Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-518-794/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-05
Bylos Nr.: e2A-518-794/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03808-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-518-794/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03808-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 2.2.2.3.1.8; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-669-808/2021 pagal ieškovių individualios įmonės (toliau – IĮ) „Milčija“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos autotransportas“, UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ ieškinius atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl pripažinimo negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147 ir juo patvirtintas tvarkas bei anketų formas, 2020 m. vasario 20 d. vertinimo aktą Nr. 8 ir 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. S-952.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės UAB „Utenos autotransportas“, UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei vėliau pateiktu patikslintu ieškiniu ir ieškovė IĮ „Milčija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos: pripažinti negaliojančiais atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo ir juo patvirtintą Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – Asociacija) regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12 - 147 patvirtintos Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII-IX skyrius bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas. Ieškovė IĮ „Milčija” taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 20 d. atsakovės kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 (toliau – Aktas) bei pripažinti nepagrįstu atsakovės 2020 m. kovo 20 raštu Nr. S-952 (toliau – Raštas) atmestą reikalavimą dėl kandidatūros į prezidiumo narius iškėlimo pakartotiniame susirinkime.

2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. Asociacijos prezidiumo posėdyje, prezidiumo daugumos narių nutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 12-147 dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo (toliau – Nutarimas, Tvarka), kuriuo buvo pakeistas iki tol galiojęs 2016 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 10-09, t. y. buvo nustatyta regioninių susirinkimų sušaukimo tvarka, nauji reikalavimai, keliami kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius. Nutarimo dalis, kurioje buvo nustatomi reikalavimai minėtiems kandidatams, vertinama prieštaringai, nes buvo nustatyti griežtesni bei papildomi reikalavimai nei Asociacijos įstatuose (toliau – Įstatai), kuriuos pakartotinis Kongresas priėmė 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 30-01. Revizijos komisija turi pareigą tikrinti ar asociacijos organų sprendimai, veiksmai ir/ar neveikimas atitinka asociacijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Įstatus, jos organų sprendimus ir teikti su tuo susijusias išvadas (Įstatų 14.4.2. punktas). Taigi, kilus abejonėms ar Nutarimas neprieštarauja Įstatams, revizijos komisija kreipėsi į advokatų profesinę bendriją „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ prašydama pateikti teisinę išvadą dėl Nutarimo atitikties Įstatams ir teisės aktų reikalavimams. Gavusi tokią išvadą, revizijos komisija 2020 m. sausio 24 d. prašymu Nr. 2020/03 kreipėsi į generalinį sekretorių, kad būtų paskelbtos revizijos komisijos 2020 m. sausio 24 d. išvados ir rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) dėl Nutarimu priimtos tvarkos, kartu pateikdama ir 2020 m. sausio 23 d. teisinę išvadą, kuriose nurodyta, kad Nutarimas prieštarauja Įstatams ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui (toliau – Asociacijų įstatymas), nes kolegialių organų skyrimo tvarka, prieštarauja Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams, nes tai Kongreso kompetencija; Įstatų 9.11.10 punktui, nes Prezidiumas neturi teisės nustatyti santykius reguliuojančių materialių nuostatų; - Įstatų 7.2.1, 9.2, 10.1 ir 14.2 punktams, nes Įstatuose jau yra nurodytas baigtinis reikalavimų kolegialių organų nariams sąrašas; prieštarauja Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams ir Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 11 punktui nes neteisėtai suvaržo Asociacijos narių teises bei laisves ir daro žalą jų interesams. Revizijos komisija rekomendavo sustabdyti Tvarkos nuostatų galiojimą. Tačiau, pranešimai dėl organizuojamų regioninių susirinkimų, buvo paskelbti. Komisija, pasinaudodama Įstatų 7.5 punktu, 2020 m. sausio 29 d., nusprendė sušaukti neeilinį Kongresą ir pateikė paraišką Asociacijos prezidentui, prezidiumui ir generaliniam sekretoriui, tačiau paraiška Komisijai buvo grąžinta dėl tariamų trūkumų.

3. Taip pat nurodė, kad Prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, nustatė papildomus ribojimus bei reikalavimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius ir patvirtino kandidatų anketų formas (pažeistas Įstatų 7.2.4 punktas), nors tai Kongreso teisė (Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktai). Tvarkos 73 punktu, prieštaraujančiu Įstatams bei Asociacijų įstatymui, patvirtinta Asociacijos regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarka (I-VIII dalys); kandidatų į Asociacijos prezidentus, Prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius anketų formos (priedai Nr. 1-3) ir nuo Nutarimo priėmimo dienos pripažino netekusiu galios 2016 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 10-09. Prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, Tvarkos IX dalyje nustatė reikalavimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius ir papildomai nustatė perteklinius kriterijus, kuriuos nariai turi atitikti, kad galėtų kandidatuoti į minėtas pozicijas, nors tokie reikalavimai privalo būti nustatyti tik Įstatuose. Prezidiumas neturi teisės pakeisti prezidento, prezidiumo narių bei revizijos komisijos narių skyrimo tvarkos (Įstatų 9.11.1 - 9.11.13 punktai), nes kolegialių valdymo organų formavimo tvarkos nustatymas yra išimtinė Kongreso kompetencija (Įstatų 7.2.4. punktas), o pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, draudžiama pavesti kitiems organams spręsti Kongreso kompetencijai priklausančius klausimus. Įstatuose nustatyti aiškūs kriterijai tokiems kandidatams, todėl norint įtvirtinti papildomus reikalavimus, reikėtų keisti pačius Įstatus. Tvarkos 73 punktas, taip pat pažeidžia rinkimų teisę į minėtas pozicijas, nepagrįstai suvaržant teisę iškelti kandidatūras ir už juos balsuoti. Be to, yra pažeidžiama ir asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą, nes toks asmuo neturi būti dalyvavęs ginčuose su Asociacija. Šioje byloje reiškiamas ieškinys būtų laikomas pagrindu pripažinti ieškovių atstovus netinkamais kandidatais. Kitas Tvarkos 73 punkte nurodytas apribojimas, - kandidatu negali būti siūlomas ir renkamas asmuo, jeigu jam (jo atstovaujamam nariui) yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla. Taip paneigiant nekaltumo prezumpciją, nes faktiškai prarandama teisė būti kandidatu, nepaisant, kad nežinoma ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo atlikta ir/ar įtarimai pasitvirtino (asmuo tampa kaltu, nors jo kaltė dar neįrodyta). Tik esant inicijuotai nagrinėjamai bylai, asociacijos Prezidiumas 2020 m. kovo 4 d. Nutarimu Nr. 12-166, panaikino minėtą Tvarkos 73 punktą, taip pripažįstant, kad 73 punktas buvo neteisėtas. Nurodo, kad prieštaravimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams sudaro pagrindą juridinio asmens organų sprendimą pripažinti negaliojančiu, todėl Tvarkos VII-IX skyriai bei Priedai, kuriais reguliuojama atsakovės organų sudarymo tvarka, priimti viršijant Įstatais bei Asociacijos įstatymu Prezidiumui nustatytas funkcijas bei pažeidžiant Kongreso išimtines teises, privalo būti pripažįstami negaliojančiais. Tuo pačiu Tvarkos 73 punktą įgyvendinančios procedūrinės nuostatos turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes dalis neteisėtai priimtų Tvarkos VII-IX skyriuose bei Prieduose įtvirtintų nuostatų, įgyvendina minėtą 73 punktą. Nurodo, kad abi tvarkos (tiek ir galiojusi iki minėtos Tvarkos priėmimo), skiriasi tik tuo, jog minimos Tvarkos VII-IX skyriuose bei Prieduose Prezidiumas, viršydamas savo kompetenciją, nustatė papildomus kriterijus, ribojimus ir nepagrįstas procedūras nariams, siekiantiems kandidatuoti į prezidento, prezidiumo narius ar revizijos komisijos narius, taip pažeisdamas Įstatus bei Asociacijų įstatymą. Likusi Tvarkos dalis (I-VI ir X skyriai) faktiškai įtvirtino tapačias regioninių susirinkimo šaukimo, dalyvių atstovavimo, registracijos, susirinkimo darbo tvarkos, nutarimų priėmimo tvarkos bei susirinkimo protokolavimo taisykles. Teigia, kad Tvarka buvo priimta tik siekiant įtvirtinti aukščiau išdėstytas neteisėtas organų formavimo bei papildomų reikalavimų kandidatams iškėlimo nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.96 straipsnį, sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Ir priešingai – jei sandoris nebūtų sudarytas be negaliojančiomis pripažintų dalių, negalioja ir likusi sandorio dalis. Todėl, atsižvelgiant į minėtame straipsnyje įtvirtintą principą ir į tai, kad be neteisėtų Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų Tvarka apskritai nebūtų priimta, negaliojančia turėtų būti pripažinta visa Tvarka, nes kitaip atsakovė turės galimybę manipuliuoti ir pritaikyti ginčytinas nuostatas. Teismui nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančia visą Tvarką, turėtų būti taikomas alternatyvus reikalavimas ir pripažintos negaliojančiomis Tvarkos VII - IX skyrių nuostatos ir Priedai.

