuraminti alkoholiu. Po pietų nuvyko pas dukterį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pasiskolintą džipą priparkavo prie (duomenys neskelbtini). Dukra iš namų išėjo, jis gėrė vienas. Degtinės išgėrė daugiau nei 0,5 ltr. Kiek laiko užtruko pas dukterį, neprisimena. Dėl girtumo neprisimena fakto, kad buvo prie džipo. Sąmonė prašviesėjo tik PK. Su pareigūnais atsisakė bendrauti, nes neturėjo advokato ir jie buvo nemandagūs.
Liudytoja A. M., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai 2017 m. spalio mėn. pas ją atvyko tėtis G. M., tai nebuvo išskirtinis atvejis, nes jis atvyksta dažnai. Atvyko blaivus. Buvo susinervinęs, bet dėl kokios priežasties ji nežino. Atsinešė butelį degtinės ir pradėjo gerti. Ji iš namų išėjo. Namo grįžo maždaug po 2 valandų, tėčio namuose jau nebuvo. Ji įsitikinusi, kad jis automobilio nevairavo, nes tokia jo nuostata.
Liudytojas R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-10-05 dirbo Policijos komisariate vyr. patruliu. Gavo nurodymą vykti prie (duomenys neskelbtini) namo, kadangi įvyko autoįvykis. Nuvyko kartu su S. B.. Įvykio vietoje buvo apgadinto automobilio savininkė ir vyriškis, kuris nurodė, kad teisiamasis atsitrenkė į ir bandė nueiti. Teisiamasis stovėjo kiek toliau. Bendraujant neigė vairavęs automobilį.
Liudytojas S. B., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Jonavos PK reagavimo skyriuje vyr. patruliu. Datos neprisimena, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvę, kur įvyko eismo įvykis. Įvykio liudininkai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilį. Iš buvusių asmenų matėsi kad akivaizdžiai neblaivus galimai (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jis neprisipažino vairavęs automobilį, tačiau ir nenurodė kas vairavo automobilį. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t. b.l.27-28) jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2017-10-05, pagal nustatytą grafiką buvo tarnyboje. Dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. D.. Apie 18.00 val., iš Kauno VPK budėtojo, gavo pranešimą apie tai, kad Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Pranešime nebuvo nurodytos automobilių markės ir valstybiniai numeriai. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko vieno iš automobilių, kaip vėliau buvo nustatyta, (duomenys neskelbtini), savininkė I. L.. Su ja buvo N. F.. Netoliese buvo vyras, kurį I. L. nurodė, kaip automobilio "(duomenys neskelbtini)." vairuotoją, kaip vėliau buvo nustatyta, tai G. M.. I. L. aiškino, kad automobilis "(duomenys neskelbtini)" galine dalimi atsitrenkė į jos automobilį "(duomenys neskelbtini)" stovėjusį gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini) namą. Automobilis " (duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę, o už jo galine dalimi į "(duomenys neskelbtini)", stovėjo automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejuose automobiliuose žmonių nebuvo. Tarp šių automobilių buvo tarpas. Kiek pamena, buvo apgadintas tik automobilis "(duomenys neskelbtini)" – buvo sulankstytas bagažinės dangtis ir apibraižytas galinis bamperis. Neatsimena ar automobilius įvykio vietoje fotografavo. Įvykio vietoje buvęs pagyvenęs vyras, kaip vėliau nustatė- A. T., teigė, jog matė eismo įvykį. A. T. nurodė, kad jis matė, kaip automobilis "(duomenys neskelbtini)" atsitrenkė į automobilį "(duomenys neskelbtini)", ir iš "(duomenys neskelbtini)" išlipo vairuotojas- G. M., kuris, po automobilių susidūrimo, nuėjo. Pamena, kad pats G. M. apie įvykį kalbėjo labai skirtingai, t. y. vieną kartą prisipažino vairavęs "(duomenys neskelbtini)" ir atsitrenkęs į automobilį "(duomenys neskelbtini)", kitą kartą neigė vairavęs "(duomenys neskelbtini). Nepamena, ar G. M. sakė, kaip jis atsirado įvykio vietoje. Automobilio "(duomenys neskelbtini)" rakteliai buvo pas G. M.. Akivaizdu buvo, kad G. M. apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. I. L. įvykio vietoje teigė, kad G. M. pats jai prisipažino vairavęs "(duomenys neskelbtini)" ir sukėlęs eismo įvykį. Ji sakė, kad G. M. bandė su ja tartis dėl žalos atlyginimo. Į įvykio vietą buvo atvykęs ir kolegų ekipažas, nes jų darbo laikas ėjo į pabaigą. G. M. iš pradžių atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, bet vėliau sutiko. Tai užtruko, todėl alkotesteriu jį tikrino L. D. ir į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kraujo mėginiui paimti, vežė jis. Kiek atsimena, G. M. daugiau nieko neaiškino apie šį įvykį.
