Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakiu r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2017 m. sausio 21 d., apie 1 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. etilo alkoholio koncentracija kraujyje ne mažesnė nei 1,67 % (promilės), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sausio 20 d. G. M. g. šventė draugo gimtadienį, jis vartojo degtinę. Naktį jis sėdo į automobilį ir važiavo namo į M. gatvę. Nuo M. gatvėje esančios pirties, kur šventė gimtadienį, iki savo namų per G. mstl. važiavo apie 2 km. Grįžęs namo nusprendė, kad vėl reikia grįžti į vakarėlį ir dar išgerti. Grįžtant atgal į M. gatvėje esančią pirtį jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnai nustatė 2,12 prom. girtumą. Vairuodamas automobilį jautėsi apsvaigęs. Teisę vairuoti automobilį turi virš trijų mėnesių. Savo elgesį vertina blogai. Su alkoholiu problemų neturi nuo sausio 20 d. Į specialistus dėl problemų su alkoholiu nesikreipė, jis pats sau pažadėjo daugiau alkoholio nevartoti. Savo netinkamą elgesį rimtai apmąstė. Šiuo metu jis dirba ir mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre. Jis gyvena su tėvais, tėvai jam daro įtaką. Mama yra autoritetas ir ji savo elgesiu gali jį paveikti taip, kad nevartotų alkoholio.

Laiduotoja siūloma A. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka laiduoti už sūnų. Šeimoje su sutuoktiniu augina du pilnamečius vaikus ir vieną nepilnametį. Sūnaus elgesį vertina blogai, bet jis ne visada klauso. Žinojo, kad sūnus važiuos į draugo gimtadienį, bet jis pažadėjo nevartoti alkoholio. Į savo kambarį jis turi atskirą įėjimą, todėl nematė, kai namo grįžo neblaivus. Specialistų pagalbos neieškojo, kadangi bando išspręsti šią problemą patys. Su sūnumi problemų neturi, jis dirba, dabar alkoholio nevartoja. Automobilis, kuriuo sūnus vairavo įvykio dieną, priklauso jam.

Kaltinamojo E. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 7-8), iš kurio matyti, kad pareigūnams gavus pranešimą, jog G. mstl. su automobiliu „Audi“ važinėja neblaivus asmuo, pareigūnai nuvyko į G. mstl.; M. g. pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kurį sustabdžius nustatė, kad už vairo sėdėjo E. V., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti; Prietaisu „Alcolmeter 7510“ Nr. ARCK-0043 apie 01 val. 44 min. E. V. nustatytas 2.12 prom. girtumas; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 23), iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 21 d. 01 val. 44 min. E. V. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo kol išblaivės; Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 20-11), iš kurio matyti, kad E. V. laisvanoriškai atidavė vairuotojo pažymėjimą; Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 4 (b. l. 25), iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 21 d. 02 val. 05 min. prietaisu „Alcotest 6810“, metrologinės patikros data 2016-09-28, E. V. nustatytas 2,14 prom. girtumas; specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), iš kurios matyti, kad E. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis E. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,67 promilės, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas A. V. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji prašo atsižvelgti į jos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei pateikė charakteristiką, kurioje laiduotoja siūloma A. V. charakterizuojama teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas penkis keturis kartus: 2015 m. lapkričio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 5 dalį ir 178(1) straipsnio 2 dalį; tris kartus baustas už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam: Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį 14 Eur bauda; Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį 55 Eur bauda; Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimu pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda; Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimu pagal ATPK 50(3) straipsnį 28 Eur bauda (b. l. 35-36). Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – tamsiu paros metu miesto teritorijoje vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; kaltinamojo asmenybės pavojingumą – administracine tvarka baustas penkis kartus, iš jų keturis kartus už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, teisę vairuoti transporto priemones įgijęs tik prieš tris mėnesius, jautė, kad yra apsvaigęs ir žinojo, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus; pateikusio prašymą asmens galimybes įtakoti kaltinamojo elgesį - siūloma skirti laiduotoja kaltinamojo motina A. V. pripažino ne visada galinti daryti įtaką sūnaus elgesiui, jis ne visada klauso, į savo kambarį turi atskirą įėjimą, todėl ne visada pastebi jo neblaivumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to laiduotoja siūloma jo motina A. V. padarys teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, todėl tuo pagrindu atmestinas prašymas kaltinamąjį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, nevedęs, neteistas, administracine tvarka baustas, keturios administracinės nuobaudos yra galiojančios, keturi administraciniai teisės pažeidimai padaryti kaltinamajam esant neblaiviam; priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, dirba, charakterizuojamas neutraliai; kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas; į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2016 m. spalio 13 d., vairavimo stažas neviršija keturių mėnesių; turi polinkį alkoholio vartojimui, ne kartą baustas už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, tačiau tinkamų išvadų nedaro, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 30 BBND (1129,80 Eur) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Kaltinamasis E. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones (b. l. 22), todėl kaltinamajam uždraustina naudotis šia teise. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.

Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, o už vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio, kas yra nustatyta šiuo konkrečiu atveju, t. y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties, objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama (2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika 32).

Teismui pateikta 2017-02-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1855, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis dirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

Kaltinamasis E. V. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. sausio 21 d. 01 val. 44 min., paleistas – 2017 m. sausio 21 d. 15 val. 30 min. Šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų BBND dydžio baudai (1:2).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- E. V. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK;

- automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Šakiuose, L. Giros g. 4, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas teisėtam savininkui arba valdytojui.

Remdamasis tuo, kas išdėstytas ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 30 BBND (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 BBND (753,20 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti nuo 2017 m. sausio 21 d. 01 val. 44 min. iki 2017 m. sausio 21 d. 15 val. 30 min. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų BBND dydžio baudai (1:2).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Šakiuose, L. Giros g. 4, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisėtam savininkui arba valdytojui;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui Šakių rajono policijos komisariatui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš E. V. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.