- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2-637-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00232-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VESPILA“, uždarajai akcinei bendrovei „LADAVAS“, R. K., V. M., V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“, G. L., E. O., A. P.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VESPILA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. (I. K.) ir bendraieškių akcinės bendrovės „Aksa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energetinės statybos projektai“ vardu, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“, uždarajai akcinei bendrovei „LADAVAS“, R. K., V. M., V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Sprendimų medis“, G. L., E. O. ir A. P. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ivanas Konstanskij ir bendraieškiai akcinė bendrovė (toliau – AB) „Aksa“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aksa holdingas“ teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančia UAB „Energetinės statybos“ projektai“ ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2009 m. gegužės 1 d. sudarytą subnuomos sutartį; 2) pripažinti negaliojančia UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „VESPILA“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytą turto pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „VESPILA“ ir UAB „Sprendimų medis“; 4) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „VESPILA“ ir UAB „Sprendimų medis“; 5) taikyti restituciją – grąžinti neteisėtai perleistą įrangą, nurodytą UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „VESPILA“ 2010 m. rugsėjo 22 d. turto pirkimo–pardavimo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Energetinės statybos projektai“; 6) taikyti restituciją, priteisiant UAB „Energetinės statybos projektai“ iš UAB „LADAVAS“ 20 112,37 Eur sumą bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas; 7) priteisti solidariai iš atsakovų G. L., V. R., E. O., A. P., R. K. ir V. M. BUAB „Energetinės statybos projektai“ naudai 1 120 951,44 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 8) priteisti BUAB „Energetinės statybos projektai“ naudai iš atsakovės UAB „VESPILA“ 66 202,87 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti UAB „VESPILA“ daiktus, įgytus pagal UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „VESPILA“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytos turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurie nurodyti sutarties Prieduose Nr. 1 ir Nr. 2; 2) areštuoti UAB „Sprendimų medis“ daiktus, įgytus pagal 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas UAB „VESPILA“ ir UAB „Sprendimų medis“; 3) areštuoti G. L., V. R., E. O., A. P., R. K. ir V. M. priklausantį turtą solidariai už 1 120 951,44 Eur sumą; 4) areštuoti UAB „VESPILA“ turtą už 66 202,87 Eur sumą; 5) areštuoti UAB „Ladavas“ turtą už 20 112,37 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo UAB „VESPILA“ daiktus, įgytus UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „VESPILA“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytos turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurie nurodyti sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2; areštavo UAB „Sprendimų medis“ daiktus, įgytus pagal 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytas UAB „VESPILA“ ir UAB „Sprendimų medis“; už bendrą 1 120 951,44 Eur sumą areštavo atsakovams G. L., E. O., A. P., R. K., V. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, nurodė areštuoti už trūkstamą sumą pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams G. L., R. K., E. O., V. M., A. P. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti, tačiau leisdamas atsakovams atsiskaityti su BUAB „Energetinės statybos projektai“, kitą prašymo dalį atmetė.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį pakeitė – panaikino nutarties dalis, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams R. K., V. M. ir UAB „Sprendimų medis“,, ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo I. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų R. K., V. M. ir UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu atmetė.
5. 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė UAB „VESPILA“ pateikė teismui prašymą panaikinti jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas grindžiamas šiais argumentais: pirma, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės sąmoningą siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui; antra, kadangi nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, o neteisėtų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suteikia nepagrįstą prioritetą ieškovui bei pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas negali būti aiškinamas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iš naujo peržiūrėti (nutartis, kuria šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės apskųsta nebuvo, todėl yra įsiteisėjusi), o prašymas panaikinti ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones negali būti grindžiamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (ne)buvimu ar netinkamu jų nustatymu.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės prašyme pateikiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties pagrįstumo bei sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, vertinimas, tačiau nėra nurodoma jokių pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėjo, kad vien atsakovės paaiškinimas, jog ji neketina 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, savaime nereiškia aplinkybių pasikeitimo, sudarančio pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, be to, nepaneigia turto perleidimo tikimybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „VESPILA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „VESPILA“ atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Su skundu pateikia naują rašytinį įrodymą – 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-1042 (toliau – ir Patvarkymas). Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Po atsakovės 2019 m. gruodžio 2 d. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo pasikeitė (atsirado) aplinkybės, kurios sudaro pagrindą panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. gruodžio 11 d. antstolis R. B. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-1042. Šis patvarkymas patvirtina, kad ginčo įranga yra areštuota kitoje byloje ir antstolis jau yra pradėjęs areštuoto turto realizavimo procesą. Tai reiškia, kad atsakovė neturi jokios galimybės areštuotais daiktais disponuoti. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą turtą perleisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina, jog yra paneigta turto perleidimo galimybė.
