- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-908-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03808-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- asociacijos Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija, „LINAVA“
- Ieškovas
- individualios įmonės M, uždarosios akcinės bendrovės „SOLOTRANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Utenos autotransportas“, uždarosios akcinės bendrovės „ANTILA“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8742-808/2020 pagal ieškovės individualios įmonės M. Č. individuali įmonė „Milčija“ ir bendrą ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „SOLOTRANSA“, uždarosios akcinės bendrovės „Utenos autotransportas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „ANTILA“ patikslintą ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ dėl atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2020-01-15 nutarimo Nr. 12-147 ir nutarimu patvirtintos tvarkos bei anketų formų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ patikslintame ieškinyje prašė (el. b. t. 1, b. l. 133–149): i) pripažinti negaliojančiais: atsakovės 2020-01-15 nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintą atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintas kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas; ii) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiais 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII–IX skyrius bei kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas.
2. Ieškovė individuali įmonė M. Č. individuali įmonė „Milčija“ (toliau – IĮ „Milčija“) ieškiniu prašė (el. b. t. 2, b. l. 1–21) prašė: i) pripažinti negaliojančiais: atsakovės 2020-01-15 nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susmukimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintą atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintas kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos nartus anketų formas; ii) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiais 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII–IX skyrius bei kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas; iii) pripažinti negaliojančiu 2020-02-20 atsakovės kandidatūrų vertinimo komisijos vertinimo aktą Nr. 8; iv) pripažinti nepagrįstu atsakovės 2020-03-20 raštu Nr. S-952 atmestą reikalavimą dėl kandidatūros į prezidiumo narius iškėlimo pakartotiniame susirinkime.
3. Ieškovės UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ 2020-03-23 prašyme (el. b. t. 1, b. l. 178) dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo prašė išplėsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir: i) sustabdyti atsakovės 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 (toliau – Nutarimas) patvirtintos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos (toliau – Tvarka) bei jos priedų galiojimą visa apimtimi; ii) įpareigoti atsakovę taikyti atsakovės prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką su priedais visa apimtimi; iii) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Neišplėtus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas taptų beprasmis, nes teismui pripažinus Tvarką neteisėta, naujai išrinkti asmenys būtų laikomi neteisėtai išrinktais, o pačiai atsakovei padaryta žalos, kas išbalansuotų pačios atsakovės veiklą ir sukeltų neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
4. Atsakovė asociacija Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė prašymo netenkinti (el. b. t. 2, b. l. 55–61). Atsiliepimą grindė tuo, kad:
4.1. Ieškovių pareikštam reikalavimui užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė 2020-03-04 nutarimu Nr. 12-166 panaikino Tvarkos 73 punktą. Nepaisant to, teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo alternatyviai reikalaujama: i) panaikinti visą Nutarimą ir juo patvirtintą visą Tvarką su priedais; ii) arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Tvarkos VII–IX dalis bei kandidatų anketas. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4.2. Ieškovės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai siekia daryti įtaką vykstančių rinkiminių procesų eigai laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Ieškovės suinteresuotos ne reiškiamų reikalavimų patenkinimu, bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei asociacijoje „LINAVA“ vykstančių prezidiumo rinkiminių procesų stabdymu. Atsakovei 2020-03-04 panaikinus Tvarkos 73 punktą nebeliko ginčo objekto. Kitos Tvarkos nuostatos yra procedūrinio pobūdžio, neįtakojančios ieškovių aktyviosios bei pasyviosios rinkimų teisės.
4.3. Vilniaus apygardos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės eismo 2020-02-12 nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių išplėtimas negalimas. Nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra ką išplėsti. Patikslintas ieškinys nepagrįstas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas objektyviai negali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas, užtikrintų išimtinai tik ieškovių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-08 nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo tenkino ir: i) sustabdė atsakovės (asociacijos „LINAVA“) prezidiumo 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos bei jos priedų galiojimą visa apimtimi; ii) įpareigojo atsakovę regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-09 patvirtintą regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką su priedais visa apimtimi.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškinyje suformuluotus patikslintus reikalavimus ieškovės grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei su ieškiniu pateiktais įrodymais. Kadangi ieškinio (taip pat ir patikslinto) priėmimo metu jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovių patikslinti reikalavimai atsakovei yra akivaizdžiai negalimi, pažeistų teisių gynimo būdas. Apylinkės teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5.2. Apylinkės teismas taip pat sprendė, kad atsakovei sąmoningai nevykdant Vilniaus miesto apylinkės 2020-02-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau taikant ginčo Tvarką būtų pagrindas manyti, jog teismui priėmus ieškovėms palankų teismo sprendimą, o atsakovei tęsiant narių priėmimą į prezidentus, prezidiumo narius ir (ar) revizijos komisijos narius, ieškovėms galimo palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas ar sunkiai įvykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė asociacija Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovių prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo (el. b. t. 2, b. l. 78–86). Nurodė, kad:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartimi panaikinta. Nesant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra ką išplėsti. Skundžiamoje nutartyje pateikti motyvai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-12 nutartį laiko nepanaikinta. Laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutarties priėmimo metu byloje netaikytos, todėl negalėjo būti pakeičiamos kitomis ar išplečiamos.
6.2. Skundžiamoje nutartyje nepaisytas aukštesnės instancijos teismo pateiktas išaiškinimas. Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartyje nurodyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu galioja 2016-02-04 nutarimu Nr. 10-09 nustatyta tvarka (toliau – Ankstesnė tvarka) „savo esme laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra ir negali būti laikomas“. Apylinkės teismas pažeidė ir instancinės teismų sistemos funkcionavimo principą.
6.3. Patikslinto ieškinio reikalavimai negalės būti tenkinami dėl aiškaus jų nepagrįstumo. Nepateikiami svarūs teisiniai motyvai, jog visas Nutarimas ir visa Tvarka (ar bent Tvarkos VII–IX dalys) turėtų būti panaikinti. Patikslintas ieškinys grindžiamas: argumentais dėl Tvarkos 73 punkto panaikinimo, kurie, panaikinus Tvarkos 73 punktą, neaktualūs; ieškovių pateikiamomis prielaidomis ir samprotavimais dėl tariamai atliekamo kandidatų į prezidiumo narius filtravimo. Nutarimas bei nepanaikintos Tvarkos nuostatos (įskaitant ir Tvarkos VII–IX dalis) nepažeidžia ieškovių teisių, kadangi nenumato materialaus pobūdžio reikalavimų ir įtvirtina tik procedūrines regioninių susirinkimų šaukimo bei darbo tvarkos taisykles. Kandidatų kėlimo bei rinkimo tvarka įtvirtinta ir Ankstesnėje tvarkoje, kurios taikymo siekia pačios ieškovės. Ankstesnės tvarkos ieškovės neginčija. Ieškovės pateikia klaidinančią ir (ar) tikrovės neatitinkančią informaciją, taip siekdamos sudaryti neigiamą įspūdi apie atsakovę.
6.4. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui priverstinis vykdymas netaikytinas. Patikslintas ieškinys priskirtinas prie ieškinių dėl pripažinimo – ieškovės reikalauja atsakovės valdymo organo (prezidiumo) priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, tačiau tokiems ieškiniams priverstinio vykdymo taikyti nereikia. Nėra rizikos, kad ieškovėms palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.
6.5. Vykusių regioninių susirinkimų darbotvarkėse klausimas dėl kandidatų į prezidiumo narius kėlimo nenumatytas, kadangi kandidatai, vadovaujantis Tvarka, keliami iš anksto – ne vėliau kaip likus 10 dienų iki atitinkamo rinkiminio regioninio susirinkimo dienos (Tvarkos 58 punktas). Atitinkamai regioninių susirinkimų darbotvarkėse buvo numatyti tolesni rinkiminių procesų etapai. Pagal Ankstesnę tvarką kandidatai buvo keliami būtent regioninių susirinkimų metu. Sustabdžius Tvarką visa apimtimi ir įpareigojant atsakovę visa apimtimi taikyti Ankstesnę tvarką, kiltų poreikis keisti pakartotinių regioninių susirinkimų darbotvarkę, įtraukiant ir klausimą dėl kandidatų į prezidiumo narius kėlimo. Remiantis atsakovės įstatais, „pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio regioninio susirinkimo darbotvarkė“ (Asociacijos įstatų 6.10 papunktis). Aptartas klausimas į pakartotinių regioninių susirinkimų darbotvarkes nebegali būti įtrauktas. Šiauliuose regioninis susirinkimas įvyko ir jo metu, remiantis Tvarkos nuostatomis, buvo išrinktas pirmasis prezidiumo narys. Viduryje rinkiminių procesų keisti regioninių susirinkimų šaukimo bei darbo tvarką, pagal kurią vykdomi rinkimai, nėra galimybių. Rinkiminiai procesai, taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti nutraukti ir vykdomi iš naujo, atšaukiant jau išrinktus prezidiumo narius, kas būtų neproporcinga ir neabejotinai lemtų naujų ginčų atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartimi įvardintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų sąlygoti situaciją, kuomet atmetus ieškovių patikslintą ieškinį paaiškėtų, jog į prezidiumo narius buvo išrinkti asmenys, kurie rinkiminius procesus vykdžius pagal Tvarką juose netgi nebūtų galėję dalyvauti. Atitinkamai tokie asmenys turėtų būti laikomi neišrinktais (turėtų būti atšaukiami), o į jų vietas renkami nauji asmenys. Atsakovė patirtų ne tik papildomus finansinius kaštus, organizuojant papildomus rinkimus į laisvas vietas, bet ir, tikėtina, būtų priversta bylinėtis su iš prezidiumo narių atšaukiamais asmenimis.
6.7. Ieškovės suinteresuotos ne reiškiamų reikalavimų byloje patenkinimu, bet asociacijoje vykstančių prezidiumo rinkiminių procesų stabdymu. Šiam tikslui pasiekti ieškovės pasitelkia manipuliacijas. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek ir prašyme dėstomos klaidinančio pobūdžio ar tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
7. Ieškovės UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „ANTILA“ atsiliepime į atsakovės asociacijos Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartį palikti nepakeistą (el. b. t. 2, b. l. 130–142). Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
7.1. Ieškovės, reaguodamos į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, teismui 2020-04-08 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškovių prašymą išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį vertinti kaip savarankišką prašymą. Teismas skundžiama nutartimi taikė savarankiškas laikinąsias apsaugos priemones. Apylinkės teismas prieš skundžiamos nutarties priėmimą kelis kartus informuotas apie Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartį. Prašymas neparemtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutarties motyvacija ir nepriklausė nuo jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Prašyme ieškovai individualiai įrodinėjo visas laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas. Prašymas savo esme buvo savarankiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas ne išplėtė buvusių laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, bet taikė savarankiškas laikinąsias apsaugos priemones. Net jei apeliacinės instancijos teismas ir vertintų, kad skundžiama nutartimi buvo išplėsta buvusių laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, tai vis tiek nebūtų pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Procesinės nuostatos netinkamas pritaikymas nutarties naikinimo pagrindo nesudaro.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutarties motyvai nesudarė pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutarties išaiškinimai neturėjo įtakos sprendžiant ieškovių prašymo reikalavimų pagrįstumą, kadangi teismo išvados išimtinai susietos tik su pradinio ieškinio reikalavimų bei buvusių laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų vertinimu, kas nebuvo vertinimo objektas nagrinėjamoje stadijoje. Ieškovės pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo todėl, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrino patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymo. Prašyta kokybiškai naujų laikinųjų apsaugos priemonių. Prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atžvilgiu neaktuali nei viena Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartyje nurodyta aplinkybė. Tvarka galiojanti ir atsakovės nepanaikinta, todėl laikinųjų apsaugos priemonių objektas egzistuoja. Sustabdžius visą Tvarką, pagrįstas ir sąsajus reikalavimas įpareigoti atsakovę taikyti 2016 m. tvarką visa apimtimi, kadangi ginčo laikotarpiu turi vykti regioniniai susirinkimai, kuriuose bus renkami prezidiumo nariai. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartyje kritikavo pasirinktą laikinųjų apsaugos priemonių apibrėžimą /suformulavimą, nes laikinosios apsaugos priemonės negali būti apibrėžiamos per išaiškinimą, tačiau teismas nepasisakė apie tai, kad įpareigojimas taikyti 2016 m. tvarką negali būti laikinųjų apsaugos priemonių objektas.
7.3. Patikslintas ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas. Patikslintame ieškinyje detaliai pagrįsta, jog atsakovės prezidiumo priimtos Tvarkos nuostatos (Tvarkos VII–IX skyriai bei priedai), kuriomis yra reguliuojama atsakovės organų sudarymo tvarka, priimtos viršijant atsakovės įstatų bei Asociacijų įstatymo atsakovės prezidiumui nustatytas funkcijas. Patikslintame ieškinyje aiškiai išdėstytas reikalavimo pagrindas, suformuluotas ieškinio dalykas (prašymas), pateikti bylai reikšmingi įrodymai. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kurios sudaro faktinį atsakovės atsikirtimo pagrindą, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimo negali būti vertinamos.
7.4. Patikslinto ieškinio pobūdis neriboja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bylose, kuriose priimtu teismo sprendimu privalomas vykdymas nebūtinas. Teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybių visetas pagrindžia, kad nesustabdžius visos Tvarkos galiojimo bei neįpareigojus atsakovės taikyti 2016 m. tvarkos visa apimtimi, egzistuotų reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps apskritai neįmanomas. Atsakovė, taikydama Tvarkoje nurodytas procedūras, nepagristai eliminuoja kandidatus į atsakovės prezidiumo narius, ko atsakovė negalėtų padaryti pagal 2016 m. tvarką. Pagal Tvarkos procedūras, kandidatams į atsakovės prezidiumo narius iškeliami papildomi reikalavimai bei sukurtos papildomos procedūros, kurios neįtvirtintos atsakovės įstatuose. Kandidatų atitiktį Tvarkos reikalavimams dar iki regioninių susirinkimų vertina atsakovės samdomų darbuotojų sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri ir neleidžia tam tikriems nariams kandidatuoti į prezidiumo narius. Tvarka sudaro sąlygas vykdyti atsakovės prezidiumo narių sumanymą filtruoti nenaudingus kandidatus. Taikant Tvarką, didelė dalis kandidatų neturi teisės kandidatuoti. Teismas pagristai konstatavo, jog atsakovės elgesys leidžia spręsti, kad atsakovė ir toliau taikys Tvarką ir tokiu būdu toliau ribos asmenų teisę kandidatuoti į atsakovės valdymo organus. Atsakovės generalinio sekretoriaus 2020-03-20 atsakyme pripažįstama, kad toliau taikoma Tvarka. Atsakovė internetiniame puslapyje viešai pripažįsta, kad rinkimai vykdomi pagal ginčo objektu esančią Tvarką. Atsakovė, dar galiojant pirmosioms laikinosioms apsaugos priemonės, piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimų. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės garantuoja, kad ginčo laikotarpiu nebus taikoma Tvarka, kuria atsakovė eliminuoja dalį kandidatų. Jeigu teismas panaikintų skundžiamą nutartį bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas ir ieškovių teisių gynyba neteks prasmės. Ieškovių patikslinto ieškinio patenkinimo atveju naujai pagal Tvarką išrinkti atsakovės organų nariai bus laikomi neteisėtai išrinktais, todėl reikėtų imtis priemonių atšaukti neteisėtai išrinktus narius, kas ne tik sukeltų finansinę žalą atsakovei (reikėtų iš naujo organizuoti rinkimus, regioninius susirinkimus), tačiau paneigtų ir pačių išrinktų asmenų teisėtus lūkesčius.
7.5. Dabartinė jau vykusių susirinkimų darbotvarkė neturi būti keičiama, o pakartotiniai susirinkimai gali būti organizuojami pagal 2016 m. tvarką. Priešingai nei Tvarkos atveju, pagal 2016 m. tvarką kandidatai į prezidiumo narius iškeliami regioninių susirinkimų metu, t. y. nevykdant išankstinės procedūros, bet susirinkimo metu. Atitinkamai, pagal 2016 m. tvarką, kandidatų iškėlimas nėra atskiras etapas, bet sudėtinė bei neatskiriama prezidiumo narių rinkimo dalis. Kandidatų iškėlimas patenka į prezidiumo narių rinkimo klausimą, kas reiškia, jog dabartinės darbotvarkės, organizuojant pakartotinius susirinkimus, keisti nereikia. Rinkimai neturėtų būti vykdomi iš naujo, bet tęsiami taikant būtent pagal 2016 m. tvarką. Tuo atveju, jeigu ieškovių patikslintas ieškinys ir nebūtų patenkintas, tačiau taikius laikinąsias apsaugos priemones narių rinkimams būtų taikoma 2016 m. tvarka, atsakovei nekiltų neigiamų padarinių. Pagal atsakovės įstatų 6.13 ir 9.7 papunkčius, toks išrinktas prezidiumo narys netektų savo įgaliojimų, o į jo vietą automatiškai būtų paskirtas vykusiuose rinkimuose daugiausiai balsų gavęs į prezidiumą neišrinktas kandidatas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, būtų pažeistas teisinio tikrumo principas tų asmenų atžvilgiu, kurie išrinkti pagal neteisėtą Tvarką.
7.6. Ieškovės patikslintu ieškiniu gina ne tik savo, bet daugumos atsakovės narių teises. Atsakovės nariai ir revizijos komisija nepritaria naujai Tvarkai, kuri prieštarauja atsakovės įstatams, Asociacijų įstatymui ir konstituciniams principams, nepagrįstai riboja narių teisę rinkti kandidatus į prezidiumo narius ir patiems būti renkamiems. Ieškovai ne atlieka menamai nesąžiningus veiksmus, bet išreiškia absoliučios daugumos atsakovės narių poziciją, kad Tvarka yra neteisėta.
8. Ieškovė IĮ „Milčija“ atsiliepime į atsakovės asociacijos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartį palikti nepakeistą (el. b. t. 2, b. l. 143). Nurodė, kad pritaria ieškovių UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „ANTILA“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams bei motyvams. Visų ieškovių interesai byloje sutampa, todėl netikslinga teikti iš esmės tapačių procesinių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 nutartis, kuria tenkintas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo).
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
12. Bylos duomenimis, ieškovės UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ 2020-02-10 padavė ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės 2020-01-15 nutarimo Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo (Nutarimas) IX dalies 73 punktą (el. b. t. 1, b. l. 1–12). Ieškinys priimtas 2020-02-12 (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-12 nutartimi ieškovių ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės prezidiumo 2020-01-15 nutarimo Nr. 12-147 IX dalies 73 punkto galiojimą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje išaiškinant, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu galioja ankstesnė tvarka, nustatyta atsakovės prezidiumo 2016-02-04 nutarimu Nr. 10-09 (el. b. t. 1, b. l. 28–29).
14. Ieškovės UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ 2020-03-10 teismui padavė patikslintą ieškinį, kuriame prašė (el. b. t. 1, b. l. 133–149): i) pripažinti negaliojančiais: atsakovės 2020-01-15 nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintą atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką; 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintas kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas; ii) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiais 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII–IX skyrius bei kandidatų į asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Patikslintas ieškinys priimtas 2020-03-18 (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
15. Teisme 2020-03-23 gautas ieškovių UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ bendras prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo (el. b. t. 1, b. l. 178), kuriame prašyta išplėsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir: i) sustabdyti atsakovės 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos bei jos priedų galiojimą visa apimtimi; ii) įpareigoti atsakovę taikyti atsakovės prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką su priedais visa apimtimi; iii) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leisti vykdyti skubiai.
16. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-546-340/2020 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (el. b. t. 2, b. l. 46–51).
17. Teisme 2020-04-08 gauti ieškovių UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „ANTILA“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašyta 2020-03-23 prašymą vertinti kaip prašymą taikyti savarankiškas laikinąsias apsaugos priemones (el. b. t. 2, b. l. 63–68).
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-08 priėmė skundžiamą nutartį (el. b. t. 2, b. l. 70–72).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
19. Atsakovė asociacija „LINAVA“ nesutinka su 2020-04-08 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. atsakovės prezidiumo 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos asociacijos „LINAVA“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos bei jos priedų galiojimo sustabdymu visa apimtimi bei įpareigojimu atsakovę regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-09 patvirtintą regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką su priedais visa apimtimi. Atsakovė nurodė, jog ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimai preliminariai (lot. prima facie) nepagrįsti, o taip pat nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taip pat skundžiama nutartimi nebuvo laikytasi aukštesnės instancijos teismo 2020-04-02 nutartyje nurodytų išaiškinimų.
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptartoje įstatymo normoje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovės reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, nutarties 76 punktas). Pagal bendrą taisyklę, nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
21. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – tikėtino ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo – pastebėtina, jog ieškovių patikslintas ieškinys, teismui paduotas 2020-03-10, apylinkės teismo teisėjos rezoliucija priimtas 2020-03-18 (el. b. t. 1, b. l. 133). Skundžiamos nutarties motyvuose taip pat nurodyta, kad patikslintus reikalavimus ieškovės grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais bei su ieškiniu pateiktais įrodymais, o patikslinto ieškinio priėmimo metu patikslinto ieškinio forma ir turinys atitinka CPK keliamus reikalavimus ir negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovių patikslinti reikalavimai atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apylinkės teismo pozicijai iš esmės pritaria dėl žemiau nurodytų argumentų.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vyrauja pozicija jog ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, neakivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020, nutarties 16 punktas). Iš esmės, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 14 punktas).
23. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovės yra asociacijos „LINAVA“ narės nėra, todėl sprendžiama, kad ieškovės, būdamos asociacijos „LINAVA“ narėmis, teisiškai laikytinos juridinio asmens dalyvėmis (CK 2.45 straipsnis, Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnis). Tai, kad asociacijų nariai laikomi juridinių asmenų dalyviais nurodoma ir teisės literatūroje (žr. Mizaras, V., (red.). Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 254). Ieškovės, būdamos asociacijos „LINAVA“ dalyvėmis CK 2.45 straipsnio prasme, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės asociacijos „LINAVA“ valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 5 punktas, atsakovės asociacijos „LINAVA“ 4.4.7 popunkčio papunktis). Tai, kad asociacijos nariai turi teisę reikšti ieškinį dėl asociacijos valdymo organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais pritariama tiek teisminėje praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-352-614/2020, nutarties 25, 27 punktus), tiek teisės doktrinoje (žr. Mizaras, V., (red.). Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 257).
24. Patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai rodo, kad ieškovės ginčija visą atsakovės prezidiumo 2020-01-15 nutarimą Nr. 12-147. Po pirminio ieškovių ieškinio padavimo į teismą atsakovė asociacija „LINAVA“ pati panaikino ginčijamu 2020-01-15 nutarimu patvirtintą Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos IX dalies 73 punktą (el. b. t. 1, b. l. 96–98). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei patikslintu ieškiniu pareikšti materialūs reikalavimai atsakovei, nei byloje esanti rašytinė medžiaga (įrodymai) neduoda pagrindo spręsti apie tai, kad ieškovės reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus. Atsakovės asociacijos „LINAVA“ revizijos komisija 2020-01-24 taip pat nurodė abejones dėl ginčijamo 2020-01-15 nutarimo teisėtumo (žr. pradinio ieškinio priedą Nr. 5). Visgi, detalesnė patikslintame ieškovių ieškinyje suformuluotų materialiųjų reikalavimų (ne)pagrįstumo analizė bus atlikta išsprendus ginčą iš esmės, todėl plačiau šalių argumentai, susiję su patikslinto ieškinio (ne)pagrįstumu ar (ne)įrodytumu, neanalizuojami. Preliminariai vertinant patikslinto ieškinio reikalavimus galima tokia procesinė situacija, kuomet teismo sprendimu, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimai atsakovei galėtų būti tenkinti visiškai arba iš dalies.
25. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui), apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės asociacijos „LINAVA“ pastebėjimu, jog ieškovių patikslintame ieškinyje suformuluoti materialūs reikalavimai, patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, tikėtina, nereikalautų įsiteisėjusį teismo sprendimą įgyvendinti proceso įstatyme numatytais priverstinio vykdymo proceso (CPK VI dalis, 583–779 straipsniai) instrumentais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-337-241/2020, nutarties 17 punktą). Visgi, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik bylose, kuriose priimami sprendimai turi būti privalomai vykdomi, bet ir kitose, kuriose priimtų teismo sprendimų privalomas vykdymas nebūtinas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo padariniai įgyvendinami savaime (pvz., ginčuose dėl pripažinimo), nes gali kilti ir priverstinio vykdymo nereikalaujančio teismo sprendimo neįgyvendinimo grėsmė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019, nutarties 27 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju reikšmingi ieškovių pastebėjimai, jog netaikius laikinosios apsaugos, ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju, gali susiklostyti tokia faktinė situacija, kai rinkimai pagal 2020-01-15 nutarimą Nr. 12-147 jau bus įvykę ir bus išrinkti nauji nariai. Naujų narių, kurie buvo išrinkti pagal neteisėtu pripažintą nutarimą (ar nutarimu patvirtintą tvarką) teisinio statuso klausimai (pvz., atšaukimas), taip pat naujų narių priimti sprendimai asociacijos veikloje iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, tikėtina, sukeltų naujus teisminius ginčus. Be to, sutiktina, jog ir pats rinkimų (per)organizavimas, kaip nurodo šalys, gali pareikalauti papildomų materialinių (ir kitų) resursų. Nors paprastai laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-840-580/2019, nutarties 15 punktą), tačiau akivaizdu, jog grįžti iki ginčijimo nutarimo (ir nutarimu priimtomis tvarkomis) buvusią faktinę ir teisinę padėtį gali pasidaryti pernelyg sudėtinga, nes teismo sprendimu negaliojančiu pripažinto nutarimo (ir nutarimu patvirtintų tvarkų) pagrindu gali būtų priimta daugybė įvairių sprendimų, kurie sukurtų vienokias ar kitokias teises, pareigas bei lūkesčius asociacijos nariams. Atsakovė asociacija „LINAVA“ neįrodinėjo aplinkybės, jog sustabdžius ginčijamo nutarimo (ir nutarimo pagrindu priimtų tvarkų) galiojimą, t. y. uždraudus vadovautis ginčijamu nutarimu asociacijos veikloje esmingai būtų pažeistos asociacijos, ar asociacijos narių bei kreditorių teisės ir pareigos. Atsakovė asociacija „LINAVA“ neįrodinėjo, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė, jog egzistuotų skuba organizuoti rinkimus į atsakovės asociacijos „LINAVA“ prezidento, prezidiumo ar revizijos komisijos narius. Nenustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikytos byloje, kaip nors trukdytų įprastą asociacijos „LINAVA“ veiklą.
26. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019, nutarties 36 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi taikyta laikinoji apsauga – sustabdytas asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020-01-15 nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos bei jos priedų galiojimas – savo esme laikytina konservacinės paskirties laikinąja apsaugos priemone. Aptariamo ginčo atveju tokia laikinoji apsaugos priemonė pakankamai racionali.
27. Atsakovė asociacija „LINAVA“ atskirajame skunde itin akcentuoja aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo 2020-04-02 nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso eiga rodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-564-340/2020 sprendė laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, kurios buvo taikytos ne patikslinto, o pradinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Nutarties motyvuose, nurodančiuose ginčo faktines aplinkybes, nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovės reiškė reikalavimą tik dėl ginčijamu atsakovės asociacijos „LINAVA“ 2020-01-15 nutarimu patvirtintos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo IX dalies 73 punkto, o patikslintu ieškiniu materialiniai reikalavimai atsakovei buvo išplėsti (ginčijamas visas 2020-01-15 nutarimas ir aptarto nutarimo pagrindu priimtos tvarkos). Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutarties motyvai rodo, jog civilinėje byloje Nr. e2S-564-340/2020 buvo apsiribota situacijos, buvusios pagrindu (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki patikslinto ieškinio padavimo, teisine analize.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių prejudicinės galios neturi, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos/pakeistos/taikytos iš naujo pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi (ne)taikytos, faktinėmis aplinkybėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-637-302/2020, nutarties 22 punktą). Bylos eiga rodo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutarties klausimas dėl ieškovių 2020-03-23 prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo išspręstas ir ieškovių UAB „SOLOTRANSA“ bei UAB „ANTILA“ 2020-04-08 buvo tikslintas procesiniu dokumentu, įvardintu rašytiniais paaiškinimais, kuriuose laikinosios apsaugos poreikis buvo grindžiamas naujomis aplinkybėmis. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo sąlygotas atsiradusių naujų aplinkybių. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo aktualios sprendžiant pradinio ieškinio reikalavimų užtikrinimą, nereiškia, jog byloje negalima iš naujo, pasikeitus aplinkybėms (priėmus patikslintą ieškinį, kuriuo išplėstas ginčo dalykas bei atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms), taikyti laikinąsias apsaugos priemones toje pačioje byloje.
29. Atsakovė asociacija „LINAVA“ taip pat atskirajame skunde akcentuoja tai, kad skundžiama nutartimi buvo išplėsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-12 nutartimi taikyta laikinosios apsaugos priemones apimtis, tačiau po Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutarties laikinųjų apsaugos priemonių apimtis negalėjo būti išplėsta, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog skundžiamos nutarties motyvacija bei rezoliucinės dalies gramatinės formuluotės stokoja procesinio nuoseklumo bei teisinės argumentacijos aiškumo, tačiau vien ta aplinkybė negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Apylinkės teismas, spręsdamas ieškovių 2020-03-23 prašymą turėjo atsižvelgti į 2020-04-08 procesiniame dokumente, įvardintame rašytinais paaiškinimais, suformuluotus prašymus, t. y. 2020-03-23 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties pakeitimo laikyti savarankišku (arba kitaip tariant – nauju) prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Sutiktina, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali būti keičiamas (pvz., padidintas) (CPK 148 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-19-330/2020, nutarties 19 punktas), tačiau tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės apskritai turi būti taikytos ir nebūti panaikintos. Susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai byloje 2020-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos aukštesnės instancijos teismo 2020-04-02 nutartimi, apylinkės teismas skundžiama 2020-04-08 nutartimi turėjo spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimą, o naujų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Visgi, iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Aptariamu atveju formalūs procesinio pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikiama argumentacija.
30. Pasisakant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties ekonomiškumo bei proporcingumo principams akcentuotina, kad: i) vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais; ii) ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas; iii) teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; iv) proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto; v) laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-659-302/2020, nutarties 20 punktas).
31. Analizuojant skundžiamos nutarties atitiktį teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais nustatyta, kad apylinkės teismas iš esmės taikė dvi laikinąsias apsaugos priemones: pirma, sustabdė (suspendavo) atsakovės 2020-01-15 nutarimo (ir nutarimo pagrindu priimtų tvarkų) galiojimą ir galimybę juos taikyti asociacijos „LINAVA“ veikloje iki bus išspręstas šalies ginčas; ii) įpareigojo atsakovę regioniniuose susirinkimuose taikyti kitą nutarimą – 2016-02-05 nutarimą Nr. 10-09. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ginčo atveju pirmoji, konservacinės (suspensyvinės) paskirties laikinoji apsaugos priemonė taikyta pagrįstai. 2020-01-15 nutarimo teisinis suspendavimas užtikrina status quo (liet. padėties, buvusios iki ieškinio pareiškimo) tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, užkerta kelią ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir nei vienai šaliai nesuteikia nei pranašumo, nei prioriteto, nei suvaržo daugiau teisių, nei būtina tikslui pasiekti. Visgi, apeliacinės instancijos teismas negali pritarti apylinkės teismo pozicijai, jog byloje būtina laikinųjų apsaugos priemonių pagalba sureguliuoti konfliktiškus ginčo šalių santykius ir nurodyti kokiu reguliavimu sprendžiant ginčo klausimus turi būti vadovaujamasi, kol nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.
32. Pastebėtina, jog ginčijamo 2020-01-15 nutarimo 7 punkte nurodyta, kad pripažįstamas netekęs galios 2016-02-05 nutarimas Nr. 10-09 (žr. ieškinio priedą Nr. 2). Aptariamo ginčo kontekste tai reiškia, kad pripažinus ginčo 2020-01-15 nutarimą negaliojančiu viena iš tokio negaliojančio nutarimo sukeliamų teisinių pasekmių būtų ta, kad 2016-02-05 nutarimas nebūtų laikomas netekęs teisinės galios. Siekis, kad 2016-02-05 nutarimas liktų galiojantis yra iš esmės ieškovėms palankaus teismo sprendimu sukuriamas teisinis rezultatas. Paprastai laikomasi pozicijos, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima užtikrinti tokių reikalavimų, kurie sutampa su ieškinio dalyku (arba kaip šiuo atveju – siekiamu teisiniu rezultatu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10-1120/2020, nutarties 12 punktas).
33. Teismo nutartimi, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojus asociacijoje vykstančius rinkimus rengti pagal anksčiau galiojusią 2016-02-05 nutarimu patvirtintą tvarką neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Suspendavus ginčijamą 2020-01-15 nutarimą nebuvo suspenduota atsakovės asociacijos „LINAVA“ veiklos teisė apskritai. Asociacija turi teisę priimti laikino pobūdžio sprendimus, susijusius su rinkimais, kurie sureguliuotų asociacijos narių teises ir pareigas iki kol bus išspręstas ginčas dėl asociacijos valdymo organų rinkimų tvarkos nuostatų iš esmės, tam, kad, reikalui esant, atitinkami asociacijos valdymo organai galėtų priimti bent būtinus asociacijos veiklai sprendimus. Tai, kad buvo suspenduotas ginčijamo 2020-01-15 nutarimo galiojimas nereiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba turi būti priverstinai įpareigojama taikyti iki 2020-01-15 galiojusias tvarkas. Pastebėtina, jog šalys, jei dėl to nekyla ginčas, gali ir be įpareigojimų taikyti anksčiau galiojusias rinkimų tvarkas (nebūtinai tas, kurias įpareigojo teismas skundžiama nutartimi), jei neketina laukti ginčo sprendimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įpareigojimas atsakovei organizuoti rinkimus pagal 2016-02-05 tvarką yra perkelinis ir nebūtinas pateiktų ieškovių patikslintu ieškiniu reiškiamų materialinių reikalavimų kontekste.
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik iš dalies tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinama skundžiamos nutarties dalis dėl įpareigojimo atsakovę asociaciją „LINAVA“ regioniniuose susirinkimuose taikyti 2016-02-05 nutarimą Nr. 10-09, aptartą klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovių prašymą dalyje dėl įpareigojimo taikyti 2016-02-05 nutarimą Nr. 10-09 atmetant kaip nepagrįstą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsakovė asociacija Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ įpareigota regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-09 patvirtintą asociacijos „LINAVA“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką su priedais visa apimtimi, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „ANTILA“ prašymą įpareigoti atsakovę asociaciją Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „LINAVA“ regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos „LINAVA“ prezidiumo 2016-02-05 nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką su priedais visa apimtimi atmesti.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.