4. Ieškinyje taip pat nurodo, kad IĮ “Milčija” direktorius P. Č. 2020 m. vasario 17 d. pateikė dokumentus siekdamas kandidatuoti į Prezidiumo narius. Tačiau kandidatų Vertinimo komisija 2020 m. vasario 20 d. akte Nr. 8 nurodė, kad dėl pavėluotai pateiktų dokumentų (2020 m. vasario 17 d.), šis asmuo negali būti tvirtinamas kandidatu (Nutarimo 58 punkto pažeidimas). Toks sprendimas priimtas ignoruojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį. Nurodo, kad 10 dienų termino pabaiga yra 2020 m. vasario 15 d. (šeštadienis), todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK), kai termino pabaiga sutampa su ne darbo diena, ji perkeliama į pirmą einančią darbo dieną, t.y. į 2020 m. vasario 17 d. (pirmadienį), dokumentai buvo pateikti laiku. 2020 m. vasario 25 d. neįvykus Alytaus regiono vežėjų susirinkimui Druskininkuose (nebuvo kvorumo), 2020 m. kovo 10 d. P. Č. pateikus atsakovei reikalavimą leisti jam kandidatuoti į prezidiumo narius pakartotiniame susirinkime, jam 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-952, pažymint, kad Vertinimo komisijos sprendimams Asociacijos administracija negali daryti įtakos, o neįvykusio susirinkimo darbotvarkėje nenumatytas kandidatų kėlimas, jo prašymas nepatenkintas. Todėl ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinius, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovių reikalavimais. Nurodė, kad 2020 m. sausio 15 d. Nutarimu Nr. 12-147 Prezidiumas (kolegialus valdymo organas), vadovaudamasis Įstatų 6.15 ir 9.11.10. punktais, patvirtino naują atsakovės regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką, pakeitusią ankstesnę tvarką (patvirtintą 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-09). Naujoje Tvarkoje yra įtvirtintos taisyklės, susijusios su regioninių susirinkimų šaukimu, susirinkimuose galinčiais dalyvauti asmenimis, dalyvių susirinkimuose atstovavimu ir registracija, nutarimų susirinkimuose priėmimo tvarka, kandidatų kėlimo į prezidentus ir revizijos komisijos narius tvarka, jų rinkimo tvarka ir kt., o taip pat Asociacijos veiklos principus bei vertybes atitinkantys (puoselėjantys) reikalavimai (Tvarkos IX dalies 73 punktas) tokiems kandidatams (būti nepriekaištingos reputacijos (Įstatų 10 4.6.5., 5.4.5. punktai); vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas (Įstatų 4.6.6. ir 5.4.6. punktai).; laiku mokėti stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį (Įstatų 4.6.2. ir 5.4.4. punktai)). Taip siekiant užtikrinti, kad į Asociacijos valdymo ar kontrolės organus nebus išrinkti nuteisti ir turintys galiojantį teistumą ar galiojančiu teismo sprendimu pripažinti kaltais dėl juridinio asmens tyčinio bankroto ir kt. Papildomų reikalavimų tvirtinimo iniciatyvos buvo imtasi atsižvelgiant į istorinę Asociacijos patirtį ir būtinybę gerinti jos reputaciją. Absoliuti dauguma narių buvo patenkinti nauja Tvarka ir todėl buvo pradėtas rinkiminis procesas. Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavus civilinę bylą dėl Tvarkos 73 punkto nuostatų, 2020 m. kovo 4 d. Asociacijos prezidiumas, nors nesutikdamas su ieškiniu, tačiau siekdamas išvengti teisminių ginčų, panaikino minėtą 73 punktą. Nelikus ginčo objekto – tariamai neteisėtai Tvarkoje numatytų papildomų reikalavimų nurodytiems kandidatams, 2020 m. kovo 10 d. byloje buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriuo alternatyviai reikalaujama panaikinti visą Nutarimą ir juo patvirtintą visą Tvarką su priedais arba panaikinti Tvarkos VII – IX dalis bei kandidatų anketas, nepateikiant dėl to jokių teisinių motyvų. Teigia, kad patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas argumentais dėl Tvarkos 73 punkto panaikinimo ir prielaidomis bei samprotavimais dėl tariamai atliekamo kandidatų filtravimo, nors nei Nutarimas, nei nepanaikintos Tvarkos nuostatos (įskaitant ir VII – IX dalis) nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovių teisių, o didžioji dalis ginčijamų Tvarkos nuostatų apskritai nereglamentuoja Asociacijos rinkiminių procesų.

6. Taip pat nurodė, jog ieškovės nepagrįstai teigia, kad Asociacija neturėjo kompetencijos įtvirtinti kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius nors tokia tvarka buvo ir ankstesnėje tvarkoje. Ieškovės nesąžiningai siekia sudaryti neigiamą įspūdį apie Asociaciją ir jos atliekamus veiksmus, nes žinodamos apie panaikintą Tvarkos 73 punktą, toliau įrodinėja jo neteisėtumą. Taip pat nepagrįstai ginčija Tvarkos nuostatas, reguliuojančias kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius kėlimą bei rinkimo tvarką, nors Tvarkos VII – VIII dalyse, kaip ir ankstesnės tvarkos VI – VII dalyse, tai buvo numatyta. Teigia, kad remdamasis Įstatų 6.15. ir 9.11.10. punktais, Prezidiumas teisėtai ir pagrįstai nustatė bei Nutarimu patvirtino Tvarką, nes nei Įstatuose, nei Kongreso priimtame (patvirtintame) dokumente nereglamentuojamos procedūrinės kandidatų į minėtus narius kėlimo bei rinkimo taisyklės. Kadangi Tvarkos IX dalies 71–72 punktuose yra pakartojami Įstatuose įtvirtinti reikalavimai kandidatams (Įstatų 9.3.; 10.1. ir 14.2. punktai), todėl jie negali būti neteisėti. Juolab, kad Tvarkos 74 punkte yra numatytas procedūrinis reikalavimas pateikti reikiamus dokumentus. Taigi, panaikinus Tvarkos 73 punktą, kandidatai neturi įrodyti savo atitikties papildomiems reikalavimams ir išliko poreikis įrodyti atitiktį Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktų reikalavimams (kurie perkelti į Tvarkos 71– 72 punktus). Jeigu nebūtų tokio procedūrinio reikalavimo, tai minėtų pozicijų nariais galėtų būti išrinkti asmenys, neatitinkantys Įstatų keliamų reikalavimų. Tvarkos 51, 53 - 65 ir 74 punktai nesusiję tik su panaikintu 73 punktu. Jie susiję ir su Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktuose bei Tvarkos 71 – 72 punktuose numatytais reikalavimais minėtiems kandidatams. Todėl Tvarkos 73 punktas nėra įgyvendinamas „per“ kitas procedūrines nuostatas, o ieškinyje minimi asmenys buvo eliminuoti ne dėl neatitikties panaikintam Tvarkos 73 punktui, bet dėl Tvarkoje numatytų procedūrinių taisyklių nesilaikymo. Tvarkos 58 punktas yra procedūrinio pobūdžio, visiems kandidatams taikoma taisyklė, leidžianti tinkamai administruoti rinkiminius procesus - laiku patikrinti kandidatų atitiktį Įstatų 9.3., 10.1. ir 14.2. punktuose bei Tvarkos 71 – 72 punktuose numatytiems reikalavimams; iš anksto informuoti narius apie patvirtintus kandidatus ir taip išvengti nepagrįstų sprendimų ir sambrūzdžio, kildavusio keliant kandidatus susirinkimuose ir kt.. Nurodė, kad terminai buvo žinomi visiems nariams ir dauguma narių laiku iškėlė kandidatūras. Nenurodant, kaip pažeidžiamos ieškovių teisės, nėra pagrindo visą Nutarimą bei juo patvirtintą Tvarką (jos VII–IX dalys) pripažinti negaliojančiais.

