- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-564-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03808-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“, uždarosios akcinės bendrovės „Utenos autotransportas“, uždarosios akcinės bendrovės „Antila“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Solotransa“, uždarosios akcinės bendrovės „Utenos autotransportas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Antila“ ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 „Dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo“ IX dalies 73 punkto galiojimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti minėto 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 IX dalies 73 punkto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išaiškinant atsakovei, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu galioja ankstesnė tvarka, nustatyta atsakovės prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. Nutarimu Nr. 10-09.
2. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas taptų beprasmis, nes nariai, atsakovės prezidiumo nariai, išrinkti septynių regioninių susirinkimų metu, bus laikomi neteisėtai išrinktais, todėl nurodytų priemonių taikymas yra tikslingas tiek dėl neteisėtai išrinktų prezidiumo narių, tiek išvengiant galimos finansinės žalos, tiek nepažeidžiant išrinktų prezidiumo narių teisėtų lūkesčių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė sustabdyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo IX dalies 73 punkto galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, išaiškinant, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu galioja ankstesnė tvarka, nustatyta atsakovės prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. Nutarimu Nr. 10-09.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovės grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, su ieškiniu pateiktais jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Konkrečiu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovių reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pareikštu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo IX dalies 73 punkto negaliojimą, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad teismui priėmus ieškovėms palankų teismo sprendimą, o atsakovei tęsiant narių priėmimą į prezidentus, prezidiumo narius ir (ar) revizijos komisijos narius, ieškovėms galimo palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas ar realiai sunkiai įvykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįvykdomos – nutartimi yra sustabdytas nutarimo punkto, kuris net neegzistuoja, galiojimas.
6.2. Nutartyje yra klaidingai nuspręsta, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas ar sunkiai įvykdomas. Pažymi, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo užtikrinimui priverstinis vykdymas iš viso nėra taikytinas. Pareikštas ieškinys yra priskirtinas prie ieškinių dėl pripažinimo – ieškovės reikalauja Asociacijos valdymo organo (prezidiumo) priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu (panaikinti) (CK 2.82 str. 4 d.). Tokiems ieškiniams priverstinio vykdymo taikyti apskritai nereikia. Atitinkamai, ir užtikrinti to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Atsižvelgiant į tai, laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.
6.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei byloje būtų pareikšti atitinkami prevencinio pobūdžio reikalavimai, t. y. reikalavimai, nukreipti į ateityje dėl Tvarkos taikymo galėsiantį atsirasti ieškovių teisių pažeidimą. Minėtų prevencinio pobūdžio reikalavimų ieškovėms byloje nepareiškus, nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjamu ginču, todėl negalinčios užtikrinti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai nėra susiję su prašyme nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, prašymas negalėjo būti tenkinamas.
6.4. Nutartyje taip pat neįvertinta tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas bei pernelyg suvaržo (pažeidžia) Asociacijos (jos narių) ir sąžiningų kandidatų į prezidiumo narius interesus.
Atsiliepimas
7. Ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; atsakovės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos atikirtimus:
7.1. 2020 m. ir 2016 m. tvarkos skiriasi tik tuo, kad 2020 m. tvarkoje prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, nustatė papildomus ribojimus ir nepagrįstas procedūras nariams, siekiantiems kandidatuoti į prezidento, prezidiumo narius ar revizijos komisijos narius. Ryšium su šiais papildomais ribojimais, kurių galiojimas nutartimi yra sustabdytas, atsakovė nepagrįstai reikalauja kandidatus pateikti anketas, kuriose kandidatai yra verčiami nurodyti informaciją ir pateikti pažymas, tiesiogiai susijusias su 73 punktu, kurio galiojimas yra sustabdytas. Atsakovė piktybiškai nevykdo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, toliau eliminuoja prezidiumo nariams nepatinkančius (sau nenaudingus) kandidatus iš rinkimų.
