Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-5492-1134/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2-5492-1134/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01276-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“
Atsakovas: V. S.
Advokatai: Paulius Markevičius, Dainius Antanaitis

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-5492-1134/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01276-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.4.2.9.1; 2.1.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.1.3.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ (atsakovės pagal V. S. ieškinį) atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

atsakovui V. S. (ieškovui pagal V. S. ieškinį), jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje yra sujungtos dvi civilinės bylos pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinį V. S. dėl skolos priteisimo ir pagal V. S. ieškinį UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl nepagrįstai gautų lėšų už šilumos punkto priežiūrą ir remontą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš V. S. 618,97 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore nustatyta tvarka priimto 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) ,,Dėl UAB ,,Karoliniškių būstas“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (buvęs UAB „Karoliniškių būstas). 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ buvo prijungtos prie UAB ,,Mano Būstas Sostinė“. UAB „Pašilaičių būstas“, UAB „Lazdynų butų ūkis“, UAB „Viršuliškių būstas“ ir UAB „Justiniškių būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pavadinimu. Kaip nurodoma ieškinyje, V. S., yra buto/patalpos, esančio (-ios) adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. V. S. skola už per laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų lapkričio 30 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 618,97 Eur.

3. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinyje pažymėjo, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka bus įskaitomos atsakovo įmokas į jo turimas skolas, bet nors ir nesant šalių susitarimo, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Taip pat ieškinyje pažymėta, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ negali identifikuoti konkretaus V. S. mokėjimo už paslaugas skolos laikotarpiu, kadangi UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama, o V. S. atlikus mokėjimus iš paslaugos teikėjo gaudavo tik ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, nebūdavo pateikiama.

4. Teisme gautas V. S. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis prašo ieškinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ su ieškiniu pateiktoje tariamų skolų valdymo ataskaitoje nurodyta, jog UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. V. S. priskaičiavo 711,97 Eur įmokų. V. S. buto atsiskaitymo knygelės duomenimis ir UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ skolų valdymo ataskaitos duomenimis, V. S. ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. sumokėjo UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ 889,39 Eur. Skirtumas tarp UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ priskaičiuotų įmokų ir atsakovo sumokėtų mokesčių yra 177,42 Eur permoka. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ civilinėje byloje Nr. e2-23090-608/2019 sumažino ieškinį V. S. 541,66 Eur suma nuo 1239,42 Eur iki 697,76 Eur, tačiau šios sumos, kuria sumažino ieškinį (541,66 Eur), nepašalino iš savo apskaitos, nepaisant daugybės V. S. raštų UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ šiuo klausimu, todėl UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nes ieškinio sumą 711,97 Eur yra padengta 177,42 Eur permoka ir 541,66 Eur ieškinio sumažinimo suma (iš viso 719,08), kurią UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ siekia prisiteisti iš naujo, išeidama iš ieškinio ribų ir siekdama revizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 23090-608/2019. Kaip nurodoma atsiliepime, UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra namo administratorius, taip pat nėra jokių duomenų, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ apskritai teikė bet kokias paslaugas ginčo namui, o jei ir teikė – tuomet nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apskaičiuotos tariamos skolos pagrįstumą, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

6. V. S. tvirtina, kad UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepagrįstai reikalauja iš V. S. mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines išlaidas (sąnaudas), kurios iki šiol net nėra žinomos V. S.. Todėl ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas tiek pagal faktinį pagrindą (neįrodytas paslaugų teikimas faktas ir kiekiai), tiek pagal juridinį pagrindą. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų (elektros skaitiklių rodmenys ir jų apmokėjimas, trečiųjų asmenų sąskaitos ir jų apmokėjimas), pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą, išskyrus abejotinos įrodomosios galios nenustatyto asmens sudarytą skolų valdymo ataskaitą, kurioje – nėra pateiktas namui priskirtų priežiūros išlaidų paskirstymo tarp V. S. namo butų savininkų skaičiavimai. Todėl, V. S. nuomone, nėra galimybės nei jam, nei teismui tinkamai įvertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes nėra aišku kokias paslaugas UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ realiai ir faktiškai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas V. S. yra neatsiskaitęs, kokias paslaugas realiai ir faktiškai jis yra gavęs iš UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, o kokias iš trečiųjų asmenų, kurių paslaugas V. S. vardu suorganizavo ir galimai apmokėjo UAB ,,Mano Būstas Sostinė“. Todėl toks ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas.

7. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neįrodė, kad V. S. namo butų savininkai dėl namo priežiūros darbų yra priėmę sprendimus (susirinkime, balsuojant raštu), todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar V. S. namo priežiūros darbai susijęs su statinių neatitiktimi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytiems statinių naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepateikė įrodymų, kad namo priežiūros darbai buvo privalomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, kaip namo administratorius, nėra sudariusi tikslaus administruojamo turto aprašo, todėl neįmanoma nustatyti, ar UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ suteiktos arba suorganizuotos paslaugos bendro naudojimo objektų remontui ir kitoms komunalinėms paslaugoms yra tikrai skirtos bendro naudojimo objektų priežiūrai. V. S. nuomone, šioje konkrečioje byloje bendrovė net nesivargino inventorizuoti objektus ir nuo „lubų“ imdavo skaičius ir pateikdavo butu savininkams apmokėti, tuo iš esmės pažeisdama V. S. kaip vartotojo teisę žinoti, kokias paslaugas jis gauna ir, kiek jos kainuoja. Galiausiai, UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ savavališkai nustatė administravimo mokestį, tarifą daugindama iš savininkams priklausančių patalpų ploto. Tokį skaičiavimo metodą taikė administravimo ir kitoms jos savavališkai teikiamoms paslaugoms. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų remonto, nėra defektinių aktų, todėl laikytina, jog UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ neįrodė, kad buvo priimti butų savininkų daugumos sprendimai dėl bendro naudojimo objektų remonto, todėl šių išlaidų V. S. apmokėti neprivalo.