7. Taip pat nurodė, kad ieškovė IĮ “Milčija” nepagrįstai Vertinimo komisijos Aktą bei Raštą vertina kaip neteisėtus ir nepagrįstus, nes 2020 m. vasario 25 d. vykusiame Alytaus regiono vežėjų susirinkime turėjo būti renkami Prezidiumo nariai, o kandidatus buvo galima iškelti ne vėliau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos (iki 2020 m. vasario 15 d.) (Tvarkos 58 punktas). Apie tai buvo papildomai informuota 2020 m. sausio 30 d. pranešimu. Nurodė, kad ieškinyje neatsižvelgta ir neįvertinta, jog įvairių kandidatų kėlimo tvarka yra skirtinga (į prezidiumo narius yra siūlomi prieš regioninį susirinkimą (Tvarkos 58 punktas), į revizijos komisijos narius – regioninių susirinkimų metu (Tvarkos 50 punktas), o renkami kongreso metu. Todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas visa apimtimi.

Šalies argumentai

8. Ieškovės pateiktuose dublikuose nurodė, kad palaiko ieškinius ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateiktame triplike palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinius, prašė juos atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinius tenkino visiškai: pripažino negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147 su priedais, 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 ir pripažino nepagrįstu 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. S-952; priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Solotransa“ 16 254,37 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ieškovei IĮ „Milčija“ 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra aktualios Asociacijų įstatymo nuostatos, numatančios, kad Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (7 straipsnio 7 dalis) ir juose turi būti nurodyta, kad valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas (12 straipsnio 2 dalis), kurio nariais gali būti fiziniai asmenys - asociacijos nariai ir asociacijos narių - juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui gali būti nustatyti tik asociacijos įstatuose (9 straipsnio 6 dalis).

12. Šalių ginčo situacijos kontekste dėl ieškinyje iškeltų reikalavimų, teismas vertino, jog netikslinga atsieti ir nevertinti formaliai panaikinto Tvarkos 73 punkto. Teismas nustatė, jog Asociacijos valdymo organams keliami reikalavimai (taip pat ir papildomi) turi būti nustatyti Įstatuose. Prezidiumo funkcijas reglamentuojančiose nuostatose (Įstatų 9.11.1. - 9.11.13. punktai) nenumatyta Prezidiumo teisė pakeisti prezidento, prezidiumo narių bei revizijos komisijos narių skyrimo tvarką, nes kolegialių valdymo organų formavimo tvarkos nustatymas yra išimtinė Kongreso kompetencija (Įstatų 7.2.4. punktas). Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas draudimas pavesti kitiems organams spręsti Kongreso kompetencijai priklausančius klausimus. Taigi, teismas vertino, jog bylos kontekste nėra aišku, kuo vadovaudamasi atsakovė nusprendė Nutarime įtvirtinti papildomus reikalavimus kandidatams, kai jau Įstatuose yra nustatyti jų kriterijai, o esant neaiškumui, tai turi būti daroma tikslinant/keičiant Įstatus, o ne priimant Tvarką, kur nepriimtina Asociacijos nariams ir sukelia viešus teisminius ginčus.

13. Teismas analizuodamas Tvarkos nuostatas, sprendė, jog Tvarkos 73 punktas iš esmės prieštarauja Įstatų 7.2.1., 9.3., 9.11., 10.1. ir 14.2. punktų nuostatoms, nes apribojo Asociacijos narių ir ieškovių teises būti laisvai išrinktais į atitinkamas Asociacijos valdymo organų pozicijas, be to apribojo ir asmenų teisę naudotis teismine gynyba esant jų teisių ir interesų pažeidimams. Tuo pačiu neatmetant ir galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo atskirų asmenų atžvilgiu. Teismas vertino, jog Asociacijos nario kreipimasis ir/ar atsidūrimas teisme iš esmės pakenkia jo reputacijai, nepaisant paties proceso tipo bei turinio. Tai, kad atsakovė formaliai pa(si)naikino Tvarkos 73 punktą, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu iš tiesų, o ne formaliai-biurokratiškai pripažįstamas jo neteisėtumas.

14. Teismas pažymėjo, kad Prezidiumui suteikta teisė savarankiškai spręsti tik Įstatais priskirtus klausimus – nustatyti prezidiumo darbo reglamentą, Kongreso darbo tvarką, regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką (Įstatų 9.11.10. punktas). Prezidiumui nesuteikta teisė nustatyti reikalavimus kandidatui į prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius (Įstatų 9.3., 10.1. bei 14.2. punktai). Taigi, teismas vertino, jog Tvarkos nuostatos, susijusios su minėtų kandidatų iškėlimu bei narių rinkimu, prieštarauja ir Įstatams, ir Asociacijų įstatymui (7, 9 bei 12 straipsniai), o Tvarkos VII - IX skyrių ir Priedų nuostatos bei formos sudaro pagrindą išvadai, kad Asociacijos Prezidiumas, nepagrįstai ignoruodamas Kongresui Įstatais suteiktas teises, galėtų priimti sprendimus, kurie jų priėmimo metu jau keltų tokių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo klausimus. Taigi, teismas konstatavo, jog Tvarkos 51, 53-65 bei 74 punktai bei Priedų 6-17 punktai, savo turiniu, nors ir netiesiogiai (pažodžiui), tačiau iš esmės atkartoja panaikinto Tvarkos 73 punkto kontekstą. Teismas pažymėjo, jog Prezidiumas Nutarimu faktiškai nustatė naujus bei griežtesnius regioninių susirinkimų sušaukimo tvarkos reikalavimus nei nustatyta Įstatuose. Taip pat nustatė papildomus ir Įstatams prieštaraujančius reikalavimus bei apribojimus kandidatams į prezidentus, prezidiumo narius bei revizijos komisijos narius. Teismas, įvertinęs ginčijamą Tvarką ir anksčiau galiojusią Asociacijos 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką, nurodė, kad jų skirtingumas yra tik tame, kad ginčijamos Tvarkos VII - IX skyrių nuostatomis ir Priedais yra nepagrįstai išplėsti Prezidiumo įgaliojimai, suteikiant teisę nustatyti papildomus kriterijus, ribojimus ir procedūras nariams, siekiantiems kandidatuoti į Asociacijos prezidento, prezidiumo ar revizijos komisijos narius, taip pažeidžiant Įstatus bei Asociacijų įstatymą.

15. Teismas sprendė, kad tiek siekiamų vertybių kontekste (išvengiant būsimų teisminių ginčų, sudarant Asociacijos nariams galimybę išdiskutuoti ir susitarti), tiek teisinių siekių kontekste (priimant sprendimą neprieštaraujantį nei Įstatams, nei Asociacijų įstatymui) būtų pagrįstas ir teisingas sprendimas pripažinti negaliojančiu visą atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147, o tuo pačiu ir 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 bei 2020 m. kovo 20 raštą Nr. S-952. Teismo nuomone, panaikinus tik dalį Tvarkos nuostatų, būtų užprogramuotas kito(-ų) teisminio(-ių) ginčo (-ų) galimybė.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, ieškovei UAB „Solotransa“ 19 341,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-669-808/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovių UAB „Solotransa“, UAB „Antila“ ir IĮ „Milčija“ pareikštus reikalavimus atmesti visiškai; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 669-808/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovių UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškime nurodomus reikalavimus atmesti visiškai; netenkinus pastarojo reikalavimo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-669-808/2021 ir sumažinti ieškovų UAB „Solotransa“, UAB „Antila“ 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškime prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Taip pat prašo priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

17.1. Atsakovės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai vertino ir susiejo su kitais Tvarkos punktais Tvarkos 73 punktą, kuris yra panaikintas ir neegzistuoja. Teismo išvada, kad Tvarkos 73 punktas panaikintas formaliai yra tik deklaratyvus, jokiais įrodymais nepagrįstas, teiginys.

17.2. Priešingai nei sprendė teismas, kitos Tvarkos nuostatos (51, 53-65 bei 74 p. bei priedų 6- 17 p.) neatkartoja panaikinto Tvarkos 73 p. Apeliantė pažymėjo, jog nors panaikinto Tvarkos 73 p. teisėtumas, vertinant tai, kad jis yra panaikintas ir jokia apimtimi nėra susijęs su kitomis Tvarkos nuostatomis, byloje nebėra aktualus, apeliantė bet kuriuo atveju yra įsitikinusi, jog jis buvo teisėtas, o prezidiumas turėjo kompetenciją įtvirtinti jame esančias nuostatas.

