Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta 30 BBND (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 BBND (753,20 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas nuo 2017 m. sausio 21 d. 1 val. 44 min. iki 2017 m. sausio 21 d. 15 val. 30 min. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų BBND dydžio baudai (1:2).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas teisėtam savininkui arba valdytojui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 21 d., apie 1 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. etilo alkoholio koncentracija kraujyje ne mažesnė nei 1,67 % (promilės), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog transporto priemonė nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Sonata Kuskienė prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – E. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad pirmos instancijos teismas sudarė realią galimybę pakartotinai įvykdyti analogišką nusikaltimą su ta pačia transporto priemone. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytus duomenis, E. V. taikyta administracinė atsakomybė už keturis administracinius teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam (nuobaudos galiojančios). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis linkęs nesilaikyti teisėto elgesio taisyklių ir transporto priemonės, kurią vairuodamas E. V. įvykdė nusikaltimą, konfiskavimas, užtikrintų šios prevencinės priemonės tikslo – naujų nusikalstamų veikų įvykdymo išvengiamumo – įgyvendinimą.Pagal nusistovėjusią teismų praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pavyzdžiui transporto priemonė laikoma panaudota BK 199, 201 straipsniuose numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstama veika buvo padaryta E. V. tiesiogiai panaudojant automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos įvykdymo priemonę, kadangi vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismuose formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-235-594/2017), automobilis, kurį vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, laikytinas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo priemone ir jo konfiskavimas pripažintinas pagrįstu.Teismo posėdyje prokurorė Sonata Kuskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis E. V. ir jo gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. V. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokurorė prašo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – E. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Darydamas šia išvadą pirmos instancijos teismas rėmėsi 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika Nr. 32). Tačiau pažymima, jog analizuojant formuojamą teismų praktiką būtina vadovautis konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, o ne teismų praktikos apžvalga, ką padarė pirmos instancijos teismas. Atkreipiamas dėmesys, jog kasacinio teismo nutartyse nėra nurodyta, jog neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė negali būti pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiame kontekste pažymima, jog E. V. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai etilo alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta ne mažesnė nei 1,67 promilės. Taigi nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Todėl įvykio metu E. V. vairuotas automobilis nepagrįstai nepripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju, E. V. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina, jog tokia aukštesniojo teismo išvada, kuomet neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė yra pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinka Kauno apygardos teismo formuojamą teisminę praktiką (Kauno apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose 1A-349-485/2017, 1A-389-493/2017, 1A-350-785/2017).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti ar skiriama baudžiamojo poveikio priemonė nėra neproporcingai griežta. Kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, nuteistojo asmenybę (administracine tvarka baustas penkis kartus, iš jų keturis kartus už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje), jo socialinę ir turtinę padėtį (yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų, jog būtų neįgalus ar iš dalies darbingas, nėra) ir kitas aplinkybes konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – E. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinamas, skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti E. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.