Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-806-258/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-16
Bylos Nr.: e2A-806-258/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17064-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Kisielienė
Ieškovas: UAB „Karoliniškių būstas“
Atsakovas: V. S., Ž. Š.
Trečiasis asmuo: Lietuvos profesinės saugos lygos

Kategorijos

2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-806-258/2016Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17064-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“, atsakovų V. S., Ž. Š., trečiojo asmens Lietuvos profesinės saugos lygos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ ieškinį atsakovams Ž. Š., V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Lietuvos profesinės saugos lyga.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 330,33 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės Ž. Š. 296,80 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liftas buvo sustabdytas 2013 m. birželio 28 d., nes buvo pripažintas netinkamu naudoti (nesaugus). UAB „Karoliniškių būstas“ įvykdė rangovų apklausą ir 2013 m. liepos 10 d. remonto darbų ir renovacijos (keitimo) darbų kainų protokolu priėmė sprendimą išrinkti UAB „Baltijos liftai“ įmonę atlikti lifto keitimo darbus, vadovaudamasis rangovų pateiktais kainos, kokybės, garantinio ir atidėjimo laikotarpių kriterijais. 2013 m. liepos 11 d. įvyko UAB „Karoliniškių būstas“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (58-93 butų), Vilniuje, patalpų savininkų susirinkimas. 2013 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Karoliniškių būstas“ butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. KB-SP-13-017 dėl lifto keitimo/remonto darbų nurodyta, kad dalyvavo daugiau nei pusė butų savininkų ir susirinkimas pripažintas įvykusiu. Protokolo 8 punktas, kuriame pateikti balsavimo rezultatai, įrodo, kad butų savininkų daugumos nuomone pritarta laiptinės lifto keitimo nauju darbams: jiems pritarė 20, nepritarė – 4 butų savininkai. Tuo remiantis buvo priimtas sprendimas pakeisti liftą nauju. Namo gyventojai buvo informuoti, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas už atliktus darbus. Tokia pareiga kyla pagal CK 4.82 str. 3 d.

Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo, kadangi UAB „Karoliniškių būstas“ nėra teisėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius, nes jis nesant butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, nepagrįstai paskirtas administratoriumi. Nurodė, kad nemokėta už lifto remontą, keitimą, kadangi atsakovas neturi pareigos ir pagrindo mokėti už šio įrenginio remontą ir/ar jo keitimą kitu įrenginiu. Atsakovas ir kiti buto savininkai nėra lifto savininkai dėl šio įrenginio specifinių savybių ir techninių charakteristikų, nes jo, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, įrengimą ir saugų eksploatavimą reglamentuoja ne kuri nors įstatyminė teisės norma ar kitokia teisės norma, o specialios techninės ir saugos normos bei taisyklės. Liftas nėra kuris nors namo statybinis konstrukcinis elementas.

Atsakovė Ž. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nėra nurodyta už kurias (kokias) konkrečiai paslaugas atsakovė yra skolinga ieškovui. Atsakovė mokėjo už paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu, tik nemokėjo už paslaugą „lifto keitimo darbai (naujas liftas)“, kadangi už šią paslaugą mokėti nepriklauso, nes liftas nėra atsakovės nuosavybė, ji jo nepirko, gyvendama gyvenamojo namo pirmame aukšte liftu nesinaudoja. Ieškovo nurodytame CK 4.82 str. 1 d. žodžio „liftas“ nėra, o liftas nėra kuri nors šiame CK straipsnyje išvardinta įranga. Šią aplinkybę tvirtina Lietuvos profesinės saugos lygos kompleksinės specialistų komisijos 2014-09-30 išvados. Šiose išvadose patvirtinama, kad atsakovai nėra ir negali būti lifto savininkai, o savininkas (tiks vienas asmuo) yra ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos profesinės saugos lyga su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Taip pat prašė priimti atskirtąją nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo UAB „Karoliniškių būstas“ vadovų ir kitų pareigūnų atžvilgiu pagal LR BK 15 str.; 20 str.; 189 str.; 228 str.; 249 str.; 294 str.; 300 str.; nutartį nusiųsti prokuratūrai. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškinyje pateiktas paslaugas ieškovas atsakovams būtų suteikęs ir atsakovai būtų konkrečias paslaugas gavę, jomis pasinaudoję ar gavę iš ieškovo kurią, nors prekę, o ieškovas tas paslaugas, prekes būtų pardavęs atsakovams, pvz. atliktų darbų, prekių perdavimo-priėmimo aktais. Pažymėjo, kad atsakovai pagrįstai teigia, kad jiems liftas nepriklauso, jie juo nesinaudoja, ir liftas apskritai jiems nereikalingas, todėl už jo remontą (keitimą) jie ieškovui nemokėjo. Ieškovas nepateikęs bylai jokių įrodymų, kad namo laiptinėje, kurioje yra atsakovų butai yra liftas, kad atsakovai būtų šio lifto savininkai. Byloje yra eilė dokumentų, kuriuose nurodyta, kad lifto savininkas yra UAB „Karoliniškių būstas“, t.y. ne konkretūs atsakovai: V. S. ir Ž. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo V. S. ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ naudai 330,33 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 330,33 EUR dydžio sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,92 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės Ž. Š. ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ naudai 296,80 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 296,80 EUR dydžio sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,92 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo UAB ,,Karoliniškių būstas“ ieškinius dalyse dėl techninio paso vertimo išlaidų priteisimo iš atsakovų atmetė. Trečiojo asmens, atsakovų prašymą priimti atskirtąją nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atlikimo ir baudžiamosios bylos iškėlimo netenkino.

