Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. D., 2017 m. sausio 2 d., apie 17:32 val., Vilniuje, šalia Nemenčinės plento ir Saulėtekio gatvės sankirtos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,73 promilių etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. D. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2017 m. sausio 2 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo jiems su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Megane“, tačiau Vilniuje, šalia Nemenčinės plento ir Saulėtekio gatvės sankirtos, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto prisipažino, kad yra neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir prašo teismo nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti.

Kad kaltinamasis G. D. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada (b.l. 36) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 37), iš kurių turinio matyti, kad 2017 m. sausio 2 d. 18:55 val. G. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,73 promilių etilo alkoholio ir padaryta išvada, kad jis yra neblaivus (vidutinis girtumas).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. D. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinamas laboratoriniais kraujo tyrimais, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis G. D., vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo G. D. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), dirba, ir daro išvadą, kad kaltinamajam G. D. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmė – bauda, paskiriant jam taip pat ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise, kaltinamasis G. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Prokurorė prašė uždrausti kaltinamajam G. D. vairuoti transporto priemonės vieneriems metams, tačiau teismas mano, kad prokurorės pasiūlytas minimalus BK 68 straipsnyje numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra aiškiai per švelnus, kadangi administracinių nusižengimų kodekse už lengvesnį nusižengimą (transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas ne daugiau negu 1,5 promilės girtumas) yra numatytas ilgesnis specialiosios teisės atėmimo terminas, o baudžiamoji atsakomybė negali būti švelnesnė už administracinę atsakomybę, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam G. D. tikslinga uždrausti vairuoti transporto priemones ilgesniam terminui, negu prašo prokurorė.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam G. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga G. D. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl turto konfiskavimo

Prokurorė 2017 m. sausio 3 d. nutarimu (b.l. 27, 29), siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamojo G. D. sutuoktinės O. D. nuosavybės teisę į O. D. vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdama turtą valdyti ir juo disponuoti, palikdama teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdama kaltinamojo G. D. sutuoktinę – O. D..

O. D. ikiteisminio tyrimo metu pripažino (b.l. 12-13), kad automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini), jiems su kaltinamuoju gyvenant santuokoje ir yra bendra jų su kaltinamuoju G. D. nuosavybė, tačiau po automobilio įsigijimo automobilis buvo užregistruotas O. D. vardu, nors ji neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl šiuo automobiliu nesinaudojo, o jį nuolat vairuodavo jos sutuoktinis – kaltinamasis G. D.. Kad automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2016 m. gegužės 12 d. ir įregistruotas O. D. vardu, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančia automobilio pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 25) bei VĮ „Regitra“ pažyma (b.l. 26) bei šios įmonės išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b.l. 22).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t.y. tiek kaltinamajam G. D., tiek jo sutuoktinei O. D..

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kaip minėta, automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ir kaltinamajam G. D., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą, automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas natūra, o O. D. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Kadangi automobilis Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824,50 €) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu G. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 50 (penkiasdešimties) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 1883 € – vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, G. D. nustatyti keturių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, dvejiems metams.

Taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti kaltinamajam G. D. ir O. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Kardomąją priemonę, paskirtą G. D. – dokumentų paėmimą, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.