Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 42 MGL (1 581,72 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 28 MGL (1 054,48 Eur) bauda.

R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (Indijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Indijos piliečio vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos: Indijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas R. T., Indijos piliečio vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. T. nepriteistos.

Automobilis „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis L. R., perduotas laikinai saugoti į Šančių autoserviso saugojimo aikštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 5.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, nustatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,82 promilių etilo alkoholio kraujyje).Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad R. T. kaltė yra visiškai įrodyta, nusikaltimas teisingai kvalifikuotas, paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o nenustačius, jog automobilį nuteistasis vairavo su automobilio savininko leidimu, transporto priemonė, kaip nusikaltimo priemonė, nekonfiskuota.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi bei BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš R. T. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. R., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo prašymą taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę laikė nepagrįstu ir, nekonfiskuodamas automobilio, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas. Prokuroras nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-270/2004, 2K-363/2005), kur išaiškinta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.Skunde prokuroras nurodo, jog pagal baudžiamosios bylos duomenis, automobilis „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuteistojo pažįstamam L. R., tačiau nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendyje nurodytais argumentais, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų perteklinis ir neproporcingas pažeidėjui dėl jo padaryto teisės pažeidimo. Jo nuomone, tai nepagrįsta, nes baudžiamojo įstatymo yra imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu prokuroro skundu nėra ginčijama nuteistojo R. T. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras kelia klausimą dėl nepagrįstai teismo nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų.Prokuroras skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog automobilio konfiskavimas būtų perteklinė, neproporcinga poveikio priemonė pažeidėjui dėl jo padaryto teisės pažeidimo, nors įstatyme imperatyviai nustatyta, kad kaltininkui priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos visais atvejais.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės R. T. individualizavimo aspektu, naujai įvertinusi bylos aplinkybes daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajam buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.R. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. nustatyta 1,82 promilių etilo alkoholio jo kraujyje. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą padarius tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus be pagrindinės bausmės, turi būti sprendžiama ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. T. įvykio dieną vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso L. R.. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas automobilio savininkas šią aplinkybę patvirtino, neprieštaravo, jog automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, būtų konfiskuota. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos kontekste nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju L. R. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Honda Civic“, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme teisėjų kolegijai nekyla. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo suformuota atsižvelgus į tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą nuteistais padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, mokosi ir yra išlaikomas tėvų, be to, teismas nenustatė, kad automobilį vairavo su automobilio savininko leidimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės negali būti absoliučiu pagrindu dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) netaikymo. Aukščiau nurodytų ir analizuotų aplinkybių pagrindu bei tai, kad ir nuteistajam, ir automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui L. R. neprieštaraujant dėl nusikaltimo priemonės konfiskavimo, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tokia įstatymo leidėjo pozicija siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti ar jį perduoti nusikaltimams daryti. Tai formuotųsi asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui ir susidarytų sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.Atsižvelgiant į išdėstytą, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – L. R. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam R. T. apeliacinėje instancijoje, nurodant, jog tarnyba turėjo 104,22 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnis 1 dalis). Ši nuostata reiškia, jog įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.

L. R. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti Šančių autoserviso saugojimo aikštelei, konfiskuoti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.