Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neribotai paliktas savininko M. L. nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 7 d., apie 18.45 val., adresu Sabalkalnio g. 7, Kaunas, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,84 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad R. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta visiškai. Taip pat teismas sprendė, kad šiuo atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nekonfiskuotina, todėl negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras Darius Dziegoraitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nuosprendį ir iš R. S. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Passat“ v/n (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.Skunde kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Passat“, nuosavybės teise priklausantį M. L., nuosprendžiui įsiteisėjus neribotai palikti savininko M. L. nuosavybėje, ir pažymima, kad bylos nagrinėjimo teisme prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis R. S., t. y. automobilį „VW Passat“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnį. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nekonfiskuota transporto priemonė „VW Passat“, nuosavybės teise priklausanti M. L., todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi,72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotinas nusikaltimo įrankis – automobilis „VW Passat“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.Skunde remiamasi konstitucine jurisprudencija, kurioje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuojama, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą vėl gali panaudoti nusikaltimams daryti. Taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK straipsnio 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Cituojami BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, taip pat BK 281 straipsnio 7 ir 10 dalys ir pabrėžiama, kad nagrinėjamoje byloje R. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, t. y., kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,84 promilės etilo alkoholio kraujyje). Pagal baudžiamosios bylos duomenis, automobilis „VW Passat“ nuosavybės teise priklauso M. L.. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Akivaizdu, kad be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio „VW Passat“ konfiskavimas yra perteklinė priemonė, todėl jis nekonfiskuotinas ir grąžintinas nuosprendžiui įsiteisėjus šeimininkui, skunde teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir gynėja prokuroro skundą prašė atmesti.Prokuroro D. Dziegoraičio apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo R. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka tik su nuteistajam individualizuota bausme, t. y. sutinka su parinkta bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu, tačiau teigia, kad R. S. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nekonfiskuotas M. L. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o apsiribota tik uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės R. S. individualizavimo aspektu, naujai įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama kartu su bausme.Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, nustatė, jog R. S. įvykio dieną vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. L., ir vertino, kad automobilio konfiskavimas būtų perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė automobilio savininkui dėl pažeidėjo padaryto teisės pažeidimo. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į nuteistojo parodymus, kad automobilio savininkas M. L. nežinojo, jog jis vairavo neblaivus, nors pats M. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad „VW Passat“ buvo perduotas ne VĮ „Regitros“ pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones nurodytam automobilio savininkui M. L., o R. A. (b. l. 27). Pažymėtina, kad, siekiant pašalinti abejones dėl „VW Passat“ priklausymo M. L., taip pat išsiaiškinti jo santykį su pažeidimo padarymu, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas M. L., kuris parodė, jog nors automobilis „VW Passat“ registruotas jo vardu, tačiau šią transporto priemonę pirko ir naudojasi R. S. šeima, jis pats su minėtu automobiliu jokio santykio neturi, todėl jį konfiskavus, jam jokia žala nebūtų padaryta (b. l. 124). Pats nuteistasis R. S., papildomai apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino aplinkybę, kad automobilis „VW Passat“ priklauso ir yra naudojamas jo šeimos (b. 124-125). Taigi, aptarti M. L. ir nuteistojo parodymai patvirtina, jog automobilis „VW Passat“ nuo jo įsigijimo faktiškai valdomas R. S. bei jo šeimos, ir neleidžia daryti išvados, kad automobilio konfiskavimas būtų perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė M. L. dėl nuteistojo padaryto teisės pažeidimo. O, kaip minėta, įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju faktiškai R. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme teisėjų kolegijai nekyla. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas.Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo suformuota taip pat atsižvelgus į tai, kad iki atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kriminalizavimo nuo 2017 m. sausio 1 d., už analogišką pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, transporto priemonės konfiskavimas buvo galimas tik, kai toks pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, be to, naujo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnyje dėl transporto priemonių vairavimo, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (ne daugiau negu 1,5 promilės) sankcijoje nenumatytas transporto priemonės konfiskavimas, o jį privaloma skirti tik kai šis pažeidimas padaromas pakartotinai (ANK 427 str. 3 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – R. S. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš R. S. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.