Liudytoja S. Š., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai 2017-10-05 apie 18 val. kolegos pakvietė į pagalbą prie (duomenys neskelbtini), nes reikėjo pagalbos su neblaiviu vairuotoju. Įvykio vietoje buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pristatė į priimamąjį girtumui nustatyti. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t. b.l.23) ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad yra policijos pareigūnė ir 2017-10-05 ji buvo tarnyboje pagal nustatytą grafiką. Dirbo su kolega L. D. iki 20.00 val. Apie 18.10 val. kolegos – S. B. ir R. D., paprašė pagalbos, nes jų darbo laikas ėjo į pabaigą. Ji su L. D. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje, nes buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį. Atvykę, pamatė gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini) namą, stovintį automobilį " (duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis stovėjo priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę, o už jo stovėjo automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galine dalimi į (duomenys neskelbtini)". Automobilio " (duomenys neskelbtini)" , valst Nr. (duomenys neskelbtini), buvo aplankstytas bagažinės dangtis, o "(duomenys neskelbtini)" buvo be apgadinimų. Atvykus į vietą, kolegos perdavė G. M., kaip asmenį vairavusį automobilį "(duomenys neskelbtini)" ir sukėlusį eismo įvykį. Pamena, kad G. M. nesugebėjo (atrodė, kad dėl girtumo) įpūsti į alkotesterį, tačiau po to, jis tai padarė, t. y. buvo patikrintas alkotesteriu. Vėliau G. M. ji su kolega ir L. D. nuvežė į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kraujo mėginio paėmimui. Įvykio vietoje ji su kolega L. D. užtruko neilgai. Pamena, kad įvykio vietoje buvo ne vienas žmogus, kuris teigė, jog G. M. vairavo "(duomenys neskelbtini)". Vežamas į VŠĮ Jonavos ligonę, G. M. sakė, kad ne jis vairavo automobilį ir nesupranta kas čia vyksta ir kur bei kodėl jį veža. G. M. apie įvykį daugiau nieko nekalbėjo. VŠĮ Jonavos ligoninėje G. M. sutiko duoti kraujo mėginį.
Liudytojas L. D., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Jonavos raj. PK. Gavo prašymą iš kolegos (duomenys neskelbtini), kad autoįvykį sukėlęs asmuo atsisako tikrintis girtumą. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad pagal liudytojų parodymus galimas vairuotojas atsisako nusistatyti girtumą. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t. b.l.25) jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2017-10-05, pagal nustatytą grafiką, buvo tarnyboje ir dirbo kartu su vyresniąja patrule S. Š.. Jų darbo laikas buvo iki 20 val. Apie 18.00 val. kolegos – S. B. ir R. D., paprašė pagalbos. Jis ir S. Š. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) namo Jonavoje. dėl įvykusio technikinio eismo įvykio, buvo susidūrę du automobiliai, tačiau modelių neprisimena. Atrodo, kad į stovintį automobilį buvo atsitrenkęs kitas automobilis lygtais raudonos spalvos. Atvykus, kolegos teigė, kad automobilio, kuris atsitrenkė į stovintį automobilį, vairuotojas galimai apsvaigęs nuo alkoholio. Nepamena kokie apgadinimai buvo padaryti abiems automobiliams. Pamena, kad buvo kažkokia problema su automobilio, kuris atsitrenkė į stovintį automobilį, vairuotojo blaivumo patikrinimu. Bet vėliau jo blaivumas buvo patikrintas alkotesterio pagalba. Jis viršijo 1,5 promiles. Po to jis su kolege (duomenys neskelbtini) šį vairuotoją nuvežė VšĮ Jonavos ligonę kraujo mėginio paėmimui. Ar vežamas asmuo ką kalbėjo, neprisimena.
Liudytojas R. S., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai 2017-10-05 apie18-19 val. jį kaip tyrėją iškvietė į eismo įvykį prie (duomenys neskelbtini) namo. Patruliai informavo, kad vairuotojas neblaivus. Vietoje buvo džipas ir (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apklausus nukentėjusiąją, namo gyventoją, buvusį prie laiptinės, nurodė kaltinamąjį, vairavusį džipą atbuline eiga ir atsitrenkusį į (duomenys neskelbtini).