17.3. Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtomis savarankiškas procedūrines kandidatų iškėlimo ir rinkimo nuostatas (Tvarkos 51, 53-65 bei 74 p. ir priedų 6-17 p.). Teismo išvada, kad savarankiškos Tvarkos nuostatos, susijusios su kandidatų iškėlimu bei rinkimu, prieštarauja ir atsakovės įstatams, ir Asociacijų įstatymo 7, 9 ir 12 straipsniams, o prezidiumas tokių nuostatų Tvarkoje neturėjo kompetencijos įtvirtinti – yra visiškai nepagrįsta.

17.4. Atsakovė nurodo, jog Tvarkos 51, 53-65 bei 74 p. bei priedų 6-17 p., atsižvelgiant į įstatais suteiktą kompetenciją, buvo numatytos tik kandidatų kėlimo bei rinkimo procedūrinės taisyklės, t. y. kandidatų iškėlimo, išviešinimo, rinkiminių regioninių susirinkimų eigos ir fiksavimo, darbotvarkės pristatymo ir t. t.. Tokios procedūrinės taisyklės nėra numatomos nei įstatuose, nei jokiame kitame kongreso patvirtintame dokumente; jei jų regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkoje prezidiumas neįtvirtintų, kandidatų kėlimo bei rinkimo procedūros paprasčiausiai nebūtų. Dėl šios priežasties prezidiumas istoriškai visuomet regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkoje šias procedūrinės taisykles įtvirtindavo ir tai niekada nekėlė jokio ginčo tarp atsakovės narių. Tokių procedūrinių taisyklių nustatymas yra ne tik atsakovės įstatų prezidiumui suteikta funkcija, bet ir per daugelį metų susiformavusi praktika, kurios niekas niekada neginčijo. Teismas absoliučiai visus nurodytus argumentus ignoravo bei formaliai, susiedamas panaikintą, byloje net nevertintiną ir neegzistuojantį Tvarkos 73 p. su savarankiškomis Tvarkos procedūrinėmis kandidatų iškėlimo ir rinkimo taisyklėmis, jas pripažino neteisėtomis, konstatavo, jog prezidiumas neturėjo teisės jų Tvarkoje įtvirtinti.

17.5. Teismas visą Nutarimą (likusias Tvarkos nuostatas) pripažino negaliojančiu nenurodydamas tam teisinio pagrindo. Teismas sprendimą turėjo priimti vadovaudamasis teisės aktais, bet ne niekur neapibrėžtomis kategorijomis kaip „teisinių siekių kontekstas“ ir siekiamų vertybių kontekstas“. Tokio pobūdžio argumentacija aiškiai atskleidžia teismo atsainų požiūrį į nagrinėtą bylą

17.6. Teismas be teisinio pagrindo negaliojančiu ir nepagrįstu pripažino ir IĮ „Milčija“ ginčytą Aktą, ir netgi Raštą, nors pastarojo reikalavimo IĮ „Milčija“ bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

17.7. Teismas padarė daug grubių procesinių klaidų. Nurodo, jog teismas neišsprendė ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ reikalavimų atsisakymo klausimo ir teismas tenkino net ir tą reikalavimą, kurio ieškovė IĮ „Milčija“ atsisakė. Taip pat teismas, pažeisdamas savo pareigą, netgi užkirto kelią jo priimamų procesinių sprendimų peržiūrėjimui apeliacine tvarka: Asociacija 2020 m. kovo 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje buvo gautas ir ieškovių atsiliepimas į šį atskirąjį skundą. Tačiau teismas, turėdamas pareigą išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį apeliacinės instancijos teismui, to nepadarė.

17.8. Atsakovė pažymėjo, kad ankstesnė tvarka nebuvo pakeista nauja Tvarka tik dėl vėliau panaikintų papildomų reikalavimų kandidatams (Tvarkos 73 p.) įtvirtinimo. Ji keista ir dėl Ankstesnėje tvarkoje buvusios ydingos / netinkamos kandidatų kėlimo ir rinkimo procedūros bei kitų korekcijų. Priimant naują Tvarką, buvo nuspręsta, jog kandidatūros turi būti iškeliamos, įvertinamos, patvirtinamos ir viešai atsakovės paskelbiamos dar prieš rinkiminius regioninius susirinkimus. Kandidatūros iškeliamos priešrinkiminio regioninio susirinkimo metu arba vėliau (tačiau ne vėliau nei likus 10 d. iki rinkiminio susirinkimo), tuomet įvertinami visi gauti dokumentai, kandidatūros tvirtinamos ir viešai skelbiamos. Rinkiminio regioninio susirinkimo metu lieka atlikti tik su rinkimais susijusias procedūras. Taip pat buvo atliekamos ir kitos regioninių susirinkimų ir šaukimo tvarkos korekcijos. Tvarka priimta ne tik dėl panaikintų papildomų reikalavimų kandidatams įtvirtinimo (Tvarkos 73 p.), bet ir kitų nuostatų (nebūtinai netgi susijusių su rinkimais) korekcijų.

Žemesnės instancijos teismas

17.9. Teismas, nepaisydamas fakto, kad byla jau yra išnagrinėta iš esmės ir nutartimi įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą, itin grubiai pažeidė imperatyvias civilinio proceso taisykles ir principus. Sprendžiant dėl papildomo sprendimo nebegali būti prašoma pateikti vienokių ar kitokių rašytinių įrodymų, nes priimant papildomą sprendimą, Be to, papildomame sprendime nėra pateikiama motyvų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, o dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina arba mažintina. Pažymėjo, jog papildomame sprendime teismas nurodo sumas, sudarančias bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias susumavus, galutinė bylinėjimosi išlaidų suma nesudaro 19 341,59 Eur. Net ir likusi nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma, priteista papildomu sprendimu yra priteista neįvertinus jų realumo, būtinumo ir pagrįstumo, todėl papildomas sprendimas naikintinas, o papildoma bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, arba papildomas sprendimas privalo būti pakeistas – bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant. Pažymėjo, jog teismas visiškai nepagrįstai priteisė 474,78 Eur sumą, kuri tariamai buvo patirta už dokumentų spausdinimą ir telefoną.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimais į atsakovės apeliacinius skundus ieškovės UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Taip pat prašo priteisti ieškovei UAB „Solotransa“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovės nurodo, jog teismas pagrįstai pasisakė dėl Tvarkos 73 p. teisėtumo ir galiojimo, kadangi Tvarkos 73 p. buvo panaikintas tik bylos nagrinėjimo teisme metu, be to ieškovių pradinio ieškinio reikalavimas buvo siejamas išimtinai su Tvarkos 73 p. neteisėtumu. Nors atsakovė deklaruoja, neva Tvarkos 73 p. panaikino nusprendusi vengti bet kokių konfliktų su atsakovės nariais, nors ir buvo įsitikinusi Tvarkos 73 p. teisėtumu, geranoriškai nusprendė jį panaikinti, tačiau teismo išvada, kad atsakovė Tvarkos 73 p. panaikino formaliai yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir pačiu procesiniu atsakovės elgesiu. Tai buvo atsakovės strateginis žingsnis siekiant (eliminavus nenaudingus kandidatus rinkimuose Tvarkos 73 p. pagrindu) nutraukti bylos nagrinėjimą ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei išvengti akivaizdžiai neteisėto Tvarkos 73 p. teisėtumo vertinimo teisme.

18.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Tvarkos 51, 53-65 bei 74 punktai bei Priedų 6-17 punktai taip pat yra neteisėti, nes visos taisyklės, susijusios su kandidatų iškėlimu ir narių rinkimu priklauso ne prezidiumo, o kongreso kompetencijai. Pažymėjo, kad atsakovės prezidiumas, įgyvendindamas Tvarkos 73 p., patvirtino kandidatų anketų formą, kurią užpildę kandidatai turėjo pateikti informaciją apie savo atitiktį Tvarkos 73 p. reikalavimams, pateikti įvairias pažymas iš valstybės institucijų, nurodyti, ar turėjo ir kada teisminių ginčų su asociacija ir pan. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Tvarkos 51, 53-65 bei 74 p. bei priedų 6-17 p., atsižvelgiant į įstatais suteiktą kompetenciją, buvo numatytos tik kandidatų kėlimo bei rinkimo procedūrinės taisyklės, t. y. taip atsakovė bando daryti išvadą, kad ji turėjo kompetenciją tokias Tvarkos nuostatas priimti. Teismas sprendime tinkamai ir atidžiai įvertino visus atvejus, kada Tvarkos nuostatos apribojo kandidatų teisę kandidatuoti, taip pat ankstesnės (2016 m.) ir ginčijamos Tvarkos skirtumus ir todėl pagrįstai nustatė, kad nauja Tvarka nepagrįstai išplečia prezidiumo įgaliojimus bei sudaro sąlygas nepagrįstai riboti kandidatus.

