Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubausta 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra, 2017 m. vasario 6 d., apie 12:30 val. iš (duomenys neskelbtini), važiuodama į (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio - jos kraujo mėginyje buvo rasta 2,60 promilės etilo alkoholio.Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas Ž. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jos kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, o už vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio, kas yra nustatyta šiuo konkrečiu atveju, t. y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties, objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį – konfiskuoti nuteistajai Ž. P. priklausantį automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.2.Prokuroras nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad „šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas“, nes tęsiant analogiją, ir šaunamasis ginklas nebūtų nusikaltimo padarymo priemonė ar įrankis nužudymo byloje, nes jis yra padidinto pavojaus šaltinis, kurio naudojimas specialią teisę turintiems asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Taip pat skunde nesutinkama ir su teismo teiginiu, jog „nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio“, tai yra, teismas šioje byloje automobilį laikė „nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiu“, todėl jis „negali būti nusikalstamos veikos padarymo priemone“. Prokuroro vertinimu, šios teismo išvados neturi jokio teisinio ar loginio pagrindimo, nes vadovaujantis teismo siūloma logika, nagrinėjant bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis), teismas šaunamąjį ginklą ar sprogmenis turėtų laikyti „nusikaltimo objektyviosios pusės požymiu“ ir nelaikyti nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkamai, jų nekonfiskuoti. Prokuroras teigia, kad teismų praktika nediskutuotinai yra priešinga.

3.3. Skunde teigiama, kad BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos šiame straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atveju, konkreti transporto priemonė - automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes būtent šį automobilį nuteistoji Ž. P. vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šis automobilis priklauso nuteistajai, todėl turi būti konfiskuotas. Prokuroras be to, pažymi kad šis nusikaltimas yra tyčinis - kaltininkas suvokia, kad automobilį vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir taip elgtis nori, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri turėtų padėti įgyvendinti bausmių tikslus, šiuo konkrečiu atveju, apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, pripažinti, kad „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, atsižvelgus į Ž. P. pranešimą dėl nuosavybės teisių perdavimo tretiesiems asmenims patvirtinančius duomenis, konfiskuoti šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 500 eurų, kokia yra vidutinė jo rinkos vertė, o ne tą sumą, kurią nuteistoji nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje. Nuteistoji ir jos advokatė sutiko, kad būtų konfiskuota tik tokia pinigų suma, kurią ji gavo pardavusi automobilį, t. y. 100 eurų.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu BPK 320 straipsnio 3 dalis. Apeliaciniu prokuroro skundu nėra ginčijama Ž. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka tik su skundžiamo apylinkės teismo sprendimu dėl Ž. P. nepagrįstai netaikytų BK 72 straipsnio nuostatų.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nuteistoji automobilį pardavusi ir iš naujo įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nuteistajai Ž. P. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės, konfiskavimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

8.1. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

8.2. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, ką būtent ir akcentavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

8.3.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. P. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiai nuteistajai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad automobilis yra ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialią teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo. Aukštesnysis teismas palaiko prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad tokia teismo interpretacija yra neteisinga. Nors automobilis iš tiesų yra padidinto pavojaus šaltinis, tačiau sutikti su apylinkės teismo sprendimo motyvais, jog jis nebuvo pritaikytas nusikalstamai veikai padaryti ir jį naudojant blaiviems asmenims, atsakomybės nebūtų, dėl to jis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atveju, nuteistoji Ž. P. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, suvokdama, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jai priklausantį automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo nuteistoji Ž. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 2,60 promilių etilo alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas.

8.4. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymo tyrimo metu nustačius, kad nuteistajai Ž. P. priklausanti transporto priemonė automobilis ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kolegijos pripažintas konfiskuotinu turtu, yra perduota (parduota) trečiajam asmeniui ir jos konfiskuoti nėra galimybės, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, iš nuteistosios išieškotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Bylos tyrimo metu automobilio vertė nustatyta nebuvo. Pirkimo – pardavimo sutartyje automobilis įvertintas 100 eurų, ir būtent tokią sumą sandorio metu už jį nuteistoji Ž. P. teigia gavusi. Prokuroras nesutinka su tokia konfiskuotino daikto vertę atitinkančia pinigų suma ir prašo konfiskuoti 500 eurų, tačiau toks jo prašymas niekuo nepagrįstas. Ž. P. nurodė, kad vairuodama automobilį nusikalstamos veikos padarymo dieną jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stulpą, automobilis buvo apgadintas, šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys (M. S. tarnybinis pranešimas - b. l. 29, automobilio fotonuotraukos - b. l. 33-34, liudytojo A. T. apklausos protokolas - b. l. 35-37). Ž. P. nurodė, kad dėl apgadinimų krito automobilio vertė, jis buvo nevažiuojantis, todėl jį pardavė už 100 eurų. Tokius nuteistosios parodymus patvirtina iš VĮ Regitros gauti dokumentai – prašymas, pirkimo-pardavimo sutarties kopija, pažyma (b. l. 130-132). Byloje nėra duomenų, galinčių paneigti nuteistosios Ž. P. nurodytas aplinkybes dėl automobilio vertės, todėl laikoma, kad automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma yra 100 eurų, kuri ir turi būti išieškota iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti.

Konfiskuoti iš Ž. P. automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą -100 eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.