Liudytoja I. L., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-10-05 ar 06 d. prie (duomenys neskelbtini) pastatė (duomenys neskelbtini). Suveikė signalizacijos pultelio garsas. Ji išbėgo į kiemą ir prie laiptinės sėdinčio asmens paklausė kas atsitrenkė į jos automobilį. To asmens ji nepažinojo. Kaltinamasis prisipažino vairavęs džipą ir siūlė jai pinigų bei nekviesti pareigūnų. Policiją iškvietė kaimynas, kurį ji pasikvietė vėliau.
Liudytojas A. T., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai 2017-10-05 po pietų Jonavoje, tikriausiai prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės rūkė. Atkreipė dėmesį, kad suveikė tamsios mašinos, kurios markės nežino, signalizacija. Tada išėjo to automobilio savininkė. Signalizacija suveikė, nes į ją atsitrenkė (duomenys neskelbtini). Matė, kad (duomenys neskelbtini) vairavo vyriškis. Kaip įvykiai klostėsi toliau nežino, nes jam buvo neįdomu. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. b.l. 47) jis juos patvirtino dalinai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2017-10-05 apie 17.40 val. sėdėdamas prie (duomenys neskelbtini) namo 2-os laiptinės, Jonavoje pamatė, kad ties namo pradžia, suveikė stovinčio automobilio garso ir šviesos signalizacija. Pamatė kaip už šio automobilio, iš sustojusio raudonos spalvos automobilio, t.y. (duomenys neskelbtini), išlipo vyras. Šis vyras, apsidairęs nuėjo per gatvę link (duomenys neskelbtini) namo. Vyras apie 50 metų amžiaus, stamboko kūno sudėjimo. Netrukus iš 1-os laiptinės išėjo moteris ar mergina, kuri jo paklausė, kur vairuotojas. Ta moteris nubėgo šiam vyrui iš paskos ir netrukus sugrįžo kartu su tuo vyru (vairuotoju). Jis (A. T.) prie jų priėjęs nebuvo, tačiau matė, kad tas vyras akivaizdžiai yra neblaivus, nes svirduliavo. Jis girdėjo, kaip vyras siūlė moteriai pinigų. Tą patį asmenį vėliau sulaikė policijos pareigūnai.
Dabar liudytojas nėra įsitikinęs dėl pinigų davimo, nematė kaip džipas parkavosi negali konkretizuoti iš kur išlipo vyriškis.
Liudytojas N. F., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad spalio mėnesį apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių aikštelėje jis sutiko I. L., kuri paaiškino, kad šalia esantis vyriškis atsitrenkė į jos automobilį. Kaltinamasis tai neigė, kalbėjo kažką apie remontus, buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis iškvietė pareigūnus.
Liudytojas G. L., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad galimai 2017 spalio mėnesį, tiksliai datos neprisimena buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), rūkė balkone. Pamatė kaltinamąjį, kuris priėjo prie (duomenys neskelbtini), patraukė už durelių ir vėl nuėjo. Į automobilį neįsėdo. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, jį užkalbino, nes yra komunikabilus. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. b.l.70) jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, tikslios datos ir kuri buvo savaitės diena, nepamena, gal apie 17.00 val., būdamas savo buto (4-me aukšte) virtuvėje, per langą pamatė einantį G. M.. G. M. ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo vidurinės laiptinės ir ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis iškarto suprato, kad G. M. girtas, nes labai svirduliavo. G. M. pažįsta pakankamai gerai, nes jo dukra gyvena jo laiptinėje, o G. M. pas dukrą dažnai lankosi. Jis šūktelėjo jam, bet G. M. nereagavo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Kadangi jis rūkė prie virtuvės atidaryto lango, stebėjo kur eina G. M.. Jo virtuvės langas yra į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. G. M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten gatvėje stovėjo automobiliai. Matė, kad G. M., eidamas, atsitrenkė į automobilį "(duomenys neskelbtini)", tamsios spalvos, kuris stovėjo priešais (duomenys neskelbtini) namą, prie jo paskutinės laiptinės, galine dalimi į (duomenys neskelbtini) g. Kai G. M. atsitrenkė į automobilį suveikė šio automobilio signalizacija. Po to G. M. bandė atidaryti raudonos spalvos automobilio dureles. Jis patraukė šio automobilio dureles, bet jos neatsidarė. Kokio modelio buvo tas raudonos spalvos automobilis, nežino. Jis stovėjo už automobilio (duomenys neskelbtini), priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Koks buvo atstumas tarp automobilių (duomenys neskelbtini) ir raudono automobilio, negali pasakyti net apytiksliai. Po to prie šių automobilių prisirinko daugiau žmonių (kas tokie ir kiek nežino, nes neįsidėmėjo). Šie žmonės bendravo su G. M.. Kas vyko toliau nežino, nes nebežiūrėjo per langą. To momento, kaip G. M. atvyko pas dukrą į (duomenys neskelbtini) namą, nematė. Po kurio laiko sutiko G. M. ir klausė kas ten vyko tą dieną, kai jį matė per langą. Jis atsakė, kad nesusipratimas ir paklausė ar ji (G. L.) ką nors matė. Jis pasakė ką matė per langą ir viskas tuo baigėsi. Taip ir nežino kas įvyko tą dieną, kai G. M. girtą matė per savo virtuvės langą. Tą dieną, kai G. M. matė einantį girtą, nematė kad jis vairuotų kokį nors automobilį.