18.3. Teismas tinkamai nustatė, kad Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų nuostatos yra negaliojančios. Atsakovės prezidiumas ne tik neturi teisės kandidatams į jos organų narius iškelti papildomus reikalavimus nei tie, kurie šiuo metu yra įtvirtinti Įstatuose, bet atsakovės prezidiumas apskritai neturi teisės nustatyti jos organų formavimo (tiek kandidatų iškėlimo, tiek narių rinkimo) tvarkos. Tokią tvarką gali nustatyti tik atsakovės kongresas (Įstatų 7.2.4. p.), o kitiems organams pavesti spręsti kongreso kompetencijai priklausančius klausimus yra griežtai draudžiama (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, Tvarkos VII-IX skyriai bei Priedai, kuriais yra reguliuojama atsakovės organų sudarymo tvarka, priimti, viršijant Įstatų ir Asociacijų įstatymo atsakovės prezidiumui nustatytas funkcijas bei pažeidžiant atsakovės kongreso išimtines teises, todėl buvo pripažįstami negaliojančiais.

18.4. Teismas, pripažindamas negaliojančia visą Tvarką priėmė teisingą sprendimą, atsižvelgęs į tai, jog priešingu atveju likusios Tvarkos nuostatos sukeltų daug neaiškumo ir sąlygotų naujus ginčus, taip darydamos žalą atsakovės reputacijai, taip pat į tai, kad atsakovė Tvarkos nebūtų priėmusi, jei nebūtų galėjusi įtvirtinti Tvarkos 73 p. ir Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų. Taigi visa Tvarka buvo pripažintina negaliojančia, nes Tvarka buvo priimta vien dėl to, kad atsakovė siekė įtvirtinti neteisėtas atsakovės organų formavimo bei papildomų reikalavimų kandidatams iškėlimo nuostatas. Pažymėjo, kad Tvarkos dalies nuostatų palikimas galioti neužtikintų atsakovės narių interesų - šiuo metu Tvarka vis dar yra talpinama atsakovės internetiniame puslapyje kaip vientisas dokumentas, nepaisant daugybinių ir chaotiškų atsakovės Tvarkos keitimų.

18.5. Nors atsakovė teigia, jog teismas neišsprendė UAB „Utenos autotransportas“ reikalavimų atsisakymo klausimo, tačiau ieškovės į bylą yra pateikusios įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Utenos autotransportas“ atsisakė savo reikalavimų dėl to, kad atsakovė šiai ieškovei buvo sulaikiusi permokos gražinimą dėl dalyvavimo teisminiame procese prieš atsakovę. Vien aplinkybė, kad teismas formaliai nepriėmė UAB „Utenos autotransportas“ reikalavimų atsisakymo, nesudaro pagrindo naikinti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

18.6. Nors atsakovė nurodo, jog teismas tenkino reikalavimą, kurio ieškovė UAB „Milčija“ atsisakė, t. y. pripažino negaliojančiu 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktą Nr. 8 bei 2020 m. kovo 20 raštą Nr. S-952, tačiau tiek minėtas aktas, tiek raštas yra kilę iš pripažintos neteisėta Tvarkos, kurių pagrindu buvo užkirstas kelias ieškovės UAB „Milčija“ kandidatūrai į prezidiumo narius, todėl nors nurodytų reikalavimų ieškovė UAB „Milčija“ ir atsisakė, teismas pagrįstai pripažino juos negaliojančiais kartu su Tvarka.

18.7. Ieškovės pažymėjo, jog bet kuriuo atveju, galutinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-908-933/2020. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas galutinai paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išsprendė iš esmės. Atsakovės minimi tariami teismo civilinio proceso teisės pažeidimai negali būti pagrindu naikinti sprendimo ir yra atmestini.

18.8. Priimdamas papildomą sprendimą teismas nepažeidė CPK normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o įpareigodamas ieškovę pašalinti trūkumus (patikslinti duomenis) neprašė ieškovės papildomų, iki bylos išnagrinėjimo dienos nepateiktų įrodymų. Reikalavimas šias išlaidas atlyginti atsakovei nėra siurprizinis, paremtas dar bylos nagrinėjimo pradžioje pateiktais įrodymais ir išsamia faktine ir teisine argumentacija. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais procesiniais dokumentais ir įrodymais teisingai konstatavo, jog visi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai jam jau buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, siekdamas priimti teisėtą papildomą sprendimą paprasčiausiai pareikalavo iš ieškovės priskirti (patikslinti) konkrečias PVM sąskaitas faktūras prie konkrečių atliktų teisinių paslaugų, kas jokiais būdais nesąlygoja nukrypimo nuo CPK nuostatų ar kasacinio teismo praktikos.

18.9. Teismas papildomą sprendimą motyvavo tinkamai, o padarytas rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo papildomo sprendimo naikinti ir ieškovėms užkirsti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors teismas ir padarė rašymo apsirikimą (vietoj skaičiaus 9 nurodydamas skaičių 4), tokio pobūdžio klaida nepadarė jokios esminės įtakos papildomo sprendimo esmei, todėl tokio pobūdžio rašymo apsirikimas jokiais būdais negali būti laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo atveju. Pažymėjo, jog nors atsakovė bando įteigti, kad 474,78 Eur suma priteista nepagrįstai, papildomame sprendime būtent šių išlaidų teismas ieškovėms nepriteisė.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimais į atsakovės apeliacinius skundus ieškovė IĮ „Milčija“ prašo juos atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

19.1. Ieškovė nurodo, jog apeliacinio skundo reikalavimuose nenurodytas joks teisinis pagrindas, pagrindžiantis apeliacinio skundo dalyką. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde pakartojami tie patys teiginiai, kurie buvo išdėstyti procesiniuose dokumentuose, tendencingai iškraipomos aplinkybės, nutylimi reikšmingi įrodymai, subjektyviai vertinamos ne tik faktinės aplinkybės, bet ir rašytiniai įrodymai.

19.2. Nors atsakovė kategoriškai nesutiko su atsakovės Revizijos komisijos išvadomis dėl 2020 m. sausio 15 d. Nutarimo, teigė esą Revizijos komisija neturi teisės vertinti Prezidiumo priimamų vidaus teisės aktų, tarp jų ir Tvarkos, tačiau tokia atsakovės pozicija prieštarauja Įstatų 14.4.2 punktui.

19.3. Atsakovė bando įrodyti, jog Tvarkos 73 p. panaikinimas išsprendė ginčą tarp atsakovės ir jos narių, todėl esą netikslinga analizuoti ir vertinti panaikinto 73 p. sąsajumą su kitais Tvarkos punktais. Tokie atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, Įstatams, Asociacijų įstatymui. Teismas aiškiai nurodė savo poziciją, vertinant ne tik 73 punktą, bet ir visą Tvarką, nes ieškovės kėlė klausimą dėl Tvarkos neteisėtumo ir pripažinimo negaliojančia.

19.4. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose atsakovė laikėsi pozicijos, jog Prezidiumas, priimdamas ginčijamą Tvarką, veikė pagal Įstatus, neviršijo Įstatų Prezidiumui suteiktos kompetencijos. Tie patys teiginiai kartojami ir apeliaciniame skunde. Ieškovių pozicija dėl Prezidiumo įgaliojimų viso proceso metu buvo priešinga atsakovės pozicijai. Teismas pripažino ieškovių teiginius ir argumentus pagrįstais, atliko Įstatų ir Asociacijų įstatymo nuostatų analizę sąryšyje su Prezidiumo priimu Nutarimu.

19.5. Ieškovės atstovė akcentavo Tvarkos punktus (60, 61, 62), susijusius su vertinimo komisijos įgaliojimais. Būtent Tvarkos 62 p. numatyta, kad kandidatų vertinimo komisija patikrina jai perduotas kandidatų į prezidiumo narius anketas ir dokumentus, surašo patikrinimo aktą, kuriame nurodo kandidatų pateiktų duomenų atitiktį asociacijos įstatuose ir Tvarkoje įtvirtintiems reikalavimams.

