Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr.81/04-35 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose 6 kartus skatintas, bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus nebaustas. Atlikdamas bausmę lankė profesinio mokymo kursus. Pataisos namuose dirbo. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vertino, kad nuteistojo pažiūros į priežiūrą yra teigiamos, jo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė- 79 balai.

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė skundą, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokurorė, mano, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, mažėja nežymiai. Vertinant paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, vertinama, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Teisme gautas nuteistojo, kaip jis įvardija, atsikirtimas į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundą. Nuteistasis prašo netekinti prokurorės skundo ir patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimą Nr.81/04-35 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nurodo, kad atliko pakankamą jam skirtos bausmės dalį, atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bet skiriant atitinkamus įpareigojimus.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. teistas 2011 m. kovo 31 d., Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010-07-21, bausmės pabaiga – 2024-07-21. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 6 mėnesiai ir 14 dienų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. K. anksčiau teistas 1 kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, turėjusio negrįžtamas pasekmes padarymą, sunkinančiomis aplinkybėmis.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad jis būdamas neblaivus gali pasielgti impulsyviai, agresyviai, negeba apsvarstyti savo elgesio pasekmių. Nuteistajam nustatyti net 7 kriminogeniniai veiksniai- gyvenimo sąlygos, išsilavinimas mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholis, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys.

Pažymima, kad ir likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 6 mėnesiai 14 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati R. K. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Svarbu pažymėti ir tai, kad R. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė 79 balai, nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2020-07-01 rizika nekito, o nuo 2019-09-09 sumažėjo 6 balais. Taigi, nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nusikalstamo elgesio rizika daugiau nei per vienerius metus sumažėjo tik 6 balais. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius, o pataisos procesas nėra baigtas.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina patvirtinti 2021 m. sausio 7 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-35 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. sausio 7 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-35 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.