Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (apelianto) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Karoliniškių būstas“, Lietuvos profesinės saugos lyga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. S. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašė nebaigto atskirojo skundo priėmimo klausimo nespręsti iki kol bus pateiktas visas užbaigtas atskirasis skundas; atnaujinti terminą užbaigtam atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-13095-808/2017, pateikti; pareiškėjo pateiktą nebaigtą skundą prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-214-871/2015.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame procesiniame dokumente nedėstomi jokie nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-13095-808/2017, argumentai, o tik nurodomos aplinkybės, kodėl atskirasis skundas nebuvo pateiktas anksčiau, pareiškėjo dokumentą, nepaisant to, kad jis jį įvardina nebaigtu atskiruoju skundu, pagal savo turinį laikė prašymu dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo, paties atskirojo skundo (t. y. dokumento, kuriame būtų išdėstyti išsamūs nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-13095-808/2017, argumentai) nepaduoda, o nurodo jį pateiksiantis ateityje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Nutartis yra nepasirašyta teisėjos, dėl ko yra neteisėta. Atsiųsta nutarties kopija yra nepatvirtinta, todėl tai niekinis dokumentas, neatitinka dokumentų rengimo taisyklių. Nutartį priėmė nedalyvavęs asmuo, nes rezoliucinėje dalyje parašyta, jog ,,teismas nutarė“, todėl teigtina, kad klausimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas laikytina absoliučiu negaliojimo pagrindu. Nutarčiai priimti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi pareiškėjas nepateikė atskirojo skundo, nepateikė prašymo dėl atnaujinimo. Nutartis nėra baigtinė, nes teismo nutartas atlikti veiksmas ,,atsisakyti“ tenkinti pareiškėjo prašymą nėra atliktas. Kas rodo, kuriomis sąlygomis tą nutartą atlikti veiksmą atliks, o gal jo neatliks, t. y. neatsisako tenkinti prašymą, nutartyje neparašyta. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Karoliniškių būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nutartį priėmė įgaliojimus turinti teisėja. Pareiškėjo pozicija nepagrįsta, kadangi padaryta remiantis subjektyviu formuluotės vertinimu ir negali būti vertinama kaip absoliutus negaliojimo pagrindas. Pareiškėjas nepateikė užbaigto atskirojo skundo, todėl nesilaikė reikalavimo pateikti tinkamai suformuluotą procesinį dokumentą, kurio pagrindu būtų galima priimti ir vertinti pareiškėjo atskirąjį skundą.Kiti pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos nutarties pagrįstumui. Suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinės saugos lyga atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose. Atskirajame skunde teigiama, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis bei jos kopija yra neteisėta, kadangi nepasirašyta bylą nagrinėjusios teisėjos. Pagal CPK 268 straipsnio 2 dalį sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė. Todėl tokiu atveju, teismo priimami dokumentai priimami ir pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VE(1.3 E)-41 patvirtinto Elektroninių dokumentų specifikacijų reikalavimų aprašo 30 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO civilinės bylos Nr. eA2-13095-808/2017 kortelėje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis buvo pasirašyta teisėjos S. F. elektroniniu parašu. Taigi, laikytina, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra teisėta, turinti teisinę galią ir yra privaloma apeliantui. Jeigu su teismo proceso byla susiję elektroniniai dokumentai turi būti įteikiami kaip popieriniai nuorašai (popierinės kopijos), teismo pirmininko įgaliotas asmuo išspausdina ir patvirtina juos Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų ir Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka, ir išsiunčia kartu su lydraščiu, kuriame pažymima, kad yra siunčiami elektroninių dokumentų popieriniai nuorašai (popierinės kopijos) (Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo 23 punktas). Apeliantas nurodo, jog jam įteikta nutartis yra nepatvirtinta teisėjos, tačiau pats apeliantas prideda 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties kopiją, iš kurios aiškiai matyti, jog kopija pasirašyta teisėjos, priėmusios nutartį, bei nurodyta žyma, jog tai yra elektroninių dokumentų ir (ar) dokumentų kopijų popierinės kopijos. Taip pat apeliantas teigia, jog civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu (CPK 62 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi teisėjai S. F. perduoti spręsti atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. eA2-13095-808/2017 priėmimo, atskirojo skundo baigimo parengti apeliacijai ir bylos išsiuntimo į Vilniaus apygardos teismą klausimai. Skundžiama 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis priimta įgaliotos teisėjos S. F. vardu bei patvirtina elektroniniu parašu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog bylą buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apelianto pateiktas procesinis dokumentas, kuris įvardytas atskiruoju skundu dėl 2017 m. vasario 28 d. nutarties, turinio prasme visiškai neatitiko atskirajam skundui keliamų reikalavimų, kadangi dokumente apeliantas tik nurodė, jog ketina pateikti galutinį skundą, o šis teikiamas dokumentas yra tik neužbaigtas skundas, nors jame ir apskritai nenurodo jokių motyvų, susijusių su skundžiamos 2017 m. vasario 28 d. nutarties teisėtumu ar pagrįstumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pateiktą procesinį dokumentą laikė prašymu atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą bei vertino šį skundą, vadovaudamasis CPK 78 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. Apelianto argumentai, jog teismo priimta nutartis nėra galutinė atmestini, kadangi teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi išsprendė pareiškėjo prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl skundžiamos 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, ji įsiteisės. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė terminų atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė dėl pagrindo atsisakyti atnaujinti atskirajam skundui paduoti praleistą terminą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.