19.6. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, išdėstytų argumentų, tuo pažeisdamas procesines teisės normas (nenurodyta kokias). Toks teiginys nepagrįstas, nes teismas dėstomojoje skundžiamo sprendimo dalyje pateikė ieškovių ir atsakovės argumentų santrauką. Atsakovė iškraipo faktus, daro nepagrįstas išvadas, netinkamai aiškina Asociacijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančios valdymo organų kompetenciją.

19.7. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje pateiktas, kartu pateikiant dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų realumą. Apie šią sumą – 19 816,37 Eur proceso eigoje ne kartą kalbėjo ieškovių atstovė. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi atsakovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo pateikimo nesavalaikiškumo, išlaidų pagrindimo. Nors papildomo sprendimo motyvuojamoje dalyje, kurioje vardijamos bylinėjimosi išlaidos, yra rašymo klaida, tačiau ši klaida nėra pakankamas pagrindas naikinti papildomą sprendimą. Apeliantės teiginiai dėl neteisėto ir nepagrįsto teismo papildomo sprendimo yra neįrodyti, nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Solotransa“, UAB „Utenos autotransportas“ ir UAB „Antila“ yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ narės.

26. Asociacijos prezidiumas 2020 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 12-147 (ginčijama Tvarka) „Dėl regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, ir kandidatų į prezidentus, prezidiumo narius bei Revizijos komisijos narius anketų formų patvirtinimo“, kuriuo buvo panaikintas anksčiau galiojęs Prezidiumo 2016 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 10-09 (ankstesnė tvarka). Naujoje Tvarkoje Asociacijos regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarka reglamentuota Nutarimo I-VIII dalyse, kandidato į Asociacijos prezidentus anketos forma - Nutarimo Priede Nr. 1, kandidato į Prezidiumo narius anketos forma - Nutarimo priede Nr. 2 ir kandidato į Revizijos komisijos narius anketos forma - Nutarimo priede Nr. 3. Asociacijos Įstatai priimti 2012 m. spalio 1 d. Asociacijos „Linava“ XXX pakartotinio kongreso metu. Komisija kreipėsi į Asociacijos Generalinį sekretorių, prašydama paskelbti komisijos sprendimu užsakytą teisinį vertinimą dėl 2020 m. sausio 15 d. Nutarimo. Kartu buvo pateiktos 2020 m. sausio 24 d. revizijos komisijos išvada ir rekomendacijos bei 2020 m. sausio 23 d. teisinė išvada. Komisija paprašė (Įstatų 7.5 punktas) sušaukti neeilinį Kongresą ir Asociacijos prezidentui, prezidiumui ir generaliniam sekretoriui pateikė 2020 m. sausio 29 d. paraišką Nr. 01.

27. Byloje esančiose Revizijos komisijos išvadose nurodyta, kad Nutarimu neteisėtai suvaržomos narių teisės bei laisvės, numatytos Įstatuose, prieštarauja Asociacijų įstatymui (7 straipsnio 7 dalis, 9 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 2 dalies 11 punktas) ir Įstatų 7.2.1 bei 7.2.4 punktams, nes tokią teisę turi Kongresas, taip pat nurodyta, kad prieštarauja Įstatų 9.11.10 punktui, nes Prezidiumas turi teisę nustatyti tik procedūrines nuostatas, o ne santykius reguliuojančias materialiąsias nuostatas, be to prieštarauja Įstatų 7.2.1., 9.3., 10.1. ir 14.2. punktams, nes Įstatuose numatytas baigtinis reikalavimų kolegialių organų nariams sąrašas. Asociacijos prezidiumas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-864 atsisakė tenkinti Komisijos paraišką, nes nustačiusi pažeidimus Komisija apie tai turi pranešti artimiausiame Kongrese ir Prezidiumo posėdyje, bet ne inicijuoti neeilinio Kongreso sušaukimą. 2020 m. kovo 4 d. Nutarimu Nr. 12-166, Asociacijos Prezidiumas panaikino minėtos Tvarkos IX dalies 73 punktą, nes iškilo ginčas dėl šiame punkte numatytų reikalavimų.

28. Iš Kandidatų vertinimo komisijos patikrinimo aktų: 2020 m. vasario 20 d. Nr. 7 ir Nr. 8 bei 2020 m. vasario 24 d. Nr. 10, matyti, kad kandidatus į prezidiumo narius Kauno bei Alytaus regione, atsisakyta tvirtinti, nes jų anketos pateiktos pavėluotai, t. y. praleidus 10 dienų terminą. Nustatyta, kad anketų pateikimo terminas baigėsi šeštadienį, o jos gautos pirmadienį. 2020 m. vasario 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-20-2414 užfiksuota susirinkimo, kurio metu buvo sprendžiama dėl asmenų (ne)kandidatavimo esant teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, eiga.

29. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12-147 priimtos Tvarkos ir/bei jos nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomo įrodymo prijungimo

30. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

31. Ieškovės UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo pateikė papildomą rašytinį įrodymą – ištrauką iš ieškovių 2020 m. kovo 4 d. atsiliepimo į atsakovės 2020 m. vasario 13 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8724-808/2020. Kaip nurodo ieškovės, šie įrodymai (ištrauka iš ieškovių 2020 m. kovo 4 d. atsiliepimo į atsakovės 2020 m. vasario 13 d. atskirąjį skundą) jau buvo teikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių teikiamo papildomo įrodymo prijungimas į tą pačią bylą būtų perteklinis. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas ieškovių teikiamą papildomą įrodymą priimti atsisako.

Dėl Tvarkos pripažinimo negaliojančia

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino Tvarkos 73 p., kuris yra panaikintas ir net neegzistuoja.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl Tvarkos 73 p. panaikinimo kaip neteisėto buvo pareikštas ieškovių pradinis 2020 m. vasario 10 d. ieškinys, o atsakovė Tvarkos 73 p. panaikino tik bylos nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovės tikslino savo reikalavimą 2020 m. kovo 10 d. pateikdamos patikslintą ieškinį. Be to, Tvarkos 73 p. buvo panaikintas tik 2020 m. kovo 4 d. kai tuo tarpu kandidatų atranka į prezidiumo narius buvo pabaigta dar iki Tvarkos 73 p. panaikinimo – t. y. 2020 m. vasario 18 d., o dar 2020 m. vasario 28 d. įvyko paskutinis rinkiminis regioninis susirinkimas. Tvarkos 73 p. buvo faktiškai pritaikytas visuose regioniniuose susirinkimuose. Po 2020 m. vasario 18 d. atsakovė daugiau jokių naujų kandidatų nėra patvirtinusi. Taip pat pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – pirmiausiai buvo uždraustas taikyti Tvarkos 73 p., o vėliau – ir visa Tvarka, todėl Tvarkos 73 p. taikymas buvo aktualus viso bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su argumentais, jog Tvarkos 73 p. buvo aktualus viso bylos nagrinėjimo metu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl Tvarkos 73 p. prieštaravimo atsakovės įstatams bei Asociacijų įstatymui, todėl aukščiau minėti atsakovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

34. Taip pat apeliantė nurodo, jog kitos Tvarkos nuostatos (51, 53-65 bei 74 p. bei priedų 6- 17 p.) neatkartoja panaikinto Tvarkos 73 p. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtomis savarankiškas procedūrines kandidatų iškėlimo ir rinkimo nuostatas (Tvarkos 51, 53-65 bei 74 p. ir priedų 6-17 p.).

35. Pažymėtina, jog Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalis) ir juose turi būti nurodyta, kad valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), kurio nariais gali būti fiziniai asmenys - asociacijos nariai ir asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui gali būti nustatyti tik asociacijos įstatuose (9 straipsnio 6 dalis).

36. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės prezidiumas, įgyvendindamas Tvarkos 73 p., patvirtino kandidatų anketų formą, kurią užpildę kandidatai turėjo pateikti informaciją apie savo atitiktį Tvarkos 73 p. reikalavimams (Tvarkos priedų 6-17 punktai), pateikti įvairias pažymas iš valstybės institucijų, nurodyti, ar turėjo ir kada teisminių ginčų su asociacija ir pan. Pagal Tvarkos 58 p., užpildytas anketas (kartu su reikalaujamomis pažymomis) kandidatai turėjo pateikti likus ne mažiau kaip 10 d. iki susirinkimo pradžios. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiais dokumentais turėjo būti pagrindžiamas kandidato atitikimas ne Tvarkos 58 p., o Tvarkos 73 p., kuris atsakovės buvo panaikintas. Pažymėtina, kad pagal ankstesnę 2016 m. tvarką, nariai kandidatus galėjo siūlyti tiesiog vyksiančio rinkiminio susirinkimo metu, t. y. iš anksto nereikėjo pateikti jokių dokumentų, todėl anksčiau 2016 m. galiojusi tvarka neribojo kandidatų kėlimo ir rinkimo procedūrų, nariai patys turėdavo sprendimo teisę balsuodami išrinkti vieną ar kitą kandidatą, kandidatuodavo visi norintys.

