- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-241-468/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00390-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė
- Nuteistasis
- G. D.
- Advokatai
- Saulius Kibilda
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. gynėjo adv. Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu G. D. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, G. D. nustatytas 4 mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
G. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas G. D. ir O. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
G. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 2 d., apie 17:32 val., Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,73 promilių etilo alkoholio).
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistojo G. D. gynėjas adv. Saulius Kibilda prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nuosprendį panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams, laiduotoju paskiriant G. D. žmoną O. D., sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų, nekonfiskuoti O. D. nuosavybės teise priklausančio automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai netenkino G. D. prašymo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyrė neteisingą bausmę. G. D. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė pirmą kartą, ankščiau nebuvo teistas, neturi galiojančių nuobaudų. Dėl jo veiksmų nebuvo padaryta žala. G. D. šiuo metu dirba apsaugos darbuotoju UAB „A.“, jam yra nustatytas 75 procentų darbingumo lygis. Nuteistasis kritiškai įvertino savo poelgį, padarė išvadas dėl savo elgesio ir tvirtai pasiryžo nedaryti jokių teisei prieštaraujančių veiksmų. Be to, G. D. atleidus nuo atsakomybės pagal laidavimą, jis vis tiek neišvengiamai patirs neigiamas ir elgesį ribojančias pasekmes.
Apelianto teigimu, iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kokiais šioje byloje nustatytais kriterijais teismas vadovavosi, nustatydamas skirtinos baudos dydį ir paskirdamas būtent 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio baudą ir ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažindamas vienu trečdaliu. Apelianto manymu, skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad G. D. dirba apsaugos darbuotoju, jam yra nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, kad jo pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį, G. D. turi kitų turtinių įsipareigojimų. Taigi jo turtinė padėtis yra sunki. Todėl nuteistasis neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti jam paskirtą galutinę 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą. G. D. dėl savo veiksmų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, pripažino esmines inkriminuojamo nusikaltimo faktines aplinkybes ir taip padėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo sėkmę, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau, apelianto manymu, apylinkės teismas tinkamai neatsižvelgė į jo padėtį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nepaskyrė švelnesnės bausmės.
Apelianto teigimu, nors prokurorė prašė G. D. paskirto draudimo naudotis specialia teise terminą nustatyti minimaliam laikotarpiui, tačiau pirmosios instancijos teismas manė, kad prokurorės pasiūlytas terminas yra aiškiai per švelnus. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskavo kaltinamajam G. D. ir O. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį Renault Megane. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime pasisakyta, kad turto konfiskavimas visų pirma turi padėti užkirsti kelią sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo G. D. gynėjo adv. Sauliaus Kibildos apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. D. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Nuteistojo gynėjas adv. S.Kibilda apeliaciniame skunde G. D. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, nesutinka su jam paskirta bausme, mano, jog jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu ir paskirtu automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, prašo taikyti laidavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. D., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba) (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be paminėtų aplinkybių įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei G. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti ir tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus ir taip padėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo sėkmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas, dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. D. savo kaltę pripažino, davė parodymus, tačiau tokie jo veiksmai nevertini, kaip aktyvi pagalba ikiteisminiam tyrimui, pats nusikaltimas buvo atskleistas be jokių aktyvių nuteistojo pastangų, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai G. D. už šio nusikal timo padarymą paskyrė švelniausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurią, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, nustatė mažesnę, nei baudžiamajame įstatyme už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatytas baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be to, nuteistajam taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas nustatytos galutinės baudos (1 883 Eur) sumokėjimo terminą nustatė 4 mėnesiams. Esant tokioms aplinkybėms, dar labiau mažinti G. D. už padarytą nusikaltimą paskirtą baudą nėra pagrindo.
Byloje yra pateiktas O. D. prašymas perduoti G. D. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 98). Iš esmės šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, toks prašymas yra teismui perduita stik kartu su apeliaciniu skundu. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra visos formaliosios sąlygos nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis), tačiau, BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog G. D. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir gailėjosi, nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jo padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Be to, prašymą perduoti G. D. pagal laidavimą pateikė jo sutuoktinė. Nors O. D. ir G. D. yra sukūrę šeimą, kartu veda bendrą ūkį, tačiau gyvenimas kartu su O. D. nuteistojo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus G. D. O. D. atsakomybei, pagal laidavimą, ji jam turės tokią įtaką, kad pastarasis daugiau nebenusikals.
Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas G. D. baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė per ilgam dvejų metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei tai už lengvesnį nusižengimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekse, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. G. D. transporto priemonę intensyvaus transporto judėjimo metu (17:32 val.), esant vakaro transporto kamščiams, mieste, vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,73 promilių etilo alkoholio. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo didelį G. D. neatsakingumą, jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie G. D. veiksmai kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog transporto priemonė Renault Megane, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir G. D.. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai jį, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskavo ir išaiškino, jog O. D. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo G. D. gynėjo adv. Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.