- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2-10-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Neringos savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1273-265/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Neringos savivaldybės administracijai dėl vienašališko sprendimo nutraukti sutartį panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Active Construction Management“ (toliau – ieškovė) prašė pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti biudžetinės įstaigos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2019 m. liepos 10 d. sprendimą (toliau – sprendimas) vienašališkai nutraukti 2018 m. balandžio 24 d. pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64 (toliau – sutartis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje.
2. Nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl sutarties nutraukimo šiuo metu dar nėra realizuotas – atsakovė atidėjo sutarties nutraukimo terminą iki 2019 m. liepos 25 d. Ieškovės teigimu, pagrindinės sutarties vienašališko nutraukimo pasekmės bus itin žalingos ir negatyvios ir ieškovei, ir užsakovei, ir visuomenei, kadangi jis suponuos atsakovės pareigą atlyginti ieškovės (rangovės) patirtus nuostolius. Perdavus statybvietę ji turės būti išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones statybvietės išlaikymo išlaidas ir toliau padengs ieškovė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus naudingas atsakovei, kadangi ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atsakovei neatsiras prievolės išlaikyti ir saugoti statybvietės teritoriją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiks ir viešąjį interesą – ieškinio patenkinimo atveju bus užtikrintas Neringos kultūros ir turizmo centro „Agila“ statybos darbų nuoseklumas ir tęstinumas. Teismui pripažinus sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susidarys tokia situacija, jog vėl iš naujo bus reikalingas statybvietės perdavimas-priėmimas atgal iš atsakovės ieškovei, naujas dokumentacijos forminimas, statybvietės dekonservavimas, nauji draudiminės apsaugos ir civilinės atsakomybės dokumentai ir t.t.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Vertinant grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui pastebėjo, kad ieškovė grėsmę sprendimo įvykdymui įrodinėjo argumentais, jog sutarties vienašališko nutraukimo pasekmės bus žalingos ir negatyvios ieškovei, užsakovei, visuomenei, kadangi jis suponuos atsakovės pareigą atlyginti ieškovės (rangovės) patirtus nuostolius.
3. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės paneigtų esminį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apribojimą, t. y. jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau tuo pat metu prašė sustabdyti šio sprendimo įsigaliojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovės prašymą sustabdyti sprendimo nutraukti rangos sutartį įsigaliojimą šiuo atveju kiltų klausimas dėl nagrinėjamos bylos dalyko. Teismo vertinimu, ieškovės siekis sustabdyti atsakovės sprendimo nutraukti sutartį įsigaliojimą suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą ir suvaržytų atsakovės teises daugiau nei būtina, todėl nebūtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones per se reikštų ieškinio materialaus reikalavimo patenkinimą. Laikinosios apsaugos priemonės tam ir yra skirtos, kad būtų užtikrintas būsimojo teismo sprendimo, kuriuo bus patenkintas ieškinio materialusis reikalavimas, realus įvykdymas. Aplinkybė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio materialiuoju reikalavimu ir yra nukreiptos būtent į ieškinio materialiųjų reikalavimų realų įvykdymą, kaip tik pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, teisėtumą ir realų būtinumą.
1.2. Valstybės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos neturėtų civiliniame procese turėti privilegijų. Teismas nemotyvavo kuo ir kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą ir suvaržytų atsakovės teises daugiau nei būtina. Priešingai –teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeis ginčo šalių interesų pusiausvyrą, kadangi netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir neužkonservavus dabartinės ir iki vienašališko sutarties nutraukimo buvusios situacijos, ieškovei galimai palankus galutinis, įsiteisėjęs teismo sprendimas realiai nebūtų įvykdytas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime atsakovė prašo skundą, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Tarp šalių Klaipėdos apygardos teisme vyksta dar vienas ginčas dėl skolos už atliktus darbus (pagal tą pačią sutartį) priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1226-730/2019 ir e2-1277-730/2019). Civilinėje byloje Nr. e2-1277-730/2019 atsakovė pateikusi motyvuotus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir priešieškinį dėl permokėtų sumų grąžinimo, kuriuos teismas priėmė. Ginčas dėl skolos priteisimo bei ginčas šioje byloje dėl sutarties nutraukimo yra tarpusavyje susiję, kadangi atsakovės sprendimą nutraukti su ieškove sutartį nulėmė neteisėti ieškovės veiksmai, siekiant gauti iš atsakovės nepagrįstai didelės sumas už faktiškai neatliktus darbus.
2.2. Dėl kaltų asmenų veiksmų vykdant sutartį atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. liepos 26 d. raštas patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba jau nagrinėja atsakovės skundą dėl galimai nusikalstamų veikų vykdant Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbus.
2.3. Ieškiniu ieškovė reiškia materialųjį reikalavimą – pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškinys dėl pripažinimo (koks yra pareikštas šiuo atveju) negalės būti vykdomas priverstiniu būdu ir nesuteiks ieškovei teisės tęsti sutarties vykdymą (hipotetiniu atveju, jei ieškinys būtų tenkintas), kadangi ieškovė tokio reikalavimo ir nereiškia. Tai leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo (jei jis bus palankus ieškovei) neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui. Jei ieškinys būtų tenkintas, ieškovė įgytų teisę nebent į nuostolių, padarytų ieškovei neteisėtai nutraukus sutartį, atlyginimą.
2.4. Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to teismas padarė teisingas išvadas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju užtikrintų ne galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovės pareigų, kylančių iš ginčo sutarties tolimesnį ir nepertraukiamą vykdymą.
Atsiliepimas
2.5. Ieškinyje ir atskirajame skunde ieškovė deklaratyviai teigia, kad sutarties nutraukimo pasekmės bus žalingos. Ieškovė siekia taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodomu prevenciniu tikslu, motyvuodama galimomis neigiamomis pasekmėmis ir galima žala. Ieškovė nereiškia prevencinio ieškinio. Patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų šalių ginčą.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovės prašymas yra plačios apimties, neapibrėžtas ir nekonkretus, todėl jo patenkinimas, nesant pakankamai tokio masto apribojimą pagrindžiančių aplinkybių, gali nepagrįstai neproporcingai suvaržyti atsakovės teises. Iš ieškovės reikalavimo net nėra aišku, kokio tikslo ieškovė siekia – ar tik sutarties nutraukimo sustabdymo, ar dar ir galimybės tęsti rangos darbus pagal sutartį. Ieškovė nenurodė kitų konkrečių sutarties nutraukimo pasekmių, kurias įgyvendinus sprendimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu netektų prasmės.
2.7. Atsakovė jau yra vienašališkai perėmusi objekto statybvietę – kadangi ieškovės atstovai neatvyko 2019 m. liepos 25 d. perduoti statybvietės ir grąžinti visus su sutarties vykdymu susijusius dokumentus, atsakovė ėmėsi iniciatyvos pati. 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad vienašališkai perima statybvietės valdymą. Atsakovė taip pat ėmėsi organizuoti laikiną statybvietės aptvėrimą. Priešingai nei teigia ieškovė savo ieškinyje, atsakovė nepatiria neproporcingai didelių kaštų statybvietės išlaikymui – šiuos kaštus, iki kol bus rastas kitas rangovas, sudarys tik aptvėrimų nuomos išlaidos, kurios apytiksliai siekia šimtą eurų per mėnesį.
2.8. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-562 „Dėl 2020, 2021, 2022 m. projektų „Lietuvos kultūros sostinė“ eiliškumo nustatymo“ nustatyta paskelbti Neringą Lietuvos kultūros sostine 2021 metams. Buvo tikėtasi, kad rekonstruotas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ galės tinkamai funkcionuoti bent jau antrąjį 2021 m. pusmetį ir tinkamai reprezentuoti Neringą kaip kultūros sostinę. Viešasis interesas šioje byloje pasireiškia kaip Neringos bendruomenės ir visų Neringos lankytojų interesas kuo greičiau naudotis tinkamai pastatytu objektu, t. y. Nidos kultūros ir turizmo centro informacijos centru „Agila“. Jei būtų taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė negalėtų tęsti objekto rekonstravimo organizacinių darbų, t. y. Nidos centre keletą metų objekto statybos būtų sustabdytos.
2.9. Atsakovė privalo racionaliai ir laiku panaudoti Vyriausybės šiam objektui skiriamą finansavimą, kurio netektų, jei rekonstravimo darbai būtų stabdomi neapibrėžtam laikui. 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 222 Vyriausybė nutarė paskirstyti Valstybės investicijų 2019 – 2021 m. programoje numatytas valstybės kapitalo investicijas pagal asignavimų valdytojus ir asignavimų projektus. Šiame nutarime numatyta, kad Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimui iš biudžeto 2019 m. bus skirta 2,75 mln. Eur, o 2020 m. – 3,027 mln. Eur.
2.10. 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir atsakovė pasirašė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų išlaidoms, skirtų savivaldybės investicijų projektui(-ams) įgyvendinti, pervedimo sutartį Nr. V9R-35/V31-65, kuria Kultūros ministerija įsipareigojo užtikrinti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų finansavimą 2019 m., bei numatyta 2,75 mln. Eur suma, skirta pervesti atsakovei 2019 m.
2.11. Vadovaujantis minėtos sutarties 2.15. papunkčiu, atsakovė įsipareigojo pateikti Kultūros ministerijai paraišką už faktiškai atliktus darbus ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d., kartu pridedant faktiškai atliktus darbus patvirtinančius dokumentus. Minėtos sutarties 4.9. papunktis suteikia teisę Kultūros ministerijai nutraukti sutartį ir nepanaudotas lėšas perskirstyti kitų savivaldybių investicijų projektams, jei iki 2019 m. gruodžio 1 d. atsakovė nepateiks tinkamai užpildytos ir pagrįstos paraiškos, arba jei nustatoma, kad paslaugų, prekių ar darbų apimtys iki 2019 m. gruodžio 1 d. nebus įgyvendintos pilna apimtimi. Atsakovė turi galimybę išsaugoti Kultūros ministerijos kuruojamą finansavimą, jei šiais metais turės naują rangovą „Agilos“ rekonstravimo darbams vykdyti. Ir priešingai, jei atsakovei būtų suvaržytos galimybės ieškoti naujo rangovo, tikėtina, kad 2,75 mln. Eur finansavimas, skirtas 2019 m., būtų prarastas. Todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų nesuderinamos su viešojo intereso užtikrinimu, priešingai, užtikrintų tik privatų ieškovės interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
6. Atsakovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo, kuriame nurodė, kad ieškovė pakeitė savo pavadinimą (prideda Juridinių asmenų registro duomenis) ir 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-4307-431/2019 priėmė nutartį iškelti ieškovei bankroto bylą (prideda civilinių bylų tvarkaraštį). Teigia, kad ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė nemoki ir ji neturi galimybių toliau vykdyti sutartį. Prašo įvertinti šiuos duomenis prieš priimant procesinį sprendimą.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju priimti atsakovės pateikiamų duomenų nėra būtinybės, kadangi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis), o atsakovės teismui pateikiami duomenys yra teismui prieinami ir žinomi, teismui prieinama informacija apie ieškovės pavadinimo pakeitimą, o bankroto byla vedama elektronine forma, todėl jos duomenys teismui taip pat prieinami. Be to, prašyme atsakovė nesuformavo prašymo priimti jos pateikiamus įrodymus, todėl teismas dėl jų priėmimo ar turinio nepasisako.