37. Nors apeliantė teigia, kad Tvarkos 51, 53-65 bei 74 p. bei priedų 6-17 p., atsižvelgiant į įstatais suteiktą kompetenciją, buvo numatytos tik kandidatų kėlimo bei rinkimo procedūrinės taisyklės, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad procedūrinės nuostatos – tai yra tokios nuostatos, kurios nereglamentuoja materialinių santykių ir nenustato pasekmių, neįgyvendinus ar netinkamai jas įgyvendinus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017). Bylos duomenimis nustatyta, jog Tvarkos 51, 53-65 bei 74 punktai bei Priedų 6-17 punktai sukelia materialines pasekmes kandidatams, t. y. nepateikus, pavėlavus pateikti arba pateikus netinkamai užpildytas anketas, kandidatai išvis nebetenka galimybės kandidatuoti. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. 2020 m. vasario 24 d. kandidatų į prezidiumo narius Kauno regione patvirtinimo aktu Nr. 10 buvo atmesta Artūro Geležiūno kandidatūra. Kandidatų vertinimo komisija teigė, kad ne tik prašymas pateiktas praleidus 10 dienų terminą, kuris įtvirtintas Tvarkoje (58 p.), bet pažeistas ir Tvarkos 74 p., nustatantis, kad kandidatas į prezidiumo narius turi pateikti užpildytą ir pasirašytą Asociacijos prezidiumo nustatytos formos anketą bei pateikti teisės aktų nustatyta tvarka išduotus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus apie teistumą bei išduotą išrašą (pažymą) apie administracinius nusižengimus (Patikslinto ieškinio priedas Nr. 10). Minėtame patvirtinimo akte buvo nurodyta, jog kandidatas nepateikė įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie teistumą bei išrašo apie administracinius nusižengimus. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad tokių atvejų pagal ankstesnę 2016 m. tvarką nebuvo, nes visi kandidatai, atitinkantys Įstatams, galėjo kandidatuoti rinkimuose, o sprendimas, ar už narį balsuoti, priklausė ne prezidiumo sudarytai kandidatų vertinimo komisijai, bet patiems nariams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos nuostatos apribojo kandidatų teisę kandidatuoti ir nepagrįstai išplėtė prezidiumo įgaliojimus.

38. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės Įstatų 9.11.10 p. įtvirtina tik prezidiumo funkciją tvirtinti regioninių susirinkimų sušaukimo ir darbo tvarką, todėl atsakovės prezidiumas ne tik neturi teisės kandidatams į atsakovės organų narius iškelti papildomus reikalavimus nei tie, kurie šiuo metu yra įtvirtinti Įstatuose, bet ir atsakovės prezidiumas apskritai neturi teisės nustatyti atsakovės organų formavimo (tiek kandidatų iškėlimo, tiek narių rinkimo) tvarkos. Tokią tvarką gali nustatyti tik atsakovės kongresas (Įstatų 7.2.4. p.), o kitiems organams pavesti spręsti kongreso kompetencijai priklausančius klausimus yra griežtai draudžiama (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.).

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų nuostatos yra negaliojančios dviem pagrindais, t. y. visos jos priimtos, viršijant Įstatų bei Asociacijų įstatymo Atsakovo prezidiumui nustatytas funkcijas, kadangi neteisėtai įtvirtina Atsakovo organų formavimo tvarką; o dalis jų (Tvarkos 51 p., 53- 65 p., 74 p. bei Priedų 6-17 p.) skirtos įgyvendinti Tvarkos 73 p., kuriam negaliojant, negaliojančiomis pripažintomis ir visos jį įgyvendinančios procedūrinės nuostatos.

40. CK 1.96 straipsnyje įtvirtinta principas, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek siekiamų vertybių kontekste (išvengiant būsimų teisminių ginčų, sudarant Asociacijos nariams galimybę išdiskutuoti ir susitarti), tiek teisinių siekių kontekste (priimant sprendimą neprieštaraujantį nei Įstatams, nei Asociacijų įstatymui) būtų pagrįstas ir teisingas sprendimas pripažinti negaliojančiu visą atsakovės 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 12-147. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, jog likusios Tvarkos nuostatos nėra susijusios su ginčo objektu buvusiais rinkiminiais procesais (jų vykdymu) ir tai tik įprastų regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos taisyklės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, negali pažeisti nei ieškovių, nei kitų asmenų teisių. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti asociacijos valdymo organo nutarimus negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino likusias Tvarkos nuostatas negaliojančiomis.

41. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo negaliojančiu ir nepagrįstu pripažino ir IĮ „Milčija“ ginčytą Aktą, ir netgi Raštą, nors pastarojo reikalavimo IĮ „Milčija“ bylos nagrinėjimo metu atsisakė.

42. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė IĮ „Milčija“, prisijungusi prie patikslinto ieškinio, papildomai prašė pripažinti negaliojančiu Vertinimo komisijos Aktą ir pripažinti nepagrįstu Asociacijos Raštu atmestą reikalavimą dėl kandidatūros į prezidiumo narius iškėlimo pakartotiniame susirinkime. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė minėto reikalavimo atsisakė. 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad minėtas papildomas reikalavimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl tai būtų perteklinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo negaliojančiu ir nepagrįstu pripažino ir IĮ „Milčija“ ginčytą vertinimo komisijos Aktą bei Raštą.

Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilinio proceso teisės pažeidimų

43. Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais.

44. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ reikalavimų atsisakymo klausimo.

45. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės IĮ „Milčija“, UAB „Utenos autotransportas“, UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ 2020 m. kovo 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d. Ieškovė UAB „Utenos autotransportas“ 2020 m. kovo 12 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po pateikto patikslinto ieškinio pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pareiškime nurodė, jog ieškovei yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovė UAB „Utenos autotransportas“ daugiau byloje nedalyvavo, jos atžvilgiu nebuvo priimti jokie sprendimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas Tvarkos (ne)teisėtumo klausimas, kuris niekaip nepriklauso nuo šios ieškovės ir tiesiogiai nesukuria jai jokių padarinių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių argumentais, jog UAB „Utenos autotransportas“ reikalavimų atsisakymo klausimo neišsprendimas neturėjo jokių materialių pasekmių nei atsakovei, nei ieškovėms bei nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl negali būti pagrindu naikinti sprendimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad per klaidą pirmosios instancijos teismas raštu neišsprendė, ieškovės „Utenos autotransportas“ ieškinio reikalavimo atsisakymo klausimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad priimamas ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-669-808/2021 bei civilinė byla ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ atžvilgiu nutrauktina.

46. Taip pat apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas savo pareigą, užkirto kelią jo priimamų procesinių sprendimų peržiūrėjimui apeliacine tvarka. Nurodo, jog atsakovė 2020 m. kovo 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje buvo gautas ir ieškovių atsiliepimas į šį atskirąjį skundą. Tačiau teismas, turėdamas pareigą išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį apeliacinės instancijos teismui, to nepadarė.