Liudytojas V. V., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 18 val. iš I. L. sužinojo, kad į jos automobilį įvažiavo kaltinamasis, jis neigė vairavęs automobilį. Įvykio jis nematė.
Liudytojas M. V., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad savo nuosavybėje turi automobilį " (duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 2017-10-05 įvykį sužinojo iš tyrėjos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsinti liudytojos M. O. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2017 m. spalio mėnesio pradžioje pas ją buvo (duomenys neskelbtini), pavardės nežino. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Su (duomenys neskelbtini) susipažino per savo dukters draugą J. B., nes jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Pas ją sode (duomenys neskelbtini) rajone reikėjo daryti remontą, o (duomenys neskelbtini) norėjo užsidirbti, todėl J. A. pasiūlė pagyventi pas ją ir padaryti sode remontą. Taip (duomenys neskelbtini) atvyko į Jonavą. Jai žinoma, kad 2017 m. spalio mėnesio pradžioje tikslios datos nežino, kai (duomenys neskelbtini) buvo pas ją namuose Jonavoje, būdamas kieme, pamatė eismo įvykį ir apie tai buvo apklaustas policijos pareigūnų. Daugiau apie šį eismo įvykį ji nieko nežino. Jai žinoma, kad šio eismo įvykio metu buvo apgadintas jos namo gyventojos (duomenys neskelbtini) automobilis. Ji pati šio eismo įvykio nematė. Gal po 2-3 dienų, po šio eismo įvykio, (duomenys neskelbtini)išvyko į savo namus – (duomenys neskelbtini)rajoną. Jo jokių kontaktų neturi ir nežino jo gyvenamosios vietos adreso. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini)buvo pas ją, telefono neturėjo (1 t., b. l. 53).
Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2017-10-05 17:52 val. gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą gauta duomenų, kad galimai G. M. vairuodamas atbuline eigą automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. G. M. nustatytas 3,20 promilių girtumas. G. M. pristatytas į VšĮ Jonavos ligoninę kraujo mėginio paėmimui (1t., b.l. 1).
Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2017-10-05 17:52 val. gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini)namo, Jonavoje, neblaivus asmuo atsitrenkė į pranešėjo kaimynės stovėjusį automobilį. Pranešėjas pareigūnus pasitiks kieme, kaltininkas vietoje. Atvykusį įvykio vietą nustatyta, kad automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį galimai vairavo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį I. L. ir jį apgadino. G. M. nustatytas 3,20 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvęs liudytojas A. T., teigė, kad jis matė kaip G. M. sukėlė eismo įvykį ir gali patvirtinti, kad G. M. vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio "(duomenys neskelbtini)" savininkė I. L. nurodė, kad G. M. jai siūlė susitarti, kad nebūtų kviečiama policija ir pats jai pripažino, kad jis vairavo automobilį. Įvykio vietoje buvo liudytojas N. F. girdėjo jų pokalbį. G. M. pristatytas į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui. Įvykio vietoje sudarytas eismo įvykio schema (1 t. b. l. 18, 19).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2017-10-05 apžiūrėta įvykio vieta, esanti Jonavoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje prie namo Nr (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi lygiagrečiai šaligatvio, priekine dalimi į (duomenys neskelbtini)gatvę. Apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 7-12).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad 2018-01-24 apžiūrėtas automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros matyti, kad automobilio bagažinės dangtyje, apie 24 cm nuo kairio dangčio krašto, ties valstybinio numerio ženklu, plote apie 20 cm X 19 cm yra įlenkimas. Galiniame buferyje, prie bagažinės dangčio krašto, yra mechaninis pažeidimas – prakirstas buferis horizontalia linija apie 3 cm. ilgyje. Buferyje, netoli kablio, apie 31 cm nuo pirmo pažeidimo, yra mechaninis pažeidimas – įbrėžimas, kuris yra apie 3 cm. Apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 6-12).