Teismas konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liftas yra bendrojo naudojimo objektas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams. Atsakovai, kaip namo bendraturčiai, turi apmokėti jiems proporcingai tenkančią dalį už lifto pakeitimą. Tokia prievolė jiems kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.2 str.). Visi namo patalpų savininkai, nepaisant to, jie faktiškai naudojasi liftu ar ne, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie šio objekto išlaikymo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai, trečiasis asmuo nepagrįstai tapatina lifto savininką ir lifto savininko funkcijas vykdantį subjektą.

Atsakovų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra įsteigta Bendrija, taip pat nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 str. 4 d., paskyrė bendrojo naudojimo objektų administratorių - ieškovą, kadangi nė vienas iš namo savininkų nebuvo įgaliotas vykdyti lifto savininko funkcijas, tai ir ši funkcija priskiriama namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus kompetencijai. Administratorius tik vykdo tam tikras teisės aktuose nustatytas (užregistruoti ir prižiūrėti liftą vykdytojo aspektu) funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas yra lifto savininkas, nes faktiniai lifto savininkai ir nuosavybės teisės subjektai pagal įstatymą - namo butų ir kitų patalpų savininkai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė kad lifto keitimo darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinio priežiūros ir naudojimo reikalavimus. Tai patvirtina byloje esanti lifto techninės būklės tikrinimo ataskaita Nr. 13-19-297 (el. bylos priedas, 1 t., b.l. 147, 88), kuria liftas buvo pripažintas netinkamu naudoti, nustatyti trūkumai: ūžesys kabinos durų atidarymo pavaros el. variklyje, didelis triukšmas suktuvo el. variklio guoliuose, nuo tepalų poveikio nusilpusios suktuvo rėmo tvirtinimo atramų pagalvės, stojant liftui aukštuose, svyruoja rėmas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorius, turi teisę reikalauti, jog atsakovai, kaip šio namo bendraturčiai, atlygintų jiems tenkančią dalį išlaidų, patirtų keičiant seną liftą nauju, nes lifto keitimo darbai bei dėl to patirtos išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo priežiūros reikalavimais. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo lifto pakeitimas nauju iš viso kainavo 117 984,83 Lt, Darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2013-12-17 (el. bylos priedas, 1 t., b.l. 124, 125, 131, 183, 184). (duomenys neskelbtini), butų (nuo 58 iki 93) ir kitų patalpų savininkams naujo lifto įrengimo kaina 117 984,83 Lt, dalis šios sumos (3 683,93 Lt) buvo padengta iš sukauptų lėšų iki 2005 metų, o kita sumos dalis buvo paskirstyta apmokėti namo 58-93 butų savininkams; sukauptų lėšų suma nuo 2013-08 iki 2013-11 mėnesio buvo 12 700,12 Lt, todėl likusi 101 600,78 Lt suma padalinta išsimokėtinai 32 mėnesiams (el. bylos priedas, 1 t., b.l. 132, 128).

Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovų 1083,32 EUR išlaidų, kurias ieškovas patyrė už lifto techninio paso vertimą. Teismas nurodė, kad lifto techninis pasas yra dokumentas, kuriuo ieškovas neabejotinai privalo remtis vykdydamas tam tikras teisės aktuose nustatytas (užregistruoti ir prižiūrėti liftą vykdytojo aspektu) funkcijas, todėl techninis pasas, kaip ieškovo veikloje reikalingas dokumentas, nuo lifto eksploatacijos pradžios jau turėjo būti išverstas į valstybinę kalbą, kad ieškovas galėtų tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas.

III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantai (atsakovai) V. S. ir Ž. Š. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos - Vilniaus miesto apylinkės teisėtos sudėties teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį ir perduoti klausimą dėl teismo posėdžio sekretorės L. V. nušalinimo Vilniaus miesto apylinkės teisėtos sudėties teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Posėdžių sekretorė L. V. nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartimi buvo nenušalinta, nutartyje neišnagrinėti visi pareiškime dėl teismo posėdžių sekretorės nušalinimo pareikšti motyvai. Todėl ši nutartis turi būti panaikinta.

2. Sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo V. S. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 08 01 iki 2014 05 31 susidariusią skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, savininko. Tačiau VĮ „Registrų centras“ dokumentai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog

V. S. nurodyto buto savininko nuosavybės teisę įgijo tik nuo 2014 01 08, o ankščiau iki šios datos ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 08 01 šio buto savininkas buvo A. S. Todėl sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą A. S. materialiųjų teisių ir pareigų ir šiuo atveju egzistuoja sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas.

3. Atsakovas V. S. nuo 1966 02 05 yra santuokoje ir nuo santuokos pradžios iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su sutuoktine N. S.. Sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktos dalyvauti byloje N. S. teisių ir pareigų. Analogiškai sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą atsakovės Ž. Š. sūnaus J. Š., kuris gyvena kartu su atsakove ieškinyje nurodytame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir veda bendrą ūkį, taip pat ir ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 09 01 iki 2014 05 31.

4. Teismas, nagrinėdamas bylą, neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, tarp jų atsakovo V. S. pareikšto 2014 08 01 atsiliepimo į ieškinį 2-me punkte nurodyto reikalavimo. Teismas neišreikalavo pažymos apie lifto, identifikavimo kodas LT-G1-05016, įregistravimą Potencialiai pavojingų įrenginių Valstybės registre, tam, kad būtų patvirtinantis įrodymas apie šio lifto savininką.

5. Bylos nagrinėjimo metu pažeistos procesinės teisės normos, nurodytos CPK 229 str., 230 str., 231 str., kadangi, sujungus dvi bylas ir įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, nebuvo nagrinėjama byla nuo pradžios, apie galimybę nagrinėti ne nuo pradžios, bylos šalių teisėja nepaklausė ir nepaskyrė parengiamojo teismo posėdžio, o paskyrė bylos nagrinėjimo posėdį. Tuo būdu užkirto atsakovams, galimybę pareikšti sujungtoje byloje priešieškinį (LR CPK 143 str.).

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad liftai yra priskiriami kitokiai įrangai, priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams. Čia akivaizdi LR CK 4.82 str. l d. taikymo klaida, nes šioje teisės normoje žodžio „liftai“ nėra, o faktiškai įranga-tai ne įrenginys - liftas.

Trečiasis asmuo Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininkas K. S. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 05 04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teisėtos sudėties teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015 03 05 nutartį ir perduoti klausimą dėl teisėjos R. B. ir teismo posėdžių sekretorės L. V. nušalinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės 2015-03-03 teismo nutartis dėl teisėjos R. B. ir teismo posėdžių sekretorės L. V. nušalinimo yra be parašo (žr. b.1.92). Taip pat sprendžiant nušalinimo klausimą neišnagrinėtos visos pareiškime dėl nušalinimo išdėstytos aplinkybės, nepatikrinti ir neįvertinti sekretorės šališkumą patvirtinantys nurodyti įrodymai.