9.2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nuo 2015 m. sausio 8 d. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7-844/2019 dėl uždraudimo naudotis turtu ir jo išreikalavimo iš AB „Aksa“ neteisėto valdymo. Tai patvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas turtas net nėra atsakovės dispozicijoje.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-702-516/2019, buvo panaikintos kitos atsakovės UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo ir neturi prejudicinės ar res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, tačiau šiuo atveju susidaro situacija, kai toje pačioje byloje vieno asmens turtui areštas yra taikomas, o kito asmens turtui areštas nėra taikomas, nors turto pradinis įgijimo pagrindas, kurį ginčija ieškovė, yra pas pats.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo atsirado naujos aplinkybės, t. y. buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis (c. b. Nr. e2-702-516/2019), kuria panaikintos atsakovų V. M., R. K. ir UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu apeliantės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir toliau, todėl susidaro paradoksali situacija, kai toje pačioje byloje vieno asmens turtui areštas yra taikomos, o kito asmens turtui areštas nėra taikomas, nors turto pradinis įgijimo pagrindas, kuris šioje byloje ginčijamas, yra tas pats.
10.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama sudaryti kliūtis tam, kad įranga būtų perimta iš AB „Aksa“ neteisėto valdymo ir grąžinta jos teisėtiems savininkams. Pritaikius areštą UAB „VESPILA“ įrangai, AB „Aksa“ toliau naudoja šią įrangą ir iš to gauna pelną.
11. Atsakovė UAB „LADAVAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones kitų atsakovų atžvilgiu, iš esmės pasikeitė aplinkybės ir išnyko pagrindas laikinąsias apsaugos priemones taikyti UAB „VESPILA“ turto atžvilgiu, kadangi jos buvo taikytos remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir kitiems atsakovams.
11.2. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad turtu, kurio atžvilgiu 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neteisėtai disponuoja UAB „Aksa“, o tai apriboja bet kokias atsakovės UAB „VESPILA“ galimybes įgyvendinti savo nuosavybės teises.
12. Atsakovė UAB „Sprendimų medis“ atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo UAB „VESPILA“ atskirąjį skundą tenkinti, nurodo, kad sutinka su visais skundo argumentais.
13. Bendraieškiai AB „Aksa“ ir UAB „Aksa holdingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Su atsiliepimu pateikia naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Apeliantės su skundu teikiamas naujas rašytinis įrodymas – Patvarkymas, yra teikiamas pavėluotai, todėl šį rašytinį įrodymą turėtų būti atsisakoma priimti, taip pat neturėtų būti vertinami skundo argumentai, grindžiami minėtu rašytiniu įrodymu.
13.2. Bet kuriuo atveju apeliantės pateiktas Patvarkymas nepaneigia ginčo turto perleidimo galimybės. Patvarkymo pagrindinis tikslas buvo nustatyti areštuotų daiktų vertę. Dėl šio Patvarkymo yra pateikti prieštaravimai, todėl buvo sustabdytas Patvarkyme įvardintų daiktų realizavimas, ką patvirtina su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai. Šioje byloje areštuotas turtas tik iš dalies sutampa su Patvarkyme nurodytu turtu, kadangi antstolis didžiosios dalies daiktų apskritai nesugebėjo rasti. Panaikinus apeliantės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštas būtų panaikintas ne tik tiems daiktams, kuriuos antstolis rado, bet ir tiems daiktams, kurie nebuvo rasti. Tai reiškia, kad apeliantė galėtų laisvai disponuoti Patvarkyme nenurodytais daiktais, o tai apsunkintų galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymą.
13.3. Atsakovė UAB „VESPILA“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskundė. Atsakovė skunde klausimų dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo bei atsakovės galimo nesąžiningumo nekelia, todėl šie klausimai nepatenka į apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo ribas.