47. Bylos duomenimis nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą panaikinti civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl minėtos nutarties atsakovė 2020 m. kovo 23 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas 2020 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovėms 14 d. terminą atsiliepimams į minėtą atskirąjį skundą pateikti. 2020 m. balandžio 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauti ir priimti ieškovių atsiliepimai. Nors minėtas atskirasis skundas bei atsiliepimai į jį nebuvo išsiųsti apeliacinės instancijos teismui, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties išplėtimo ir sustabdė atsakovės prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos bei jos priedų galiojimą visa apimtimi; įpareigojo atsakovės regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos prezidiumo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-09 patvirtintą Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką su priedais visa apimtimi. Dėl minėtos nutarties atsakovė 2020 m. balandžio 15 d. taip pat pateikė atskirąjį skundą ir ieškovės pateikė atsiliepimus į minėtą atskirąjį skundą. Minėti procesiniai dokumentai 2020 m. gegužės 10 d. buvo išsiųsti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria atsakovė įpareigota regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos prezidiumo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-09 patvirtintą asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarką su priedais visa apimtimi, ir šioje dalyje klausimą išsprendė iš esmės – ieškovių prašymą įpareigoti atsakovę regioniniuose susirinkimuose taikyti asociacijos „Linava“ prezidiumo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 10-9 patvirtintą tvarką su priedais visa apimtimi atmetė, o likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog nors pirmosios instancijos teismas ir padarė klaidą neišsiųsdamas minėto atsakovės atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui, tačiau bet kokiu atveju galutinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pagrįstumo buvo išspręstas minėta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-908-933/2020. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta minėta klaida šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48. Taip pat atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą, kurio ieškovė IĮ „Milčija“ atsisakė, tačiau dėl minėto reikalavimo teisėjų kolegija šios nutarties 41 punkte jau pasisakė, todėl nėra pagrindo pakartotinai pasisakyti.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo (ne) galimumo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

49. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Solotransa“ 2021 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovei UAB „Solotransa“ nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti minėto prašymo trūkumus. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės 19 816,37 Eur, kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus ir ataskaitą apie suteiktas paslaugas, tačiau, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios teisinės paslaugos buvo atliktos pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras (nepateikta kiekvienos PVM sąskaitos faktūros detalizacija, nurodant advokato valandinį įkainį, paslaugas, sugaištą laiką ir kainą). Ieškovė, šalindama minėtus trūkumus, 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė PVM sąskaitų faktūrų detalizaciją. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, ieškovei UAB „Solotransa“ 19 341,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas fakto, kad byla jau yra išnagrinėta iš esmės ir nutartimi įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą, priimdamas papildomą sprendimą itin grubiai pažeidė imperatyvias civilinio proceso taisykles ir principus.

51. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė kartu su 2020 m. balandžio 14 d. prašymu pateikė visus papildomu sprendimu prašytos 19 816,37 Eur sumos pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2000590; PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2000591; PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2000902; PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2000903; PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6461683. Apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: mokėjimo nurodymą Nr. 4940; SEPA mokėjimo orderį Nr. 100049; SEPA mokėjimo orderį Nr. 100050 bei suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją. Pažymėtina, jog reikalavimas šias išlaidas atlyginti buvo reiškiamas ne kartą, pavyzdžiui,. prašymas priteisti 19 816,37 Eur taip pat buvo pareikštas ir baigiamojoje kalboje, 2020 m. lapkričio 1 d. prašyme, 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu, 2021 m. birželio 15 d. prašyme. Taigi, visi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai jam jau buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi pareikalavo detalizuoti byloje jau pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nesudaro pagrindo pripažinti, jog byloje pirmosios instancijos teismas priėmė minėtą papildomą sprendimą nepagrįstai. Dėl šios priežasties minėti atsakovės argumentai dėl papildomo sprendimo priėmimo negalimumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

52. Apeliantė nurodo, jog papildomame sprendime nėra pateikiama motyvų dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl priteistos išlaidos yra nepagrįstos. Pažymėjo, jog papildomame sprendime teismas nurodo sumas, sudarančias bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias susumavus, galutinė bylinėjimosi išlaidų suma nesudaro 19 341,59 Eur. Net ir likusi nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma, priteista papildomu sprendimu yra priteista neįvertinus jų realumo, būtinumo ir pagrįstumo, todėl papildomas sprendimas naikintinas, o papildoma bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, arba papildomas sprendimas privalo būti pakeistas – bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant.

53. 2021 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog už teisines paslaugas ieškovės patirtos išlaidos sudaro 14 492,10 Eur. Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje padarė klaidą ties bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas suma, t. y. pirmosios instancijos teismas vietoj skaitmens 9 per klaidą parašė 4, nurodant ne 19 492,10 Eur sumą, o 14 492,10 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimo klaida nekeičia papildomo sprendimo esmės, o taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė teisingą ieškovei priteistiną iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 19 341,59 Eur (19 816,37 Eur - 474,78 Eur).

54. Taip pat apeliantė nurodo, jog priimtas papildomas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas įvertino pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl maksimalaus priteistino dydžio bei įvertino ir ieškovių parengtų procesinių dokumentų kiekį bei pateiktą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl papildomame sprendime pirmosios instancijos teismo motyvų nebuvimo ir/ar pagrindo mažinti (ar išvis nepriteisti) šias išlaidas atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

55. Pažymėtina, jog nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė 474,78 Eur sumą, kuri tariamai buvo patirta už dokumentų spausdinimą ir telefoną, tačiau priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime būtent šių išlaidų ieškovei nepriteisė.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2021 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2021 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimą bei skundžiamą 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, pagrįstai priėmė papildomą sprendimą bei teisingai 2021 m. lapkričio 10 d. sprendime įvertino, jog Tvarkos VII-IX skyrių bei Priedų nuostatos yra negaliojančios dviem pagrindais, tačiau spręsdamas dėl likusių Tvarkos nuostatų galiojimo, nepagrįstai pripažino ir likusias Tvarkos nuostatas negaliojančiomis bei be teisinio pagrindo negaliojančiais pripažino ir IĮ „Milčija“ ginčytą vertinimo komisijos Aktą bei Raštą. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalis, kuria buvo pripažinti negaliojančiais Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo 2020 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 12-147 su priedais, 2020 m. vasario 20 d. kandidatūrų vertinimo komisijos aktas Nr. 8 ir 2020 m. kovo 20 d. raštas Nr. S-952; keistinas, pripažįstant negaliojančiais 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12- 147 patvirtintos Asociacijos regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII-IX skyrius bei kandidatų į Asociacijos prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

57. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

58. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovių ieškinius visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Solotransa“ 16 254,37 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovės ieškovei IĮ „Milčija“ 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

59. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

60. Nors apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, tačiau įvertinus, jog ieškovių UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ patikslintas ieškinys ir ieškovės IĮ „Milčija“ ieškinys dėl ginčo esmės yra tenkintinas visiškai, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovėms iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 631,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atsakovės apeliacinius skundus parengimą. Ieškovė IĮ „Milčija“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 870,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atsakovės apeliacinius skundus parengimą. Atsakovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 7 768,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinių skundų rengimą bei sumokėtą žyminį mokestį (85,00 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

64. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliantės apeliacinį skundą dėl 2021 m. lapkričio 10 d. tenkinus iš dalies, tiek ji, tiek ieškovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

65. Nustatant atsakovės apeliacinio skundo proporcingą patenkintų reikalavimų dalį, teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas 4 esminiais argumentais, t. y. (1) pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino ir susiejo su kitais Tvarkos punktais Tvarkos 73 p.; (2) nepagrįstai pripažino neteisėtomis savarankiškas procedūrines kandidatų iškėlimo ir rinkimo nuostatas; (3) nepagrįstai pripažino likusias Tvarkos nuostatas negaliojančiomis; (4) nepagrįstai pripažino negaliojančiais ir IĮ „Milčija“ ginčytą Aktą, ir Raštą. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino likusias Tvarkos nuostatas negaliojančiomis bei nepagrįstai pripažino IĮ „Milčija“ ginčytą Aktą, ir Raštą (2 esminiai argumentai iš 4), teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc., todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme mažintinos 50 proc., t. y. 3 884,25 Eur, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių. Taip pat įvertinus tai, jog ieškovių reikalavimai dėl ginčo esmės yra tenkintini visiškai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priteisti ieškovėms visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

66. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

67. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas atlikti šioms šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą (3 884,25 Eur – 2 631,75 Eur - 870,00 Eur = 382,50), po kurio iš ieškovių UAB „Solotransa“, UAB „Antila“ ir IĮ „Milčija“ lygiomis dalimis priteistina atsakovei 382,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 127,50 Eur iš kiekvienos ieškovės.

68. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

69. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. papildomo sprendimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-669-808/2021 ir ieškovės UAB „Utenos autotransportas“ atžvilgiu bylą nutraukti.

Ieškovių UAB „Solotransa“ ir UAB „Antila“ patikslintą ieškinį ir ieškovės IĮ „Milčija“ ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais: 2020 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 12-147 patvirtintos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ regioninių susirinkimų šaukimo ir darbo tvarkos VII-IX skyrius bei kandidatų į Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentus, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius anketų formas.“

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „Solotransa“, UAB „Antila“ ir IĮ „Milčija“ atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 382,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 127,50 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 50 ct) iš kiekvienos ieškovės.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė