Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 81/04-970 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuo 2021-10-12 perkeltas į pusiaukelės namus. Laisvu nuo darbo metu vyksta į trumpalaikes išvykas pas draugę į namus. Iš išvykų grįžta laiku, pažeidimai neužfiksuoti. Laivėje turės gyvenamąją vietą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje nuteistasis dirba, turi oficialų pragyvenimo šaltinį. Dabartinė finansinė padėtis yra stabili, neturi jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Vertinant nuteistojo pasirinktą gyvenimo stilių pataisos įstaigose, pastebima, kad asmuo bausmės atlikimo pasižymi disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Sutaria su aplinkiniais, vengia įtemptų konfliktinių situacijų, atpažįsta vietas ir veiklas kurių reikia vengti. Asmuo nemenkina savo nusikaltimo, labai dėl jo gailisi, prisiima pilnai atsakomybę. Sprendžia problemas – visą bausmės laiką nevartoja alkoholio, lankė įvairias intervencines, elgesio korekcines programas, dirba. Sugeba suprasti kitą požiūrį labiau to prašomas, linkęs pasitikėti savo patyrimu. Supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų normų, taisyklių. Pilnai įvykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas.

Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Skundu prašoma netvirtinti minėto Komisijos nutarimo ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Prokuroras nurodo, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Sutinka, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nėra žema, todėl pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau šiuo atveju nėra duomenų, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika būtų akivaizdžiai mažėjanti. Abejones sėkminga probacija sustiprina ir vis dar išliekantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai. Gyvenimo sąlygos – nors R. K. paleistas iš pataisos įstaigos turės laikiną gyvenamąją vietą, visgi, nevaldant šio aktualaus kriminogeninio veiksnio, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčiu didinti veiksniu. Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti – neįgytas išsilavinimas, oficialios darbinės patirties stoka, menkos nuostatos į darbą (laisvėje) yra kintantis kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu taip pat išlieka galima bedarbystės problema po paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbo rinkoje, gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos tikimybę. Ryšiai – nuteistasis smurtinį nusikaltimą įvykdė prieš savo šeimos narį, t. y., brolį, kas leidžia teigti, kad nuteistojo santykiai nebuvo artimi su visais šeimos nariais bei giminaičiais ir turimi socialiniai ryšiai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo. Įvertinus šiuos kriminogeninius veiksnius daroma išvada, kad nors ir fiksuojamas tam tikras teigiamas nuteistojo elgesio pokytis bausmės atlikimo metu, vis dėlto nėra pakankamo pagrindo reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Prokuroro teigimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ši nusikalstama veika vertinama kaip išskirtinio pavojingumo. Todėl Komisijos nutarime aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis šiuo metu negali neutralizuoti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes, galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, įvykdytame nusikaltime stebimas savitvardos praradimas, ypač pavartojus alkoholio. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Nuteistasis pateikė dokumentą, įvardintą skundu, kuriuo prašo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad šiuo metu dirba AB „Vernitas“, pateikė darbdavio rengtą charakteristiką, kurioje jis charakterizuojamas kaip geras ir drausmingas darbuotojas. Išėjęs iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. teistas 2011-03-31 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010-07-21, bausmės pabaiga – 2024-07-21. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 25 dienos

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, pataisos namuose dirba, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas asmeniui apsvaigus nuo alkoholio. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad lygtinio paleidimo metu asmuo laisvėje turės darbą. Nuteistasis teigia, kad neturi konkrečių planų ir pasiūlymų. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog neįgytas išsilavinimas, oficialios darbinės patirties stoka, menkos nuostatos į darbą yra kintantis kriminogeninis veiksnys, didinantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat išlieka bedarbystės problema po lygtinio paleidimo. Taigi, nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbo rinkoje gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos tikimybę. Pažymima tai, kad nuteistojo pateiktoje AB „Vernitas“ charakteristikoje apie R. K. nėra nurodyta, jog asmuo minėtoje įmonėje dirbs ir jam išėjus į laisvę.

Svarbu pažymėti tai, kad nuteistasis nepalaiko joki ryšių su artimaisiais. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis smurtinį nusikaltimą įvykdė prieš savo šeimos narį – brolį, kas leidžia teigti, jog nuteistojo santykiai nebuvo artimi su visais šeimos nariai bei giminaičiais ir turimi socialiniai ryšiai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis yra kiek socialiai atsiskyręs, santykiai sunkiau pereinantys į aukštesnį lygį, savivertė žema. Sunkiai įžvelgia savyje teigiamų savybių, asmenybė – depresyvi, vyrauja žemas tolerancijos frustracijai slenkstis, sunkiau save kontroliuoja stresinėse situacijose. Nuteistojo nusikaltime stebimas impulsyvus elgesys, savitvardos praradimo atvejis pavartojus alkoholio. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, teismo nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygtinai gali būti pakeisti tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skalėje nuo 41 iki 99). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-09-09 atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 85 balus, 2022-07-02 atliktas vertinimas taip pat parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 79 balus. 2022-01-10 atlikto vertinimo metu nustatytas 51 balas. Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, siekė pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, tačiau teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti net 8 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y., smurtinis nusikaltimas, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Pažymima, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Net ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti 3 apsauginiai veiksniai, neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. rugpjūčio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-970 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.