Tarnybiniu pranešimu dėl telefonų abonentų išklotinės analizės nustatoma, kad išanalizavus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (G. M.) išklotinę gauta duomenų, kad 2017-10-05 nuo 08.26 val. iki 11.17 val. prisijungęs prie celių (duomenys neskelbtini) Jonavos r. Nuo 2017-10-05 11.55 val. iki 17.54 buvo prie celių Jonavos mieste. 2017-10-05 G. M. bendravo telefonu su V. V., A. M. ( 2t., b.l. 60-62).
Patikrinimo alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB -0278 rezultate nurodyta, kad G. M. 2017-10-05 18.11 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas (1 t., b. l. 21-23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10363/2017(01) nustatoma, kad G. M. kraujyje, paimtame 2017-10-05 18.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,20 % promilės etilo alkoholio (1t., b.l.28).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 146 nustatoma, kad G. M. nustatytas sunkus girtumo laipsnis ( 1t., b.l. 31-32).
VĮ "Regitra" duomenyse apie kelių transporto priemones nurodyta, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas M. V. ( 1t., b.l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3-4 dalys).
G. M. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10363/2017(01) nustatoma, kad G. M. kraujyje, paimtame 2017-10-05 18.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,20 % promilės etilo alkoholio (1t., b.l.28). Kas besąlygiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nurodė automobilio nevairavęs, o tik prie jo priėjęs. Liudytojai G. L. ir A. M. patvirtina kaltinamojo teiginį, kad jis automobilio nevairavo. Teismas abejoja šių liudininkų parodymais, nes A. M. kaltinamojo dukra ir ji suinteresuota bylos baigtimi tėvo naudai, incidento metu nebuvo įvykio vietoje, o jos teiginys pagrįstas tik samprotavimais, kad kaltinamasis niekada taip nepasielgtų. Liudytojas G. L. pažįstamas iš matymo, komunikabilus, jo parodymai nenuoseklūs, t.y. ikiteisminio tyrimo metu duoti neesminiai, tačiau skiriasi nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų. Teismas abejoja jo duotais parodymais, nes iš matymo pažįstamas asmuo, tik todėl, kad yra komunikabilus siūlosi liudyti ir būtent kaltinamojo naudai. Liudytojo V. V. parodymai taip pat nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kaltinamasis jam pasipasakojo vairavęs automobilį neblaivus, teisiamajame posėdyje tai jau neigia. Tačiau pripažįsta, kad niekas jo nevertė tokių parodymų duoti. Kadangi jis kaltinamojo draugas, teismas tokių parodymų nenuoseklumą vertina kaip bandymą pagelbėti kaltinamajam ir sušvelninti jo padėtį. Tuo tarpu liudytojas A. T., kuris nepažįsta nei kaltinamojo, nei I. L. nuosekliai nurodė, kad automobilį vairavo kaltinamasis ir teismas neįžvelgia jokio liudytojo suinteresuotumo.
Rašytiniuose įrodymuose užfiksuota ta aplinkybė, kad buvo apgadintas I. L. automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad būtų kokia nors trečia transporto priemonė padariusi šiuos apgadinimus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini), kuriuo tą dieną naudojosi kaltinamasis. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
Skirdamas bausmę G. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. M.–teistas, (1 t. b. l. 80-81), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 90-93), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų lankėsi (duomenys neskelbtini) Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Vėliau nesilankė, nesigydė (1 t. b. l. 94). Atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad kaltinamasis baustinas bauda.
G. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-10-05 18.10 val. iki 2017-10-06 11.32 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant maksimalų šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą – vienerius metus.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-255/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-209/2017). Nagrinėjamu atveju G. M. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo G. M. vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-420-498/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-785/2017).
Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis registruotas M. V. vardu (1t., b.l. 36). Kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino, kad jo draugo tėvas M. V. net nežinojo, kad jis naudojosi jam priklausančiu automobiliu. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė –1520 Eur (1 t. b. l. 39). Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą, todėl teismas konstatuoja, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir priklauso trečiajam asmeniui M. V., siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, iš kaltinamojo G. M. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1520 eurų (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-319/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, G. M. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinta.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 50 MGL (2500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2017-12-21 Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 328 MGL (1269,48 eurus) baudos. Į paskirtą bausmę pilnai įskaityti bausmę atliktą pagal ankstesnį nuosprendį ir laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-10-05 18.10 val. iki 2017-10-06 11.32 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Paskirti G. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –1520 Eur (tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.