Šalies argumentai

2. Sprendime netinkamai pritaikyta ir išaiškinta CK 4.82 str. l d., kadangi įranga sutapatinta su įrenginiu (liftu). Šiuo klausimu yra pateiktos Lietuvos profesinės saugos lygos specialistų komisijos išvados, jog nurodytoje teisės normoje žodžio „liftai“ nėra, jog liftas nėra jokia įranga, kuri nors „sistema“, o yra didesnio pavojingumo, dėl to registruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre įrenginys.

3. Sprendime plačiai motyvuojama „teisiniu reguliavimu“, kuris konkrečiu atveju byloje konkretaus lifto esmės ir jo savininko ir konkrečių atsakovų konkretaus turto sudėties nereguliuoja; o nurodytos teismų nutartys, kuriomis taip pat motyvuojama, nėra priimtos dėl konkretaus šioje byloje lifto ir jo savininko bei konkrečių, su šio savininko nuosavybe – liftu nesusijusių atsakovų.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. priimtą sprendimo dalį dėl išlaidų už lifto techninio paso vertimą priteisimo panaikinti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Atsakovai, įrodinėdami aplinkybę, jog liftas nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Karoliniškių būstas“, pateikė prašymą įpareigoti ieškovą pateikti lifto techninį pasą. Ieškovas šį teismo įpareigojimą įvykdė. Lifto techninis pasas nebuvo pilna apimtimi išverstas į valstybinę kalbą, atsakovai pareiškė prašymą įpareigoti ieškovą pateikti viso lifto techninio paso vertimą į valstybinę kalbą. Ieškovas, atsižvelgiant į atsakovų prašymą, teismo buvo įpareigotas pateikti lifto techninio paso vertimą pilna apimtimi. Ieškovas įpareigojimą įvykdė, tačiau dėl to patyrė papildomų išlaidų, kurias sudaro 1083,32 Eur už vertėjo paslaugas, ieškovas prašė priteisti šias išlaidas iš atsakovų, tačiau teismas šių išlaidų ieškovui nepriteisė.

2. Ieškovas lifto techninio paso į bylą savo iniciatyva neteikė. Jis jokios įrodomosios galios byloje neturėjo bei jokios reikšmingos bylai aplinkybės juo neįrodytos ir nepaneigtos. Atsakovai, išsireikalavę šį dokumentą, rėmėsi tik vieninteliu įrašu 2 puslapyje, jog lifto savininkas yra UAB „Karoliniškių būstas”, kuris buvo pateiktas lietuvių kalba kartu su lifto techninio paso originalu, todėl prašyti išversti likusią lifto techninio paso dalį (kurio vertimą turėti ieškovas neturi pareigos) buvo visiškai netikslinga ir neekonomiška, todėl šias išlaidas privalo padengti atsakovai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Karoliniškių būstas“ prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą, priimtą dalyje dėl skolos priteisimo nepakeistą ir

atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė argumentus:

Posėdžių sekretorės nušalinimo klausimas spręstas 2015 m. kovo 17 d. nutartimis pagal

atsakovų ir trečiojo asmens Lietuvos profesinės saugos lygos pirmininko K. S. pareiškimus, kuriose taip pat konstatuota, jog nėra teismo posėdžių sekretorės nušalinimo pagrindų,

numatytų LR CPK 64 str., LR CPK 65 str., taip pat nėra ir jokių kitokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti sekretorės nešališkumu, todėl tokie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

2. Atsakovų teiginys, jog teismas neišsprendė atsakovų prašymo dėl pažymos apie lifto (identifikacinis Nr. LT-01-05016) įregistravimą Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi 2014 m. spalio 17 d, teismas savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių su prašymu pateikti duomenis apie liftus, kurie įrengti (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakydamas į pateiktą užklausą skyrius nurodė, jog liftas, kurio indentifikavimo kodas LF-01-05016, išregistruotas 2013 m. gruodžio 23 d. pagal UAB „Karoliniškių būstas“ prašymą, o liftas, kurio identifikacinis Nr. LF-O1-08642, 2013 m. gruodžio 23 d įregistruotas UAB „Karoliniškių būstas“ vardu. Todėl teiginys, jog teismas nesprendė šio klausimo, yra visiškai nepagrįstas.