13.4. Atsakovė iš tikrųjų nesiekia pasinaudoti CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o faktiškai, nenurodydama jokių naujų aplinkybių, kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
13.5. Apeliantė nepagrįstai prašymą grindžia kitos atsakovės UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi. Atsakovė UAB „VESPILA“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties neskundė, o tai patvirtina, jog ji sutiko su nutartyje nurodytais argumentais. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė dėl visiems atsakovams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo, o vertino tik šių priemonių taikymo UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
16. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-1042, kuris, apeliantės teigimu, paneigia ginčo turto perleidimo kitiems subjektams galimybę. Bendraieškės AB „Aksa“ ir UAB „Aksa holdingas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „VESPILA“ prieštaravimus dėl 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymo ir 2019 m. gruodžio 30 d. antstolio patvarkymą „Dėl pateiktų UAB „VESPILA“ prieštaravimų“.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
18. Kadangi apeliantė, prašydama prijungti naujus įrodymus, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl šio dokumento ji nepateikė ir (ar) negalėjo pateikti anksčiau, atsižvelgdamas į tai, kad teikiamas dokumentas buvo priimtas 2019 m. gruodžio 11 d., o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas 2020 m. vasario 5 d., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės su skundu teikiamą Patvarkymą ir jo bei juo grindžiamų atskirojo skundo argumentų, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nevertina.
19. Konstatavus, kad nėra pagrindo priimti apeliantės su skundu pateikto Patvarkymo, atsisakytina priimti ir bendraieškių su atsiliepimu į skundą pateiktus rašytinius įrodymus, kurių teikimo tikslas paneigti atskirojo skundo argumentus, grindžiamus minėtu Patvarkymu.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
21. Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.).
22. Taigi, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis.
23. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartyje sprendė, kad šiuo atveju yra svarbu, jog ginčo turtas nebūtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl, siekdamas apsaugoti bankrutavusios įmonės interesą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo daiktus, įgytus UAB „Energetinės statybos projektai“ ir UAB „Vespila“ 2010 m. rugsėjo 22 d. sudarytos turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurie nurodyti sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2. Minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, priešingai nei kita atsakovė UAB „Sprendimų medis“, atsakovė UAB „VESPILA“ atskiruoju skundu neskundė, o tai suponuoja išvadą, kad apeliantė sutiko su jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
24. Įvertinus prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuris iš esmės grindžiamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (ne)buvimu ar netinkamu jų nustatymu, ir atskirojo skundo argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė, siekdama įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jokių naujų, pasikeitusių faktinės situacijos aplinkybių, palyginus su vertintomis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartyje, nei savo prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė.
25. Priešingai nei tvirtina atsakovai, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria kitų atsakovų R. K., V. M. ir UAB „Sprendimų medis“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, priėmimas nagrinėjamo klausimo kontekste negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Pažymėtina, kad, spręsdamas tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek jų galiojimo klausimą, teismas visuomet privalo vertinti būtent konkretaus atsakovo atžvilgiu susiklosčiusias faktines aplinkybes ir situaciją, todėl kitos atsakovės atžvilgiu priimta nutartis, sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus, niekaip negali įrodyti aplinkybių, susijusių konkrečiai su apeliante, pasikeitimo CPK 149 straipsnio taikymo aspektu.
26. Be to, pastebėtina ir tai, kad, nepaisant to, jog tiek apeliantė, tiek atsakovė UAB „Sprendimų medis“ šioje byloje dalyvauja atsakovių procesinių statusu, akivaizdu, kad jų situacijos galimo (ne)sąžiningumo aspektu nėra identiškos, kadangi, skirtingai nei atsakovė UAB „Sprendimų medis“, apeliantė ginčo turtą nuo jo įsigijimo ginčijamos 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento jau yra perleidusi du kartus, t. y. 2014 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi.
27. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų yra status quo (faktiškai susiklosčiusios padėties) išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai ieškiniu reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).
28. Šioje byloje yra pareikštas būtent tokio pobūdžio reikalavimus, siekiant šalių sugrąžinimo per restituciją į buvusią iki ginčo sandorio sudarymo padėtį. Vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kurios iš esmės nesukelia jokių ženklesnių suvaržymui apeliantei, yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu ir galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
29. Jeigu atsakovė, kaip deklaruojama jos atskirajame skunde, iš tikrųjų net negali naudotis ginčo turtu ir neketina ginčo turto perleisti ar kitaip apsunkinti, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių . O atsakovės siekis panaikinti jos atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina abejones, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nėra visiškai eliminuota.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista.
31. Atsakovei išaiškintina, kad jai yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.