- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-546-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27651-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, taip pat pagal atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui M. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, taip pat pagal atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui M. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 13 d. buvo gautas ieškovo M. Ž. atsiliepimas į atsakovės D. Ž. priešieškinį, kuriuo ieškovas prašo atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, o ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovės D. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų: nepilnametės dukros G. Ž., (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 324 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovo sąskaitą banke; išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nuo 2018 m. spalio mėnesio nepilnamečiams vaikams iš dalies neteikė išlaikymo, o nuo 2019 metų sausio mėnesio iki bylos iškėlimo apskritai neteikė vaikams išlaikymo. Pažymėjo, kad atsakovė faktiškai neišlaiko vaikų, kadangi itin maža dalimi prisideda prie jų poreikių tenkinimo, priešingai nei tą nuolatos ir nepertraukiamai daro ieškovas. Atsakovė savo pareigos išlaikyti vaikus vengia tą darydama epizodiškai ir itin mažomis sumomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. Ž. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad su ieškovo prašymu nesutinka, kadangi ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui vaikams esant su ieškovu pats ieškovas draudžia vaikams bendrauti su motina, įtakojant jų nuomonę, neatsižvelgiant į vaikų interesus. Ieškovas dirbtinai sukelia situacijas, ribojančias atsakovės teises bendrauti su vaikais. Šiuo metu ieškovas yra pakeitęs sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio buto spynas, kad atsakovė negalėtų patekti į jį ir negalėtų savame bute bendrauti su vaikais. Dėl tokių veiksmų ne kartą tiek telefonu, tiek ir raštu buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio darbuotojai formaliai nurodo, jog ginčą dėl bendravimo turi spręsti teismas. Pažymėjo, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą nurodydamas, jog atsakovė neteikia išlaikymo vaikams bei, kad jie nuolat gyvena su ieškovu.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. sausio 28 d. išvadoje Nr. 1SD-756 dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemone nurodė, kad vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo M. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jais nesirūpina, nebendrauja ir kartu nebūna, taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl teismas vertindamas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę Tarnybos darbuotojams, į tai, kad nepilnamečiai leidžia laiką tiek su ieškovu, tiek su atsakove, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ar, kad ieškovas neteikia nepilnamečiams vaikams jų būtinuosius poreikius atitinkančio išlaikymo ir darė išvadą, jog šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės ar ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad faktinė situacija po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. priimtos nutarties yra pasikeitusi. Atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vienas iš tėvų visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas M. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovės D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų – nepilnametės dukros G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 324,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovo M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke; išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vaikams gyvenant su ieškovu teismas turėjo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą vaikams, kadangi atsakovė savo pareigos išlaikyti vaikus vengia, tą darydama epizodiškai ir itin mažomis sumomis. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. sausio 13 d. (t. y. per keturis kalendorinius mėnesius) atsakovė pervedė 117,00 Eur ir tokiu būdu prisidėjo tik prie sūnaus D. darželio išlaidų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog iš ieškovo ieškinyje nurodytų atsakovės bankinių pavedimų, matyti, kad atsakovė nėra nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tokiu atveju išeina, jog atsakovei prisidedant prie sūnaus išlaikymo viso labo 29,25 Eur/mėn. (117,00 Eur/4 mėn. =29,25 Eur), o dukrai apskritai išlaikymo neteikiant, atsakovė prie vaikų išlaikymo vis vien prisideda.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė visiškai neišlaiko dukros, o sūnų išlaiko nė neskirdama per mėnesį 30,00 Eur (117 / 4 = 29,25 Eur), laikosi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes motina yra realiai nusišalinusi nuo vaikų finansinio išlaikymo, o tokia situacija, kuomet kol vyks teisminiai procesai visa finansinė našta tenka tik ieškovui, yra netoleruotina ir neatitinka prioritetinių vaikų interesų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė D. Ž. atsiliepimu prašo ieškovo M. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Tiek bylos duomenys, tiek ir faktinės aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovas nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl reikalauja išlaikymo kiekvienam vaikui po 324,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Akivaizdu, kad tokio išlaikymo (1 296,00 Eur) ieškovas neskiria ir negali skirti pagal jo gaunamas pajamas.