3. Atsižvelgiant į CK 4.82 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 61 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, liftas yra bendrojo naudojimo objektas,

priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems gyvenamojo namo patalpų savininkams. Atsakovų argumentas, jog ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ yra ginčo lifto savininkas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Atsakovų nurodyti įrodymai negali paneigti ar panaikinti galiojančio teisinio reguliavimo, jog kita įranga (liftai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei namo administratorius ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

4. Atsiliepime atsakovai nurodo, jog teismas jiems neįteikė 2013 m. sausio 8 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 000019-3. Toks atsakovų argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi 2015 m. balandžio 4 d. šis aprašas buvo teismo išsiųstas atsakovų advokatui, taip pat ir trečiajam asmeniui Lietuvos profesinės sąjungos lygos pirmininkui K. S.. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens prie jo apeliacinio skundo pridėtas 2015 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 15MT-L-05, kuriame tretysis asmuo nurodo, jog aprašo kopija teismas atsiuntė trečiajam asmeniui.

5. Pagal 2013 m. sausio 1 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 000019-3 II d. II p. liftai yra bendra (atskirų laiptinių) dalinė nuosavybė. Iš minėto protokolo matyti, jog išsiųsta biuletenių 34, balsavo 26, todėl teiginys jog nėra kvorumo atmestinas kaip nepagrįstas. Lifto keitimo darbams pritarė 20 savininkų, todėl priimtas sprendimas dėl lifto pakeitimo. Protokolą be kitų komisijos narių pasirašė 2013 m. liepos 11 d. įvykusio susirinkimo metu išrinkta įgaliotinė K. V..

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo gautas LR Valstybinės darbo inspekcijos 2015-06-01 raštas Nr. SD-17-6813, kuriame nurodyta, kad liftas Nr. LF-01-08643 (kurio paso vertimas pateiktas teismui ir yra byloje) įrengimo vieta V. Druskio g. 5, Vilniuje. Todėl šio lifto vertimo išlaidos nei kiti susiję su šiuo liftu nepriklausė teismui nagrinėti šioje byloje.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 113 str. 1 d. nurodytų teisės normų, kadangi jis nėra nei procesinio dokumento kopija, nei egzempliorius, nes jis nėra pasirašytas. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovui nereikalingas visas lifto pasas, o tik jo atskiros dalys. Nežinant visų lifto savybių ir techninių charakteristikų, apskritai neįmanoma ir neleidžiama jį, kaip didesnio pavojingumo įrenginį, eksploatuoti. Be to, skunde ieškovas ginčija tik dalį pinigų sumos, kuri sumokėta už dalį lifto techninio paso vertimo, o reikalauja priteisti pinigų sumą, sumokėtą už viso šio paso vertimą, t.y. 1 083,32 Eur. Pažymi, kad byloje pateikto techninio pasas (vertimas) Nr. LF-01-08643, kuris nėra šios bylos ginčo objektas., nes yra ne name A.P. Kavoliuko g. 19, Vilniuje, kuriame yra atsakovų butai, o Druskio g. 5, Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ apeliacinis skundas tenkinamas. Atsakovų V. S., Ž. Š. ir trečiojo asmens Lietuvos profesinės saugos lygos apeliaciniai skundai netenkinami.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio proceso

Atsakovai apeliaciniuose skunduose pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: atsakovo V. S. ir N. S. santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-03-24 pažymą apie J. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą, UAB „Karoliniškių būstas“ 2015-05-22 rašto Nr. KB-RS-15-0138 kopiją ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo kopiją. Su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos skyriaus 2015-06-01 raštą. Su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikė 2015-05-08 pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriame prašo pateikti paaiškinimą kas yra „Teismų praktika“ bei 2015-06-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymą į šį raštą.

Trečiasis asmuo Lietuvos profesinės saugos lyga su apeliaciniu skundu pateikė LR Seimo kontrolieriaus 2013-11-26 rašto, Lietuvos profesinės saugos lygos 2014-08-18 rašto Nr. DPĮ-03, bei 2014-08-20 rašto Nr. DPĮ-04 kopijas, LR Civilinio kodekso 4.82 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto lyginamąjį variantą, LR Civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4,85, 6.696, 6.697, 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos profesinės saugos lygos 2015 04 28 rašto Nr. 15MT-L-05 kopiją.