Šalies argumentai

8. V. S. taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-31 nutartimi norminėje administracinėje byloje Nr. I-5-261/2021 išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, todėl ieškinys dalyje dėl 43,55 Eur skolos priteisimo už AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos punkto priežiūrą yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti ne V. S., o šilumos punkto savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

9. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepagrįstai prašo iš V. S. priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai „Trinity“, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atstovas. Išlaidos už teisines paslaugas sumokėtos minėtai advokatų profesinei bendrijai ir nėra įrodymų, kad jos būtų tiesiogiai ar per tarpininką sumokėtos advokatui. Be to, teismui ieškinį pateikė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atstovė (jos darbuotoja), turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir kuri buvo darbdavio įgaliota teikti teismui ieškinius, juos pasirašyti, atlikti visus procesinius veiksmus. Taigi teisinių paslaugų išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis dar ir dėl to, jog nesudėtingus ir iš esmės vienarūšius ieškinius galėjo parengti UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ darbuotoja.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi sujungus civilines bylas, taip pat šioje byloje nagrinėjamas ir V. S. ieškinys pareikštas UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl nepagrįstai gautų lėšų už šilumos punkto priežiūrą ir remontą priteisimo, kurioje V. S. prašo įpareigoti UAB „Mano būstas sostinė“ grąžinti V. S. 801,44 Eur sumą už daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28, kurią V. S. nepagrįstai ir nesant teisinio pagrindo sumokėjo UAB „Mano būstas sostinė“ už daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, bei bylinėjimosi išlaidas.

11. Šiame ieškinyje nurodoma, kad V. S. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabutyje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), savininkas. Ginčo name, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas šilumos punktas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybė, kurią šilumos tiekėjas perėmė iš buvusio šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. šio šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidas UAB „Mano Būstas Sostinė“ neteisėtai įtraukdavo į V. S. išrašomas sąskaitas už namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, o V. S. šias sąskaitas apmokėdavo, suklaidintas UAB „Mano Būstas Sostinė“, kad jis privalo savo lėšomis proporcingai jo turto daliai bendroje dalinėje nuosavybės apmokėti šilumos punkto priežiūrą ir remontą, nors iš tikro už šio šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti šilumos punkto savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuris patvirtino, kad nemokėjo už šilumos punkto priežiūrą ir remontą. Ši aplinkybė V. S. paaiškėjo tada, kai jis susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5-261/2021, kurioje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu. V. S. nuomone, jis nuo sužinojimo apie UAB „Mano Būstas Sostinė“ nepagrįstą praturtėjimą nėra praleidęs 10 metų ieškinio senaties termino, jei UAB „Mano Būstas Sostinė“ bandytų prašyti taikyti ieškinio 10 metų senaties terminą ieškinio daliai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d.

12. Pasak V. S., nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ apmokestindavo šilumos punkto priežiūrą ir remontą į V. S. išrašomas sąskaitas įtrauktas paslaugas už „šilumos ūkio priežiūrą“ (skolų valdymo ataskaitoje) arba „šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“ (sąskaitose), tiesiogiai nenurodydama, kad tai yra mokestis už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, tačiau šią aplinkybę įrodo UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pateiktos sąmatos už šilumos punkte atliktus remonto darbus, kuriose nurodytos sumos buvo įtrauktos į V. S. išrašytas sąskaitas už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir remontą. V. S. tvirtina, kad šalis sieja sutartiniai vartojimo teisiniai santykiai, nes UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ yra profesionalus verslininkas, kuris teikia V. S. kaip fiziniam asmeniui daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto paslaugas. V. S. atliko mokėjimus pagal UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ išrašytas sąskaitas už šilumos punkto priežiūrą ir remontą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, namo, kuriame yra įrengtas šilumos punktas, bendras plotas yra 1865,80 kv. m., o V. S. buto bendras plotas yra 63,95 kv. m. Remdamasis iš UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ gautais duomenimis, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., ginčo šilumos punkte buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur sumą (6362,51+1164,08+6064,79+1202,84+5766,00 = 20560,22 LTL/3,4528 = 5964,65 Eur). V. S. nepagrįstai priskirta dalis sudaro 204,43 Eur ((5964,65x63,95)/1865,80). Taip pat už ginčo name vykdomą ginčo šilumos punkto priežiūrą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. į V. S. išrašytas sąskaitas už bendro naudojimo objektų priežiūrą UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepagrįstai įtraukė 597,01 Eur. Iš viso UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ į V. S. išrašytas sąskaitas už bendro naudojimo objektų priežiūrą nepagrįstai įtraukė 801,44 Eur sumą, kurią V. S. apmokėjo suklaidintas UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, nors neprivalėjo mokėti, todėl UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ privalo atlikti atsakovui išrašytų sąskaitų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. perskaičiavimą, jas sumažindama 801,44 Eur suma už šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą, ir grąžindama V. S. 801,44 Eur sumą, kuri priteistina iš UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ V. S. naudai, kaip nepagrįstai gautas apmokėjimas už UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ nepriklausančio turto priežiūrą ir remontą.

Atsiliepimas

13. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pateikė atsiliepimą į V. S. ieškinį, kuriuo prašo V. S. ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą daliai reikalavimų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujama grąžinti 801,44 Eur suma yra paskaičiuota ne tik už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, tačiau bendrai už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Su ieškiniu pateiktose skolų valdymo ataskaitose nurodytos šilumos ūkio priežiūros paslaugos, UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ išrašytose sąskaitose paskaičiuoti mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, karšto vandens sistemos remonto darbai, pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti šildymo sistemos remonto darbai. V. S. nepagrįstai šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidas tapatina ir jų dydį prilygina sąskaitose nurodytoms išlaidoms už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Šios sąvokos nėra tapačios. V. S. nepateikė skaičiavimų/argumentų, kuriais remiantis nustatė šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidų dalį. V. S. nurodo, kad šilumos punkte nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur sumą, kurių jam priskirta dalis sudaro 204,43 Eur. Tačiau prie ieškinio pateikti atliktų darbų aktuose nurodyta, jog atlikti šildymo sistemos ir karšto vandens sistemų remonto darbai, dėl ko neaišku, kodėl V. S. šių darbų išlaidas tapatina su tik šilumos punkto remonto išlaidomis. V. S. nepateikia ir nepagrindžia savo skaičiavimo, kuriuo remiantis nustatė jam nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. už šilumos punkto priežiūrą išrašytas sąskaitas nepagrįstai įtrauktą 597,01 Eur sumą. Taip pat nenurodė, kodėl pasirinko tokią skaičiavimo metodiką, kuri nurodyta jo ieškinyje. Su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nėra išskirtos šilumos punkto priežiūros išlaidos, todėl V. S. turi jas pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

15. V. S. taip pat praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimo daliai, kuri sudaro daugiau nei prieš dešimt metų sumokėtą sumą už šilumos punkto priežiūrą ir remontą. V. S. apie savo teisių pažeidimą – nepagrįstą praturtėjimą, teigia sužinojęs susipažinęs su LVAT sprendimu (konkrečios datos neįvardija). LVAT sprendimu prieštaraujančiomis įstatymui pripažintos minėto aprašo nuostatos, kurios buvo priimtos 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr.1-129 ir įsigaliojo tik nuo 2020 m. liepos 1 d. Iš to seka, kad iki 2020 m. liepos 1 d. V. S. teisės nebuvo pažeistos, ką patvirtina jo veiksmai (neveikimas), kai jam nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo žinoma apie pareigą mokėti už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, tačiau per visą ieškinio senaties termino eigą jis nereiškė ieškinio. V. S. ieškinį pareiškė praėjus metams po LVAT sprendimo priėmimo, kas taip pat kelia abejonių jo teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju V. S. ieškinį teismui pateikė tik 2022 m. balandžio 12 d., t. y. pasibaigus įtvirtintam 10 metų ieškinio senaties terminui ieškinio reikalavimo daliai.

16. Teismo posėdžio metu UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ atstovas iš esmės palaikė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinį tenkinti, V. S. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

17. Teismo posėdžio metu V. S. atstovas iš esmės palaikė atsiliepime ir V. S. ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atmesti, o V. S. ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai

V. S. ieškinys dėl nepagrįstai gautų lėšų už šilumos punkto priežiūrą ir remontą priteisimo atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pareikšto ieškinio

18. UAB „Mano Būstas Sostinė“ (toliau - ieškovė) yra Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota vykdyti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 30-1920 ir 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 30-3857/18(2.1.1E-TD2). V. S. (toliau – atsakovui, pagal UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį), nuosavybės teise nuo 2001 m. spalio 25 d. priklauso butas, esantis ieškovo administruojamame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys. Ieškovės teigimu, atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų lapkričio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 618,97 Eur.

19. Atsakovas, nesutikdamas su jam priskaičiuotais mokesčiais, nurodo, kad jis ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. sumokėjo UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ 889,39 Eur. Skirtumas tarp ieškovės priskaičiuotų įmokų ir atsakovo sumokėtų mokesčių yra 177,42 Eur permoka. UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ civilinėje byloje Nr. e2-23090-608/2019 sumažino ieškinį atsakovui 541,66 Eur suma nuo 1239,42 Eur iki 697,76 Eur, tačiau šios sumos, kuria sumažino ieškinį (541,66 Eur), nepašalino iš savo apskaitos, todėl UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nes ieškinio suma 711,97 Eur yra padengta 177,42 Eur permoka ir 541,66 Eur ieškinio sumažinimo suma (iš viso 719,08), kurią ieškovė siekia prisiteisti iš naujo, išeidama iš ieškinio ribų ir siekdama revizuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 23090-608/2019. Taip pat nėra aišku kokias paslaugas UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ realiai ir faktiškai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas atsakovas yra neatsiskaitęs, kokias paslaugas realiai ir faktiškai jis yra gavęs iš ieškovės, o kokias iš trečiųjų asmenų, kurių paslaugas atsakovo V. S. vardu suorganizavo ir galimai apmokėjo UAB ,,Mano Būstas Sostinė“. Ieškovė savavališkai nustatė administravimo mokestį, tarifą daugindama iš savininkams priklausančių patalpų ploto. Tokį skaičiavimo metodą taikė administravimo ir kitoms jos savavališkai teikiamoms paslaugoms. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų remonto, nėra defektinių aktų, todėl laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad buvo priimti butų savininkų daugumos sprendimai dėl bendro naudojimo objektų remonto, todėl šių išlaidų atsakovas apmokėti neprivalo. Be to, ieškinys dalyje dėl 43,55 Eur skolos priteisimo už AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos punkto priežiūrą yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti ne V. S., o šilumos punkto savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

20. Taigi byloje ginčas kilo dėl skolos už būstui teikiamas administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

22. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

24. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

25. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

26. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovas proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovui, kaip šio buto savininkui, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

27. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

28. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

29. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

30. Iš byloje esančios skolų valdymo ataskaitos matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų lapkričio 30 d. atsakovui V. S. buvo paskaičiuota už šias paslaugas: administravimą, kaupiamąsias lėšas, kitus darbus, lifto priežiūrą, priežiūrą/eksploataciją, remontą/keitimą/montavimą, šilumos ūkio priežiūrą. Šių suteiktų paslaugų faktui, dydžiui (kainai) pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus: UAB „Mano Būstas Sostinė“ ir AB „City Service“ 2019 m. spalio 1 d. sutartį Nr. MBST-SUT-19-040 dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir Priedus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl paslaugų apimties, kuriuose numatyta paslaugų tarifai, kaip apskaičiuojama kaina; UAB „Karoliniškių būstas“ ir UAB „Mano būstas“ susitarimą Nr. 95 prie 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42E ir Priedą Nr. 2, kuriame detalizuojamas objektas (namas, esantis (duomenys neskelbtini) (417)), paslauga (bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra), namo naudingas plotas (5 269,45 kv. m.), tarifas (0,037), suma (195,48 Eur) be PVM); UAB „Mano Būstas sostinė“ ir UAB „Baltijos liftai“ 2020 m. birželio 1 d. liftų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutartį Nr. BL-SUT-20-000262, Priedus Nr. 2 ir Nr. 3, 2020 m. birželio 1 d. aptarnaujamų liftų sąrašą ir įkainius, liftų techninės priežiūros atliktų darbų aktus, kuriuose numatyta darbų kaina. Kaupiamųjų lėšų dydis reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“. Atsakovui tenkanti suma už elektros energiją bendram naudojimui paskaičiuota vadovaujantis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nutarime Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ pakeitimo“, atsakovui mokėti tenkanti suma nurodyta kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje. Pažymėtina, kad maksimalaus administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba, todėl mokesčiai už administravimą apskaičiuoti, taikant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1920 nustatytą administravimo tarifą 0,0434 Eur su PVM už 1 kv. m. (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė savavališkai nusistatė administravimo tarifą. Be to, atmestini ir atsakovo teiginiai, kad kitų konkrečiai suteiktų paslaugų kaina konkrečiam butui neturėtų būti skaičiuojama metodu (tarifas x konkretaus buto plotas kv. m.), kadangi toks išlaidų padengimas proporcingai butų ir kitų patalpų savininkams tenkančiai daliai tiesiogiai išplaukia iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis)

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas su jais atsiskaitė, kadangi šiuos atsakovo teiginius paneigia į bylą pateikti įrodymai, t. y. UAB „Baltijos liftai“ PVM sąskaitos faktūros dėl lifto remonto darbų atskiriems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, atsakovo namui, bendros sąskaitos už visiems ieškovės administruojamiems namams suteiktas lifto priežiūros paslaugas mokėjimo pavedimų išrašai, bendros sąskaitos už visiems ieškovės administruojamiems namams suteiktas UAB „Mano Būsto priežiūra“ paslaugas mokėjimo pavedimų išrašai. Be to, šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš administravimo funkcijų yra lėšų, reikalingų bendroms reikmėms, surinkimas iš buto savininkų, todėl surinkusi tokias lėšas, namo administratorė įgyja pareigą pervesti jas paslaugą teikiančiam paslaugos tiekėjui. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė dar būtų nepadengusi visų sumų paslaugos tiekėjams, atsakovas proporcingai savo daliai turėtų pareigą padengti išlaidas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).

32. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų paslaugas pagal tarpusavio sutartis bendrai keliems ieškovės administruojamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir atsiskaitė už jas, atskirai nedetalizuojant kiekvienam namui suteiktų paslaugų/darbų kainos, neįtakoja atsakovo prievolės sumokėti jam tenkančią mokesčių dalį, kadangi ieškovės su trečiaisiais asmenimis sudarytose sutartyse yra nurodyti darbų/paslaugų įkainiai, siejami proporcingai namo patalpų plotui, kas tuo pačiu principu leidžia apskaičiuoti ir atsakovui tenkančią mokesčių dalį. Taigi atmestini atsakovo argumentai, kad pagal ieškovės pateiktus į bylą įrodymus nėra aišku, kokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui, kokia jų kaina ir kaip ji apskaičiuota. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas, ginčydamas suteiktų paslaugų faktą, apimtis, kainą ir kt., nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis dar iki teisminio proceso pradžios būtų kreipęsis į ieškovę dėl informacijos apie suteiktas paslaugas suteikimo, įrodymų pateikimo, o ieškovė būtų atsisakiusi atsakovui suteikti tokią informaciją ar pateikti įrodymus, pagrindžiančius darbų atlikimą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė suteiktų paslaugų faktą, apimtis, kainą, detalizavo, kokiu pagrindu ir kaip paskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas. Tuo tarpu atsakovas, kaip patvirtina bylos medžiaga, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl paskaičiuotų mokesčių nepagrįstumo, tačiau konkrečiai nenurodė, kas jo manymu paskaičiuota neteisingai, nepagrįstai, nepateikė su tuo susijusių įrodymų.

33. Dėl atsakovo V. S. teiginio, jog ieškovė siekia iš naujo prisiteisti 541,66 Eur sumą, kuria ji sumažino ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23090-608/2019, bei kad šia suma turi būti mažinamas ir ieškinio nagrinėjamoje byloje reikalavimas, teismas pažymi, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ir byloje pateiktų rašytinių ieškovės paaiškinimų, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-16 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-806-258/2016 iš V. S. buvo priteista 541,66 Eur suma už techninio paso vertimą. Šios teismo nutarties pagrindu šios bylinėjimosi išlaidos buvo įtrauktos į jam išrašytą sąskaitą už 2016 m. lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas. Sąskaitoje minėta bylinėjimosi išlaidų suma paslaugų sąraše buvo nurodyta suma 447,65 Eur be PVM, tačiau bendroje išlaidų sumoje paskaičiuota su PVM ir sudaro 541,66 Eur. Atsakovas gera valia šios skolos negrąžino, todėl ieškovė 2017-03-24 gavo vykdomąjį raštą, kurį pateikė vykdyti antstolės V. Meškauskienės kontorai. Skolą išieškant vykdomojoje byloje atsakovas 2017 m. birželio mėnesį sumokėjo 684,03 Eur, kas fiksuota Skolų valdymo ataskaitoje, todėl 2017-06-07 antstolės V. Meškauskienės patvarkymu vykdomoji byla Nr.0015/17/00921 buvo užbaigta skolininkui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Atsakovo sumokėta 684,03 Eur įmoka buvo įskaityta padengiant vykdomojo dokumento piniginius reikalavimus, jų tarpe V. S. priteistą 541,66 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad 541,66 Eur suma negali būti dar kartą įskaitoma, mažinant atsakovo skolą nagrinėjamoje byloje.

34. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsakovui nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, kurią skolą jis grąžina, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). CK 6.55 straipsnio reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę ieškovei spręsti, jog atsakovas V. S. visų pirma ketina sumokėti skolą pagal einamąjį mėnesį, neinformavo ieškovės apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti, nenurodė, kurią įmokos sumą, kam jis skiria dengti. Šalys dėl mokėjimų įskaitymo tvarkos nebuvo susitarusios, o atsakovo apmokamos prievolės priskirtinumo nenurodė, kas sudarė teisėtą ir pagrįstą ieškovei teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai skolininko 2017 m. birželio mėnesį atliktu 684,03 Eur mokėjimu padengė ankstesnį skolininko 541,66 Eur įsiskolinimą. Nėra pagrindo atsakovo 2017 m. liepos mėnesį atliktu mokėjimu padengti ne senesnes skolas, o priešingai vėliausią laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 susidariusią ieškiniu reikalaujamą priteisti skolą. Toks atsakovo reikalavimas t. y. sumažinti ieškinio nagrinėjamoje byloje reikalavimą 541,66 Eur suma, prieštarauja teisiniam reglamentavimui (CK 6.55 straipsnis).

35. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 541,66 Eur suma yra nepašalinta iš ieškovės apskaitos, neįtakoja atsakovo prievolės sumokėti ieškiniu prašomą priteisti skolą, nes į ieškiniu prašomą priteisti 618,97 Eur skolą 541,66 Eur suma nėra įtraukta. Tai yra dvi skirtingos skolos. Ieškiniu prašoma priteisti 618,97 Eur skola susidarė pagal laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas. 541,66 Eur skola yra įtraukta į 2016 m. lapkričio mėnesio sąskaitą. Kaip jau minėta, 541,66 Eur skolą atsakovas sumokėjo 2017 m. birželio mėnesį, dėl ko antstolės V. Meškauskienės 2017-06-07 patvarkymu Nr.S-17-15-6704 buvo užbaigta vykdomoji byla Nr.0015/17/00921 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 611,58 Eur skolos, susidedančios iš 541,66 Eur techninio paso vertimo išlaidų ir 69,92 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo. Duomenų, jog atsakovas apmokėjo ieškiniu prašomą priteisti 618,97 Eur skolą už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 nepateikta. Nors remiantis bylos duomenimis atsakovas nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 atliko mokėjimus 711,97 Eur sumai, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko mokėjimus, dengdamas konkrečią skolą pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių buvo susitarta, jog atsakovo atlikti mokėjimai bus įskaityti kitokia nei CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, todėl pagrįstai atsakovo nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 atlikti mokėjimai buvo užskaitomi dengti senesnes skolas, t. y. susidariusias iki 2020-11-01. 2020-11-01 atsakovo įsiskolinimas nebuvo visiškai padengtas ir sudarė 796,40 Eur bendrą sumą. Akivaizdu, kad pilnai nepadengiant seniausių skolų, V. S. nuo 2020-11-01 iki 2021-11-30 atliktais mokėjimais negalėjo būti apmokamos ginčo skola, todėl atsakovo argumentai, jog jis yra sumokėjęs ieškiniu prašomą priteisti skolą, bei yra susidariusi permoka ieškovei atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

36. Teismas taip pat atskirai pasisako ir dėl atsakovo teiginio, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, todėl ieškinys dalyje dėl 43,55 Eur skolos priteisimo už AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos punkto priežiūrą yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti ne V. S., o šilumos punkto savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai.

37. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės ieškiniu reikalaujama priteisti 43,55 Eur skola ieškovės yra paskaičiuota bendrai už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į UAB „Mano Būstas Sostinė“ ir AB „City Service“ 2019 m. spalio 1 d. sudarytą sutartį Nr. MBST-SUT-19-040 dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, kuria prižiūrėtojas įsipareigojo atlygintinai teikti gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, be į tai, kad tiek su ieškiniu, tiek ir su atsiliepimu į ieškinį pateiktuose dokumentuose nėra išskirta išimtinai šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidų. Su ieškiniu pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytos šilumos ūkio priežiūros paslaugos, ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose paskaičiuoti mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, karšto vandens sistemos remonto darbai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atsakovas nepagrįstai šilumos punkto priežiūros išlaidas tapatina ir jų dydį prilygina ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose nurodytoms išlaidoms už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Šios sąvokos nėra tapačios. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24 punkte numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema – tai pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai) (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktas).

38. Be to, teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad LR Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu Įstatymo, priimtu 2022 m. kovo 24 d., 3 straipsniu buvo papildytas LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis 5 dalimi, kuri numato, kad šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Šilumos vartotojui išrašomoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti atskirai nurodytos darbų, medžiagų, atsarginių dalių ir įrenginių kainos, pagrįstos administracinės sąnaudos, šilumos vartotojui privalomos mokėti sumos, taip pat pateikta informacija apie galimybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punktą šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Taigi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, yra nustatytas konkretus turtinis įpareigojimas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie naudojasi šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančiu šilumos punktu, apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas.

39. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginys, kad ieškinys dalyje dėl 43,55 Eur skolos priteisimo už AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos punkto priežiūrą yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti ne V. S., o šilumos punkto savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

40. Taigi iš išsamiai išanalizuotos aukščiau aptartos bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui, pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė kokiu pagrindu ir kaip skaičiavo mokesčius, tačiau atsakovas, ginčydamas skolą, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta skola, privalėjo pateikti ar nurodyti kitokius paskaičiavimus, kurie paneigtų ieškovės nurodytą skolos sumą (CPK 178 straipsnis), tačiau jis to nepadarė, atsakovas tik pateikė subjektyvų, niekuo nepagrįstą, byloje esančių įrodymų vertinimą. Atsakovo abstraktūs teiginiai bei samprotavimai apie ieškovės netinkamą administravimą nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 618,97 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

43. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 618,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 618,97 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 618,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl V. S. pareikšto ieškinio

46. V. S. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti UAB „Mano Būstas Sostinė (toliau – atsakovė) grąžinti ieškovui jo sumokėtą 801,44 Eur sumą už daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28. Ieškovo teigimu, ginčo name adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas šilumos punktas yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybė. Atsakovė nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 šio šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidas neteisėtai įtraukdavo į ieškovui išrašomas sąskaitas už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą, o ieškovas šias sąskaitas apmokėdavo, nors už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti jo savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-03-31 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-5-261/2021, kuriame yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 ginčo šilumos punkte buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur sumą (6362,51+1164,08+6064,79+1202,84+5766=20560,22 LTL/3,4528=5964,65 Eur). Ieškovui nepagrįstai priskirta dalis sudaro 204,43 Eur ((5964,65x63,95)/1865,80). Taip pat ginčo name buvo vykdoma ginčo šilumos punkto priežiūra. Nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 į ieškovui išrašytas sąskaitas už bendro naudojimo objektų priežiūrą atsakovė nepagrįstai įtraukė 597,01 Eur. Iš viso atsakovė į ieškovui išrašytas sąskaitas už bendro naudojimo objektų priežiūrą nepagrįstai įtraukė 801,44 Eur sumą, kurią ieškovas apmokėjo suklaidintas atsakovės, nors neprivalėjo mokėti, todėl atsakovė privalo atlikti ieškovui išrašytų sąskaitų nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 perskaičiavimą, jas sumažindama 801,44 Eur suma už šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą, bei grąžinti ieškovui 801,44 Eur sumą, kuri priteistina ieškovui kaip nepagrįstai gautas apmokėjimas už ieškovui nepriklausančio turto priežiūrą ir remontą.

47. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas turi įstatyme nustatytą pareigą apmokėti šilumos punkto priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Be to, ieškovas nepagrindė, jog būtent šilumos punkte, o ne kitose šildymo ir karšto vandens sistemose, buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur ir jam nepagrįstai priskirta dalis sudaro 204,43 Eur. Taip pat ieškovas nepagrindė, jog už šilumos punkto priežiūrą nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 į ieškovui išrašytas sąskaitas nepagrįstai įtraukta 597,01 Eur suma. Atsakovės teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimo daliai, kuri sudaro daugiau nei prieš dešimt metų sumokėtą sumą už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, todėl prašo taikyti ieškinio senaties terminą V. S. reikalavimo daliai.

48. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pirmiausia pasisako šiuo ginčo klausimu.

49. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.

50. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-78-464/2017 12 punktas).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Žemesnės instancijos teismas

52. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

53. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis Nr. 3K-3-321/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis Nr. 3K-3-256/2008).

54. Ieškovo teigimu, atsakovė nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančio šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidas neteisėtai įtraukdavo į ieškovui išrašomas sąskaitas už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą, o ieškovas šias sąskaitas apmokėdavo, nors už šilumos punkto priežiūrą privalo mokėti jo savininkas AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ši aplinkybė ieškovui paaiškėjo susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021-03-31 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-5-261/2021, kuriame yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu. Remiantis minėtu LVAT sprendimu matyti, jog šią išvadą teismas padarė išanalizavęs įstatyminį reglamentavimą, t. y. CK, bei LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatas (LVAT 2021-03-31 sprendimo 22-30 punktai).

55. Pažymėtina, kad „Seimas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė <...> Įstatymą Nr. XI-1608, kuriuo <...> [įtvirtino] šilumos punkto sąvoka, pagal kurią šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams. Įvertinus tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį draudžiama į šilumos kainą įtraukti sąnaudas, susijusias su šilumos punktų amortizacija ir eksploatacija ir tai, kad dabar galiojanti šilumos kaina, nei priežiūros tarifas šilumos tiekėjui, t. y. esamam punkto savininkui, nepadengia jokių sąnaudų, susijusių su šilumos punktų amortizacija ar kapitaliniu remontu, darytina išvada, kad minėta tvarka suponuoja pareigą esamiems turto naudotojams naudotis turtu taip, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta jo būklė bei sumažinta vertė, t. y. esant naudojamo turto gedimui, esami jo naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas, taip užtikrinant teisėto turto savininko teisę į jo nuosavybės apsaugą. Siekiant teisinio aiškumo, užtikrinančio šilumos punktų eksploatavimo teisingą investicijų atlyginimą šilumos punktų savininkams, Įsakymo projektu siūlome papildyti <...> nuostata, kad <...> daugiabučių namų šilumos punkto, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbai <...> apmokami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje atskira dedamąja <...>.“(LVAT 2021-03-31 sprendimo 14 punktas).

56. Taigi ieškovas apie savo teisių pažeidimą – nepagrįstą praturtėjimą ( t. y. tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu) turėjo sužinoti 2011 m. rugsėjo 29 d. , t. y. tuomet, kai buvo priimtas ir viešai paskelbtas 2011 m. rugsėjo 29 d. LR Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymas Nr. XI-1608. Tuo tarpu ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2022-04-01, t. y. praėjus 10 metų ir šešiems mėnesiams, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti jiems nepriklausančių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) sąnaudas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas teismui ieškinį pateikė pasibaigus CK 1.1125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 10 metų ieškinio senaties terminui ieškinio reikalavimų daliai.

57. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio senatis nepraleista, o jei praleista, prašo teismo šį terminą atnaujinti, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra garbingo amžiaus žmogus, neturi teisinio išsilavinimo, todėl galėjo kitaip suprasti ir aiškinti įstatyminį reglamentavimą, o apie tai, kad šilumos punktas nepriklauso buto savininkams, ieškovas sužinojo visai neseniai.

58. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo nurodytus argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimų daliai, kuri sudaro nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. ieškovo sumokėtą sumą už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, pareikšti.

59. Toliau teismas pasisako dėl ieškovo V. S. ieškiniu pareikštų reikalavimų.

60. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 1 ir 3 d.).

61. Pažymėtina, kad tam, jog tenkinti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas). Šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.

62. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

63. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo ieškiniu reikalaujama grąžinti 801,44 Eur suma atsakovės yra paskaičiuota ne tik už šilumos punkto priežiūrą ir remontą, tačiau bendrai už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į UAB „Mano Būstas Sostinė“ ir AB „City Service“ 2019 m. spalio 1 d. sudarytą sutartį Nr. MBST-SUT-19-040 dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, kuria prižiūrėtojas įsipareigojo atlygintinai teikti gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, bei į tai, kad su ieškovo ieškiniu pateiktuose dokumentuose nėra išskirta išimtinai šilumos punkto priežiūros ir remonto išlaidų. Su ieškiniu pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytos šilumos ūkio priežiūros paslaugos, atsakovės ieškovui išrašytose sąskaitose paskaičiuoti mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, karšto vandens sistemos remonto darbai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu ieškovas nepagrįstai šilumos punkto priežiūros išlaidas tapatina ir jų dydį prilygina ieškovės atsakovui išrašytose sąskaitose nurodytoms išlaidoms už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Šios sąvokos nėra tapačios. Kaip minėta, Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24 punkte numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema – tai pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai) (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktas).

64. Ieškovas nurodo, kad šilumos punkte nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur sumą, kurių nepagrįstai jam priskirta dalis sudaro 204,43 Eur. Tačiau kartu su ieškiniu pateiktuose atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, jog ginčo name buvo atlikti šildymo sistemos ir karšto vandens sistemų remonto darbai, tokie kaip šildymo sistemos siurblių keitimas, karšto vandens sistemos siurblio keitimas, centrinio šildymo sistemos atšakų uždaromosios armatūros keitimas, šilumokaičio keitimas, išsiplėtimo indo keitimas ir pan. Taigi teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai šių darbų išlaidas tapatina tik su šilumos punkto remonto išlaidomis. Jokių kitų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog būtent šilumos punkte, o ne kitose šildymo ir karšto vandens sistemose, buvo atlikta remonto darbų už 5964,65 Eur ir jam nepagrįstai priskirta dalis sudaro 204,43 Eur, ieškovas į bylą nepateikė ir nenurodė.

65. Ieškovas taip pat nepagrindė, jog už šilumos punkto priežiūrą nuo 2010-01-01 iki 2022-02-28 į jam išrašytas sąskaitas nepagrįstai buvo įtraukta 597,01 Eur suma. Kaip minėta, su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nėra išskirta išimtinai šilumos punkto priežiūros išlaidų. Su ieškiniu pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje nurodytos šilumos ūkio priežiūros paslaugos, atsakovės ieškovui išrašytose sąskaitose paskaičiuoti mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, karšto vandens sistemos remonto darbai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai šilumos punkto priežiūros išlaidas tapatina ir jų dydį prilygina atsakovės ieškovui išrašytose sąskaitose nurodytoms išlaidoms už šilumos ūkio priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir remontą. Jokių kitų įrodymų ir ar argumentų, kuriais remiantis nustatė šilumos punkto priežiūros išlaidų dalį, ieškovas į bylą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

66. Galiausiai, kaip šiame teismo sprendime jau buvo konstatuota, jog LR Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 1, 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu Įstatymo, priimtu 2022 m. kovo 24 d., 3 straipsniu buvo papildytas šiuo metu galiojantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis 5 dalimi, kuri numato, kad šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti proporcingai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje šilumos tiekėjui už daugiabučio namo šilumos punkto, nuosavybės teise priklausančio šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, remonto darbus (įskaitant medžiagas, atsargines dalis ir įrenginius) bei su tuo susijusias administracines sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą. Taigi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi yra nustatytas konkretus turtinis įpareigojimas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie naudojasi šilumos tiekėjams nuosavybės teise priklausančiu šilumos punktu, apmokėti (atlyginti) šilumos tiekėjams jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų sąnaudas.

67. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus

68. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

69. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, dėl ko jis patyrė nuostolius. Tai yra pakankamas pagrindas neginti ieškovo teisių remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo V. S. ieškinį atmesti.

70. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

72. Nagrinėjamu atveju patenkinus UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį, o V. S. ieškinį atmetus, V. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

73. UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateikė prašymą priteisti jai iš V. S. už ieškinį sumokėtą 17 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir 3348,79 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio parengimą, atsiliepimo į V. S. ieškinį parengimą ir rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą, už pasirengimą ir atstovavimą 2022-03-16, 2022-04-25, 2022-05-31, 2022-07-20 ir 2022-09-31 teismo posėdžiuose) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

74. V. S. nurodo, kad juridiniai asmenys – advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ ir „AVOCAD“ negali būti teisėtais UAB „Mano Būstas Sostinė“ atstovais, be to, išlaidos už teisines paslaugas sumokėtos tarpininkams – minėtoms advokatų profesinėms bendrijoms ir nėra įrodymų, kad jos būtų tiesiogiai ar per tarpininką sumokėtos advokatui. Be to, teismui ieškinį paruošti galėjo ir UAB „Mano Būstas Sostinė“ darbuotoja taip nepatiriant teisinių paslaugų išlaidų. Tačiau teismas su šiais V. S. argumentais nesutinka.

75. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatai gali veikti: 1) individualiai; 2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens; 3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją. Pagal šio įstatymo 48 straipsnį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).

76. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp UAB „Mano Būstas Sostinė“ ir advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ 2019 m. liepos 8 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis (sutartį pasirašė advokatė partnerė V. V.), pagal kurią šalys susitarė, kad minėta advokatų profesinė bendrija teiks UAB „Mano Būstas Sostinė“ teisines paslaugas, o UAB „Mano Būstas Sostinė“ už jas atsiskaitys. Sutartyje numatyta ieškinio parengimo kaina – 60 Eur įskaičius PVM UAB „Mano Būstas Sostinė“ taip pat pateikė advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl suteiktų teisinių paslaugų bendrai pagal detalizaciją sumai – 2429,95 Eur (su PVM) ir mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Mano Būstas Sostinė“ pervedė minėtai advokatų profesinei bendrijai „TRINITI LT“ 2429,95 Eur sumą. UAB „Mano Būstas Sostinė“ taip pat pateikė įrodymus ir apie tai, kad naudojosi advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato D. Antanaičio teisinėmis paslaugomis – atstovavimu teismo posėdžiuose (atstovavimo sutartį, 2022-05-26, 2022-07-19, 2022-04-22, 2022-07-19, 2022-03-09, 2022-09-20 PVM sąskaitas faktūras, darbų ataskaitas bei mokėjimo nurodymus, bendra suteiktų teisinių paslaugų suma – 3348,79 Eur.). Minėtas atstovas parengė ir pateikė teismui atsiliepimą į V. S. ieškinį ir rašytinius paaiškinimus.

77. Teismas nepagrįstais laiko V. S. atstovo argumentus, jog bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas iš V. S. negali būti priteisiamos dėl to, kad teisines paslaugas suteikė advokatų profesinė bendrija, o ne advokatas ar advokato padėjėjas. Vien tik tai, kokia forma veikia byloje šalį atstovaujantis advokatas (teisinių paslaugų sutartis sudaryta su fiziniu ar juridiniu asmeniu) negali būti pagrindu vertinti, jog teisinių paslaugų sutartis sudaryta su netinkamu atstovu ir negali būti sprendžiamas jo suteiktų teisinių paslaugų atlyginimo klausimas. Aplinkybė, kad šioje byloje ieškinį, bei atsiliepimą į V. S. ieškinį parengė advokatų profesinė bendrija, o ne konkretus advokatas ar advokato padėjėjas, neturi jokios teisinės reikšmės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžiuose atstovavo konkretus advokatas, dėl ko papildomai buvo patirtos teisinės išlaidos, todėl V. S. aukščiau nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad proceso dalyvis gali sudaryti teisinių paslaugų sutartį tiek su advokatu ar advokato padėjėju (kaip fiziniais asmeninis), tiek su advokatų profesine bendrija (kaip juridiniu asmeniu) ir už jų suteiktas teisines paslaugas, esant kitoms sąlygoms, atlygintina CPK 98 straipsnio pagrindu.

78. Taip pat atmestini V. S. argumentai, kad turi būti pateikti įrodymai, jog išlaidos už teisines paslaugas sumokėtos tiesiogiai ar per tarpininką konkrečiam advokatui, o ne advokatų profesinei bendrijai, kadangi, kaip jau minėta, advokatų profesinė bendrija yra tinkamas teisinių paslaugų sutarties subjektas (o nėra tarpininkas tarp kliento ir konkretaus advokato).

79. Teismas kritiškai vertina ir V. S. argumentus, kad UAB „Mano Būstas Sostinė“ negalėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatų profesinę bendriją ar advokatą, kadangi pati turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintį darbuotoją. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Asmeniui, siekiančiam apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, negali būti apribota teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Pažymėtina, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus teisiniam klausimui įmonės vidiniai resursai gali būti nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti įmonės interesus.

80. Teismo posėdžio metu V. S. atstovas taip pat kėlė klausimą dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą pagrįstumo. Tačiau teismas ir su šiais V. S. argumentais nesutinka.

81. Kasacinio teismo praktika dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl PVM įtraukimo į priteistiną bylinėjimosi sumą paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra išaiškinta, kad mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ( 1 straipsnio 1 dalis). Teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 37–38 punktai; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 41, 43 punktai; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-469/2018, 103 punktas).

82. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręstina pagal bendrą advokatui sumokėtą sumą (įskaitant PVM).

83. Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

84. Teismo vertinimu, UAB „Mano Būstas Sostinė“ patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad įvertinęs objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje. Rekomendacijose įvardyti ne tik maksimalūs priteistini užmokesčio už tam tikras paslaugas dydžiai, tačiau ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkrečioje byloje pagrįstų išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

85. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus UAB „Mano Būstas Sostinė“ atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, bei apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, UAB „Mano Būstas Sostinė“ patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina. Taigi, teismui patenkinus UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį, o V. S. ieškinį atmetus, iš V. S. UAB „Mano Būstas Sostinė“ naudai priteistina 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 17 Eur žyminis mokestis 2,64 Eur už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane ir 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje, iš viso 2021,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

86. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš V. S. nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį V. S. dėl skolos priteisimo patenkinti visiškai.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 618,97 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų ir 97 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 618,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2021,45 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt vieno euro ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

V. S. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl nepagrįstai gautų lėšų už šilumos punkto priežiūrą ir remontą priteisimo, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė