- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1155-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02203-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- J. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui K. A. bei atsakovo K. A. priešieškinį ieškovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovui K. A. (toliau – atsakovas) prašė: 1) ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Rkb, apskaitytą 2012 m. rugpjūčio 10 d. Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 104, panaikinti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą – „P.“ pavardę; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir vaikai) gyvenamąją vietą su jų motina ieškove; 3) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti nepilnamečių vaikų G. A., K. A., J. A. išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 200 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi: šalys neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Atsakovas santuokos metu nuolatos provokuodavo konfliktus, daugelį metų aktyviai naudojo psichologinį smurtą, menkino ieškovę, nerėmė jos moraliai, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nurodė, kad atsakovas iki šiol yra perdėtai kontroliuojantis, nurodinėjantis, kaip ieškovei elgtis buityje ir vaikų auklėjime. Atsakovo psichologinis smurtas pasireiškė kontrole (draudimu ieškovei laisvai pasirinkti, neleidžiant jai turėti savo laiko ir erdvės, ieškovės priklausomybės skatinimu, verčiant ją tikėti, kad ji nepajėgi išgyventi ar atlikti kasdienių užduočių be atsakovo arba viena pati), žodiniu smurtu (prasivardžiavimu, šaukimu, rėkimu, siautėjimu, terorizavimu). Nurodė, kad prieš ieškovę yra buvę ir fizinio smurto atvejų, dėl ko ieškovė yra kvietusi policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad vaikų emocinius poreikius bei interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nes vaikai gyvena su ieškove, su ja yra susiformavęs glaudus ryšys. Nurodė, kad vaikai be būtinųjų poreikių turi ir specialiųjų, vaikams išlaikyti per mėnesį reikia skirti kiekvienam po 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams Kauno miesto savivaldybės administracija kas mėnesį skiria po 100 Eur dydžio vaiko išmokas, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovas neįrodė jos sutuoktinės pareigų pažeidimo, todėl atsakovo argumentai dėl ieškovės kaltės vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, siekis paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė prisidėjo prie šeimos gerbūvio, nes daugelį metų augino ir auklėjo vaikus, dukrai buvo skirtas namų mokymas. Dėl šių priežasčių ieškovei nebuvo objektyvių galimybių įsidarbinti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų būtiną kasacinio teismo nurodomą sąlygą keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatant ją su kitu iš jo tėvų – atsakovu. Atsakovas neturi tinkamų vaikų auklėjimo įgūdžių, netekęs kantrybės jis gali vaikams taikyti fizines bausmes. Nurodė, kad su atsakovo siūloma bendravimo tvarka „50:50 procentų laiko“ nesutinka vaikai, todėl neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Ieškovė nesutiko ir su išvestiniu reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą vaikams.
Šalies argumentai
4. Atsakovas priešieškiniu prašė:1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; palikti po santuokos nutraukimo atsakovui A. pavardę, o ieškovei A. pavardes; 2) vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 3) iš ieškovės priteisti vaikams po 50 Eur išlaikymą; 4) nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, vaikus pasiimant iš tėvo namų sekmadienį 19:00 val. ir grąžinant kitą sekmadienį 19:00 val.; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad priežastis, kodėl nutraukiama santuoka, yra ieškovės sunki psichologinė būsena. Du kartus 2018 metais atsakovas buvo iniciavęs ieškovės vizitus pas psichologą, psichologai patarė pirmiausiai pagerinti žmonos psichologinę būklę. Ieškovė nerodė jokios iniciatyvos gerinti santykius, šeimoje situacija tik blogėjo. Ieškovė 2018-2019 m. pradėjo lankytis pas psichologę Moterų krizių centre. Ieškovė darbo neieškojo, nesistengė prisidėti prie šeimos gerbūvio, nuolat visus kaltino. Gyvenant santuokoje išryškėjo šalių interesų, charakterių, požiūrių į juos supančią aplinką, į šeimą, vaikų auklėjimą bei priežiūrą skirtumai, todėl tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo nesutarimai. Ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Dėl ieškovės nuolatinių priekaištų ir keliamų konfliktinių situacijų, dėl jos artimo bendravimo su kitu vyru, sutuoktinė nelojali tapo atsakovui, šeimos gyvenimo klausimų nesprendė abipusių sutarimu. Bendro namų ūkio šalys neveda nuo 2019 m. gruodžio pirmos pusės. Nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiktų vaikų interesus, nes atsakovas užtikrintų vaikų geresnes sąlygas, discipliną, ramesnį gyvenimo būdą. Atsakovas su vaikais yra užmezgęs artimą ryšį, rūpinasi jų mokslais, užsiima vaikų laisvalaikiu, gauna stabilias pajamas, nuolat rūpinosi šeima, vykdė kredito įstaigoms šeimos įsipareigojimus, kiek galėjo rūpinosi vaikų buitimi ir sveikata. Atsakovo nuomone, geriausiai vaikų interesus atitiks nustatytas tėvų bendravimas su vaikais po lygiai, t. y. po savaitę. Bendraujant lygiai po savaitę laiko, teisingiausia būtų, kad išlaikymas iš ieškovės būtų nustatytas po 50 Eur kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, panaikino santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą 2012 m. rugpjūčio 10 d. Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 104, kuriuo apskaityta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Rkb, dėl atsakovo kaltės; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei paliko mergautinę pavardę – „P.“, atsakovui paliko pavardę – „A.“; šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė; nepilnamečių vaikų G. A., K. A. ir J. A. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo visiems vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos 2021 m. vasario 9 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur išlaikymą; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. A. ir J. A. nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki jų pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę lėšų skirtų vaikų išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais bendravimo tvarką:
1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikai tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus sekmadienį į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.;
2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikai tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.;
3. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų nelyginių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais be nakvynių pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o jeigu vaikai tą dieną dėl objektyvių priežasčių užsiėmimų nelanko – iš gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 17 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.;
4. Jeigu atsakovo bendravimo su vaikais metu vaikams vyksta užsiėmimai / vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus / neformali veikla / būreliai / stovyklos / treniruotės / varžybos ar kiti vaiko užsiėmimai, tėvas užtikrina vaikų dalyvavimą šiuose užsiėmimuose;
5. Jeigu nurodytos tėvo bendravimo savaitgaliais ir šiokiadieniais dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai bendravimas vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.
6. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o ieškovė praleidžia su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. ieškovė praleidžia su vaikais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o atsakovas bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.).
7. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną, o antrąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove.
8. Šalių nepilnamečių vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaikais gali praleisti po lygiai laiko, šalims iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuojant vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.
9. Atsakovas praleidžia savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaikais, ieškovė praleidžia savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaikais, poriniais metais per vaikų gimtadienius su vaikais bendrauja atsakovas, neporiniais metais su vaikais bendrauja ieškovė.
sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; sprendimui įsiteisėjus panaikino 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo; į vaikams skirtą išlaikymą įskaitė pinigines lėšas, gautas vykdant 2021 m. balandžio 1 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo; iš ieškovės valstybei priteisė 18 Eur žyminio mokesčio; iš atsakovo ieškovei priteisė 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 800 Eur advokato išlaidas; grąžino atsakovui 327 Eur žyminį mokestį.
Dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo)
7. Teismas nustatė, kad atsakovas nenurodė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad ieškovė gyvendama kartu su atsakovu bendravo su kitu vyru ir dėl to šeima iširo. Atsakovas pats nurodė, kad apie tai, kad ieškovė turi (turėjo) kitą vyrą, sužinojo iš ieškovės. Šalys patvirtino, jog faktiškai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2019 m. pabaigos. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai bendro gyvenimo ir ūkio neveda nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, tiksliau nuo 2019 m. gruodžio 9 d. Duomenų, užfiksuotų iki 2019 m. apie galimus ieškovės santykius su kitu vyru, byloje nepateikta. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog byloje neįrodyta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Teismas nustatė, kad šalių santykiai buvo įtempti ir konfliktiški jau 2018 metais, ieškovė jau nuo 2018 m. lankėsi psichologo konsultacijose Moterų krizių centre. Teismas iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatė, kad šalys turėjo skirtingus lūkesčius, skirtingai suvokė savo ir kito iš sutuoktinių pareigas šeimoje (ieškovė tikėjosi rūpintis šeima, vaikais, buitimi, tikėjosi, kad atsakovas materialiai pakankamai rems šeimą, o atsakovas tikėjosi, kad ieškovė taip pat prisidės prie materialinio šeimos išlaikymo). Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad dėl išvardintų priežasčių tarp šalių kildavo konfliktai. Teismas nustatė, kad iki šalių apsigyvenimo skyrium šalių santykiai ilgą laiką buvo įtempti, skyrėsi šalių suvokimas ir įsitikinimai apie tam tikras bendro gyvenimo kartu sritis, vertybės, poreikiai. Teismo nuomone, atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, ir šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
8. Teismas nustatė, kad vaikai po šalių gyvenimo skyrium pradžios liko gyventi ir iki šiol faktiškai gyvena su ieškove. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių yra ginčas. Kiekviena iš šalių vaikų gyvenamą vietą prašo nustatyti su ja. Ieškovė savo reikalavimą grindžia glaudžiu ryšiu tarp jos ir vaikų, o atsakovas – netinkamu ieškovės gyvenimo būdu, ieškovė veda transliacijas TikTok platformoje, kurių metu reklamuoja erotines prekes suaugusiems, ramesnio gyvenimo vaikams ir išsilavinimo užtikrinimu. Teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi su skundais į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl to, kad ieškovė nesirūpino vaikų sveikata, kitais poreikiais, neužtikrino mokymosi įstaigos lankymo, tačiau institucijai atlikus situacijos vertinimą, atsakovo skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais vaizdo įrašais iš ieškovės atliekamų transliacijų TikTok platformoje nenustatė, kad ieškovės elgesys būtų priešingas teisei ar moralei. Pažymėjo, kad nepaisant asmenų skirtingų nusistatymų, požiūrių, erotinių prekių apyvarta rinkoje teisės aktais nėra uždrausta. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad neva bendraamžiai gali tyčiotis iš šalių vaikų dėl ieškovės veiklos, pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai perkelia ieškovei pareigą rūpintis kitų, svetimų vaikų auklėjimu ir moralės bei etikos normų skiepijimu. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatė, kad vaikams būtų kilęs susidomėjimas ieškovės veikla dėl būtent ieškovės reklamuojamų prekių, dėl to, kad transliacijose dalyvauja jų motina. Teismas atsakovo argumentus, susijusius su ieškovės neva amoraliu elgesiu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, visos vaikų auklėjimo ir gyvenimo aplinkybės, kurioms nepritaria atsakovas, iš esmės yra interpretuojamos kaip netinkamas ieškovės motinos pareigų vykdymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas mažai gilinasi į vienokių ar kitokių vaikams iškilusių sunkumų priežastis, jų neanalizuoja bei neprisideda prie jų šalinimo, tačiau akcentuoja jam nepatinkančią faktinę situaciją. Atsakovas vaikų auklėjimo bei lavinimo srityse yra užėmęs kontroliuojančiojo vaidmenį, ką pagrindžia įvairūs jo kreipimaisi į vaiko teisių apsaugos instituciją.
9. Teismas atsižvelgęs į vaikų amžių (17, 13, 10), jų išreikštą norą gyventi su motina, į tai, kad atsakovas vieno sūnaus atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, į tai kad santykių iširimo pradžioje vaikai buvo palikti gyventi su ieškove, sprendė, jog ieškovės reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
10. Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė bendravimo tvarkos, o atsakovas prašė nustatyti tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelį, kuriam ieškovė nepritarė, todėl teismas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nustatė savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
11. Teismas iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad šalių vaikai turi specialiųjų poreikių. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje nurodytu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymu kaip orientaciniu kriterijumi. Nurodė, kad pusė minimalios algos nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 316,50 Eur, o nuo 2024 m sausio 1 d. – 354,21 Eur. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus vaikų poreikius, į vaikų tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas gauna žymiai didesnį darbo užmokestį, įvertinęs ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, atsižvelgdamas į tai, jog šalių duktė šiais metais sulauks pilnametystės, konstatavo, jog yra pagrindas dėl išlaikymo vaikams priteisimo išeiti už ieškinio ribų, priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikams po 200 Eur/mėn. kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2024 m. gegužės 7 d., o nuo 2024 m. gegužės 8 d. priteisiant iš atsakovo sūnums išlaikymą po 300 Eur/mėn. kiekvienam iki jų pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių
12. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 150 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs tai, jog už turtinius reikalavimus turėjo būti sumokėtas 744 Eur žyminis, tačiau šalims susitarius taikiai, žyminio mokesčio priteisimo ar grąžinimo klausimas nebuvo spręstas, laikė, kad susitarus taikiai dėl turto, šalys turėtų sumokėti 186 Eur (25 proc.) žyminio mokesčio, ir ši suma dalintina abiem po lygiai, todėl iš ieškovės valstybei turi būti priteista 18 Eur žyminio mokesčio (186/2 -75).
13. Teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo 657 Eur žyminį mokestį, iš jų 75 Eur turėjo būti sumokėti už neturtinius reikalavimus. Atsakovo priešieškinį atmetus, 75 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą jam nepriteisiamas. Dėl turtinių reikalavimų išsprendimo taikiai, iš atsakovo sumokėto žyminio mokesčio išskaičiuojama liekanti 25 proc. žyminio mokesčio dalis – 93 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybei turi būti priteistas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, t. y. už reikalavimą dėl išlaikymo – 162 Eur. Nurodė, kad atsakovui grąžinama jo sumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 327 Eur (657-75-93-162). Ieškovei iš atsakovo priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 800 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos.
14. Teismas nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - dėl 200 Eur/mėn. laikino išlaikymo iš atsakovo kiekvienam vaikui priteisimo, galiojusios iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, panaikinamos, o lėšos gautos vykdant 2021 m. balandžio 1 d. nutartį įskaitomos į išlaikymo dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo, ir priešieškinį tenkinti pilnai arba Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; prijungti rašytinius įrodymus; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; apklausti nepilnamečius vaikus J. A. ir K. A. apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
Dėl santuokos nutraukimo
1.1. Teismo sprendimo dalis, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės turi būti panaikinta, nes sprendimas priimtas nesivadovaujant byloje esančiais įrodymais ir neteisingai įrodymus įvertinus. Šeimos bylas nagrinėjančiam teismui yra leista išeiti už ieškinio ir priešieškinio ribų, todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abudu sutuoktiniai, tai santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
1.2. Pagal byloje esančius įrodymus, ne vienas atsakovas kaltas, kad sutriko nuolatinis bendravimas ir nepavyko rasti bendro sutarimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Atsakovas kreipėsi į vaikų teises ginančią instituciją dėl to, kad ieškovė nesirūpino vaikų poreikiais.
1.3. Atmestini teismo motyvai, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovei ir dėl to jis yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Teismas pareigas nustatė tik atsakovui, nevertino, kad byloje yra duomenys apie ieškovės keliamus konfliktus, jos ilgalaikį nedarbą ir neprisidėjimą prie šeimos bendrų poreikių. Vienintelė priežastis santuokai nutraukti yra ieškovės sunki psichologinė būsena ir neadekvatus elgesys.
1.4. Nesuprantama, kodėl teismui konstatavus ieškovės ir atsakovo skirtingus lūkesčius, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažintas atsakovas. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas. Byloje nustačius tokio pobūdžio aplinkybes, atsiranda pagrindas konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai.
1.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo nėra ir ieškovė viso proceso metu nepaneigė, jog atsakovui ji pati papasakojo apie savo neištikimybę.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
1.6. Teismo išvada, kad vaikai po šalių gyvenimo skyrium pradžios liko gyventi ir iki šiol faktiškai gyvena su ieškove padaryta neįvertinus šių svarbių aplinkybių: nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, nei jų taikymą apskundus apeliacinei instancijai, teismų nebuvo išsiaiškinta vaikų nuomonė, su kuo jie nori gyventi, kaip jie nori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu; ieškovė neleido vaikams kitaip nei pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bendrauti su ieškovu; vaikų teisių apsaugos institucija neapgynė vaikų interesų, o tik formaliai atsirašinėdavo į atsakovo raštus; J. A. ne kartą aiškiai pasakė, kad nori gyventi su tėvu, o K. A. – ir su tėvu, ir su motina, tačiau teismas vaikų nuomonės neišklausė.
1.7. Teismo išvada, kad nėra nustatyta, jog ieškovės elgesys būtų priešingas teisei ar moralei, yra nepagrįsta. Ieškovė pažeidė nepilnamečių vaikų teisės į saugią aplinką ir vaikystę. Ieškovė savo Tik Tok platformoje transliacijas vykdė iš namų, kuriuose tuo metu buvo trys nepilnamečiai vaikai. Ieškovės Tik Tok vaizdo įrašuose buvo kalbama apie orgazmus, įvairias lytinių santykių pozas, įvairias erotines prekes, jos demonstruojamos, t. y. apie tai, ką nepilnamečiai vaikai turi sužinoti savo laiku. Atsakovui ne kartą kreipusis į ieškovę ir prašant nedaryti transliacijų per Tik Tok, ieškovė nesutiko, o vaikų teisių apsaugos institucija pažeidimo nenustatė. Teismas pasiūlė ieškovei užsiimti kita veikla, tačiau padarė išvadas, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškovės neva amoraliu elgesiu atmestini, kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
1.8. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka būtų iš karto nustatyta su atsakovu, vaikų teisės dėl nesaugios aplinkos nebūtų pažeistos. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, teisės ir moralės normas ir priėmė neteisingą sprendimą, pažeidžiantį nepilnamečių vaikų interesus, pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (toliau – EŽTK) 47 straipsnyje numatytą teisę – teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
1.9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės veikla yra priešinga vaikų interesams, todėl gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, o bendravimo tvarka turi būti pakeista, nustatant ją pagal „50/50 procentų laiko“ modelį.
1.10. Teismas pažeidė EŽTK 2 straipsnį, nes savo neveikimu neužtikrino G. A. teisės į mokslą ir kitų vaikų teisės. Teismas netinkamai įvertino kiekvieno iš vaikų poreikius, nevertino, kad visi vaikai turi artimą ryšį su atsakovu ir juo pasitiki. Teismas nevertino, kad vaiko teisių apsaugos institucija pasakė netiesą dėl J. A. apklausoje išsakytos nuomonės dėl gyvenamosios vietos, kad vaikas nori gyventi su atsakovu, neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad vaikui tinkama eiti į mokyklą ir iš atsakovo namų. Teismas neatsižvelgė į ieškovės smurtą prieš vaikus, kuriam patvirtinti įrodymai pateikti.
1.11. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė kreipėsi telefonu į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl J. A. perdavimo globėjams. Teismui buvo pateikti ieškovės laiškai atsakovui, tačiau vaiko teisių apsaugos institucija nefiksavo šio fakto, nutylėjo teisme, o teismas neįvertino šių atsakovo aplinkybių išdėstytų teismo posėdyje.
1.12. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai faktiškai praleido su atsakovu daugiau laiko nei buvo nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nenustačius atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, bus pažeisti vaikų interesai.
Dėl įrodymų prijungimo ir žodinio bylos nagrinėjimo
1.13. Vaiko teisių apsaugos institucija neišklausė vaikų nuomonės dėl vaikų gyvenimo pas atsakovą. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai gauti po teismo sprendimo.
1.14. Teismas neapklausė vaikų ir dėl to jų atžvilgiu padarė neteisingas išvadas, todėl apeliacinėje instancijoje turi būti apklausti vaikai J. ir K. A. ir išsiaiškinta jų nuomonė.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl santuokos nutraukimo
2.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo šalių santuokos iširimo priežastis ir pagrįstai kaltu pripažino atsakovą, kuris pažeidė lojalumo pareigą. Atsakovo žiaurus elgesys pasireiškė sisteminio psichologinio ir fizinio smurto prieš ieškovę vartojimu, todėl santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovo teiginiai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, yra neįrodyti.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
2.2. Apeliaciniame skunde kartojami argumentai, kuriuos teismas įvertino ir dėl jų pasisakė. Atsakovo argumentai nesusiję su vaikų geriausiais interesais, atsakovas reiškia savo neigiamą nuomonę dėl ieškovės pomėgių, tokiu būdu ją žemindamas. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais vaizdo įrašais iš ieškovės atliekamų transliacijų „Tik Tok“ platformoje, nenustatė, jog ieškovės elgesys būtų priešingas teisei ar moralei, vaikams yra žinoma apie ieškovės transliacijas.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Net ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu (su kuo kategoriškai nesutinkama), ieškovė ir toliau galėtų savo nuožiūra vesti, kaip atsakovas mano, amoralų gyvenimo būdą, toliau bendrautų su nepilnamečiais vaikais, nes atsakovas prašo taikyti „50:50 procentų laiko bendravimo modelį“, jos motinystės teisės nebūtų apribotos. Nors atsakovas nepritaria ieškovės pomėgiams ir laisvalaikio leidimo būdui, tai nėra susiję su jos, kaip motinos pareigų atlikimu ir vaikų poreikių tenkinimu.
2.4. Teismas išsamiai išanalizavo atsakovo argumentus dėl jo rūpinimosi vaikų išsilavinimu, galimybe kontroliuoti mokyklos lankymą, vaikų dalyvavimą užklasinėje veikloje, kuriais atsakovas grindė savo reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šie atsakovo argumentai nepatvirtina poreikio nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
2.5. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2019 m. gruodžio 9 d., kuomet atsakovas išsikraustė iš bendro šalių gyvenamojo būsto, ir iki 2021 m. rugsėjo 21 d. vaikai gyveno išimtinai tik su ieškove. Šalys nuo 2021 m. spalio 25 d. vėl gyvena atskirai, nes ieškovė kartu su vaikais buvo priversta išsikelti iš gyvenamosios vietos. Nuo 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. jau beveik penkerius metus vaikai faktiškai gyvena su ieškove, kas iš esmės reiškia, jog atsakovas siekia pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
2.6. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų būtiną kasacinio teismo nurodomą sąlygą keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatant ją su kitu iš jo tėvų – atsakovu. Šalių vaikams gyvenamoji aplinka su ieškove yra saugi.
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
2.7. Bendravimo su vaikais tvarka, jiems praleidžiant su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko, neatitinka jų interesų, nes jų ryšys su atsakovu yra neabejotinai susilpnėjęs, be to, nėra jokių duomenų, kad vaikai su tokia tvarka sutiktų.
2.8. Atsakovas neturi tinkamų vaikų auklėjimo įgūdžių, todėl gali netekęs kantrybės vaikams taikyti fizines bausmes. Nepriimtinas atsakovo naujas pomėgis – gaminti alkoholinius gėrimus (alų ir kitus galimai alaus gėrimus). Ieškovė nesutinka, kad atsakovo primetamas gyvenimo būdas yra tinkamas pavyzdys vaikams, kad jis užtikrintų vaikams saugią aplinką ir dėl to iš esmės galėtų būti nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu.
2.9. Neegzistuoja nė viena iš būtinųjų sąlygų atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai – nėra vaikų sutikimo su tokiu bendravimo modeliu, nėra duomenų, jog tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, netenkintas priešieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ modelį nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantas teismo posėdžio dieną, t. y. 2024 m. spalio 8 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – atsakovo 2024 m. gegužės 6 d. elektroninį laišką, adresuotą Kauno miesto VTAT; atsakovo 2024 m. gegužės 7 d. raštą, adresuotą Kauno miesto VTAT; atsakovo 2024 m. gegužės 7 d. elektroninį laišką, adresuotą Kauno miesto VTAT. Nurodoma, kad įrodymai gauti po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau.
20. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
21. Atsakovas byloje viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamų naujų įrodymų sukūrimo datą (2024 m. gegužės 6-7 d.), sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti vėliausiai su 2024 m. gegužės 10 d. teikiamu apeliaciniu skundu, todėl laikytina, kad įrodymai yra teikiami pavėluotai. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl atsisakoma priimti atsakovo teiktus naujus įrodymus, išskyrus įrodymus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje
23. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo posėdyje nepilnamečius vaikus J. A. ir K. A.. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesutinka.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, jog, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą ir kita bylos medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl apeliacinio skundo
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
26. Ieškovė J. A. (iki santuokos sudarymo – P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas K. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Rkb, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 104).
27. Ieškovė prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas santuokos metu nuolatos provokuodavo konfliktus, daugelį metų aktyviai naudojo psichologinį smurtą, menkino ieškovę, nerėmė jos moraliai, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pasak ieškovės, atsakovo psichologinis smurtas pasireiškė kontrole (draudimu ieškovei laisvai pasirinkti, neleidžiant jai turėti savo laiko ir erdvės, ieškovės priklausomybės skatinimu, verčiant ją tikėti, kad ji nepajėgi išgyventi ar atlikti kasdienių užduočių be atsakovo arba viena pati), žodiniu smurtu (prasivardžiavimu, šaukimu, rėkimu, siautėjimu, terorizavimu). Nurodė, kad prieš ieškovę yra buvę ir fizinio smurto atvejų, dėl ko ieškovė yra kvietusi policijos pareigūnus.
28. Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nurodė, kad sutuoktinė buvo neištikima. Nurodė, kad santuokos nutraukimo inicijavimas yra J. A. nuolatinių kaltinimų pasekmė. Teigė, kad ieškovė nerodė jokios iniciatyvos gerinti santykius, šeimoje situacija tik blogėjo. Neatsižvelgiant į tai, kad finansinė situacija buvo labai sunki, J. A. tik priekaištavo, kad trūksta piniginių lėšų, tačiau pati darbo neieškojo, nesistengė prisidėti prie šeimos gerbūvio. Dėl ieškovės nuolatinių priekaištų ir keliamų konfliktinių situacijų, dėl jos artimo bendravimo su kitu vyru, sutuoktinė tapo nelojali atsakovui, šeimos gyvenimo klausimų nesprendė abipusiu sutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nustatė, kad iki šalių apsigyvenimo skyrium šalių santykiai ilgą laiką buvo įtempti, skyrėsi šalių suvokimas ir įsitikinimai apie tam tikras bendro gyvenimo kartu sritis, vertybės, poreikiai. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje, ir šios pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
30. Apeliantas atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo iš esmės grindė lojalumo pareigos pažeidimu, t. y. ieškovės nuolatiniais priekaištais, jos keliamomis konfliktinėmis situacijomis, šeimos gyvenimo klausimų nesprendimu abipusiu sutarimu, taip pat jos artimu bendravimu su kitu vyru. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti tik iš dalies.
31. Pažymėtina, kad santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
32. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/ 2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
33. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės, pasak kasacinio teismo, galimas, kai, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.
34. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas, objektyvias bei subjektyvias, aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Sutuoktinių tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abiem sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio, bet dėl jų abiejų kaltės.
36. 2023 m. spalio 18 d. atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kuriais grindė ieškovės neištikimybę. Atsakovo prašyme teismui nurodoma, kad jis 2020 m. spalio 1 d. gavo žinutę iš nepažįstamo vyriškio, prisistačiusio V. , kuris teigė turėjęs lytinių santykių su ieškove. Ieškovė persiuntė atsakovui su minėtu asmeniu vykusį susirašinėjimą bei jo vairuojamos transporto priemonės nuotraukas (7 t., b. l. 72-129).
37. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius ir apeliantui neginčijant, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. gruodžio 9 d., byloje esantys įrodymai teikia pagrindą spręsti, kad ieškovė su kitu vyru pradėjo bendrauti jau po to, kai sutuoktiniai dar būdami santuokoje nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais nėra pagrindęs, jog ieškovė su kitu vyru bendravo dar iki šalims faktiškai nutraukiant ryšius. Todėl pripažintina, kad ieškovės neištikimybės faktas iki santuokos faktinio iširimo byloje neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
38. Tokiu atveju negalima konstatuoti, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, kadangi faktiniai šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko dar iki jai pradedant bendrauti su kitu vyru. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepalaikė šeiminių ryšių nuo 2019 m. gruodžio 9 d., spręstina, kad vėlesnis ieškovės bendravimas su kitu vyru neturėjo įtakos santuokos iširimui. Todėl vėlesnis ieškovės bendravimas su kitu vyru vertintinas kaip nepagarba atsakovui, tačiau ne pagrindas taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
40. Nagrinėjamo ginčo atveju konstatavus, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. gruodžio 9 d., nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki šios datos. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių teismo posėdžiuose teikti paaiškinimai patvirtina, kad tarp sutuoktinių gyvenant santuokoje kildavo nuolatiniai konfliktai, kurie paaštrėjo 2018 metais.
41. Teisėjų kolegija vertina, kad teismas teisingai nustatė, jog šalių santykiai buvo įtempti ir konfliktiški jau 2018 metais. Sutiktina su teismo vertinimu, kad šalys bendro gyvenimo metu turėjo skirtingus lūkesčius, skirtingai suvokė savo ir kito iš sutuoktinių pareigas šeimoje (ieškovė tikėjosi rūpintis šeima, vaikais, buitimi, tikėjosi, kad atsakovas materialiai pakankamai rems šeimą, o atsakovas tikėjosi, kad ieškovė taip pat prisidės prie materialinio šeimos išlaikymo). Pagrįsta laikytina ir teismo išvada, jog labiausiai tikėtina, kad dėl išvardintų priežasčių tarp šalių kildavo konfliktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl minėtų konfliktų yra kaltas išimtinai atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog abi šalys kaip sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, tolerantiški, trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, nebuvo pakankamai atidūs bei nesistengė, kad abu gerai jaustųsi šeimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl santuokos iširimo priežasčių, svarbia aplinkybe laiko tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas dėjo pastangas santuokai išsaugoti, tačiau pati ieškovė nenorėjo taikytis (2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 34 min.).
43. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
44. Apibendrindama 39-43 punktuose nurodytus argumentus, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdama nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga ir nagrinėjamu atveju neturi būti nustatinėjama. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ginčo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo K. A. kaltės, ir ieškovės bei atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
45. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes – ieškovė J. A. ir atsakovas K. A. yra nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
46. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
47. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
48. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
49. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
50. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
51. Iš apeliacinio skundo spręstina, kad esmine aplinkybe dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo netinkamumo atsakovas nurodo ieškovės veiklą, susijusią su Tik Tok platformoje ieškovės platinamais vaizdo įrašais, kuriuose reklamuojamos erotinės prekės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, prašydamas nustatyti maksimaliausią galimą vaikų bendravimo tvarką su motina, iš esmės pripažįsta, kad vaikams gyventi su motina kas antrą savaitę, nepaisant aukščiau paminėtos jos veiklos, būtų saugu ir atitiktų vaikų geriausius interesus. Kita vertus, teisėjų kolegija vertina, kad ir nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, savaime nebūtų pašalinama galimybė šalių vaikams stebėti jų motinos į internetą keliamas transliacijas. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abiem tėvams tenka pareiga užtikrinti, kad nepilnamečiams vaikams nebūtų prieinamas netinkamas interneto turinys.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė iš šeimos namų vykdė video transliacijas internete, kuriose reklamavo erotines prekes ir (ar) šias prekes laikė namuose, byloje nesant objektyvių bei patikimų duomenų, kad ieškovės skleidžiama erotinio pobūdžio informacija ir (ar) erotinės prekės buvo betarpiškai šeimos namuose pasiekiamos ir šalių vaikams, nelaikytina įrodančia, kad ieškovės šeimos aplinkos sąlygos neatitinka vaikų interesų.
53. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė leidžia vaikams neiti į mokyklą. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra konkretizuojami atvejai, kai, pasak atsakovo, motina vaikams leisdavo neiti į mokyklą. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti, ar tie atvejai buvo susiję su objektyviomis priežastimis. Atitinkamai nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad tokiais atvejais buvo pažeistos vaikų teisės ir (ar) interesai. Kita vertus, primintina, kad atsakovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustačius su juo, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Vadinasi, vaikai pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką lygiai pusę mokslo metuose esančių darbo dienų praleistų su jų motina. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas siūlydamas tokią bendravimo tvarką, pripažįsta nesant grėsmės vaikų tinkamam ugdymo įstaigos lankomumui. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas iš esmės nepagrindė, kad būtent ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą užtikrinti vaikų ugdymo įstaigos lankymą.
54. Apeliantas, prašydamas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, įrodinėja, kad jis ne mažiau, nei vaikų motina rūpinasi vaikų mokslais, sveikata, laisvalaikiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų valdžios lygybė reiškia, jog tėvo ir motinos pareigos vaikams yra lygios, nepaisant to, kad vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vienu iš tėvų (CK 3. 156 straipsnis). Todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).
55. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAT) Kauno miesto vaiko teisiu apsaugos skyriui 2021 m. spalio 29 d. nagrinėjant K. A. prašyme nurodytas aplinkybes dėl galimo nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo, buvo užpildytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas. Nepilnametis K. A., be kita ko, paaiškino, kad jam gyventi su mama yra geriau, nes yra įpratęs gyventi su ja. Nepilnametė G. A. nurodė, kad labiau nori gyventi su mama. Nepilnametis J. A. nurodė, kad labiau norėtų gyventi pas mamą.
56. Į bylą pateiktas 2022 m. sausio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame G. A. nurodė, kad norėtų nuolat gyventi su mama (1 t., b. l. 162-163). 2022 m. sausio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota ir J. A. nuomonė. J. išreiškė norą, kad tėvai gyventų kartu ir norėtų gyventi su abiem tėvais, tik nori gyventi Kaune. Nurodė, kad ant tėvų pyksta, nes jie skiriasi. Su abiem tėvais emocinis ryšys stiprus. Būna pasipyksta ir su mama, ir su tėčiu, bet sutaria su abiem gerai (1 t., b. l. 164-165). 2022 m. sausio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte aprašyta K. A. išsakyta nuomonė. K. A. teigė, kad gyventi nori būtinai su mama (1 t., b. l. 166-167).
57. Į bylą pateiktoje VTAT 2022 m. sausio 31 d. skyriaus išvadoje nurodoma, kad K. A. paaiškino, kad nori bendrauti su tėčiu, tačiau nuolat gyventi nori su mama, teigė, kad likdamas tiek su mama, tiek su tėčiu jaučiasi saugus ir mylimas. Nepilnametė G. A. nurodė, kad su tėčiu jaučiasi saugi ir nori su juo būti, jeigu reikėtų, galėtų su juo ir gyventi. Nepilnametis J. A. teigė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, nori būti tiek su tėčiu, tiek su mama.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 55-57 punktuose aptartus įrodymus, sprendžia, kad du vyresnieji šalių vaikai aiškiai ir nedviprasmiškai prioritetą suteikė nuolatinei gyvenamajai vietai kartu su motina. Jauniausias šalių sūnus J. 2021 m. spalio 29 d. taip pat nurodė, kad labiau norėtų gyventi su motina. Vėliau 2022 m. sausio 29 d. jis išreiškė norą, kad tėvai gyventų kartu, nurodė, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, 2022 m. sausio 31 d. taip pat išreiškė norą būti su abiem tėvais. Tokia J. A. nuomonė, atsižvelgiant į jo amžių, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad jis abu tėvus myli vienodai, su abiem jais jaučiasi gerai.
59. 2022 m. birželio 9 d. VTAT pateiktoje išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad Skyrius ne kartą yra vertinęs K. A. pranešimus dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų ir nebuvo nustatyta, kad J. A. netinkamai rūpintųsi vaikais, pažeistų jų teises ir neužtikrintų jų teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ne kartą išsakytą nuomonę dėl gyvenamos vietos nustatymo, įvertinus tai, kad Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikų poreikių tenkinimui, Skyriaus nuomone ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymo su ja yra pateiktas nepilnamečių vaikų interesais ir jiems neprieštarauja ( 3 t., b. l. 76-79).
60. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas į VTAT, prašydamas įvertinti vaikų motinos J. A. elgesį ir užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą ir sveikatą, kreipėsi 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. spalio 11 d. (7 t., b. l. 58-76). Iš viso 2020 – 2023 m. pagal atsakovo pareiškimus VTAT vaikų situacijos vertinimą atliko apie 10 kartų. Tiriant šiuos atsakovo pareiškimus iš esmės nebuvo nustatyta, kad J. A. netinkamai rūpintųsi vaikais, pažeistų jų teises ir (ar) neužtikrintų jų teisėtų interesų.
61. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju vaikai nuo jų gimimo gyveno kartu su motina. Po to, kai 2019 m. gruodžio 9 d. šalys faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, vaikai liko gyventi su motina. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu būdu vaikų gyvenime yra užtikrinamas stabilumas, saugumas. Apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina.
62. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
63. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
64. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
65. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
66. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog ieškovė paaiškino, kad vaikai beveik visada po pamokų užeina pas tėvą, kartais pasilieka po savaitę (2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 48 min.).
67. 2023 m. balandžio 26 d. VTAT Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota K. A. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad: „Kartais po tėvo savaitgalio liekame nakvoti pas tėvą dar vienai arba dviem naktims. Dažniausiai liekame aš su J.. <...> Ilgiau pas tėvą būname tik per atostogas. Kai reikia eiti į mokyklą visos savaitės nebuvom, nežinau, ar norėčiau būti ilgiau, kai reikia eiti į mokyklą. <...> Man geriau vakare grįžti namo“. 2023 m. balandžio 26 d. VTAT Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota G. A. nuomonė. Šalių dukra paaiškino kad pas tėvą ji būna savaitgaliais pagal bendravimo tvarką, kartais pasilieka ne pagal bendravimo tvarką. Per atostogas pabūna ilgiau. Pas tėvą pietauja maždaug 3 kartus ir po to dar pabūna. Nurodė, kad jai patinka esama bendravimo tvarka. 2023 m. balandžio 26 d. VTAT Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota J. A. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad: „Tėtis gyvena kitame bute. Aš ten dažnai būnu. Aš užeinu pas tėtį, kai reikia laukti brolio, paskui su broliu važiuojame namo. Kartais pasilieku nakvoti pas tėtį. Jeigu būna tėčio savaitgalis, tada būnu pas jį dvi dienas. Ilgiau pas tėvą būnu atostogų metu. Kartais aš noriu pabūti pas tėvą, bet mama neleidžia. Ar norėčiau daugiau būti pas tėvą, nežinau“ (5 t., b. l. 127-135).
68. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje dalyvaujant teismo psichologui buvo išklausyta nepilnamečių vaikų J. A., K. A., G. A. nuomonė. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi šios vaikų apklausos vaizdo įrašą nustatė, kad G. A. jos nuomonės išklausymo metu nurodė, kad ji norėtų likti gyventi su motina, o bendravimo su tėvu tvarka tinka tokia, kokia yra dabar. Taip pat nepilnametė patvirtino, kad jai motina nedraudžia su tėvu bendrauti ne pagal nustatytą tvarką. G. taip pat nurodė, kad ji su tėvu norėtų praleisti pusę savo atostogų, švenčių leidimas su tėvu tinka tokiu principu, kaip yra dabar.
69. Nepilnametis K. A. jo nuomonės išklausymo teisme metu nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai. Nurodė, kad su tėčiu bendrauja ne tik paskirtais bendrauti savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, nurodė, kad su tėčiu norėtų praleisti pusę moksleivių atostogų laiko. Paaiškino, kad jam labiau patinka, kai su tėvu bendrauja kartu su broliu ir seserimi. Nurodė, kad jam tinka tokia bendravimo su tėvu tvarka, kokia yra nustatyta šiuo metu. Vaikas taip pat paaiškino, kad jis su tėvu gali bendrauti be apribojimų, tik turi įspėti motiną, jog grįš vėliau į namus. K. nurodė, kad į mokyklą nori eiti iš motinos namų. Į teismo psichologės klausimą, ar jis norėtų su visais daiktais važiuoti pas tėvą savaitei ir po to su visais daiktais grįžti pas motiną, K. A. atsakė: „atrodo sudėtingai, nelabai kažkaip toks variantas“. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko K. išreikšta nuomonė dėl gyvenimo pas tėvą kas antra savaitę nelaikytina kategoriška. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą vaiko paaiškinimų turinį, sprendžia, kad vaikas pas tėvą jaučiasi vienodai gerai, kaip ir pas motiną. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vaiko atsakymą dėl jo gyvenimo po pusę laiko pas tėvą ir motiną, galimai nulėmė užduodamų klausimų formuluotės, iš kurių vaikas galėjo suprasti, jog visa kilnojimosi su reikiamais daiktais pas kitą iš tėvų rūpesčių našta tektų jam asmeniškai.
70. Nepilnametis J. A. išklausant jo nuomonę teismo psichologei nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, kasdien susiskambina. Nurodė, kad į mokyklą eina ir iš mamos ir iš tėvo namų, kad kartais po savaitgalio pas tėvą pasilieka iki trečiadienio. Nurodė, jog pas tėvą smagiau būna kartu su broliu ir seserimi. Paaiškino, jog norėtų gyventi pas motiną. Norėtų daugiau bendrauti su tėvu, norėtų pas jį nakvoti savaitgaliais ir darbo dienomis. Labiau norėtų vieną savaitę būti pas tėvą, o kitą pas mamą. Vasarą taip pat su kiekvienu iš tėvų norėtų praleisti po lygiai laiko. Į patikslinantį teismo psichologo klausimą, ar bus patogu su visais daiktais keisti gyvenamąją vietą kas savaitę, atsakė, kad nori po savaitę laiko praleisti su kiekvienu iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių sūnus J., atsižvelgiant į jo raidą ir brandą, išsakė aiškią, tvirtą ir nedviprasmišką nuomonę, kad nori kas antrą savaitę nepertraukiamai bendrauti su tėvu.
71. Į bylą pateikta 2023 m. spalio 23 d. Vaiko (J. A.) situacijos vertinimo anketa. Teisėjų kolegija iš šios anketos nustatė, kad su J. A. bendrauta 2023 m. spalio 16 d. Vaikas VTAT specialistei nurodė, kad norėtų savaitę gyventi pas tėtį, savaitę pas mamą. Su mama ir tėčiu sutaria vienodai gerai. Tiek pas mamą, tiek pas tėtį J. turi būtinus daiktus, reikalingus mokslui ir laisvalaikiui (8 t., b. l. 117). Teisėjų kolegija, įvertina, kad vaikui nuomonės išsakymo metu (2023 m. spalio 16 d.) buvo 9,5 metų, taigi pagal amžių jis buvo pakankamai brandus suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę. Svarbia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tai, kad šią nuomonę vaikas išsakė jau po to, kai buvo taikyta Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas ir nepilnamečiai vaikai vaikų vasaros atostogų metu (laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d.) bendravo kas antrą savaitę (nuo sekmadienio iki sekmadienio). Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ir iki 2023 m. birželio 8 d. teismo nutarties priėmimo buvo susiklosčiusi praktika, jog vaikai pagal jų pageidavimą su atsakovu faktiškai bendravo ženkliai daugiau, nei pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
72. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos („50:50 procentų laiko“) taikymo, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
73. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, todėl susisiekimas tarp jų yra patogus. Atsakovo gyvenamoji vieta yra toje pačioje gatvėje, kaip ir vaikų lankoma ugdymo įstaiga – Kauno Juozo Grušo meno gimnazija. Atsakovas yra pateikęs į bylą duomenis, kad gali dirbti iš namų nuotoliniu būdu. Vadinasi, atsakovas turi galimybę vaikus tiek palydėti į ugdymo įstaigą, tiek ir pasitikti juos grįžtančius pasibaigus ugdymo procesui. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dirba 5 dienas per savaitę, nuo 8:00 val. iki 17:00 val., neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu (2023 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. 40 s.). Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės darbo laiku vaikams namuose tenka pabūti vieniems.
74. Iš byloje esančių vaikų apklausų matyti, kad vaikai, pasibaigus ugdymo procesui mokykloje, labai dažnai užsukdavo pas tėvą papietauti, paruošti pamokas, pabūti, ir tik po to važiuodavo į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) g. Bylos duomenys patvirtina, kad vaikų tėvas aktyviai dalyvauja vaikų ugdymosi procese, rūpinasi jų sveikatos priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos vaikų interesus tenkinti būtų ženkliai patogiau, jei nepilnamečiai vaikai su tėvu praleistų daugiau laiko darbo dienomis, kai vyksta aktyvus ugdymosi procesas, dirba sveikatos priežiūros įstaigos.
75. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių vaikų nuomones, kurios buvo išklausytos 2023 m. balandžio 26 d. VTAT specialisto bei 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, o taip pat apibendrindama nutarties 63-74 punktuose nurodytus argumentus, bei vadovaudamasi brolių neišskiriamumo principu, sprendžia, apeliacinį skundą dėl K. A. bendravimo tvarkos su vaikais K. A. ir J. A. nustatymo tenkinti iš dalies, teismo nustatytą bendravimo tvarką pakeisti, nustatant, kad: „1. Tėvas su vaikais K. A. ir J. A. bendrauja po savaitę laiko, vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiimdamas kiekvienos metų lyginės savaitės sekmadienį 19:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį 19:00 val.“. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovė paaiškino, jog bendravimo tvarka per atostogas ir šventines dienas jau vyksta apie 4 metus ir yra nusistovėjusi bei tenkina ieškovę (2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 36 min.). Atsakovui nepateikus priešingų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia palikti nepakeistą jau nusistovėjusią ir vaikams tapusią įprasta bendravimo tvarką švenčių dienomis ir per atostogas.
76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių dukra G. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, bendravimo tvarkos su tėvu jos atžvilgiu nenustato.
Dėl išlaikymo dydžio
77. Teisėjų kolegija pastebi, jog apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, neteisėtumo. Tačiau tenkinus apeliacinio skundo dalį ir nustačius bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), išsprendžia ir betarpiškai susijusį išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. A. ir J. A. dydžio nustatymo klausimą.
78. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-82-687/2018).
79. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir nustačius tokią tėvo K. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. A. ir J. A., kai vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais iš esmės yra vienodas, konstatuotina, kad abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Į šią faktinę aplinkybę būtina atsižvelgti nustatant atsakovo vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Kadangi vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, tėvų pareiga išlaikyti vaiką taip pat lygi, tai reiškia, kad išlaidos turi tekti ir motinai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, kt.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
80. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra lygus, įvertinus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį, sumažinant iš atsakovo K. A. priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį nuo 300 Eur iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
81. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
83. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo sprendimo dalis, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarka, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
84. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
85. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur advokato pagalbos išlaidos (reg. Nr.DOK-2751 ir DOK-123632) (el. b. t. 7, b. l. 51-75). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 4 060 Eur, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina apie 3 820 Eur iš 4 060 Eur atsakovo advokato pagalbos patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą (reg. Nr. DOK-129106 ir DOK-22039, DOK-21998) (el. b. t. 8, b. l. 75-98, t.9, b. l. 103-106).
86. Po skundžiamo sprendimo pakeitimo ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės), reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 procentų), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83 procentais ((200+150+150)/200x3x100). Ieškovės ieškinys yra patenkintas 78 procentais ((50+100+83)/3), atmesta 22 procentai (100-78) ieškinio reikalavimų.
87. Po skundžiamo sprendimo pakeitimo atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės), reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovės atmesti, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas visiškai – 100 procentų. Atsakovo priešieškinis yra patenkintas 38 procentais ((50+0+0+100)/4x100), atmesta 62 procentai (100-38) priešieškinio reikalavimų.
88. Ieškovė turi teisę į 70 procentų ((78+62)/2), o atsakovas į 30 procentų ((38+22)/2) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios ieškovės atveju sudaro 1 312,50 Eur (1875x70/100), o atsakovo atveju – 1 146 Eur (3820x30/100). Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 166,50 Eur (1312,50-1146).
89. Remiantis šios nutarties 87-88 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies keistina: ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 1 875 Eur (75,00 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos) sumažintinos iki 166,50 Eur.
90. Skundžiamo sprendimo dalis dėl 18 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovės valstybei ir dėl 327 Eur žyminio mokesčio grąžinimo atsakovui paliekama nepakeista, kadangi šio žyminio mokesčio paskirstymas yra siejamas su pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartimi išspręstais šalių reikalavimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
91. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (reg. Nr. DOK-22974) (el. b. t. 10, b. l. 91-93). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 262 Eur žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-58875 ir DOK-61152) (el. b. t. 10, b. l. 37-38, 42), 500 Eur advokatei už apeliacinio skundo parengimą (reg. Nr. DOK- 22941) (el. b. t. 10, b. l. 66-71).
92. Šalių patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą 3 587,51 Eur (1,7x2110,30 Eur) ir 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 2 743,39 Eur (1,3x2110,30), kur 2 110,3 Eur yra 2023 m. VI ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
93. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės), reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo netenkintas, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 32 procentais (2x150/(800+150)x100), reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas visiškai – 100 procentų. Iš viso yra patenkinta 46 procentai ((50+0+32+100)/4) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovas turi teisę į 350,52 Eur (762x46/100), o ieškovė į 1 080 Eur (2000x54/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 729,47 Eur (1080,00-350,53) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės pakeisti, ją išdėstant taip:
„Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 104, kuriuo apskaityta J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Rkb, dėl abiejų sutuoktinių kaltės“.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo.
Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sumažinti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams sūnums K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį nuo 300 Eur (trijų šimtų eurų) kiekvienam vaikui iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarka ir ją išdėstyti taip:
„1. Tėvas su vaikais K. A. ir J. A. bendrauja po savaitę laiko, vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiimdamas kiekvienos metų lyginės savaitės sekmadienį 19:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį 19:00 val.“.
2. Jeigu tėvo bendravimo dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tai bendravimas vyksta pagal švenčių dienomis nustatytą tvarką.
3. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o ieškovė praleidžia su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. ieškovė praleidžia su vaikais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o atsakovas bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.).
4. Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną, o antrąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove.
5. Šalių nepilnamečių vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaikais gali praleisti po lygiai laiko, šalims iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuojant vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.
6. Atsakovas praleidžia savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaikais, ieškovė praleidžia savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaikais. Poriniais metais per vaikų gimtadienius su vaikais bendrauja atsakovas, neporiniais metais su vaikais bendrauja ieškovė“.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies.
Ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 875 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) sumažinti iki 166,50 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 50 centų).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 729,47 Eur (septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 47 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.