2015-09-04 atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Karoliniškių būstas“ atsakovams išrašytas sąskaitų kopijas, lifto, įrengto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kabinos viduje esančioje lentelės su lifto registracijos numeriu 5/74 nuotrauką, laikraščio „Karštas komentaras“ 2015-06-19 Nr. 13 (257) 23-24 puslapius.

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Susipažinus su šalių pateiktais įrodymais matyti, kad santuokos liudijimas, LR Seimo kontrolieriaus 2013-11-26 rašto, Lietuvos profesinės saugos lygos 2014-08-18 rašto Nr. DPĮ-03, bei 2014-08-20 rašto Nr. DPĮ-04 kopijos, LR Civilinio kodekso 4.82 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas, LR Civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4,85, 6.696, 6.697, 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos profesinės saugos lygos 2015-04-28 rašto Nr. 15MT-L-05 kopijos galėjo būti pateiktos pirmos instancijos teismui. Apeliantai pateikdami šiuos dokumentus nepaaiškino, kodėl šie dokumentai negalėjo būti anksčiau pateikti. Trečiojo asmens pateikti su apeliaciniu skundu 2015-05-08 pareiškimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriame prašoma pateikti paaiškinimą kas yra „Teismų praktika“ bei 2015-06-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakymas į šį pareiškimą, UAB „Karoliniškių būstas“ 2015-07-31 sąskaitų kopijos už administravimo paslaugas, lifto, įrengto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kabinos viduje esančioje lentelės su lifto registracijos numeriu 5/74 nuotrauka bei laikraščio „Karštas komentaras“ 2015-06-19 Nr. 13 (257) 23-24 puslapiai nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, trečiojo asmens padaryta nuotrauka ir laikraštis, kuriame išdėstyta autoriaus nuomonė dėl lifto, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti. Tuo tarpu atsakovų pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos skyriaus 2015-06-01 raštas yra susijęs su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, priešingą suinteresuotumą turinčios bylos šalys yra susipažinusios su šiais įrodymais ir dėl jų pasisakė (turėjo galimybę pasisakyti) savo atsiliepimuose, apeliacinės instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

2016-11-16 iki bylos nagrinėjimo pradžios gautas trečiojo asmens pareiškimas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame trečiasis asmuo nurodo, kad lifto techniniame pase yra galimai suklastotų dokumentų. Prie pareiškimo pridėjo priedus: 2013-12-17 Darbų priėmimo-perdavimo aktą, lifto dalies fotonuotrauką, kuriame nurodytas Nr. 595445, Valstybinės darbo inspekcijos 2015-09-04 ir 2014-11-24 pažymas, Valstybinės darbo inspekcijos išduotą lifto LF-01-0495 pažymėjimą, lifto techninės būklės tikrinimo 2013-11-12 ataskaitą 13-03-596, UAB „Baltijos liftai“ įstatus.

Susipažinus su pateiktais trečiojo asmens dokumentais, spręstina, jog pažyma apie įrenginio registravimą potencialiai pavojingų įrenginių registre ir 2013-12-17 Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra pateikti byloje, kiti pateikti dokumentai yra nesusiję su nagrinėjama byla, todėl teismas atsisako juos priimti.

Dėl mokesčio už lifto keitimo darbus

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).

CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendimą dėl lifto modernizavimo (keitimo) darbų priėmė patys daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Bylos duomenimis, valią keisti liftą nauju raštu iš 36 butų išreiškė 26 butų savininkai, iš kurių lifto keitimo nauju darbams pritarė 20, nepritarė 4 butų savininkai. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas laiptinėje (butai 58-93) pakeisti liftą nauju.

Šis sprendimas visiškai atitiko CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju didžioji dalis namo gyventojų raštu aiškiai išreiškė valią dėl lifto modernizavimo (keitimo). Todėl toks sprendimas privalomas visiems daugiabučio namo gyventojams. Namo administratorius (ieškovas), vykdydamas savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pagrindą atlikti lifto modernizavimo (keitimo) darbus ir reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus iš visų namo bendraturčių proporcingai jų turimai nuosavybės daliai.

Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad liftai yra priskiriami kitokiai įrangai, priklausančiai bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovų ir trečiojo asmens teigimu, CK 4.82 str. l d. yra akivaizdi klaida, nes šioje teisės normoje žodžio „liftai“ nėra, o faktiškai įranga-tai ne įrenginys - liftas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. 2013-01-01 Daugiabučio gyvenamojo namo, ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) aprašas Nr. 000019-3 II D patvirtina, kad liftai yra bendra (atskirų laiptinių) dalinė nuosavybė. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu liftai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad visi namo patalpų savininkai, nepaisant to, jie faktiškai naudojasi liftu ar ne, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie šio objekto išlaikymo. Atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai. Nurodytais motyvais atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovų atsikirtimų argumentai, jog jie nesinaudoja liftu, todėl neprivalo mokėti už lifto pakeitimą, nes pagal kasacinio teismo praktiką bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad liftas priskiriamas bendrajai dalinei pastato bendraturčių nuosavybei, o atsakovai privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti šį turtą proporcingai savo daliai, kaip ir kitą turtą, patenkantį į bendrosios dalinės nuosavybės objektų sąrašą.

Atsakovai nurodo, kad sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo V. S. ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 08 01 iki 2014 05 31 susidariusią skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, savininko. Tačiau VĮ „Registrų centras“ dokumentai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog V. S. nurodyto buto savininko nuosavybės teisę įgijo tik nuo 2014 01 08, o ankščiau iki šios datos ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2013 08 01 šio buto savininkas buvo A. S., todėl sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą A. S. materialiųjų teisių ir pareigų ir šiuo atveju egzistuoja sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas.

Nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi iš pirmos instancijos teismui pateikto VĮ „Registrų centas“ išrašo (elektroninės bylos priedas t. 1, b.l. 64) matyti, kad V. S. nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), perėjo pagal 2001-10-25 dovanojimo sutartį, todėl teiginiai, kad jis šio buto savininku tapo nuo 2014-01-08 laikytini visiškai nepagrįstais. VĮ „Registrų centras“ išraše pažymėta data – 2014-01-08 reiškia tik įrašo šia data atlikimą, bet nepatvirtina nuosavybės į buto teisę perėjimo momento, o faktas, kad Atsakovas V. S. yra santuokoje ir iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su sutuoktine N. S. nesudaro pagrindo pripažinti, kad byla išnagrinėta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Apelianto nurodyta N. S. nėra išviešinusi savininkės teisių į nurodytą į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Taip pat nesutiktina ir su kitu atsakovo argumentu, kad sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą atsakovės Ž. Š. sūnaus J. Š., kuris gyvena kartu su šia atsakove ieškinyje nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir veda bendrą ūkį. VĮ „Registrų centas“ išraše (elektroninės bylos priedas t. 1A, b.l. 47) esantys duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso Ž. Š., todėl ieškinys pagrįstai buvo reiškiamas tik šiai atsakovei kaip buto savininkei. Atsakovės sūnus nėra šio buto savininkas, todėl ginčo teismo sprendimas jam nesukuria teisių ar pareigų.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Atsakovai ir trečiasis asmuo taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovų prašymas nušalinti pirmos instancijos teismo teisėją ir posėdžių sekretorę, nes sprendžiant nušalinimo klausimą neišnagrinėtos visos pareiškime dėl nušalinimo išdėstytos aplinkybės, nepatikrinti ir neįvertinti šališkumą patvirtinantys nurodyti įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartis yra neskundžiama, ji įsigaliojo nuo jos priėmimo momento, t.y. 2015-03-17, todėl negali būti šios bylos apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinių skundų argumentai, susiję su posėdžių sekretorės šališkumu šioje byloje nenagrinėtini.

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu buvo pažeistos procesinės teisės normos, nurodytos LR CPK 229 str., 230 str., 231 str., kadangi, sujungus dvi bylas ir įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, nebuvo nagrinėjama byla nuo pradžios, apie galimybę nagrinėti ne nuo pradžios, bylos šalių teisėja nepaklausė ir nepaskyrė parengiamojo teismo posėdžio, o paskyrė bylos nagrinėjimo posėdį.

Nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo argumentu, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-12-04 parengiamojo posėdžio metu įtraukus trečiąjį asmenį Lietuvos profesinės saugos lygą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vyko dar trys parengiamieji posėdžiai – 2015-01-05, 2015-01-22 ir 2015-02-24, kuriuose dalyvavo trečiasis asmuo. Pastarojo posėdžio metu buvo pasirengta posėdžiui ir pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Dėl išlaidų už lifto techninio paso vertimą

Ieškovas UAB „Karoliniškių būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. priimtą sprendimą dėl išlaidų už lifto techninio paso vertimą (1083,32 EUR) priteisimo panaikinti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad šis prašymas pirmos instancijos teismo nepagrįstai buvo atmestas, nes ne ieškovo iniciatyva buvo atliktas lifto techninio paso vertimas. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo apeliaciniu skundu, pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos skyriaus 2015-06-01 raštą, kuriame nurodyta, kad liftas Nr. LF-01-08643 (kurio paso vertimas pateiktas teismui ir yra byloje) įrengimo vieta V. Druskio g. 5, Vilniuje. Atsakovų teigimu, šio lifto vertimo išlaidos nei kiti susiję su šiuo liftu nepriklausė teismui nagrinėti šioje byloje, todėl atsakovai neturi padengti išlaidų, susijusių su lifto techninio paso vertimu susijusių išlaidų.

Pagal priežasties teoriją bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Bylos duomenimis, atsakovas ir trečiasis asmuo 2015-01-05 parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą išreikalauti lifto techninį pasą. Ieškovui pateikus minimą pasą su daliniu jo vertimu, teismas tenkino kitą atsakovų ir trečiojo asmens prašymą – pateikti į bylą pilnai išverstą lifto techninio paso vertimą. Pažymėtina, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu dėl šio įrodymo išreikalavimo laikėsi pozicijos, kad lifto techninis pasas jokios įrodomosios galios šioje byloje neturi, be to jis yra didelės apimties dokumentas. Atsakovų prašymas įpareigoti ieškovą pateikti aptariamo rašytinio įrodymo visos apimties vertimą buvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovų veiksmų. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovų kartu su kitomis ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų V. S. ir Ž. Š. ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ naudai 1083,32 EUR techninio paso vertimo išlaidų tenkinamas.

Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad lifto techninio paso vertimo išlaidos neturi būti priteistos iš atsakovų, nes ieškovas privalo jį naudoti savo veikloje vykdydamas jam priskirtas funkcijas. Pažymėtina, jog jokie teisės aktai nenumato prievolės ieškovui savo veikloje turėti lifto techninį pasą lietuvių kalba, todėl teismo argumentas, kad nuo lifto eksploatacijos pradžios jau turėjo būti išverstas į valstybinę kalbą, laikytinas visiškai nepagrįstu.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovų ir trečiojo asmens teiginiais, kad byloje buvo išverstas ne atsakovų name esančio lifto techninis pasas, o buto, esančio Druskio g. 5, Vilniuje, techninis pasas, nes nurodytas ne atsakovų lifto numeris LF-01-08642, o LF-01-08643. Susipažinus su byloje pateiktu lifto techniniu pasu ir jo vertimu, matyti, jog tiek originaliame lifto techniniame pase, tiek pateiktame dokumento vertime nurodomas adresas - Kavoliuko g. 19, o ne Druskio g. 5, Vilniuje, todėl spręstina, jog ieškovas atliko būtent atsakovų name esančio lifto techninio paso vertimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 72,60 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos, sumokėtos UAB „SKOLOS LT“, remiantis kasacinio teismo praktika (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), ieškovui nepriteisiamos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą (vertimo išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų) yra procesinis prašymas, o ne materialinis ieškinio reikalavimas, todėl ieškovas paduodamas apeliacinį skundą neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą grąžintina ieškovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovo UAB ,,Karoliniškių būstas“ ieškiniai dalyse dėl techninio paso vertimo išlaidų priteisimo iš atsakovų atmesti ir šioje dalyje ieškinius tenkinti – priteisti iš atsakovų V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Karoliniškių būstas“ (į. k. 121457971) naudai po 541,66 EUR techninio paso vertimo išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui UAB ,,Karoliniškių būstas“ (į. k. 121457971) 30 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-06-03 per AB Swedbank, mokėjimo nurodymu Nr. 286. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja Rita Kisielienė