Šalies argumentai
8.2. Ieškovo nurodyti argumentai, kad vaikai nuolat gyvena su juo taip pat nepagrįsti. Ieškovas sąmoningai ir dirbtinai sudarydamas situacijas (drausdamas, ribodamas bendravimą), trukdančias atsakovei bendrauti su vaikais, motyvuodamas tuo, kad vaikai nenori bendrauti su atsakove, klaidina teismą, tvirtindamas, jog vaikai nuolat gyvena su ieškovu ir tokiu būdu bando sudaryti klaidingą, tik ieškovo rūpinimosi mažamečiais vaikais, įvaizdį, neatsižvelgiant į vaikų interesus bei jų amžių (6 ir 8 m. amžiaus) bei vaikų poreikį bendrauti su motina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl ieškovo atskirojo skundo.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, taip pat pagal atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui M. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 13 d. buvo gautas ieškovo M. Ž. atsiliepimas į atsakovės D. Ž. priešieškinį, kuriuo ieškovas prašo atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, o ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovės D. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 324,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovo sąskaitą banke; išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas M. Ž., nesutikdamas su teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsisakyta priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose.
14. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bei vaiko teisę gauti išlaikymą iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
15. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja šalių ginčo, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, bet, atsižvelgdamas į šalių argumentus, pateiktus duomenis, preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko galimybę normaliai vystytis.
16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus – dukrą G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai.
17. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu, o atsakovė savo pareigos išlaikyti vaikus vengia, tą darydama epizodiškai ir itin mažomis sumomis. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovas dirbtinai sukelia situacijas ribojančias atsakovės teises bendrauti su vaikais, t. y. 2020 m. sausio mėn. pradžioje ieškovas M. Ž. pakeitė jiems abiem nuosavybės teise priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) pagrindinių durų spyną, taip apribodamas atsakovės patekimą į jai daline nuosavybe priklausantį turtą ir taip maksimaliai apribodamas jau ir taip ribotą matymąsi su vaikais; pažymi, jog 2020 m. sausio 17 d. atsakovei atvykus pas vaikus į butą ((duomenys neskelbtini)) ieškovas iškvietė policiją, taip neleisdamas atsakovei su vaikais bendrauti. Šios atsakovės atsiliepime nurodomos aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena ir didžiąją laiko dalį praleidžia kartu su ieškovu M. Ž., o ne su atsakove. Atsakovė duomenų, paneigiančių šią išvadą, į bylą nėra pateikusi.
18. Pažymėtina, jog šalių vaikams gyvenant su ieškovu, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, t. y. tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaikais našta, nes su juo gyvena vaikai, tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė auklėjant ir išlaikant vaikus dalyvauja epizodiškai.
19. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas netikslius duomenis apie atsakovės vaikams pervestas pinigines lėšas bei nutyli svarbias aplinkybes, kad atsakovė vaikais rūpinasi pirkdama jiems drabužius, maistą, apmokant būrelius, taip pat patiriamos išlaidos vaikams kartu pramogaujant.
20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui privalo būti užtikrinamas nuolatinis, reguliarus, pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Iš pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog išlaikymą vaikams ji teikia epizodiškai, t. y. atsakovė neteikia reguliaraus, pastovaus dydžio išlaikymo savo vaikams.
21. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 straipsnis). Atsakovė, būdama motina, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl motinos subjektyvaus nenoro tokį išlaikymą teikti.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju siekiant užtikrinti vaikų poreikiams tenkinti būtino išlaikymo teikimą iš atsakovės pusės, yra pagrindas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
24. Vadovaujantis šiuo metu tebegaliojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 607,00 Eur be mokesčių (po mokesčių atskaičiavimo – apie 437,50 Eur), taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 303,50 Eur (607,00 Eur / 2) be mokesčių (po mokesčių atskaičiavimo – apie 218,75 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei duomenis, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, sprendžia jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą po 220,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovės atitinka formuojamą teismų praktiką, užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nepažeidžia ir atsakovės teisių bei interesų.
25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo M. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2020 m. balandžio 2 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
Paskirti ieškovą M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.