Dėl atskirojo skundo
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas kiekvienu atveju taip pat turi įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nevaržo asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, ar yra išlaikoma pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir kitos šalies teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1714-302/2019).
11. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį ir kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje civilinėje byloje. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė siekia iš esmės to paties rezultato, kaip ir patenkinus jos ieškinį – atsakovės sprendimo nutraukti sutartį nevykdymo.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
13. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma; tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekiamas rezultatas pritaikius jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti atsakovę sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, yra sutartinių prievolių vykdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ypač apsunkina šalies, kurios atžvilgiu ji taikoma, padėtį, todėl šaliai, prašančiai ją taikyti, tenka pareiga įrodyti, kad ši priemonė yra proporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinti ribojimai, kada sutarties šalis, jeigu kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, negali reikalauti įvykdyti prievolę natūra – pavyzdžiui, sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų ir kita. Visais šiais atvejais alternatyvus sandorio šalies teisių gynimo būdas yra nuostolių atlyginimas.
15. Ieškovė, siekdama laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuri suponuoja priešpriešinių prievolių vykdymą, turėtų pagrįsti, kad toks bylos rezultatas būtų pasiektas, jei ieškinys būtų išnagrinėtas jos naudai. Priešingu atveju, būtų pažeista teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad laikinoji apsaugos priemonė turi būti susijusi su pareikštu reikalavimu, ekonomiška ir proporcinga (plg. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-236/2019). Kaip minėta, CK 6.213 straipsnio 2 dalies reguliavimas pagrindžia, kad proporcinga ieškovės teisių gynimo būdo alternatyva yra nuostolių atlyginimas, todėl darytina išvada, kad laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymo rezultatas būtų prievolių tolesnis vykdymas, nepagrindus išimtinių šios priemonės taikymo aplinkybių – kad ginčo šalis gali reikalauti prievolės vykdymo natūra ir šalies teisių pažeidimas negali būti kompensuotas niekaip kitaip, tik taikant šią priemonę, neproporcingai pažeistų kitos ginčo šalies teises ir teisėtus interesus.
16. Nagrinėjamu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prašant taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę sustabdyti sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį įsigaliojimą iki įsiteisės teismo sprendimas, jei teismas nuspręstų taikyti ieškovės prašomą priemonę, byloje būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovė siekia teikiamu ieškiniu. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį skirtos ne ginčo situacijos išsprendimui, o tik sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019), o laikinoji apsaugos priemonė, sutampanti su ieškinio reikalavimu, gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Aplinkybes, kurios pagrindžia išimties taikymą, turi įrodyti šalis, prašanti taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi ieškovė neįrodė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais (neįrodė negalimumo kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą), ieškovės prašymas negali būti tenkinamas. Patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neproporcingai ir neapibrėžtam laikotarpiui būtų suvaržomos atsakovės teisės, kadangi iš atsakovės būtų atimta teisė tęsti projekto vystymą, ieškoti naujo rangovo, sudaryti kitą rangos sutartį, taip pat iš esmės patenkinamas ieškovės ieškinio reikalavimas, tik preliminariai įvertinus pateikto ieškinio pagrįstumą. Ieškovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų būtinybę tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra aplinkybių, kurios sudarytų ieškovei kliūtis prisiteisti iš atsakovės nuostolius, atsakovės sprendimą nutraukti sutartį pripažinus neteisėtu. Dėl aukščiau išvardintų argumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti viešojo intereso užtikrinimą. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, net jei ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad tokia rizika egzistuoja. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo būti įvertinta ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos būtų pritaikytos, įtaka egzistuojančiam viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovė, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti, kad Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbai būtų atliekami jų nestabdant, operatyviai, laiku ir tinkamai panaudojant valstybės šiam objektui skiriamas lėšas, būtina atsižvelgti į Nidos gyventojų ir lankytojų interesą naudotis Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro paslaugomis.
18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos taip pat neegzistuoja. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.