7.2. Egzistuoja būtinybė ginčo laikotarpiu vadovautis 2016 m. tvarka, taigi palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, jeigu būtų panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų padaryta didelė žala, kadangi regioniniuose susirinkimuose vykstančių rinkimų metu, atsakovės nariai iki šiol vadovavosi teismo nutartimi, išaiškinančia, kad ginčo metu taikoma 2016 m. tvarka, kuri nenumatė papildomų procedūrų kandidatams į prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius.
7.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7.4. Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad atsakovė piktybiškai nevykdo teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ignoruoja revizijos komisijos rekomendacijas, viršija įstatuose nustatytą kompetenciją ir priima neteisėtus sprendimus, nepaiso teismo išaiškinimo rinkimus organizuoti vadovaujantis 2016 m. tvarka, taip eliminuodama kandidatus į prezidiumo narius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama problema kelia fakto klausimus, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga, kadangi situacija vykstant regioniniams susirinkimams nuolat kinta, ieškovės prašo teismo atsakovės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad nagrinėjama problema kelia fakto klausimus, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga, kadangi situacija vykstant regioniniams susirinkimams nuolat kinta.
9. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Taigi, iš minėtos normos akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
10. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Ieškovės savo argumentus išsamiai išdėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties ieškovių prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės atskirojo skundo.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Taigi teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį. Tik tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos panaikinti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 „Dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo“ IX dalies 73 punkto galiojimą. Ieškovių prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo IX dalies 73 punkto galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, išaiškinant, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu galioja ankstesnė tvarka, nustatyta atsakovės prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. Nutarimu Nr. 10-09. Atsakovė, nesutikdama su minėta teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė kartu su 2020 m. kovo 4 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį pateikė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. kovo 4 d. Nutarimą Nr. 12-166 „Dėl 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos“, kuriuo Asociacijos prezidiumas nutarė panaikinti 2020 m. sausio 15 d. Asociacijos prezidiumo nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos IX dalies 73 punktą. Taigi, pradiniu ieškiniu ieškovių ginčytas minėtos Tvarkos IX dalies 73 punktas, kurio galiojimas skundžiama nutartimi ir buvo sustabdytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, pačios atsakovės prezidiumo nutarimu jau yra panaikintas, todėl šiuo atveju laikytina, jog laikinųjų apsaugos priemonių objektas yra išnykęs, tuo pačiu išnyko ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. kovo 10 d. ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuris teisėjos 2020 m. kovo 18 d. rezoliucija buvo priimtas. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo pripažinti negaliojančiais: (i) atsakovės „Linava“ 2020 m. sausio 15 d. Nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo; (ii) 2020 m. sausio 15 d. Nutarimu Nr. 12-147 patvirtintą Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką; (iii) 2020 m. sausio 15 d. Nutarimu Nr. 12-147 patvirtintas kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas; netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiais: 2020 m. sausio 15 d. Nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII-IX skyrius bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Taigi pradiniame ieškinyje reikšto reikalavimo dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. Nutarimo Nr. 12-147 „Dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo“ IX dalies 73 punkto galiojimo panaikinimo patikslintame ieškinyje nebeliko. Kaip jau minėta, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. Nutarimo Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo IX dalies 73 punkto galiojimo sustabdymas, nėra susijusios su byloje šiuo metu pareikštais reikalavimais ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, todėl jos negali būti paliktos galioti.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pradiniu ieškiniu, kurio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovės ginčijo tik vieną Asociacijos prezidiumo Nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos IX dalies 73 punktą, kuris numatė reiklavimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius. Tuo tarpu likusioje dalyje Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarka nebuvo ginčijama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas išaiškinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu galioja ankstesnė tvarka, nustatyta atsakovės prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. Nutarimu Nr. 10-09, su pradinio ieškinio reikalavimais nebuvo susijęs bei niekaip jų neužtikrino, todėl skundžiamoje nutartyje šis išaiškinimas nurodytas nepagrįstai. Be to, toks išaiškinimas savo esme laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra ir negali būti laikomas, todėl konstatavus, kad šiuo atveju nebeliko pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos IX dalies 73 punkto galiojimo sustabdymą), palikti galioti minėtą išaiškinimą taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.
19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių UAB „Solotransa“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „Antila“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių UAB „Solotransa“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „Antila“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.